- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-7798-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00370-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Z.
- Advokatai
- Simas Šuminas, Diana Latotina-Micevičė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.4.3; 3.1.7.9; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.5;
2021 m. gruodžio 1 d.
suinteresuoto asmens S. Z. įgaliotai atstovei J. Z. ir jo atstovui advokatui Simui Šuminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), palikėjos motinos A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Pareiškime nurodė, kad mirus pareiškėjo motinai A. Z., liko palikimas - butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas A. Z. vardu. Pareiškėjas R. Z. po A. Z. mirties tapo įstatyminiu įpėdiniu. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas, nepraleisdamas 3 mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą, kuriam priskirtas paskutinės mirusios A. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Notaras 2021-06-08 išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad A. Z. testamentu savo palikimą paliko sūnui, - suinteresuotam asmeniui S. Z., taip pat nurodė, kad pareiškėjas R. Z. yra paveldėtojas pagal įstatymą, kuris taip pat palikimą priėmė. Pareiškėjas atitinka išlaikymo reikalingo asmens statusą palikėjos A. Z. mirties dieną. Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo ar kito kilnojamojo kiek vertingesnio turto, santaupų, gyvena iš jam mokamos netektos darbingumo pensijos. Palikėjos mirties mėnesį (2021 m. kovo mėn.) pareiškėjui buvo mokama 88,86 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, iš kurios dar vykdomi išskaitymai skolų padengimui. Pareiškėjui dėl širdies sveikatos problemų nustatytas 45 procentų darbingumo lygis nuo 2021-02-04 iki 2022-02-03, tačiau šios problemos buvo ir anksčiau ką patvirtina pridedama 2015-10-01 darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo statusas iš dalies darbingo, tačiau dėl savo sveikatos būklės faktiškai jis negali dalyvauti darbo rinkoje. Pareiškėjui jokios kitos kompensacijos ar išmokos, išskyrus netekto darbingumo pensiją, nėra mokamos. Gaunama netekto darbingumo pensija faktiškai visa iš karto yra nurašoma skolų dengimui, ko pasėkoje pareiškėjas lieka be jokio pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjui padeda išgyventi tik sūnus M. Z. ir buvusi žmona G. Z., kurie apmoka būsto nuomos ir komunalinius patarnavimus bei per mėnesį kartą ar du atsiunčia maisto paketų, bei perveda vidutiniškai po 50 Eur. Pareiškėjas iš savo gaunamų pajamų negali tenkinti net savo būtiniausių poreikių, ko pasėkoje esama situacija leidžia preziumuoti, kad pareiškėjas yra asmuo, kuriam būtina parama, ko pasėkoje jis gali pretenduoti į privalomąja palikimo dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad netinkamas paties pareiškėjo gyvenimo būdas, nuolatiniai girtavimai, žalingi įpročiai įtakojo pareiškėjo dabartinę sveikatos būklę bei sunkią materialinę padėtį. Pareiškėjas daugelį metų piktnaudžiavo alkoholiu, kol apie 2000 metus išsiskyrė su sutuoktine ir persikėlė gyventi pas motiną A. Z. Gyvendamas pas motiną, pareiškėjas ne tik kad nepadėjo senyvo amžiaus motinai, kurios sveikata buvo prasta, tačiau priešingai - toliau girtavo, niekur nedirbo, įklimpo į skolas, kurias dengdavo, kiek galėdama motina, kuri iš savo senatvės pensijos pilnai mokėjo ir už komunalinius patarnavimus, maistą, tenkino kitus sūnaus poreikius. A. Z. nuolat kentė tokį sūnaus elgesį, jo žalingus įpročius kol jos sveikata visiškai suprastėjo. 2018-01-25 A. Z. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. S. Z. su sutuoktine iškraustė pareiškėją iš motinos namų, kadangi A. Z. buvo reikalinga slaugytoja bei rami ir švari aplinka. Iškrausčius pareiškėją, butas buvo itin apleistas, jame net reikėjo naikinti parazitus. A. Z. testamentą sudarė 2016-08-02 ir iki pat mirties jo nekeitė. Testamentu visą savo turtą paliko sūnui S. Z., kadangi žinojo, kad būtent jis su sutuoktine ja rūpinasi ir rūpinsis iki pat mirties, o tuo tarpu pareiškėjas, gavęs bet kokį palikimą, tuoj pat jį iššvaistytų. 2019 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų teikimo, kurios pagrindu Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras įsipareigojo už atlygį A. Z. teikti dienos socialinės globos paslaugas. Už slaugos paslaugas mokėjo sūnus S. Z., kuris, kartu su sutuoktine J. Z., kiek galėdami rūpinosi sergančia motina. Mirus A. Z., jie ir palaidojo mirusią A. Z., apmokėjo laidotuvių išlaidas, prie ko visiškai neprisidėjo pareiškėjas. Neįgalumas pareiškėjui buvo nustatytas tik 2021-02-04 (terminuotai iki 2022-02-03), likus mažiau nei mėnesiui laiko iki A. Z. mirties. Į bylą nėra pateikti duomenys apie pareiškėjo turimą turtą, skolas ir kokiu pagrindu jos atsirado, nėra duomenų, ar dėl skolų atsiradimo nėra kaltas pats pareiškėjas. Pareiškime tik deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjas faktiškai negali dalyvauti darbo rinkoje, tačiau jis yra dalinai darbingas (netektas darbingumas 45 proc.). Kartu su pareiškimu pateiktoje 2021-02-05 išvadoje „Dėl darbo pobūdžio sąlygų“ nurodoma, kad pareiškėjas negali dirbti tik tam tikro pobūdžio darbų. Kitus darbus pareiškėjas dirbti gali. Pagalbos poreikis pareiškėjui nebuvo nustatytas, specialieji poreikiai nenustatyti. Byloje taip pat nėra pateikti duomenys, ar pareiškėjas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams, ar dėjo visas pastangas siekdamas rasti jam tinkamą darbą, įvertinus sveikatos būklę, ar išnaudojo visas galimybes gauti valstybės pagalbą, ar anksčiau dirbo ir kt.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos klientas dėl tam tikrų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šioje byloje, t. y. sveikatos būklė, pajamos. Dėl sveikatos būklės neturi galimybių pilnai save išsilaikyti, neturi finansinių išteklių, sveikatos būklė apriboja jam šias galimybes. Paveldėtojas, kuris liko be palikimo, bet palikėjo mirties dieną jam buvo būtina parama, išlaikymas. Mano, kad tos aplinkybės yra ir visi tie duomenys pateikti byloje, tie duomenys patvirtina, kad pareiškėjui priklausytų privalomoji palikimo dalis ir tai yra pagrindas tenkinti. Tiek pačiame pareiškime, tiek apklausus pareiškėją teismo posėdyje, mano, kad yra nustatytos visos aplinkybės, kad pareiškėjui priklauso privalomoji palikimo dalis, jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Byloje pateikti visi duomenys, patvirtinantys išlaikymo reikalingumo faktą, jo pajamos yra žemiau skurdo ribos. Jos atstovaujamasis gauna tik netekto darbingumo pensiją 88,86 Eur, kitų išmokų negauna, verčiasi labai sunkiai. Yra susidariusi skola privalomajam sveikatos draudimui, taip pat susidariusi skola dėl prievolių nevykdymo (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad asmuo, kuris ima 100 Eur paskolą, jo padėtis yra sunki. Taip pat turi visą eilę sveikatos problemų. Nėra byloje išvadų, kad jos atstovaujamasis būtų nedarbingas dėl alkoholio vartojimo pasekmių. Nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto neturi, naudojasi artimųjų pagalba. Buvusi žmona ir sūnus pastovai teikia materialinę pagalbą. R. Z. nuolatos stengėsi dirbti ir dirbo. R. Z. atitinka įstatymuose numatytus kriterijus ir prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjas R. Z. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo mama turėjo tris sūnus, vienas yra miręs. Mama jau 2016 m. sirgo Alzhaimerio liga. Testamentas buvo padarytas jam nežinant. Jei mama būtų sveika, ji taip nebūtų padariusi. Jis neišgali nei vaistų nusipirkti, jam yra širdies nepakankamumas, progresuojanti Parkinsono liga, sąnariai. Kol galėjo, tol dirbo. Jam padeda sūnus iš O., dar gauna 70 Eur neįgalumo pensijos, gyvena Š., nuomojasi vieno kambario butą. Jokio turto neturi. Dirbo skardininku-stogdengiu. Jis gyveno pas mamą, bet jį išvarė, pasinaudojo tuo, kad pusbrolis atvažiavo išsivežti. Jis išgerdavo, bet ne visada, jis gerti nebegalėjo, nes turėjo dvylikapirštės opą, jis nebegeria nuo to, kai jam atsirado opa. Kol motina buvo sveika, jis padėdavo ir finansiškai, dirbo A., siuntė pinigus. Kai mamai reikėjo priežiūros, tai jis ir „pampersus“ keitė, pietus motinai paduodavo. Užimtumo tarnyboje registravosi, bet jam pasakė, kad jis gauna invalidumo pensiją, jei bus sargavimo – praneš, bet jį išbraukia. Mamos sveikata suprastėjo 2017–2018 m., tuo metu jis dirbo privačiai prie statybų be jokių sutarčių. Tuo metu pajamų gaudavo, pirko skalbimo mašiną. Fizinio darbo nedirbo, patarinėjo, pajamas gaudavo, bet nepastoviai. Šiuo metu nebereikalingas, nes nei pakelti nieko negali. Dirbo (duomenys neskelbtini) stogdengiu kažkur 1996 m., uždirbdavo apie 400 litų. Darbo nebeturi nuo to laiko, kai pašlijo sveikata. Turto neužgyveno per skyrybas, darbas užsienyje, santaupų neatsidėdavo. Turėjo Šiauliuose butą, bet pardavė po skyrybų. Gyveno su mama, nes motina nevarė. Susituokė 1985 m., išsiskyrė kažkur apie 1990 m. Santaupų nekaupė, nes vis pastoviai nauji įrankiai, susimetę pirko stakles iš Lenkijos, brangiai kainavo, įrankiams išeidavo didesnė dalis pinigų. Broliui S. Z. paskambino telefonu ir pasakė, kad gal tariamės ir viskas. Brolis bendrauti nenori, nes vienas dalykas – turtas. Apie testamentą sužinojo kai jį išvarė, sužinojo iš kitų. Jam sakė, kad jis nežiūrėjo motinos, girtavo, jis kaip statybininkas išgerdavo pagal profesiją. Kai išvarė, apie testamentą jau žinojo. Įvairaus stiprumo alaus atsigerdavo, „pūslę“ (po 1 l) ar dvi per dieną. Dirbdamas jis niekad negerdavo, vartodavo saikingai. Kai nedirbdavo – draugai pavaišindavo, teko skolintis iš brolio, atiduodavo, paskutiniu laiku neprašydavo, nes jis pasiėmė palikimą. Su broliene J. Z. santykiai buvo normalūs, „ne piktuoju“. Yra teistas vieną kartą, teistas už paskolą 2021 m. kovo mėnesį Panevėžio teisme, juo pasinaudojo, kitų teisiamųjų nepažinojo. Jį apgavo, pasirašė kur nereikia. Jo vardu buvo paimta paskola, jis jokių pinigų negavo, jis kaltu prisipažino iš dalies, nes padėjo parašą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Simas Šuminas paaiškino, kad suinteresuotas asmuo S. Z. su pareiškimu nesutinka. Jis matė brolio pasirinktą gyvenimo būdą, kuris, jo vertinimu, ir nulėmė tai, kad pareiškėjas atsidūrė tokioje padėtyje. Pareiškėjo sunkią materialinę padėtį nulėmė tai, kad jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, dėl ko kildavo konfliktai su mama ir su kitais giminaičiais, dėl to mama pasirinko testamentu palikti visą savo turtą kitam sūnui – S. Z. Apklausos metu tam tikras aplinkybės patvirtino pats pareiškėjas. Byloje paaiškėjo tokios aplinkybės, kad asmuo pats savo veiksmais sukūrė sunkią savo gyvenimo padėtį, teismas turi įvertinti tas aplinkybes ir spręsti ar vis dėlto jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. marti buvo tas asmuo, kuris pasirašinėjo globos, rūpybos dokumentus. R. Z. negalėjo vykdyti savo pareigos išlaikyti senus ir pagalbos reikalingus savo tėvus dėl savo pasirinkto gyvenimo būdo, nesugebėjimo atsidėti santaupų, sukaupti turto ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nesutinka su pareikštu pareiškimu visiškai, pareiškėjas pats savo kaltais veiksmais sukūrė sunkią materialinę padėtį, t. y. piktnaudžiaudamas alkoholiu, iššvaistė savo turėtą turtą ir pan., todėl spręstinas klausimas ar tai nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą. Byloje yra faktų, kurie patvirtina, kad R. Z. turėjo ydų, vartojo, tai ne tik