Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SKR Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-25045-1044/2025, kuria išnagrinėti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SKR Grupė“ skundai dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys procese - J. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolės Irena Beliačic, Neringa Lipeikienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Prašymai dėl bylos nutraukimo ir nutarties paskelbimo atidėjimo netenkinami

7. CPK 293 straipsnyje yra nustatyti civilinės bylos nutraukimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra skolos apmokėjimo fakto nustatymas, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad skolininkės atžvilgiu antstolių Irenos Beliačic ir Neringos Lipeikienės vykdomos vykdomosios bylos yra pilnai įvykdytos, taip pat į tai, kad pareiškėjai nesutinka su bylos nutraukimu ir nustatyta tvarka neatsiėmė savo teikto atskirojo skundo, sprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netenkina suinteresuoto asmens prašymo atidėti nutarties paskelbimą iki kol bus priimtas ir gautas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kadangi, kaip jau minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra skolos apmokėjimo fakto nustatymas.

9. Remiantis išdėstytu, suinteresuoto asmens prašymas nutraukti civilinę bylą bei atidėti nutarties paskelbimą netenkinami. Pareiškėjų atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas iš esmės pagal faktines aplinkybes, buvusias ir įvertintas pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, nustatant parduodamo turto vertę bei realizavimo būdą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

12. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad antstolės Irenos Beliačic kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0011/11/03920 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-74-99/2008 dėl 41 415,66 Eur (143 000 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės J. J. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) naudai (antstolė nurodė, kad neišieškotos skolos likutis yra 6 402,07 Eur) ir vykdomąją bylą Nr. 0011/13/00086 pagal VMI prie LR FM 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-55757 dėl 54 847,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. J. išieškotojos VMI prie LR FM naudai. Antstolės Neringos Lipeikienės kontoroje vykdomos dvi vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. J. išieškotojams UAB „SKR Baltic“ ir UAB „SKR Grupė“. Antstolė Neringa Lipeikienė yra prisijungusi prie antstolės Irenos Beliačic vykdomo išieškojimo.

13. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic 2025 m. kovo 27 d. Turto arešto aktu Nr. B-25-11-81 areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0345 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolei buvo pateikta skolininkės užsakymu atlikta 2025 m. kovo 31 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-25-03-31-IVV251, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2025 m. kovo 31 d. yra 11 000 Eur. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; vertės nustatymo dieną žemės sklypas neužstatytas, naudojamas privažiavimui prie namų, esančių gretimuose žemės sklypuose. 2025 m. balandžio 7 d. skolininkė J. J. kreipėsi į antstolę, prašydama parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 11 100 Eur skolininkės pasiūlytai pirkėjai V. K.. Kartu su prašymu pateikė pasiūlytos pirkėjos 2025 m. balandžio 7 d. sutikimą pirkti skolininkei priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 11 100 Eur.

14. Antstolės 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-25-11-13172 nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė 11 000 Eur. UAB „SKR Baltic“ ir UAB „SKR Grupė“ vadovas 2025 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad prieštarauja dėl žemės sklypo perleidimo pasiūlytam pirkėjui be varžytynių už 11 100 Eur; informavo, kad turi pirkėją, kuris yra pasirengęs sumokėti už minėtą žemės sklypą didesnę kainą; paaiškino, kad siekiant gauti kuo didesnę kainą už turtą yra būtina skelbti nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes. UAB „SKR Grupė“ 2025 m. gegužės 6 d. pateikė antstolei prieštaravimą, kad skolininkės turtas būtų parduotas be varžytynių, nes UAB „SKR Grupė“ turi pirkėją, kuris už turtą (žemės sklypą) sumokėtų didesnę kainą bei prašė skelbti skolininkės turto varžytynes ir informuoti išieškotoją apie jas, nes jis ketina jose dalyvauti.

15. Antstolė 2025 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-11-14461, kuriuo netenkino išieškotojo UAB „SKR Grupė“ prašymo, kad areštuotas turtas, nepaisant CPK 704 straipsnio, būtų parduotas tik iš varžytynių. Antstolė konstatavo, kad išieškotojas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog turto vertinimo ataskaita būtų neteisinga ir/ar prieštarautų teisės aktų reikalavimams, kad turto kaina nustatyta netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Taip pat antstolė nurodė, kad spręsdama dėl areštuoto turto pardavimo tvarkos negali nepaisyti skolininkės teisės prašyti parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui.

