- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1097-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01494-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. Š., R. Š., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Z. Š., R. Š., Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. M. 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. M. jos tėvo S. Š. mirties dieną 2017 m. vasario 1 d. buvo reikalingas išlaikymas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. mirė jos vyras S. M.. Taigi pareiškėjos pajamas S. Š. mirties dieną sudarė tik jos gaunama pensija. Kitokių pajamų pareiškėja neturi, ji yra senatvės pensininkė. Pareiškėjai mokama 212,42 EUR senatvės pensija ir po vyro mirties paskirta 21 EUR dydžio našlės pensija. Pareiškėja yra išnaudojusi visas jai prieinamas galimybes gauti visą įmanomą valstybės paramą ir jos pajamos per mėnesį sudaro 233,42 EUR.
3. Be to, pareiškėjai yra nustatytas tik 30 proc. darbingumas (netektas darbingumas – 70 proc.) dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Pareiškėja skundžiasi bendru silpnumu, padidintu nervingumu, kojų šalimu, pėdų deginančio pobūdžio skausmingumu. Jai nustatyta abipusė kelio sąnario artrozė, dėl ko reikalinga kelio sąnarių keitimo operacija. Būdama pensininkė, neįgali, netekusi 70 proc. darbingumo, pareiškėja neturi jokių galimybių dirbti ir gauti papildomų pajamų.
4. Sulaukus pensinio amžiaus, darbingumo lygis nenustatinėjamas, o nustatomas specialiųjų poreikių lygis. Kadangi nuo 2010 metų pareiškėja tapo pensininke, jai nuo 2010-07-14 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Per mėnesį išlaidoms nekompensuojamiems vaistams pareiškėja išleidžia iki 100 EUR. Vidutinės išlaidos už komunalines
paslaugas per mėnesį sudaro 34,44 EUR, už ryšio paslaugas 4,37 EUR, už elektrą 20 EUR. Gaunamos pajamos yra labai mažos, praktiškai nelieka pinigų maistui, higienos prekėms, drabužiams, todėl pragyventi pareiškėja gali tik padedama savo sūnaus, kuris gyvena kartu su ja jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name.
5. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su akademikais apskaičiavo minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek mažiausiai reikia žmogui per mėnesį turėti pajamų, kad jis galėtų išgyventi. Nustatytas 238 EUR minimalus tokių pajamų dydis. Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 233,42 EUR, kas akivaizdžiai yra mažiau už minimalių poreikių krepšelį, todėl pareiškėja yra reikalinga išlaikymo.
6. Pareiškėjai nusavybės teise priklauso 1 0,1546 ha žemės sklypo ir ½ šiame sklype esančio namo, kuriame ji gyvena nuo jo pastatymo 1988 metais. Jokio kito turto, kurį pardavusi galėtų pagerinti savo materialinę padėtį, pareiškėja neturi.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotieji asmenys Z. Š. ir R. Š. atsiliepime į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad S. Š. dar 1991 metais išreiškė valią visą savo turtą palikti suinteresuotam asmeniui - dukteriai Z. Š., o vėliau testamentą papildė, įtraukdamas Z. Š. sūnus, savo anūkus R. Š. ir J. Š..
8. Pažymėjo, kad Z. Š. iki pat testatoriaus mirties nuolat kartu su juo gyveno, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, taip pat rūpinosi, prižiūrėjo ir keletą metų iki mirties (duomenys neskelbtini). apgyvendino kartu testatoriaus mamą S. Š.. Nuo 1980 m. su Z. Š. ir S. Š. nuolat gyveno ir jo sesuo A. Š., kuri buvo I grupės invalidė, jai buvo diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikalinga nuolatinė globa. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. sprendimu A. Š. pripažinta neveiksnia, jos globėja iki jos mirties 2001 m. kovo 15 d. buvo paskirta Z. Š.. Pareiškėja nei savo tėvu S. Š., nei kartu gyvenusiais ir priežiūros reikalavusiais giminaičiais nesirūpino, nuo 2008 m. su tėvu apskritai nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių.
9. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pareiškėja, būdama santuokoje, bendra jungtine nuosavybe su sutuoktiniu S. M. įsigijo 0,1546 ha ploto žemės sklypą ir 246,83 kv. m. ploto pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė – 74 200 EUR, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 13 400 EUR. Po sutuoktinio S. M. mirties pareiškėjai 2017 m. vasario 10 išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ pastato ir ½ gyvenamojo namo. Likusią ½ pastato ir ½ žemės sklypo pagal testamentą 2017 m. kovo 2 d. paveldėjo pareiškėjos sūnus M. M., tačiau šiuo atveju pareiškėja į privalomąją palikimo dalį nepretendavo, kas patvirtina, kad testatoriaus S. Š. mirties ir jo palikimo atsiradimo metu išlaikymas pareiškėjai nebuvo reikalingas.
10. Pareiškėja nuolat vykdo veiklą, parduodama prekes Gariūnų turgavietėje ir iš šios veiklos gauna pastovias pajamas. Pareiškėjos vykdoma veikla užfiksuota 2017 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Papildomai pareiškėja gauna senatvės pensiją ir našlės pensiją, kurios sudaro 233,42 EUR per mėnesį. Pareiškėja teismui yra pateikusi tikrovės neatitinkančią informaciją, o pareiškėjos turimas turtas, vykdoma veikla ir gaunamos pajamos nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai reikalingas išlaikymas.
11. Suinteresuotas asmuo notaras E. N. bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja gimė 1950-07-14, buvo sudariusi santuoką, jos sutuoktinis S. M. mirė 2016-11-29, pareiškėjai buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, šiuo metu ji yra pensininkė, gauna 212,42 EUR senatvės pensiją ir 21 EUR našlės pensiją. Nuo 2010 m. liepos 14 d. jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėjai priklauso ½ gyvenamojo namo, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 74 200 EUR, ir ½ žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 13 400 EUR. Kita dalis namo ir žemės sklypo priklauso pareiškėjos sūnui M. M.. Pareiškėja po savo sutuoktinio mirties su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad sutuoktinio mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, į teismą nesikreipė, nors pareiškėjos sutuoktinis mirė 2016 m. 11 lapkričio 29 d., o pareiškėjos tėvas 2017 m. vasario 1 d., t. y. nurodytas mirtis iš esmės skiria du mėnesiai.
14. Iš 2017 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/17/026 ir faktinių aplinkybių konstatavimo vaizdo įrašo teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 8 d, verslo parke „Gariūnai“ pareiškėja vykdė prekybą paviljone. Teismo vertinimu, prekybos vykdymas suteikė galimybę pareiškėjai gauti papildomų pajamų. Liudytojos ir pareiškėjos teiginius, jog pareiškėja tik padėjo vykdyti prekybą, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas vertino kritiškai. Teismo vertinimu, užfiksuotos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, kad dėl savo sveikatos būklės papildomų pajamų gauti ji negali.
15. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas laikė, kad palikėjo S. Š. mirties dieną - 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjai nebuvo reikalingas išlaikymas, kadangi jai nuosavybės teise priklausė turto už daugiau nei 40 000 EUR, ji turėjo galimybes gauti papildomų pajamų, vykdydama prekybinę veiklą verslo parke „Gariūnai“, taip pat turėjo galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po sutuoktinio mirties. Pareiškėja tėvo mirties dieną gavo 212,42 EUR senatvės pensiją ir 21 EUR našlės pensiją, pateikti medicininiai dokumentai, sąskaitos ir mokėjimai nepatvirtina, kad pareiškėja iš gaunamų pajamų negalėtų pragyventi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą jos pareiškimą tenkinti pilnai - paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. M. jos tėvo S. Š. mirties dieną 2017 m. vasario 1 d. buvo reikalingas išlaikymas.