liudytojų parodymai, bet ir pats vieno teismo posėdžio metu parodė, kad statybininkai išgerdavo, tą patį pakartojo ir jo buvusi sutuoktinė, o taip pat ir visa kita eilė apklaustų asmenų. Tas išgėrinėjimas turėjo tęstis pakankamai ilgą laikotarpį, nes byloje yra nustatyta, kad pareiškėjui yra eilė sveikatos problemų, tarp tų diagnozių yra nustatyta ir kepenų cirozė, kuri 70 procentų atvejų yra sukelta alkoholio vartojimu, kiti sutrikimai yra lydintieji požymiai, kas buvo diagnozuota 2015 m. Duomenų, kad kepenų cirozę sukėlė kokios tai kitos priežastys – byloje nėra. R. Z. teismo posėdžio metu pats nurodė, kad per dieną išgerdavo iki dviejų „pūslių“ alaus. 2018 m. jis buvo iškraustytas iš motinos namų dėl girtavimo, jis net ir žinodamas, kad serga opalige, eilę metų vartojo alkoholį. Jis taip pat serga prieširdžių virpėjimu ir išemine širdies liga, kas viešai prieinamuose straipsniuose nurodoma, kad yra sukeliama kokių tai nuodingų medžiagų ar alkoholio vartojimas. R. Z. savo sveikatos būklę reikšmingai pablogino ir sukūrė sunkią materialinę padėti savo paties veiksmais, t. y. piktnaudžiavimu alkoholiu. Prašo pareiškimą atmesti visiškai, o suinteresuotam asmeniui S. Z. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoto asmens atstovė J. Z. paaiškino, kad ji yra S. Z. žmona. Dėl esamos situacijos tik R. pats kaltas, visą gyvenimą jis gėrė, žmona jį paliko, atvežė pas mamą ir paliko. Mama sakydavo, kad jūs jį truputį priimkit, mes jam nupirksim butą ir jis išsikels gyventi į butą. Mama visada sakydavo, kad ją apgavo, visada skųsdavosi, kad priėmė pagyventi. Alkoholį vartodavo pastoviai. Padirbdavo savaitę ar dvi, daugiau prasidėdavo gėrimai. 2016 m. rugpjūčio mėnesį mama sudarė testamentą, nes iš antstolių pradėjo eiti laiškai, buvo prisiėmęs paskolų, mama bijojo, kad buto neatimtų. 2016 m. surašant testamentą, mama buvo šviesaus, pilno proto, o 2018 m. mamai buvo nustatyta protinė negalia, reikėjo jai pagalbos. 2018 m. vasarą R. Z. dirbo, kažkiek padėjo, bet jam ne tik maistą ji supirkdavo ir suveždavo, pilną išlaikymą ji suteikdavo, bet R. Z. vis tiek išeidavo į landynes, pradėjo iš namų maistą nešti. S. nueidavo ir jį parsivarydavo, mamą rasdavo visą šlapią. 2018 m. lapkritį mamą ištiko infarktas, tekdavo važiuoti ir sauskelnių keisti ir pavalgydinti. R. gėrė pastoviai. 2019 m. pradžioje buvo išprašytas iš namų kai ryte atvažiavę rado pilną butą dujų – buvo uždėtas puodas su mėsa virti, o jo nebuvo. Tada buvo pakeista spyna ir jis nebeįleistas į mamos butą. Teko ieškotis pagalbos kas pastoviai prižiūrėtų mamą, o ji su vyru prižiūrėdavo šeštadieniais, sekmadieniais, padėdavo ir jos dukra. R. Z. išnuomavo butą (duomenys neskelbtini), kad jis nustotų gerti, kad nuo draugų, kad draugų tų nebebūtų. Į mamos butą buvo prinešęs iš landynių blusų, kvietė iš (duomenys neskelbtini), kad išpurkštų. Langus dėjo, remontavo, bet tai ten iš mamos pinigų. Kvietė žmogų remontavo, išdažė lubas, ištapetavo. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. R. Z. gulėjo ligoninėje, ji jam padėjo susitvarkyti grupę, bet jis pradėjo gerti ir nesugebėjo jos toliau susitvarkyti, invalidumo grupę po to gavo tik ar 2020 m. Mama Jau buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), nes buvo lūžęs šlaunikaulis. Per tuos metus jis nei vieno karto nepaskambino, nepasiteiravo kaip mamos sveikata, nei jis prie laidotuvių prisidėjo. Tik dėl tokio savo gyvenimo dabar yra tokioje būklėje. Jis visą savo gyvenimą gėrė, pažįsta jį 37 metus, visada išgėrinėjo, gulėdavo be sąmonės, o šalia „bonka“ voliojasi. Nežino, ar buvo gydytas dėl priklausomybių, nebuvo, nes ji to niekada nepripažindavo. R. Z. kiek uždirbdavo, tiek pragerdavo, jam, gyvenant pas mamą, niekada nereikėjo jokių mokesčių mokėti. Kai išsiskyrė, pardavė butą ir žmona nusipirko (duomenys neskelbtini), ar jam davė, nežino. Bendravimas tarp brolių nutrūko dėl mamos, nes gerdavo, neprisidėjo prie mamos priežiūros.