Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-344-1034/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-05
Bylos Nr.: 1-344-1034/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis: R. B., R. F., A. F., V. K., V. L., V. P.
Nukentėjusysis: J. B., V. S. Š.
Advokatai: Pavelas Ravluševičius, Paulius Snukiškis, Aleksandras Doroševas, Šarūnas Vadeikis, Vladislavas Latušinskis, Saulius Lauraitis, Marius Švanas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-344-1034/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31066-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.6.1; 1.2.6.1.1; 1.2.7.1.2.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Adrianai Semaškai, Daliai Antanavičienei, Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant prokurorams Jurgitai Jasiūnienei, Antanui Gubistai,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,kaltinamajam R. F. (R. F.), jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,kaltinamajam A. F., jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,kaltinamajai V. K., jos gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,kaltinamajam V. K. (V. K.), jo gynėjui advokatui Mariui Švanui,kaltinamajai V. L. (T.), jos gynėjui advokatui Pauliui Snukiškiui,

kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislavas Latušinskij),

nukentėjusiajai J. B.,nukentėjusiosios V. S. Š. įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Lauraičiui,

nukentėjusiosios V. S. Š. atstovams pagal įstatymą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams E. S., D. Č., D. Š., A. J. (A. J.),

ekspertei A. S.,specialistui D. F. (D. F.),vertėjams Svetlanai Minakovai, Erikai Vencevičienei, Giedriui Račkauskui, Evelinai Kulik,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymu,

R. F. (R. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams 6 dienoms;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 8 mėnesiams;

6. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto;

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

13. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymu,

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant įspėjimą, įpareigojimą tęsti mokslą bei nekeisti gyvenamosios vietos;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 5 mėnesių laisvės atėmimas;

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme paskirtas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas;

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 2 metų laisvės atėmimas;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilnius miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme paskirtas 4 metų laisvės atėmimas;

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę;

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri sumažinta 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalys), kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktai),

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 8 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

Žemesnės instancijos teismas

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje padarymu,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymu,

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 50 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto;

9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams 15 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymu,

V. L. (T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val., bendrais veiksmais, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, išžagino nepilnametį asmenį, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. F., V. K., R. F., V. K., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika, einant nukentėjusiajai gatve, jis (R. B.), V. K., A. F. ir V. K., parsivedė ją į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir užrakinę duris neišleido nukentėjusiosios taip neteisėtai atėmė V. S. Š. laisvę. Vėliau, į butą atėjus R. F., V. L. (T.) ir E. T., visi, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu per galvą, nugarą, rankas, kojas, tampant už plaukų, tuo bendrais veiksmais padarydami V. S. Š. kairio momens, dešinio momens, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinės muštines žaizdeles su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis bei išrovė kuokštą plaukų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdami nusikalstamą veiką, jis (R. B.) kartu su A. F., V. K., R. F., nusivedė nepilnametę V. S. Š. į kitą kambarį, kur R. F. nusegė jai liemenėlę, A. F. pasakius nuimti kelnes, jis (R. B.) laikė nukentėjusiąją per liemenį, o V. K. nuėmė kelnes bei pats nusiėmęs savo kelnes, išsitraukė lytinį organą, įvedė pastarajai į makštį ir lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš nukentėjusiosios valią bei taip išžagino nepilnametę V. S. Š. bei šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl pastarųjų nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais R. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

R. F. veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val., bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. K., A. F., V. K., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika, po to, kai A. F., V. K., ir V. K., parsivedė nukentėjusiąją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, į butą atėjus jam (R. F.), V. L. (T.) ir E. T., visi, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu per galvą, nugarą, rankas, kojas, tampant už plaukų, tuo bendrais veiksmais padarydami V. S. Š. kairio momens, dešinio momens, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinės muštines žaizdeles su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis bei išrovė kuokštą plaukų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko V. K. nuėmė kelnes bei pats nusiėmęs savo kelnes, išsitraukė lytinį organą, įvedė V. S. Š. į makštį ir lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš nukentėjusiosios valią bei taip išžagino nepilnametę V. S. Š. prieš jos valią bei šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl pastarųjų nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais R. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