17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja turėjo turto daugiau nei už 40 000 EUR, todėl jai nebuvo reikalingas išlaikymas. Priešingai, šis turtas yra apeliantei nuostolingas, kadangi didėja jo išlaikymo kaštai, be to, turima dalis gyvenamojo namo negeneruoja pajamų, taigi pareiškėja, netgi turėdama turto, neturi pajamų būtiniausiems savo poreikiams tenkinti. Kita vertus, netgi pardavus nekilnojamąjį turtą, pareiškėja turėtų gautas pajamas panaudoti kito gyvenamojo būsto pirkimui, tikėtina, mokėtų didesnius komunalinius mokesčius, kadangi šiuo metu dalį išlaidų dengia kartu gyvenantis jos sūnus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo pareiškėjos gaunamų pajamų testatoriaus S. Š. mirties dieną, o nekonkrečiai nurodė pareišėjos gaunamas pajamas iki mirties ir po mirties, teismas nepagrįstai vertino, kokias pajamas pareiškėja gavo 2016 metais, vykdydama veiklą „Gariūnų“ verslo parke, tačiau jokių duomenų apie jos gaunamas pajamas iš individualios veiklos pareiškėjo mirties dieną, byloje nėra. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nes, pareiškėjai teigiant, kad nuo 2016 metų ji nebeprekiauja „Gariūnų“ verslo parke, būtent suinteresuotas asmuo turėjo įrodyti, kad pareiškėja toliau gauna pajamas iš individualios veiklos. O tokių įrodymų jis gauti negalėjo, nes neįmanoma pateikti to, ko nėra.
19. Pareiškėja yra senatvės pensininkė, taigi iš jos negali būti reikalaujama papildomai dirbti ir gauti pajamų, teismas visiškai nevertino pareiškėjos sveikatos būklės, kad dėl įvairių sveikatos sutrikimų ji yra netekusi 70 proc. darbingumo. Dar 2016 metais pareiškėjos pajamos buvo 483,42 EUR, taigi ji neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies, mirus jos vyrui. 2016 metų rugsėjo mėnuo buvo paskutinis mėnuo, kada ji vykdė prekybą „Gariūnų“ verslo parke, dėl to ji prarado apie 250 EUR pajamų per mėnesį.
20. Suinteresuotų asmenų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pareiškėja padeda savo marčiai R. M. pardavinėti prekes „Gariūnų“ verslo parke, tai yra marčios verslas. Pareiškėja tik epizodiškai lankosi pas marčią jos darbo vietoje, paaiškina prekybos subtilybes, tačiau realaus darbo neatlieka, užmokesčio už tai negauna.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotieji asmenys Z. Š. ir R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja pateikė ne visus duomenis teismui, nusplėpė gaunamas pajamas iš individualios veiklos „Gariūnų“ verslo parke. Pareiškėja nesikreipė dėl privalomos palikimo dalies, kai mirė pareiškėjos sutuoktinis, nors paveldėjimo pagal testamentą liudijimas po sutuoktinio mirties 2016-11-29 buvo išduotas 2017-03-02, o pareiškėjos tėvas mirė 2017-02-01.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Ši byla nagrinėjama pareiškėjos A. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą patenkinti.
24. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
25. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017; kt.).
26. Tuo atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka.
27. Kasacinio teismo praktika dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir išlaikymo reikalingumo pagal CK 5.20 straipsnį yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).
28. Ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams, kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š. mirė 2017-02-01. Pareiškėja A. M. yra mirusiojo S. Š. duktė, taigi turinti teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį.
30. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjos pajamas sudaro 212,42 EUR senatvės pensija ir po vyro mirties paskirta 21 EUR dydžio našlės pensija, taip pat, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto – ½ dalį 0,1546 ha žemės sklypo ir ½ dalį minėtame sklype esančio namo, kuriame ji gyvena nuo jo įsigijimo 1988 metais. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja vaistams per mėnesį išleidžia apie 100 EUR, komunalinės paslaugos sudaro apie 34,44 EUR, ryšio paslaugos – apie 4,37 EUR, elektra – apie 20 EUR. Taigi kitoms išlaidoms – maistui, drabužiams, higienos prekėms jai lieka apie 74,61 EUR.
31. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad pareiškėja galimai vykdo individualią veiklą ir pirmosios instancijos teismui nenurodė tikrosios savo turtinės padėties. Be to, turi nekilnojamojo turto, kas taip pat sudaro prielaidas spręsti, kad pareiškėjai palikėjo mirties dieną išlaikymas reikalingas nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, netinkamai įvertino pareiškėjos sveikatos būklę ir nustatė gaunamas pajamas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.
