Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-03- 21 nuosprendžio, kuriuo J. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

J. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama apgaule įgijusi didelės vertės svetimą turtą bei teisę į turtą. Jai buvo inkriminuojama tai, kad, siekdama apgaule neatlygintinai įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, ji sudarė nusikalstamą planą ir jį realizavo: žinodama, kad K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos Hrybiški kaime Vilniaus valsčiuje žemės neturėjo, 2001 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Vilniuje, Gedimino pr. 37, pateikė žinomai suklastotus, t. y. savo pačios, J. B., pagamintus netikrus dokumentus:

- T. V. 2001 m. sausio 18 d. prašymą atkurti T. V. bei jos seserims E. P. ir I. M. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą - K. P. žemę;

- Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimą Nr. 21-920-P, kuriame nurodyta, kad Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Vilniaus valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąraše įrašytas K. P., Hrybiški kaime turėjęs 0,47 dešimtinės žemės, ir kuriame dar nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos žmonių surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Vilniaus apskrities Vilniaus m. Sriodkova g. 23 gyventojo K. P. buto – ūkio lape įrašyti šeimos galva K. P., žmona Antonina, vaikai Aleksej, Tatjana, Ivan;

- Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d. mirties pažymą Nr. 1384, kurioje nurodė, kad K. P. mirė 1948 m. lapkričio 30 d. Vilniaus mieste.

Suklastotų dokumentų (Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimo Nr.21-920-P bei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d mirties pažymos Nr.1384) pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, paveiktas apgaulės, 2001 m. sausio 25 d. išdavė pažymas Nr. 272, 273 ir 274 apie tai, kad E. P., I. M. ir T. V. turi nuosavybės teisę į 0,171 ha K. P. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

2001 m. sausio 23 d. J. B. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, esančiam Vilniuje, Sodų g. 9, E. P. pasirašytą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad K. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės sklypą Vilniaus m., Dunojaus g., ir pateikė žinomai suklastotą Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimą Nr. 21-920-P. V. pagal E. P. 2001 m. sausio 30 d. išduotą įgaliojimą (registro Nr. 1-566), žinodama, kad J. B. teismui pateiktas 1994 m. vasario 3 d. archyvo pažymėjimas Nr. 21-920-P yra suklastotas ir jame esantys duomenys yra neteisingi, 2001 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 3-iąjame apylinkės teisme Vilniuje, Sodų g. 9, teismo posėdžio metu melagingai patvirtino, kad K. P. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste, Dunojaus gatvėje, turėjo 0,47 dešimtines žemės. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, paveiktas apgaulės, civilinėje byloje Nr. 2-1249-06/01 priėmė 2001 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P. senelis K. P. iki 1940 m. įvykusios žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,5 ha žemės sklypą Vilniaus m., Dunojaus g.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama vietoj 3 gautinų sklypų (T. V., E. P., I. M.) gauti 5 sklypus, J. B. 2001 m. sausio mėnesį pasiūlė G. V. ir Z. V. neva užsidirbti ir paaiškino šioms, kad jos turės nupirkti teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą, o po to gautą žemę parduoti, ir kad visus formalumus tvarkys ji pati, o G. V. ir Z. V. reikės tik pasirašinėti dokumentus.

Vilniaus rajono notarų biure, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 50, J. B. dalyvaujant ir jai sumokėjus už notaro paslaugas, 2001 m. sausio 26 d. sutartimis E. P. perleido G. V. ir Z. V. (registro Nr. 1-411) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą (G. V. į 200 m² žemės sklypą, Z. V. į 500 m² žemės sklypą), T. V. perleido G. V. (registro Nr. 1-406) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą į 700 m² žemės sklypą, I. M. perleido Z. V. (registro Nr. 1-410) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą 500 m² žemės sklypą. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 26 d.) ir tame pačiame notarų biure G. V. įgaliojo J. B. (registro Nr. 1-433) įregistruoti G. V. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 26 d.) ir tame pačiame notarų biure Z. V. įgaliojo J. B. (registro Nr.1-455) įregistruoti Z. V. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 26 d.) prašymu G. V. kreipėsi į Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama atkurti jai ir Z. V. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą K. P. žemę 0,5 ha, esančią Vilniuje, Dunojaus g.