16. Antstolės kontoroje elektroniniu laišku po skundžiamo patvarkymo priėmimo 2025 m. gegužės 12 d. gautas UAB „SKR Grupė“ pasiūlymas sumokėti 21 100 Eur už areštuotą turtą ir prašoma pranešti, kaip ir kokiu būdu UAB „SKR Grupė“ gali sumokėti į antstolės sąskaitą už minėtą turtą 21 100 Eur ir įgyti nuosavybės teises į jį.

17. Išieškotojai UAB „SKR Baltic“ ir UAB „SKR Grupė“ pateikė skundus dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriais prašė panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-25-11-13172 ir 2025 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-25-11-14461. Esminiai skundo argumentai buvo tie, kad antstolės priimti patvarkymai neatitinka išieškotojų interesų ir pažeidžia jų teises, nes pardavus turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui už dvigubai mažesnę, nei reali rinkos vertė, kainą, bus padengta tik labai maža dalis išieškotojų reikalavimų.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolė netinkamai nustatė parduodamo areštuoto turto vertę. Taip pat teismas vertino, kad pareiškėjų teiginiai, jog antstolė turėjo neparduoti areštuoto skolininkei priklausančio turto jos pasiūlytam pirkėjui, bet organizuoti varžytynes, kuriose paaiškėtų skolininkei priklausančio turto reali rinkos kaina, arba parduoti minėtą turtą didesnę kainą siūlančiam pirkėjui, prieštarauja aktualiai teismų praktikai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

20. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

21. Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo poziciją dėl, jų manymu, netinkamos ginčo turto vertės nustatymo iš esmės grindžia teiginiais, nurodydami, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, kadangi parduodamame žemės sklype galėtų būti vykdoma pelninga komercinė veikla (įrengta mokama automobilių stovėjimo aikštelė). Taip pat nurodo, kad ženkliai didesnę ginčo turto rinkos vertę įrodo ir vieno iš išieškotojo UAB „SKR Grupė“ pateiktas pasiūlymas įsigyti turtą už 21 100 Eur sumą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šie išieškotojų prieštaravimai nėra objektyvūs, jie nepagrįsti realiai atliktais tiksliais ginčo turto rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti 2025 m. kovo 31 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A-25-03-31-IVV251 nurodyta turto verte. Aplinkybės, kad vienas iš išieškotojų nori pats įsigyti skolininkei priklausantį turtą ir nurodo ženkliai didesnę įsigijimo kainą, nei nustatė antstolė 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-25-11-13172, bei hipotetiniai ginčo turto panaudojimo būdai, objektyviai neįrodo ir nepatvirtina, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainos. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Konkrečiu atveju bylos apeliantai deklaratyviai teigdami, kad antstolei turėjo kilti abejonių dėl vertintojo nustatytos ginčo turto vertės ir dėl šios priežasties antstolė turėjo skirti ginčo turto ekspertizę, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų.

24. Dėl apeliantų argumentų, kad ginčo turtas turėtų būti realizuojamas varžytynėse, o ne parduotas skolininkės pasiūlytam pirkėjui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją negali būti suteikta kitiems asmenims (išieškotojui ar kitiems suinteresuotiems asmenims vykdymo procese). Tokia speciali teisė yra neatskiriama nuo skolininko asmens, todėl tik skolininkas turi teisę šią teisę įgyvendinti pats ar per kitus pasirinktus asmenis surasdamas areštuoto turto pirkėją, kuriam toks skolininko turtas gali būti perleistas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei vykdymo procese kyla abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo, šios abejonės gali būti pašalintos CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne ribojant skolininko teisę parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui už kainą, nustatytą pagal CPK 704 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. CPK 704 straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad antstolis turėtų vertinti skolininko ir išieškotojo pirkėjų pateiktus pasiūlymus, juos lyginti ir rinktis naudingiausią, varžymosi dėl parduodamo turto kainos galimybė šiame etape nėra numatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025).

25. Nagrinėjamu atveju apeliantams neįrodžius, jog antstolės nustatyta ginčo turto vertė neatitinka rinkos kainos, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantų argumentai, jog antstolė turėtų neparduoti areštuoto skolininkei priklausančio turto jos pasiūlytam pirkėjui, bet organizuoti varžytynes, kuriose paaiškėtų skolininkei priklausančio turto reali rinkos kaina, arba parduoti minėtą turtą didesnę kainą siūlančiam vienam iš apeliantų (išieškotojui UAB „SKR Grupė) neatitinka teismų praktikos išaiškinimų, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti.

26. Remiantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi įstatyminėmis vykdymo procesą reglamentuojančiomis nuostatomis, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog antstolė Irena Beliačic, priimdama 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-25-11-13172 ir 2025 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-25-11-14461, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.