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad su R. Z. draugai, yra kartu dirbę, pažįstami nuo mokyklos laikų. Pažinojo jo tėvus, pažįsta brolį. Dirbdavo kartu ilgą laiką, apie 10 metų, gal ilgiau. Buvo vedęs, turi vaiką, išsiskyręs, žmona gyvena O. R. Z. daug kur dirbdavo ir į užsienį važiuodavo, dirbo skardininku. Pajamos pakankamai neblogos. R. Z. kažkas su širdimi, prasčiau pasidarė po paskutinių jų darbų, dabar kaip ir geresnė, kai išėjo iš ligoninės. R. Z. gyveno su motina, anksčiau gyveno su žmona, buvo ir namą nusipirkę. Su motina gyveno ilgą laiką. R. Z. turėjo butą Šiauliuose ir namą Pakruojyje. Išvažiavo gyventi į Šiaulius, vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini). Mamą jis prižiūrėdavo ir valgyti darydavo, jo mamos bute yra buvęs, situacija buvo normali, valgyt padarydavo ir rūbus skalbdavo. Nežino, ar jam kas iš giminių padėdavo. Nežino, ar turėjo žalingų įpročių, kartais būdavo su alkoholiu, bet nebūdavo, kad ten jau visiškai, kai reikėdavo dirbti, tai ir dirbdavo. Paskutiniu metu nedirbo kartu, nežino, ar turėjo problemų su alkoholiu. Nepasakys, kaip būdavo po darbo. Būdavo, kad negalėdavo važiuoti į darbą dėl sveikatos problemų, bet pasakydavo.
Liudytoja Z. Z. paaiškino, kad R. Z. yra jos mirusio vyro brolis, o J. Z. – jos vyro brolienė. R. Z., gyvendamas pas A. Z., niekuo nesirūpino. Jos vyras buvo V. Z., jis mirė (duomenys neskelbtini). R. Z. pažįsta nuo 1981 m. R. Z. turi vieną sūnų, yra dirbęs (duomenys neskelbtini), vėliau važinėdavo dirbti. Išsiskyrus su žmona, jis atsirado pas mamą. Būdamas namuose ir pagerdavo, „papijokaudavo“. Jam savo pinigų neužtekdavo, jį išlaikydavo babutė. Jis dirbdavo nevisą laiką, užsidirbdavo ir nebedirbdavo. Babutė ir skalbdavo ir mokesčius mokėdavo. Kai babutė nebeturėjo sveikatos, J. Z. jį įkalbėjo prižiūrėti mamą. Ji užeidavo, iš pradžių buvo viskas sutvarkyta, bet vėliau jis pradėjo gerti, nebeprižiūrėti ir J. Z. turėjo kažką kitą sugalvoti. Surado moterytes, kurios prižiūrėjo. J. su S. sutvarkė kambarius, babutė gyveno labai gerai. R. Z., gyvendamas pas mamą, nieko neatliko, duris ir langus sudėjo meistrai, už viską mokėjo babutė, ji pati yra jai tai sakiusi. R. Z. prižiūrėjo labai trumpai, gal mėnesį laiko, daugiau jis nepadėjo. Babutė skųsdavosi dėl sūnaus, kad neišeina į darbą, kad nedirba. Ji ne vieną kartą R. Z. rasdavo girtą gulintį namuose. Pas Babutę ji užeidavo į savaitę po kartą ir po du ar tris. R. Z. nedirbdavo, jis būdavo aludėje, ji prisimena, kad geriama buvo dažnokai, matė, kad dažnai girtas būdavo.
Liudytoja O. B. paaiškino, kad su bylos šalimis giminystės ryšiai nesieja, čia kaimynai. Su A. Z. buvo kaimynės, kaimynystėje gyveno nuo 1980 m. A. Z. daug nepasakodavo apie savo šeimą. Iš karto matė, kad R. užeidavo ir kažkiek gyveno kartu, paskutinius tris metus jo nebematė, matė, kad atvažiuodavo sūnus S. su žmona. Ji pas kaimynę neužeidavo. Negali pasakyti, kiek laiko R. gyveno pas motiną. Matydavo R. Z. išgėrusį, matydavo svyruojantį. A. Z. labai nesiskųsdavo, sakydavo, kad sūnus išgeria, ne tuo keliu eina. Žino, kad kieme stovėjo dezinfekcijos mašina ir bute darė dezinfekciją, kitame bute irgi yra darę dezinfekciją, bet tai buvo anksčiau, ne tais pačiais metais.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad su bylos šalimis giminystės ryšiai nesieja, ji tik 10 mėnesių prižiūrėjo babutę A. Z. Prižiūrėti paprašė sūnus S. ir jos marti J. Pas babutę ateidavo tik marčios ir sūnus S., daugiau niekas nėra buvęs. Kai ji prižiūrėjo, babutė jau nebekalbėjo, jai reikėjo priežiūros. R. Z. pažįsta tik iš matymo, jai yra sakę, kad jis neprižiūrėjo močiutės. Mieste matydavo išgėrusį, yra tekę sutikti, dabar trys ar keturi metai nebesutinka.