2001 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono notarų biure, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 50, E. P. įgaliojo J. B. (registro Nr. 1-566) įregistruoti E. P. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 30 d.) ir tame pačiame notarų biure T. V. įgaliojo J. B. sugyventinį V. J. (registro Nr.1-567) įregistruoti T. V. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Tą pačią dieną (2001 m. sausio 30 d.) ir tame pačiame notarų biure l.M. įgaliojo J. B. sugyventinį V. J. (registro Nr.1-573) įregistruoti I. M. pagal Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžintą žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 14, viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr.01-1348, paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1 ha žemės, esantį Vilniuje, Dunojaus gatvės ribose, atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,073 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,073 ha 13 112,62 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 5, ir atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,027 ha žemės 1296 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 14, viršininkas G. A. P. 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4215-012001-05-07 pirmiau minėtą sprendimą Nr.01-1348 iš dalies pakeitė, atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0840 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,084 ha 15 088,50 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 5.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 01-1349, paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1 ha žemės, esantį Vilniuje, Dunojaus gatvės ribose, atkuriant nuosavybės teises į Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0693 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0693 ha 12 448,01 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 8, ir atkuriant nuosavybės teises Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0307 ha žemės 1473,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d sprendimu Nr. 01-1350, paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,09 ha žemės, esantį Vilniuje, Dunojaus gatvės ribose, atkuriant nuosavybės teises į G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0793 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0793 ha 14244,26 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 6, ir atkuriant nuosavybės teises G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0107 ha žemės 513,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 01-1351, paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,11 ha žemės, esantį Vilniuje, Dunojaus gatvės ribose, atkuriant nuosavybės teises į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1054 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1054 ha 18932,47 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 7, ir atkuriant nuosavybės teises I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0046 ha žemės 220,80 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 01-1352, paveiktas apgaulės, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1 ha žemės, esantį Vilniuje, Dunojaus gatvės ribose, atkuriant nuosavybės teises į E. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0853 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0853 ha 8732,59 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 1, ir atkuriant nuosavybės teises E. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0147 ha žemės 705,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Dėl to J. B. buvo kaltinama apgaule įgijus didelės (69 458,83 Lt) vertės valstybei priklausantį turtą – 0,0840 ha 15 088,50 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 5; 0,0693 ha 12 448,01 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 8; 0,0793 ha 14 244,26 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 6; 0,1054 ha 18 932,47 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 7; 0,0853 ha 8732,59 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Vilniuje, Dunojaus g. skl. Nr. 1 bei teisę į 4209,60 Lt vertės vertybinius popierius.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: J. B. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 metams. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 1 d. 1 p., J. B. nuo laisvės atėmimo bausmės atleisti. Pritaikius BK 72 str. 5 d., išieškoti iš J. B. 143 000 Lt vertės konfiskuotiną pinigų sumą, lygią nusikalstamu būdu gautų ir vėliau parduotų žemės sklypų pardavimo kainai.

Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. B. veiksmuose išankstinė tyčia apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei teisę į turtą nenustatyta ir, jog pastarajai pateikti kaltinimai apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą bei teisę į turtą nepagrįsti bylos faktinių duomenų visuma. Šias nepagrįstas išvadas teismas padarė remdamasis tik J. B. neprisipažinimu bei liudytojų T. V., A. Ž., E. P., G. V., Z. V. duotais parodymais bei specialistės E. B. paaiškinimu. Pažymi, jog teismas, pasiremdamas nuosprendyje teismo posėdžio metu neapklaustų liudytojų parodymais, pažeidė BPK 301 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad teismas nuosprendį privalo pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje bei BPK 242 str. 1 d. imperatyviai įtvirtintą pirmosios instancijos teismo pareigą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus.

Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas J. B. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinančius įrodymus, nuosprendyje tik išdėstė asmenų duotus parodymus ir išvardino dokumentus, tačiau jų neanalizavo, be konkrečių motyvų nurodydamas, kad kaltinimas J. B. nepasitvirtino. Apelianto teigimu, teismas, apsiribodamas baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, išvardinimu, šių įrodymų išsamiai neištirdamas ir juos formaliai atmesdamas, padarė esminį BPK 20 str. 5 d. pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino J. B. parodymų kaip prieštaringų tiek liudytojų parodymams, tiek byloje esantiems rašytiniams dokumentams, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintų faktinių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai parodo, kad J. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pažymi, jog J. B., pasinaudodama T. V., E. P. ir I. M. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nežinojimu, atliko eilę aktyvių veiksmų, o būtent, T. V., E. P. ir I. M., taip pat vėliau dalį teisių į nuosavybės atkūrimą įgijusių Z. V. ir G. V. naudai būtų neteisėtai perduoti penki valstybinės žemės sklypai. Apelianto nuomone, nesant ir negalint būti jokių dokumentų, patvirtinančių K. P. ryšį su Vilniaus miestu, jo turėta nuosavybė Vilniaus mieste teisėtu būdu negalėjo būti atkurta, todėl buvo klastojami dokumentai. Prokuroras nurodo, kad J. B. parodymus apie tai, kad ji užpildytą prašymo blanką grąžino T. V., paneigia pastarosios liudytojos parodymai. Taip pat apeliantas teigia, kad J. B. aktyvus dalyvavimas visuose su nuosavybės teisės į K. P. turtą atkūrimo reikaluose, taip pat tai, jog prašymą T. V. vardu keisdama rašyseną surašė ir pateikė žemėtvarkos skyriui pati J. B., neginčytinai patvirtina, kad mirties pažymos negalėjo suklastoti ir panaudoti joks kitas asmuo, išskyrus ją pačią. Prokuroro nuomone, tą aplinkybę, kad būtent J. B. labiausiai buvo materialiai suinteresuota bet kokiu būdu įgyti žemės sklypus, šiuo atveju suklastojant ir panaudojant neva įrodančius nuosavybės teisę į K. P. turėtas žemes dokumentus, įrodo ir tas faktas, kad būtent J. B. gavo didžiausią naudą iš suteiktų žemės sklypų Vilniaus mieste. Be to, apeliantas tvirtina, kad, tai, jog J. B., atlikdama kaltinime išvardintus veiksmus, pasinaudojo T. V., E. P., I. M., Z. V. bei G. V. asmenimis ir parašais, o nebuvo paprasta įgaliotinė ar draugiškai nusiteikusi giminaitė, įrodo ir disponavimo teisėmis į žemę bei jau įgytą žemę aplinkybės.