R. F. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

A. F., veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val., bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. K., R. F., V. K., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika, einant nukentėjusiajai gatve, jis (A. F.), V. K., ir V. K., parsivedė ją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, į butą atėjus R. F., V. L. (T.) ir E. T., visi, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu per galvą, nugarą, rankas, kojas, tampant už plaukų, tuo bendrais veiksmais padarydami V. S. Š. kairio momens, dešinio momens, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinės muštines žaizdeles su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis bei išrovė kuokštą plaukų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko V. K. nuėmė kelnes bei pats nusiėmęs savo kelnes, išsitraukė lytinį organą, įvedė V. S. Š. į makštį ir lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš nukentėjusiosios valią bei taip išžagino nepilnametę V. S. Š. prieš jos valią bei šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl pastarųjų nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais A. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

A. F. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

Be to, A. F., veikdamas bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 25 d. 16 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 10 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. P., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš J. B., visi suduodami ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių rankomis, kojomis, pjaustymo lentele, metaline lazda ir keptuve per galvą, kūną, rankas, kojas bei mėtant peilį į nukentėjusiąją, t. y. jis (A. F.) sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, galvą, po ko tęsdami nusikalstamą veiką, V. P. medine pjaustymo lentele trenkė J. B. per galvą, po ko paėmęs metalinę lazdą trenkė per galvą, nugarą. Tuomet paėmęs ant rankų jis (A. F.), trenkė ją į žemę, o V. P. metaline lazda vėl trenkė per nugarą, kojas. Tuo metu V. L. (T.) trenkė nukentėjusiajai plaštaka per veidą, po ko paėmusi keptuvę sudavė ja per galvą bei kartu su E. T. tampė nukentėjusiąją suėmusi už plaukų. Kadangi nukentėjusiosios galva kraujavo, V. P. nuvedė ją į vonią apsiprausti ir galimai nuo patirtų sužalojimų, vonioje, ji prarado sąmonę. Tęsiant nusikalstamą veiką, į vonią atėjo E. T. ir spyrė sėdinčiai J. B. koja į veidą. Netrukus nukentėjusiajai grįžus į kambarį, ji atsigulė ant grindų, o jis (A. F.), paėmęs peilius, pradėjo mėtyti juos į nukentėjusiąją, taip pataikydamas peiliu į koją, taip, bendrais veiksmais padarydami J. B. poodines kraujosruvas veide, pečiuose, kojose, muštinę žaizdą galvoje, durtines žaizdas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kaklinio septinto slankstelio lūžį, kairio raktikaulio lūžį, II-o šonkaulio lūžį kairėje, kas dėl raktikaulio, kaklo slankstelio ir II-o šonkaulio lūžių kvalifikuojame nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

V. K., veikdama bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val., bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, įvykdė plėšimą, o būtent: ji, 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su V. K., R. F., A. F., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika, einant nukentėjusiajai gatve, ji (V. K.), A. F., ir V. K., parsivedė nukentėjusiąją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, į butą atėjus R. F., V. L. (T.) ir E. T., visi, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu per galvą, nugarą, rankas, kojas, tampant už plaukų, tuo bendrais veiksmais padarydami V. S. Š. kairio momens, dešinio momens, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinės muštines žaizdeles su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis bei išrovė kuokštą plaukų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to ji (V. K.) kartu su E. T. pagrobė iš nukentėjusiosios kuprinę, 30 Eur vertės, kolonėlę, 15 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną Samsung, 20 Eur vertės, mobilaus ryšio telefono pakrovėją, 12 Eur vertės, t. y. įvykdė plėšimą, po ko V. K. išžagino nepilnametę V. S. Š. prieš jos valią bei šiais visais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl pastarųjų nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