Liudytojas M. Z., apklausiamas nuotoliniu būdu, parodė, kad R. Z. yra jo tėtis, S. Z. – tėčio brolis. Kas savaitę su tėvu bendrauju telefonu. Tėvas nebegali dirbti, problemos su sveikata, su skrandžiu. Jis padeda tėvui finansiškai, kas mėnesį moka už butą, mokesčius. Tėvas alkoholį vartojo su saiku. Dabar trys metai nevartoja alkoholio, anksčiau išgerdavo, būdavo, kad ir metus negeria. Tėvas dirbo stogdengiu, daug uždirbdavo, pastoviai padėdavo močiutei, gal tėvas taupyti nemokėjo. Tėvai išsiskyrė kai jam buvo 8 metai, nežino priežasčių, dėl ko tėvai išsiskyrė. Kai grįžta į Lietuvą, tėvas nevartoja alkoholio. Tėvas turi skrandžio problemų, dėl ko sveikatos problemų turi, neklausė. Nuo 2010 m. į Lietuvą buvo grįžęs 4–5 kartus.
Liudytoja G. V., apklausiama nuotoliniu būdu, parodė, kad R. Z. yra buvęs jos vyras, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Išsiskyrė dėl skirtingų požiūrių ir neatitiko charakteriai. Santuokoje pragyveno apie 8 metus, kol gyveno santuokoje, apie savo vyrą gali pasakyti tik iš gražios pusės. R. Z. nebuvo linkęs taupyti, jo sveikata buvo gan gera, bet skųsdavosi rėmens griaužimu, problemos būdavo dėl maisto, bet pas gydytojus nėjo. Po santuokos nutraukimo bendraudavo, bendrauja ir sūnus. Anksčiau, kol buvo gyvi jos tėvai, ji į metus parvažiuodavo 4–5 kartus, su R. motina santykiai visada buvo geri, kai grįždavo, visada užeidavo. Dabar žino, kad R. nebegali dirbti dėl širdies ir stuburo problemų. Žino, kad gauna invalidumo pensiją apie 100 Eur. Ji padeda su sūnumi, dabar jau treti metai. Pagalba nuolatinė: siunčia siuntinius, dešimčiai dienų jam skiria po 50 Eur, nuomoja jam butą. Santuokos metu būdavo, kad išgerdavo ir daugiau, bet negali pasakyti, kad būtų piktnaudžiavęs, išsiskyrė dėl kitų problemų. Žinoma, kad alkoholis buvo negerai jo sveikatai, bet jis yra suaugęs žmogus. Nutrūkus santuokai, negali tiksliai atsakyti, bet žino, kad buvo periodai, kai papiktnaudžiaudavo, yra sakę ir artimieji, pati buvo keletą kartų sutikusi, bet negali pasakyti, kad buvo visiškas alkoholikas. Ta tema yra kalbėjusi ir su jo motina. Negali pasakyti kodėl jis neįgijo jokio nekilnojamojo turto. Ji pirmą kartą apie jo diagnozę sužinojo kai ji pati jį paguldė į ligoninę. Kai grįždavo į Lietuvą, porą kartų yra mačiusi girtą. A. Z. ant R. būdavo pikta dėl to pačio, kad būdavo išgėręs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) testamentu, surašytu (duomenys neskelbtini), A. Z. padarė patvarkymą visą savo turtą palikti savo sūnui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirus testatorei jos sūnus pareiškėjas R. Z. pateikė Pakruojo rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2021 m. birželio 8 d. notarė išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono 1-me notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėtojas pagal testamentą, priėmęs palikimą yra S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Paveldėtojas pagal įstatymą, priėmęs palikimą yra R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Paveldėtojas pagal testamentą S. Z. nėra išreiškęs savo sutikimo dėl privalomosios dalies išskyrimo R. Z. A. Z. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas: butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Pareiškėjo teigimu, jis atitinka išlaikymo reikalingo asmens statusą palikėjos A. Z. mirties dieną. Nurodo, kad neturi jokio nekilnojamojo ar kito kilnojamojo kiek vertingesnio turto, santaupų, gyvena iš jam mokamos 88,86 Eur dydžio netekto darbingumo pensijos, jį materialiai remia sūnus ir buvusi žmona.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Z. nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis, darbingumo lygio terminas nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2022 m. vasario 3 d. Pareiškėjui 2021 m. kovo mėnesį mokėtos netekto darbingumo pensijos dydis – 88,86 Eur. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad R. Z. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, šiuo metu, kaip pats nurodė, gyvena nuomojamame būste. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad R. Z. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Taigi, pareiškėjas yra iš dalies darbingas asmuo, nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus, kurio pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, todėl, teismo vertinimu, formaliai atitiktų kriterijus asmens, palikimo atsiradimo metu buvusio būklės, kai reikalinga parama, kriterijus. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi įvertinti ir tai, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, taip pat tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kitaip tariant, būtina įvertinti ne tik tai, ar palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, tačiau ir objektyvias jo galimybes tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1097-467/2018).