Skunde taip pat nurodoma, kad 1992 – 2003 metais į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl K. P. turėtos nuosavybės jokie fiziniai ar juridiniai asmenys, tame tarpe ir T. V., E. P. bei I. M. nesikreipė, o tai paneigia T. V.. 2008-01-23 teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jos prašymu archyvas siuntė pažymas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Prokuroro teigimu, tai, jog J. B. savo parengtą nusikalstamos veikos planą įgyvendino pasinaudodama kitų asmenų vardu, patvirtina liudytojų Z. V. bei G. V. parodymai. Be to, apelianto nuomone, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kad Z. V. bei G. V. yra J. B. giminaitės, o tai netiesiogiai patvirtina, kad darydama nusikalstamą veiką, ji pasinaudojo jomis kaip asmenimis, kuriais gali labiau pasitikėti. Taip pat skunde nurodoma, kad iš teisiamųjų posėdžių protokolų, visos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. B. parodymai apie tai, kad ji iš viso proceso ir visų sandorių, susijusių su nuosavybės teisių į K. P. žemę atkūrimu ir vėlesniu žemės sklypų pardavimu pati jokios materialinės naudos negavo, prieštarauja liudytojų T. V., E. P., Z. V. bei G. V., L. Š. parodymams bei kitai bylos medžiagai, tačiau teismas nepagrįstai šių prieštaravimų nuosprendyje neaptarė.

Todėl, apelianto manymu, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų visiškai neanalizavo, tuo padarydamas esminį BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas, tokiu būdu priimdamas neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji J. B. ir jos gynėjas prašė - skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija laiko nustatyta, kad kaltinamoji J. B. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei teisę į turtą, o būtent:

Ji, siekdama apgaule neatlygintinai įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, sudarė nusikalstamą planą ir jį realizavo:

žinodama, kad K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos Hrybiški kaime Vilniaus valsčiuje žemės neturėjo, 2001 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, pateikė žinomai suklastotus, t.y. savo pačios (J. B.) pagamintus netikrus dokumentus:

- T. V. 2001 m. sausio 18 d. prašymą atkurti T. V. bei jos seserims E. P. ir I. M. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – K. P. žemę;

- Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimą Nr.21-920-P, kuriame nurodyta, kad Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Vilniaus valsčiaus žemės sklypų savininkų 1925 m. sąraše įrašytas K. P., Hrybiški kaime turėjęs 0,47 dešimtinės žemės, ir kuriame dar nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos žmonių surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Vilniaus apskrities Vilniaus m. Sriodkova g. 23 gyventojo K. P. buto-ūkio lape įrašyti šeimos galva K. P., žmona Antonina, vaikai Aleksej, Tatjana, Ivan;

- Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d. mirties pažymą Nr. 1384, kurioje nurodė, kad K. P. mirė 1948-11-30 Vilniaus mieste.

Aukščiau nurodytų suklastotų dokumentų – Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimo Nr.21-920-P bei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d mirties pažymos Nr.1384 - pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, apgaulės įtakoje, 2001 m. sausio 25 d. išdavė pažymas Nr.272, Nr.273, Nr.274 apie tai, kad E. P., I. M. ir T. V. turi nuosavybės teisę į 0,1710 ha K. P. nuosavybės teisėmis valdytos žemės kiekviena.

Be to, kaltinamoji J. B. 2001 m. sausio 23 d pateikė Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, esančiam Sodų g. 9, Vilniuje, E. P. pasirašytą pareiškimą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad K. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,5 ha žemės sklypą Dunojaus g., Vilniaus m., ir pateikė žinomai suklastotą Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimą Nr.21-920-P.

Veikdama pagal E. P. 2001 m. sausio 30 d. išduotą įgaliojimą (registro Nr.1-566), žinodama, kad jos (J. B.) teismui pateiktas 1994 m. vasario 3 d. archyvo pažymėjimas Nr.21-920-P yra suklastotas ir jame esantys duomenys yra neteisingi, 2001 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme Sodų g. 9, Vilniuje teismo posėdžio metu melagingai patvirtino, kad K. P. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Dunojaus gatvėje, Vilniaus mieste, turėjo 0,47 dešimtines žemės.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismas apgaulės įtakoje, civilinėje byloje Nr.2-1249-06/01 priėmė 2001 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P. senelis K. P. iki 1940 m. įvykusios žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,5 ha žemės sklypą Dunojaus g., Vilniaus m.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama vietoj 3 gautinų sklypų (T. V., E. P., I. M.) gauti 5 sklypus, 2001 m. sausio mėnesį pasiūlė G. V. ir Z. V. neva užsidirbti, paaiškinusi joms, kad G. V. ir Z. V. turės nupirkti teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, o po to gautą žemę parduoti, ir kad visus formalumus tvarkys pati J. B., o G. V. ir Z. V. reikės tik pasirašinėti dokumentus.