32. Iš viešai prienamų duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 1, 2, 3 dalys), kad pareiškėja savo tėvo palikėjo S. Š. mirties dieną 2017-02-01 nevykdė individualios veiklos. Paskutinė išduota individualios veiklos pažyma galiojo iki 2015-12-31 ir pareiškėja vėl pradėjo individualią veiklą nuo 2017-04-06 iki 2017-07-04. Taigi iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad pareiškėja veiklą vykdo tik epizodiškai, o palikėjo mirties dieną individualios veiklos nevykė ir pajamų iš to negavo. Duomenų, leidžiančių teigti priešingai, byloje nepateikta. Iš byloje esančio 2017-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/17/026 matyti, kad 2017-04-08 9 val. verslo parke „Gariūnai“ buvo užfiksuota, jog A. M. vykdo individualią veiklą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teisę vykdyti veiklą ji turėjo nuo 2017-04-06, o minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad tokią veiklą ji vykdė palikėjo mirties dieną. Priešingai, ši aplinkybė vertintina kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja, neturėdama galimybės pragyventi iš gaunamų pajamų, yra priversta dirbti papildomai, nors yra pensininkė.
33. Apeliacinės instancijos teismas laiko esant reikšminga, kad pareiškėja palikėjo mirties dieną neabejotinai buvo sukakusi senatvės amžių, taigi įgijo teisę į senatvės pensiją, kurios dydis palikėjo mirties dieną buvo 212,42 EUR. Iš 2017-03-28 pažymos Nr. 118 matyti, kad A. M. nuo 2010-07-04 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kas reiškia, kad jai yra nustatyta vidutiniškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, vidutinė specialiosios pagalbos priemonių apimtis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. A1-316 „Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 120-4907), 12.2 punktas). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja daugiau kaip 16 metų serga vidutinio sunkumo 2 tipo cukriniu diabetu, jai diagnozuotos kitos ligos, pavyzdžiui, kelio sąnario artrozė. Taigi nepagrįsta būtų teigti, jog asmuo, sukakęs pensinį amžių, kuriam nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai, turi galimybę iš esmės pagerinti savo turtinę padėtį, ieškoti papildomo darbo ir/ar veiklos.
34. Tai, kad pareiškėjai priklauso dalis nekilnojamojo turto, kuriame ji nuolat gyveno ir gyvena nuo 1988 metų, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl jai palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Byloje nepaneigta, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta, kurios netikslinga parduoti, kadangi gyvenamojo namo išlaikymo kaštai (pagal pridedamus įrodymus) nėra dideli.
Žemesnės instancijos teismas
35. Iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad, pavyzdžiui, pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kai civilinėje byloje teismai nustatė šias aplinkybes: visos pareiškėjos gaunamos pajamos buvo 189,90 EUR netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo išmokų ji negavo; pareiškėja nuosavybės teise turėjo dviejų kambarių butą su rūsiu, taip pat turėjo 666,12 EUR vertės automobilį, 2014 m. pareiškėja iš individualios veiklos gavo 1 737,72 EUR pajamų, iš kurių dar sumokėjo privalomus mokesčius, palikėjo mirties dieną individualios veiklos nevykdė, ir iš jos negavo pajamų; pareiškėjos išlaidos vienam mėnesiui – 274,21 EUR; palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas sudarė 20 proc.); byloje nebuvo įrodymų, kad pareiškėja pati kokiais nors kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtą turtą ar pan.). Kasacinis teismas sprendė, kad, atsižvelgdami į šias aplinkybes, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).
36. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos labai panašios aplinkybės, kas taip pat sudaro prielaidą spręsti, jog pareiškėjai A. M. jos tėvo S. Š. mirties dieną 2017-02-01 buvo reikalingas išlaikymas ir tai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką.
37. Tai, kad pareiškėja nesikreipė dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo mirus jos sutuoktiniui, iš esmės neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjos finansinę padėtį ir išlaikymo reikalingumą, mirus pareiškėjos tėvui S. Š., kadangi tai yra skirtingi gyvenimo atvejai. Be to, kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, mirus artimam asmeniui, yra pareiškėjos teisė, bet ne pareiga.
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas (CPK 329 str. 1 d.). Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas, panaikinus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjos pareiškimą patenkinti (CPK 444-445 str.).
39. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą tenkinus, atitinkamai suinteresuotiems asmenims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 38 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos tėvo S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną - (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų Z. Š. ir R. Š. po 19 EUR (devyniolika eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai A. M..