Nors iš anksčiau minėtų duomenų akivaizdu, kad R. Z. galimybės įsidarbinti ir dirbti yra sumenkusios dėl didelės dalies prarasto darbingumo, tačiau jis nėra visiškai nedarbingas. Nors pats pareiškėjas nurodo, kad jis nieko dirbti nebegali, tačiau NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 5 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis negali dirbti kai: triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A); kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; dirbti naktį; dirbti požeminius darbus ir dirbti kai naudojama rankinė pastūma. Pagalbos poreikis R. Z. 2021 m. vasario 5 d. tos pačios institucijos rekomendacija dėl pagalbos poreikio Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas. Būdamas iš dalies darbingas, kaip pats, nurodė, pareiškėjas Užimtumo tarnybos paslaugomis ieškant darbo ir, atitinkamai, siekiant gauti pildomų pajamų, nesinaudoja. Byloje nepateikta duomenų apie tai, jog R. Z. kreipėsi į gyvenamosios vietos savivaldybę dėl socialinės (taip pat ir piniginės) paramos, paramos maisto produktais, dėl socialinio būsto suteikimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs visomis teisėmis, susijusiomis su anksčiau nustatytu jo socialiniu statusu, nurodydamas, kad paramą jam papildomai teikia užsienyje gyvenantis sūnus ir buvusi sutuoktinė. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme nebuvo įrodinėjamos ir aplinkybės, kokio dydžio pinigines lėšas per mėnesį pareiškėjas įprastai skiria būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. Z. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes esama padėtis dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir materialinės padėties susiklostė dėl paties pareiškėjo netinkamo gyvenimo būdo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009)
Nors pareiškėjas savo alkoholio vartojimo įpročių nevertina kaip žalingų, tačiau teismo posėdžio metu pats nurodė, kad per dieną vartodavo po vieną ar du vieno litro talpos įvairaus stiprumo alaus. Nors byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės, tiek pats pareiškėjais, tiek liudytojais apklausti pareiškėjo sūnus, buvusi sutuoktinė, draugas, vertina nesant/nebuvus R. Z. priklausomybės alkoholiui, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius duomenis, paties pareiškėjo, kitų liudytojų (Z. Z., V. S.), suinteresuoto asmens atstovės J. Z. paaiškinimus, teismas sprendžia, jog netinkami pareiškėjo alkoholio vartojimo įpročiai turėjo esminės reikšmės jo dabartinei sveikatos būklei. Kartu su pareiškėju ne vienerius metus dirbęs liudytojas V. S. nurodė, kad „būdavo to alkoholio, bet nebūdavo, kad ten jau visiškai, reikėdavo dirbti ir dirbdavo“. Liudytoja Z. Z. nurodė, kad R. Z. pagerdavo, „papijokaudavo“. Buvo laikas, kai jam gyvenant namuose buvo tvarka, tačiau ne vieną kartą rasdavo jį girtą gulintį namuose, geriama buvo dažnai, dažnai matydavo girtą. Tai, jog matydavo R. Z. išgėrusį, svyruojantį, patvirtino ir liudytoja O. B., matydavusį jį išgėrusį mieste nurodė ir liudytoja A. B. Apie tai, kad būdavo piktnaudžiavimo alkoholiu periodai, bet to, grįžusi į Lietuvą yra pati porą kartą mačiusi R. Z. girtą, nurodė ir liudytoja buvusi pareiškėjo sutuoktinė. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad „vartoti alkoholio nebegalėjo“, kai jam atsirado dvylikapirštės opa.