Vilniaus rajono notarų biure Rinktinės g. 50, Vilniuje, dalyvaujant jai (J. B.), kuri sumokėjo už notaro paslaugas, 2001 m. sausio 26 d. sutartimis E. P. perleido G. V. ir Z. V. (registro Nr.1-411) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą (G. V. į 200 m² žemės sklypą, Z. V. į 500 m² žemės sklypą), T. V. perleido G. V. (registro Nr. 1-406) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 700 m² žemės sklypą, I. M. perleido Z. V. (registro Nr. 1-410) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą 500 m² žemės sklypą.

Tą pačią dieną – 2001 m. sausio 26 d. Vilniaus rajono notarų biure Rinktinės g. 50, Vilniuje, G. V. įgaliojo J. B. (registro Nr.1-433) įregistruoti G. V. grąžintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas“ žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Tą pačią dieną - 2001 m. sausio 26 d. Vilniaus rajono notarų biure Rinktinės g. 50, Vilniuje, Z. V. įgaliojo ją (J. B.) (registro Nr.1-455) įregistruoti Z. V. grąžintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas“ žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Tą pačią dieną – 2001 m. sausio 26 d. prašymu G. V. kreipėsi į Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama atkurti jai ir Z. V. nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą K. P. žemę 0,5 ha, esančią Dunojaus g.

2001 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono notarų biure Rinktinės g. 50, Vilniuje, E. P. įgaliojo ją (J. B.) (registro Nr.1-566) įregistruoti E. P. grąžintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas“ žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Tą pačią dieną – 2001 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono notarų biure Rinktinės g. 50, Vilniuje, T. V. įgaliojo jos (J. B.) sugyventinį V. J. (registro Nr.1-567) įregistruoti T. V. grąžintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas“ žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Tą pačią dieną – 2001 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono notarų biure Rinktinės g. 50, Vilniuje, I. M. įgaliojo jos (J. B.) sugyventinį V. J. (registro Nr.1-573) įregistruoti I. M. grąžintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas“ žemės sklypą Vilniaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui K. P., gauti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo žemės sklypu, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininkas A. K. 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr.01-1348, apgaulės įtakoje, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1000 ha žemės, esantį Dunojaus gatvės ribose, Vilniuje, atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0730 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0730 ha 13112,62 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 5, ir atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0270 ha žemės 1296,00 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios adresu Gedimino pr. 14, Vilnius, viršininkas G.A. P. 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4215-012001-05-07 aukščiau minėtą sprendimą Nr.01-1348 iš dalies pakeitė, atkuriant nuosavybės teises į T. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0840 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0840 ha 15088,50 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 5.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios adresu Gedimino pr. 14, Vilnius, viršininkas A. K. 2001 gegužės 7 d. sprendimu Nr.01-1349, apgaulės įtakoje, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1000 ha žemės, esantį Dunojaus gatvės ribose, Vilniuje, atkuriant nuosavybės teises į Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0693 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0693 ha 12448,01 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 8, ir atkuriant nuosavybės teises Z. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0307 ha žemės 1473,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios adresu Gedimino pr. 14, Vilnius, viršininkas A. K. 2001 gegužės 7 d sprendimu Nr.01-1350, apgaulės įtakoje, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,0900 ha žemės, esantį Dunojaus gatvės ribose, Vilniuje, atkuriant nuosavybės teises į G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0793 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0793 ha 14244,26 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 6, ir atkuriant nuosavybės teises G. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0107 ha žemės 513,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios adresu Gedimino pr. 14, Vilnius, viršininkas A. K. 2001 gegužės 7 d. sprendimu Nr.01-1351, apgaulės įtakoje, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1100 ha žemės, esantį Dunojaus gatvės ribose, Vilniuje, atkuriant nuosavybės teises į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1054 ha , perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1054 ha 18932,47 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 7, ir atkuriant nuosavybės teises I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0046 ha žemės 220,80 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, esančios adresu Gedimino pr. 14, Vilnius, viršininkas A. K. 2001 gegužės 7 d. sprendimu Nr.01-1352, apgaulės įtakoje, atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1000 ha žemės, esantį Dunojaus gatvės ribose, Vilniuje, atkuriant nuosavybės teises į E. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0853 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0853 ha 8732,59 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 1, ir atkuriant nuosavybės teises E. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0147 ha žemės 705,60 Lt vertės, atlyginant vertybiniais popieriais.