V. K. tai pat buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.

V. K. laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val. išžagino nepilnametį asmenį, veikdamas bendrininkų grupėje nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. F., R. F., V. K., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika, einant nukentėjusiajai gatve, jis (V. K.), V. K., ir A. F., parsivedė ją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, į butą atėjus R. F., V. L. (T.) ir E. T., visi, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu per galvą, nugarą, rankas, kojas, tampant už plaukų, tuo bendrais veiksmais padarydami V. S. Š. kairio momens, dešinio momens, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinės muštines žaizdeles su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis bei išrovė kuokštą plaukų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko jis (V. K.) nusivedė nepilnametę V. S. Š. į kitą kambarį, kur jis (V. K.) nuėmė kelnes bei pats nusiėmęs savo kelnes, išsitraukė lytinį organą, įvedė pastarajai į makštį ir lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš nukentėjusiosios valią bei taip išžagino nepilnametę V. S. Š. prieš jos valią bei šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl pastarųjų nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

V. K. tai pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.

V. L. (T.) veikdama bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.30 val., bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su V. K., R. F., A. F., V. K. bei E. T., pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika, po to kai V. K., A. F. ir V. K., parsivedė nukentėjusiąją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini), vėliau, į butą atėjus jai (V. L. (T.)), R. F. ir E. T., visi, panaudodami fizinį smurtą, suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu per galvą, nugarą, rankas, kojas, tampant už plaukų, tuo bendrais veiksmais padarydami V. S. Š. kairio momens, dešinio momens, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimus, abiejų lūpų gleivinės muštines žaizdeles su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis bei išrovė kuokštą plaukų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to V. K. išžagino nepilnametę V. S. Š. prieš jos valią bei šiais visais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl pastarųjų nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. L. (T.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Be to, V. L. (T.) veikdama bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: ji, laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 25 d. 16 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 10 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su A. F., V. P. bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš J. B., visi suduodami ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių rankomis, kojomis, pjaustymo lentele, metaline lazda ir keptuve per galvą, kūną, rankas, kojas bei mėtant peilį į nukentėjusiąją, t. y. A. F. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, galvą, po ko tęsdami nusikalstamą veiką, V. P. medine pjaustymo lentele trenkė J. B. per galvą, po ko paėmęs metalinę lazdą trenkė per galvą, nugarą. Tuomet paėmęs ant rankų A. F., trenkė ją į žemę, o V. P. metaline lazda vėl trenkė per nugarą, kojas. Tuo metu ji (V. L. (T.)) trenkė nukentėjusiajai plaštaka per veidą, po ko paėmusi keptuvę sudavė ja per galvą bei kartu su E. T. tampė nukentėjusiąją suėmusi už plaukų. Kadangi nukentėjusiosios galva kraujavo, V. P. nuvedė ją į vonią apsiprausti ir galimai nuo patirtų sužalojimų, vonioje, ji prarado sąmonę. Tęsiant nusikalstamą veiką, į vonią atėjo E. T. ir spyrė sėdinčiai J. B. koja į veidą. Netrukus nukentėjusiajai grįžus į kambarį, ji atsigulė ant grindų, o A. F., paėmęs peilius, pradėjo mėtyti juos į nukentėjusiąją, taip pataikydamas peiliu į koją, taip, bendrais veiksmais padarydami J. B. poodines kraujosruvas veide, pečiuose, kojose, muštinę žaizdą galvoje, durtines žaizdas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kaklinio septinto slankstelio lūžį, kairio raktikaulio lūžį, II-o šonkaulio lūžį kairėje, kas dėl raktikaulio, kaklo slankstelio ir II-o šonkaulio lūžių kvalifikuojame nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. L. (T.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