Be to, teismo vertinimu, netinkami ir žalingi alkoholio vartojimo įpročiai, kartu su kitomis toliau aptariamomis aplinkybėmis, turėjo neigiamos įtakos ne tik jo esamai sveikatos būklei, tačiau ir esamam socialiniam statusui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas R. Z. nuo 1994-09-12 iki 1996-09-22 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1997-11-20 iki 1998-02-06 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2002-04-24 iki 2002-09-04 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2010-08-23 iki 2010-09-23 ir nuo 2010-09-27 iki 2010-10-29 vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Taigi, darbinė veikla buvo tik tam tikrais laikotarpiais, ne nuolatinė, pareiškėjo R. Z. darbo stažas nuo 1991 m. iki 2021 m. nesudaro nei trejų metų. Kaip patvirtino ir liudytoja Z. Z., pareiškėjas dirbdavo nevisą laiką, užsidirbdavo ir nebedirbdavo. Nors, kaip patvirtino ir liudytojas V. S., jiems dirbant kartu buvo darbo, pakankamai neblogos pajamos, tačiau, kaip nustatyta, R. Z. neužgyveno jokio būsto, neturi santaupų. Turėto gyvenamojo būsto neišsaugojo. Kaip patvirtino liudytoja buvusi sutuoktinė, taupyti buvo nelinkęs. Atkreiptinas dėmesys, kad dalinis darbingumas pareiškėjui nustatytas (pakartotinai, po gana ilgo laiko tarpo) 2021 m. vasario 4 d. (terminuotai iki 2022 m. vasario 3 d.), likus mažiau nei mėnesiui laiko iki A. Z. mirties; A. Z. testamentas notaro buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dar iki motinos mirties jos bute, sudarančiame palikimo turtą, nebegyveno.
Taip pat pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. Z. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2019 m.); nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo R. Z. priteista 11648,54 eurų turtinės žalos atlyginimui bei 5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos. Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad iš skolininko R. Z. vykdomas išieškojimas (duomenys neskelbtini) naudai, išieškoma suma – 180,32 Eur. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kas iš R. Z. banko sąskaitos daromi išskaitymai į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog savo turtinę padėtį pareiškėjas savo paties veiksmais blogino nemokėdamas socialinio draudimo įmokų, darydamas nusikalstamą veiką, skolindamasis, tai vertintina, kaip asmens nerūpestingumas ir socialinis neatsakingumas. Neveikimas arba nepakankamas veikimas, siekiant užsitikrinti socialinę gerovę (gauti pastovias pajamas), esant (buvus) tam objektyvioms galimybėms, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad pareiškėjui gavus dalį palikimo, į jį galimai būtų nukreipti anksčiau minėtų skolų išieškojimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėjas savo kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, neišsaugojęs turėto turto, įgydamas skolų ir kt.). Asmens, dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009). Pažymėtina, kad valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius tik tokiu atveju, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nuo palikimo nušalina be adekvačios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad būtent tokia palikėjos A. Z. valia susiformavo ne atsitiktinai, nepakankamai apgalvotai, o dėl to, kad ir palikėja sūnaus R. Z. veiksmus ir pasirinktą gyvenimo būdą vertino kaip netinkamus. Tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų Z. Z., G. V., O. B. ir kt. parodymai, jog A. Z. skųsdavosi dėl sūnaus, kad neišeina į darbą, kad nedirba, eina ne tuo keliu, pykdavo ant sūnaus R. Z. dėl alkoholio vartojimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį, todėl pareiškėjo R. Z. prašymą atmeta.
Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi šioje byloje, išnagrinėjus pareiškėjo R. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymas buvo tenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimas suinteresuotam asmeniui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7798-1065/2021 įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmetamas. Atmetus pareiškėjo pareiškimą, iš jo priteistinos šioje byloje suinteresuoto asmens S. Z. patirtos išlaidos už advokato pagalbą byloje.
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo patyrė iš viso 1694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškimas netenkintas, tačiau sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu įvertinti ne tik patirtų atstovavimo išlaidų proporcingumą, procesinį elgesį, ginčo santykių pobūdį (pareiškimo reikalavimai kildinami iš paveldėjimo teisinių santykių) (CPK 93 str. 4 d.). Nors suinteresuoto asmens patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nurodytus maksimalius dydžius, tačiau atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, apimtį, bylos trukmę, teismo posėdžių skaičių, posėdžių organizavimo būdą, teismui teiktų procesinių dokumentų skaičių, apimtį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), suinteresuoto asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą priteistinos iš pareiškėjo mažintinos iki 1500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 26 –270 straipsniais,
nusprendžia:
R. Z. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.