Tokiu būdu J. B. apgaule įgijo didelės – 69 458,83 Lt vertės valstybei priklausantį turtą –

0,0840 ha 15088,50 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl.Nr. 5,

0,0693 ha 12448,01 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 8,

0,0793 ha 14244,26 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 6,

0,1054 ha 18932,47 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl. Nr. 7,

0,0853 ha 8732,59 Lt vertės žemės sklypą individualiai statybai, esantį Dunojaus g. skl.Nr. 1,

bei teisę į vertybinius popierius už bendrą 4209,60 Lt sumą.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, faktines bylos aplinkybes vertino netinkamai, pažeisdamas BK 20 str. taisykles, todėl priėmė J. B. atžvilgiu neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Apylinkės teismas, išteisindamas J. B. iš jai pareikšto kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d., atsižvelgė į tai, jog kaltinamoji kalta neprisipažino, liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, anot apylinkės teismo, pripažinti ją kalta nesudaro pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti apeliacinio skundo argumentus bei apskųsto nuosprendžio pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą, papildomai apklausė liudytojus: V. P., J. J., A. Ž., G. S., kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, bei L. M., Z. M. (t.7, b.l. 274-290).

Liudytoja J. J. parodė, kad 2001 m. dirbo Žemėtvarkos valdybos skyriaus vedėja, K. P. žemės nuosavybės atkūrimo aplinkybių nepamena. Pateikus byloje esančius dokumentus (t.1, b.l. 6, 110) nurodė, kad archyvo pažymėjimas yra visiška kopija ir gal netgi ne pirma; medžiagoje dėl K. P. nuosavybės į žemę atkūrimo, buvo momentas dėl teisių perėmimo, liudytojos nuomone, tuo metu žemė turėjo priklausyti vienam asmeniui, tačiau buvo tikrinami giminystės ryšiai, rašoma pažyma, kad kliūčių atkurti nuosavybės teises, nėra. J. B. turėjo paimti iš specialisto bylą ir susipažinti su pažymomis. Pagal raštvedybos reikalavimus turėjo būti vedamas registravimo žurnalas.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2001 m. dirbo Žemėtvarkos skyriuje vyr. geodezininku, žemės sklypų buvimo vietą nustatydavo pagal pareiškėjų ir jo pakviestų liudytojų paaiškinimus. Pavedimus jam duodavo S. arba kiti specialistai, kurie vesdavo nuosavybės atstatymo bylą. Jis dokumentų netvarkydavo ir nežino, ar konkrečiu atveju buvo surinkti visi reikalingi duomenys, kad pilietis P. turėjo žemės. Yra buvęs atvejis, kada kitoje byloje dėl B. veiksmų jam buvo pateikta kartografinė schema, kuri buvo ne jo sudaryta ir ne jo pasirašyta.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, būdavo atvejai, kai vietoj dokumentų originalų buvo galima palikti patvirtintas kopijas. K. P. byloje, apyraše nėra nurodyta, ar buvo pateikti dokumentų originalai. Pagarsinus ankstesnius liudytojos parodymus (t.6, b.l. 7-9) ji patvirtino, kad buvo pateiktos tik kopijos, jos nebuvo patvirtintos, originalų ji nematė. Tuo metu jos tiesioginis viršininkas buvo S., ji privalėjo vykdyti pastarojo nurodymus, priešingu atveju būtų tekę išeiti iš darbo. Daugiausiai tų nurodymų būdavo susiję su J. B., apie neteisėtus jų veiksmus niekam nepranešė, jai sakydavo, jog dokumentų originalus atneš vėliau, bet neatnešdavo.

Liudytojas G. S. parodė, kad 2001 m. dirbo Žemėtvarkos skyriaus direktoriaus pavaduotoju, bylų pats neformavo ir netvarkė, jokių neteisėtų pavedimų J. B. nedavė. Už P. bylos tvarkymą nebuvo atsakingas konkretus darbuotojas. Dokumentų saugojimo kambarys nebuvo rakinamas, ten galėjo užeiti bet kas ir paimti dokumentus. Įstatymai tuo metu nenumatė reikalavimo, kad bylose būtų dokumentų originalai, darbuotojas tik privalėjo patikrinti, jog būtų patvirtintos kopijos.

Liudytoja L. Š. notarė pagal notarinio registro knygos įrašą 200-10-24 tvirtinusi K. P. mirties pažymos Nr.1908 nuorašą (t.6, b.l. 45-46), parodė, jog registrų knygoje įrašyta B. pavardėm tai galima teigti, kad ji ir pateikė šitą dokumentą. Ji pažinojo B. sugyventinį J., būdavo, kad jie kartu ateidavo, turėdavo daug notariškai tvarkytinų reikalų.

Liudytoja Z. M. parodė, kad 2001 metais dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, darbas buvo susijęs su dokumentų ruošimu, sprendžiant nuosavybės į žemę atstatymą. Dėl žemės grąžinimo K. P. byloje iškilo abejonės dėl archyvinio dokumento tikrumo, todėl kreipėsi į centrinį archyvą, pasiteiravo, ar buvo išduota tokia pažyma. Iš archyvo gautas atsakymas, kad K. P. Vilniuje žemės neturėjo. Be to, byloje nebuvo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo patvirtintos kopijos.