V. P. veikdamas bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis laikotarpyje nuo laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 25 d. 16 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 10 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. F., V. L. (T.) bei E. T., kuri negalėdama suprasti veikos pavojingumo ir negalėdama valdyti savo veiksmų dėl (duomenys neskelbtini), konstatuojamo (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš J. B., visi suduodami ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių rankomis, kojomis, pjaustymo lentele, metaline lazda ir keptuve per galvą, kūną, rankas, kojas bei mėtant peilį į nukentėjusiąją, t. y. A. F. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, galvą, po ko tęsdami nusikalstamą veiką, jis (V. P.) medine pjaustymo lentele trenkė J. B. per galvą, po ko paėmęs metalinę lazdą trenkė per galvą, nugarą. Tuomet paėmęs ant rankų A. F., trenkė ją į žemę, o jis (V. P.) metaline lazda vėl trenkė per nugarą, kojas. Tuo metu V. L. (T.) trenkė nukentėjusiajai plaštaka per veidą, po ko paėmusi keptuvę sudavė ja per galvą bei kartu su E. T. tampė nukentėjusiąją suėmusi už plaukų. Kadangi nukentėjusiosios galva kraujavo, jis (V. P.) nuvedė ją į vonią apsiprausti ir galimai nuo patirtų sužalojimų, vonioje, ji prarado sąmonę. Tęsiant nusikalstamą veiką, į vonią atėjo E. T. ir spyrė sėdinčiai J. B. koja į veidą. Netrukus nukentėjusiajai grįžus į kambarį, ji atsigulė ant grindų, o A. F., paėmęs peilius, pradėjo mėtyti juos į nukentėjusiąją, taip pataikydamas peiliu į koją, taip, bendrais veiksmais padarydami J. B. poodines kraujosruvas veide, pečiuose, kojose, muštinę žaizdą galvoje, durtines žaizdas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kaklinio septinto slankstelio lūžį, kairio raktikaulio lūžį, II-o šonkaulio lūžį kairėje, kas dėl raktikaulio, kaklo slankstelio ir II-o šonkaulio lūžių kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad rugpjūčio 16-17 dienomis buvo prie upės, išgėrinėjo su draugais ir pasiliko ten nakvoti. Ryte pabudus 9.30 val. paskambino R. F., jis neatsiliepė. Tada pakvietė savo draugę ir paprašė jos atnešti degtinės. Išgėrus nuėjo namo, kur buvo V. S. Š., V. K., R. F., jo sugyventinė V. K., A. F., jo sugyventinė V. L. (T.). Namie dar išgėrė su R. F., A. F., V. K. ir nuėjo su jais į parduotuvę. Name tuo metu liko V. K. ir V. L. (T.). Jie nuėjo į vieną pusę, jis į kitą, o vakare, kai atėjo namo, jį sulaikė. Rugpjūčio 16 d. buvo girtas, nieko neprisimena, gėrė degtinę su bendrabučio draugais. Rugpjūčio 15 d. jis buvo prie upės. V. S. Š. matė rugpjūčio 16 d. apie 10.00 val. V. S. Š. sėdėjo ant lovos su R. F. ir kitais, jie kalbėjo apie darbą. Be jo ir R. F. bute buvo V. K., R. F. sugyventinė V. K. ir A. F. Sužalojimų ant V. S. Š. nematė, ji buvo apsirengusi. Jo iki tol nebuvo, nežino, kaip sužalojimai buvo padaryti. Nežino, kodėl jį sulaikė, kai jo ten nebuvo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 88-89), R. B. parodė, jog teisingi parodymai. Kai V. S. Š. verkė, pagalvojo, kad tai šeimyniniai reikalai. Jis nelaikė V. S. Š. už juosmens. V. S. Š. jam pasirodė pilnametė, duotų jai (duomenys neskelbtini) metų. E. A. nežino. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 89), R. B. parodė, jog teisingi parodymai. Išeidamas į parduotuvę V. S. Š. pasakė eiti namo. Niekas bute V. S. Š. nelaikė. Jis tame bute gyveno metus, dabar ten negyvena. Naktį iš 2022 m. rugpjūčio 15 d. į 2022 m. rugpjūčio 16 d. jis nakvojo prie upės ir nebuvo naktį bute. Jis nepalietė V. S. Š. ir nieko nežinojo apie jos išprievartavimą, todėl nekvietė pagalbos. Nematė sumušto V. S. Š. veido, manė, kad jos lūpos putlios. Šiuo metu ieško darbo ir stengiasi nevartoti alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. F. atsisakė duoti parodymus. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo R. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. R. F. parodė, kad įtarime nurodytu laiku jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nebuvo. Įtarime nurodytu laiku buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, pas savo draugės V. L. (T.) močiutę. 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 17 val. su drauge V. L. (T.), R. B., E. T. iš Vilniaus su Vilniaus rajono viešuoju transportu – autobusu, išvažiavo į minėtą (duomenys neskelbtini). Grįžo į Vilnių autobusu 2022 m. rugpjūčio 16 d. apie 10 val. ryto. Autobuso bilieto neturi, išmetė. (duomenys neskelbtini) įsėdo į autobusą apie 9.16 val. Grįžus į Vilnių, iš autobuso išlipo (duomenys neskelbtini). Į Vilnių grįžo trise – jis, V. L. (T.) ir R. B. Išlipę iš autobuso ėjo į jo motinai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Einant namo pakeliui nieko nesutiko. Parėjus namo, bute buvo jo brolis A. F., V. K., kažkokia mergina vardu V., pavardės nežino, bei jo draugės sesuo E. T., kuri grįžo į Vilnių anksčiau. Nežino, kiek merginai vardu V. metų, yra ją matęs tik kelis kartus. Matė ją (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į butą, jo brolis ir V. buvo išgėrę. Matė, kaip jie sėdėjo ir gėrė alų. Matė bute tuščius butelius nuo alaus. Kai jie įėjo į butą, jo brolis, V. ir V. sėdėjo mažame kambaryje, o E. – didžiajame. Nematė, kad mergina vardu V. būtų gėrusį alkoholinius gėrimus. Jie visi kompanijoje sėdėjo mažajame kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, bendravo. Po to jis, V. L. (T.), R. B. ir A. F. išėjo į kitą didesnį kambarį, kur sėdėjo, gėrė alų, bendravo. Jie išėjo į kitą kambarį, nes pirmame kambaryje buvo mažai vietos. Mažajame kambaryje liko minėta mergina V. ir V. K. Jis nežino, kas vyko kambaryje, kuriame liko V. su V. Jokio pagalbos šauksmo ir triukšmo iš kambario, kuriame liko V. su V., negirdėjo. Kažkur po pusvalandžio prie jų prisijungė, t. y. į didįjį kambarį atėjo, V. ir V. Jie toliau bendravo, gėrė alų. Visi gėrė alų, išskyrus jo draugę V. L. (T.) ir minėtą merginą vardu V., kurios pavardės nežino. Kai V. ir V. atėjo pas juos į didįjį kambarį, V. niekuo nesiskundė, ant jos kūno nesimatė jokių smurto žymių. Apie 11 val. jie visi išėjo iš buto, ketino eiti į netoliese esančią parduotuvę „Lidl“. Išėjus iš buto mergina vardu V. pasakė, kad eis namo. Ji išėjo. Pakeliui į parduotuvę juos (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai, kurie davė pastabą dėl to, kad jis, jo brolis ir V. buvo be marškinėlių. Kol kiti bendravo su policijos pareigūnais, jis vienas nuėjo į „Lidl“ parduotuvę, tikslaus adreso neprisimena. Minėtoje parduotuvėje nupirko 4 ar 5 skardines alaus kokteilio. Išėjus iš parduotuvės, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur palaukė kitų. Kažkur 15 min. bėgyje pas jį atėjo R., jo draugė V. ir E. V. sulaikė policijos pareigūnai, kadangi jis buvo paieškomas. Jie visi prie (duomenys neskelbtini) sėdėjo, gėrė alaus kokteilį. Po to jis, jo draugė V. ir R. nuėjo pas kaimyną vardu E., pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), o E. nuėjo namo. 13 ar 14 val., tikslaus laiko neprisimena, jo draugė V. išėjo namo. Po to jis, E., jo žmona G., pavardės nežino, ir R. pėsčiomis nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo E. namų iki (duomenys neskelbtini) yra maždaug 5 km. Jie maudėsi ežere. Apie 20 val. visi parėjo į E. namus, kur sėdėjo, klausėsi muzikos. Po poros valandų, tikslaus laiko neprisimena, galimai 24 val., į E. butą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis nežino, ar dar kažkas buvo sulaikytas. Sulaikymo