Liudytojai buvo parodyti bylos dokumentai – t. 1, b.l. 1-4-7, 30-31, ji patvirtino, kad kalba būtent apie šiuos dokumentus.

Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų T. V., I. M., G. V., Z. V. parodymų matyti, jog J. B. tvarkė žemės atgavimo dokumentus, vėliau jiems buvo sumokėtos atitinkamos pinigų sumos.

Iš bylos duomenų seka, kad J. B. ir jos sugyventinis V. J. buvo gavę T. V., E. P., I. M., Z. V. notaro patvirtintus įgaliojimus, kuriais pastarieji buvo įgalioti ne tik įregistruoti grąžintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, bet ir naudotis, valdyti, disponuoti šiais žemės sklypais, gauti pinigus, t.y. anksčiau minėti asmenys J. B. ir V. J. įgaliojimais perdavė visas teises į žemę. Liudytoja T. V. parodė, kad tiksliai net nežino, kiek žemės atgavo, V. J. voke jai perdavė pinigus – 30 000 Lt, kurie buvo skirti jai ir kitoms seserims, t.y. E. P. ir I. M.. E. P. parodė, kad apie atgautą žemę visiškai nieko nežino, gavo iš sesers 10 000 Lt. Taip pat iš bylos seka, jog T. V., E. P. ir I. M. į centrinį valstybinį archyvą dėl K. P. turėtos nuosavybės nesikreipė (t.3, b.l. 128-138).

Iš liudytojos Z. V. parodymų matyti, kad visus žemės nuosavybės atkūrimo reikalus tvarkė J. B.. Šią aplinkybę patvirtino ir G. V., nurodė, kad ji tik pasirašinėdavo J. B. pateikiamus dokumentus, nes pati jokių dokumentų neturėjo ir nerinko, o valstybės suteiktame žemės sklype nėra buvusios. Nei Z. V., nei G. V. neprisiminė, už kiek įsigijo nuosavybės teises į žemę, neprisiminė ir negalėjo nurodyti net apytikslės sumos, už kiek pardavė sklypą.

Kolegijos nuomone, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro skunde, J. B. kaltę klastojus ir pateikus Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui kaltinime nurodytus dokumentus ir, kad dėl jos nusikalstamų veiksmų buvo apgaule įgyti valstybinės žemės sklypai bei teisė į vertybinius popierius, patvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas, kurių apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje neįvertino.

Iš Lietuvos centrinio archyvo 2004-08-03 rašto Nr. R4-3890 matyti, kad K. P. nekilnojamojo turto Vilniuje niekada neturėjo. Kad K. P. gimė, susituokė ir mirė Juodelių kaime, Vievio valsčiuje, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. vasario 22 d. pažyma Nr.R4-959, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. kovo 23 d. pažyma Nr.R4-1472, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2007 m. kovo 23 d. pažyma Nr.P6-497/P10-1323, liudytojos T. V. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Lietuvos centrinio metrikų archyvo 2000 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr.20-2260 ir Nr.20-2261 dėl jos senelio K. P. mirties ir tėvo A. P. gimimo. Akivaizdu, kad nesant ir negalint būti jokių dokumentų, patvirtinančių K. P. ryšį su Vilniaus miestu, K. P. turėta nuosavybė Vilniaus mieste teisėtu būdu negalėjo būti atkurta ir todėl buvo klastojami dokumentai.

Be to, kolegijos nuomone, byloje nustatyta, kad suklastotus dokumentus, kurių pagrindu buvo atkurta nuosavybės teisė į K. P. žemę, Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui pateikė J. B.. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr.11-1167 (07), kurioje nurodyta, kad T. V. vardu surašytame 2001 m. sausio 18 d. prašyme Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui rankraštinius įrašus (išskyrus paskutinę eilutę „specialistė...A. Ž.) įrašė J. B., o šiame prašyme esantis T. V. parašas yra suklastotas. Be to, nurodoma, kad šį dokumentą su suklastotu T. V. parašu, kaltinamoji J. B. užpildė keisdama savo rašysenos požymius, t.y. rašydama žodžius žymiai labiau supaprastinta rašysena. Tokią J. B. rašyseną 2001 m. sausio 18 d. T. V. vardu rašytame prašyme galima paaiškinti tik tuo, kad J. B. siekė, kad nebūtų nustatytas tikrasis prie prašymo pateiktus suklastotus dokumentus pateikęs asmuo. J. B. parodymus, kad 2001 m. sausio 18 d. prašymą ji užpildė T. V. prašymu ir po to grąžino, paneigia tas faktas, kad parašas prašyme yra suklastotas, t.y. dokumentas pasirašytas ne pačios T. V.. Akivaizdu, kad jeigu J. B. užpildytą prašymą būtų gavusi ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikusi T. V., parašas šiame dokumente būtų tikras. Liudytojos T. V. parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji T. V. nurodė neprisimenanti, kad būtų rašiusi kokį nors prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Teisiamojo posėdžio metu 2008 m. sausio 23 d. apklausta kaip liudytoja T. V. tos pačios apklausos metu davė prieštaringus parodymus, pradžioje tvirtindama, kad nežino, kas galėjo jos vardu surašyti 2001 m. sausio 18 d. prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Vėliau toje pačioje apklausoje ji nurodė, kad buvo prašiusi J. B. užpildyti prašymo blanką. Vis dėlto T. V. nurodė, kad prašymas buvo pildytas jai nematant ir šio prašymo ji nepasirašinėjo. Tokiu būdu liudytoja T. V. paneigė kaltinamosios J. B. parodymus, kad užpildytą prašymo blanką J. B., neva grąžino T. V..

2001 m. sausio 18 d. prašyme kaip nuosavybės teises į turtą pagrindą J. B. įrašė archyvinę pažymą. Vienintelis nuosavybės teises į turtą pagrindžiantis dokumentas, esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje, yra Lietuvos valstybinio archyvo 1994 m. vasario 3 d. pažymėjimas Nr.21-920-P. K. šis dokumentas yra suklastotas, nustatyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr.IV5-1030, kuriame nurodyta, kad 1994 m. vasario 3 d. archyvo pažymėjimo Nr.21-920-P Lietuvos centrinis valstybės archyvas nėra išdavęs. Be nuosavybės teises į turtą pagrindžiančio archyvo pažymėjimo J. B. pateikė ir suklastotą Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. liepos 26 d. mirties pažymą Nr. 1384, nurodančią, kad K. P. mirė neva Vilniaus mieste (iš tikrųjų – Juodelių kaime, Vievio valsčiuje). Kad ši pažyma yra suklastota, nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. lapkričio 3 d. raštu Nr.A133-10568, kuriame nurodyta, kad pažyma Nr.1384 buvo išduota 2000 m. rugpjūčio 30 d. kito asmens vardu. Tai, kad šią pažymą suklastojo būtent J. B., įrodo aplinkybė, kad ant šios suklastotos pažymos yra notaro atspaudas su 2000 m. spalio 24 d. data ir registro Nr.1-12284, o šis atspaudas yra nukopijuotas nuo kitos – 2000 m. spalio 24 d. mirties pažymos Nr.1908, kurią pas notarą tvirtino kaltinamoji J. B. (šią aplinkybę patvirtina ir įrašas notaro registre, ir pačios notarės L. Š. parodymai). Kaltinamosios J. B. aktyvus dalyvavimas visuose su nuosavybės teisės į K. P. turtą atkūrimo reikaluose, taip pat jau minėta aplinkybė, kad prašymą T. V. vardu keisdama rašyseną surašė ir pateikė žemėtvarkos skyriui pati J. B., neginčytinai patvirtina, kad mirties pažymos negalėjo suklastoti ir panaudoti joks kitas asmuo išskyrus, J. B..

Iš specialistės E. B. paaiškinimo seka, kad 1994 m. vasario 3 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo Nr.21-920-P ir giminystės ryšį su K. P. patvirtinančių dokumentų pakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į K. P. turėtą žemę. Taigi, pilnai įrodyto fakto, kad šiuos suklastotus dokumentus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė J. B., pakanka konstatuoti, kad kaltinamoji padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. padarytą nusikaltimą, kadangi ji kitų asmenų naudai apgaule įgijo penkis žemės sklypus bei teisę į vertybinius popierius.

Tą aplinkybę, kad būtent J. B. labiausiai buvo materialiai suinteresuota bet kokiu būdu įgyti žemės sklypus, šiuo atveju – suklastojant ir panaudojant neva įrodančius nuosavybės teises į K. P. turėtas žemes dokumentus, įrodo ir tas faktas, kad būtent ji gavo didžiausią naudą iš suteiktų žemės sklypų Vilniaus mieste, nes T. V. ir E. P. (čia ir žemiau remiamasi 2007 m. gruodžio 11 d. ir 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdžių protokolais) teigimu, už žemę jos bei dar viena sesuo I. M. gavusios tik 30000 Lt bendrai, nors žemės kainos tuo metu Vilniaus mieste buvo nepalyginti didesnės (tai patvirtina ir vėlesnė žemės sklypų pardavimo kaina).

Tai, kad J. B., atlikdama ikiteisminio tyrimo metu jai inkriminuotus veiksmus, pasinaudojo T. V., E. P., I. M., Z. V. bei G. V. asmenimis, patvirtina ir anksčiau kolegijos jau konstatuota aplinkybė, jog J. B. pastarųjų atžvilgiu nebuvo paprasta įgaliotinė, tačiau įgavo teisę pilnai disponuoti žemės sklypais. Tuo tarpu, kaip parodė pati J. B., jos vaidmuo, neva buvo visiškai nereikšmingas, ji tik, neva užpildžiusi T. V. vardu 2001 m. m. sausio 18 d. prašymą ir užpildytą blanką atidavusi T. V.. Be to, T. V. paprašiusi padėti sutvarkyti dokumentus, todėl pastaroji davusi jai - J. B. įgaliojimą tvarkyti ne tik pačios T. V., bet ir jos seserų I. M. bei E. P. dokumentus. Jokių nuosavybės teises ar giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nei K. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nei kitose bylose, nerinkusi. Kokiu būdu ant K. P. mirties pažymos Nr. 1384 atsirado notaro antspaudas, neva uždėtas ant jos -J. B. ankstesnių dokumentų, nežinanti. Giminaitėms Z. V. ir G. V. ji pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. nupirkti pigiau dalį teisių atkurti nuosavybę į K. P. žemę, o gautą žemės sklypą parduoti brangiau. Už kiek jos nupirko iš T. V., E. P. ir I. M. dalį teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, nežino. Pati iš šių sandorių jokios materialinės naudos negavo, vienintelė nauda buvo tai, kad ji padėjo savo giminaitėms G. V. ir Z. V. užsidirbti pinigų. G. V. ir Z. V. visus pinigus už parduotus žemės sklypus gavo sau, jai nieko nemokėjo. Iš viso proceso ir visų sandorių, susijusių su nuosavybės teisių į K. P. žemę atkūrimu ir vėlesniu žemės sklypų pardavimu, pati jokios materialinės naudos negavusi. Tačiau, kaip seka iš anksčiau išdėstytų liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos, tokia J. B. pozicija yra jais paneigta ir vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Sprendžiant J. B. kaltės klausimą, atsižvelgtina ir į Aukščiausiojo Teismo 2009-06-23 nutarties išvadas, kurios privalomos iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Nr. 2K-239/2009). Minėtoje nutartyje nurodoma, kad anksčiau išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo nenuginčyti ir nepaneigti įrodymai, jog nuosavybės teisių atkūrimą inicijavo ir, išmanydama visus šio proceso aspektus, visus reikalus tvarkė J. B., būtent ji, keisdama savo rašysenos požymius, T. V. vardu surašė 2001-01-18 prašymą Vilniaus Žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kad T. V. parašas jame yra suklastotas, kad antspaudas ant suklastotos K. P. mirties pažymos yra nukopijuotas nuo kitos mirties pažymos, kurią pas notarę tvirtino, būtent J. B.. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai grąžinti žemės sklypai atsidūrė J. B. žinioje, akivaizdu, jog ji ir buvo labiausiai suinteresuota įgyti ir parduoti žemės sklypus. Šie reikšmingi bylai argumentai, patvirtinantys J. B. kaltę, nebuvo nuginčyti ar paneigti ir pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas iš esmės apribojęs tik byloje surinktų įrodymų išdėstymu ir nuosprendyje nepateikęs jų analizės, padarė nemotyvuotą išvadą, jog J. B. kaltė neįrodyta ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, kuris naikintinas BPK 329 str. 2 p., 4 p. pagrindu, t.y. dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir esminio įstatymo pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. B. pateikė prašymą taikyti jos atžvilgiu BK 95 str. 1 d. 1 p. c papunktį (2000-09-26 redakcija), padaryti išvadą, jog senaties terminas suėjo 2009 m. gegužės 7 d. ir bylą nutraukti.

Kolegijos nuomone, pritaikyti J. B. atžvilgiu BK 3 str. 1 d. 2 p. ir bylą nutraukti, suėjus senaties terminui, nėra teisinio pagrindo. Kaip žinoma, naujas Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo nuo 2003-05-01, iki to laiko galiojęs BK 49 str. 4 d. (1994-07-19 Įstatymo Nr. I-551 redakcija, įsigaliojusi 1995-01-01) už analogiškus nusikaltimus numatė 10 metų senaties terminą. Tarpinė BK 95 str. 2000-09-26 redakcija, kurią taikyti prašoma J. B. atžvilgiu, niekada nebuvo įsigaliojusi. Sutinkamai su 2000 m. BK 95 str. 1 d. c punktu, asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus (taigi, ir kvalifikuotiems pagal BK 182 str. 2 d.), apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jei po veikos padarymo praėjo 10 metų .

Remiantis šia įstatymo nuostata, J. B. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis negalėtų būti priimtas po 2011 m. gegužės 7 dienos.

Kolegija skirdama J. B. bausmę, vadovaujasi BK 41 str., 54 str., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vilniaus apygardos teismo 2004-12-21 nuosprendžiu J. B. teista už analogiškas veikas, įvykdytas 1997-1999 metais.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, kaltinamajai skirtina apelianto pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, taip pat jos atžvilgiu taikytinas 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint LR Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 1 d. 1 p.. ir ji nuo laisvės atėmimo bausmės atleistina.

Be to, sutinkamai su BK 72 str. 2 d. 3 p., 5 d. taisyklėmis, iš J. B. konfiskuotina 143 000 Lt suma, atitinkanti, sukčiavimo būdu gautų ir vėliau realizuotų žemės sklypų pardavimo kainai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 297 str., 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-03-21 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1str. 1 d. 1 p., nuo laisvės atėmimo bausmės J. B. atleisti.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 3 d. 3 p., 5 d., išieškoti iš kaltinamosios 143 000 Lt vertės konfiskuotiną pinigų sumą, lygią nusikalstamu būdu gautų ir vėliau parduotų žemės sklypų pardavimo kainai.

Daiktinius įrodymus – suklastotus dokumentus – palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.