metu policijos pareigūnai jam nepranešė dėl ko yra sulaikomas. (duomenys neskelbtini) jis padėjo V. močiutei L., pavardės nežino, tvarkyti stogą. Tuo metu kaime dar buvo V. motina T., pavardės nežino. Jis nesutinka su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Jis lytiškai nesantykiavo su V. S. Š. prieš jos valią ir jos atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto. Kas vyko iki jam grįžtant į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kas vyko mažajame kambaryje tuo metu, kai jis buvo didžiajame kambaryje, nežino (t. 7, b. l. 20-21).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. F. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tiksliai neprisimena aplinkybių, nes vartojo alkoholį. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. B., V. K. ir jis. Jis gėrė, o J. B. atvažiavo su V. P., tada visi gėrė toliau. Jis porą kartų trenkė J. B. kumščiu. Nemėtė peilio į kojas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo A. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 21-22), A. F. parodė, jog teisingi parodymai. Sudavė porą smūgių nukentėjusiajai J. B. Su J. B. pažįstami nuo vaikystės, ji pas juos gyvena, ji norėjo išskirti jį su drauge. Įvykio metu J. B. pas juos gyveno. Su V. P. kartu dirbo, turėjo problemų, per jį jam reikėjo išeiti iš darbo, bet dabar gerai sutaria. Įvykio metu buvo stipriai išgėręs, dėl vartoto alkoholio neprisimena visų aplinkybių. Pripažįsta nukentėjusiajai J. B. suduotus smūgius, bet nemetė peilių. Peiliai bute stovėjo virtuvėje, specialiame dėkle. J. B. iki konflikto jau buvo sumušta, nežino kas ją sumušė. Kai gyveno kartu su J. B., ji ne kartą buvo sumušta. Ryte atsikėlus V. P. su J. B. jau nebuvo. Gailisi dėl savo elgesio. Dėl kito epizodo parodė, kad buvo girtas ir miegojo su V. K. kambaryje. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) atsirado, nes užėjo pas brolį ir jo sugyventinę į svečius. Jie visi gėrė sidrą. Ten buvo brolis, jo sugyventinė, V. K., V. K., E. T. Kaip V. S. Š. atsirado, nepamena, bet ji atsirado po pietų. Jis atėjo su V. K. ir V. K. kraujuotas, nes tą dieną prasiskėlė galvą. Naktį atsikėlus buvo V. S. Š., ji sėdėjo su V. K. kitoje lovoje. Tada jie vėl gėrė, jis užmigo ir atsikėlė ryte. Atsikėlus nuėjo į parduotuvę, nusipirko du butelius „Ballantines“. Grįžus namo, buvo R. B., gėrė. Po to ėjo link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės nusipirkti dar alkoholio. Kai V. S. Š. su V. K. sėdėjo ant lovos, jis su V. K. gulėjo kitoje lovoje. Tuo metu turėjo telefoną „Samsung A52“ ir ryte gulėdamas lovoje padarė nuotraukas su V. K. Tame bute buvo du kambariai. Jis su V. K. ir V. S. Š. su V. K. gulėjo viename kambaryje, bet atskirose lovose. Kitame kambaryje tą naktį buvo R. F. ir jo draugė, buvo E. T. Kai E. A. atėjo į butą, jis buvo bute. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo A. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 19-20), A. F. parodė, jog teisingi parodymai. V. S. Š. atrodė panaši į pilnametę, ji prie jo tikrai neverkė. Naktį negirdėjo jokio triukšmo. Nemušė V. S. Š., nematė, kad ją muštų kiti. Su E. T. yra bendravęs, eidavo pas ją į svečius. Keletą kartų buvo susipykę su E. T., kai išgėrinėjo, bet nelabai turėjo konfliktų. Dabar su E. T. yra susipykęs, buvo problemų. E. T. su savo draugu sumušė jo sugyventinę V. K. V. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena virš 3 metų. Buvo konfliktas tarp E. T. ir V. S. Š., tarp kitų asmenų konflikto nematė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su A. F. atėjo namo ir truputį išgėrė. Nuėjo miegoti, už kokios valandos atsibudo ir jau buvo E. T. su V. S. Š., jos barėsi. Nekreipė dėmesio, nuėjo į tualetą ir grįžo į kambarį. Ryte atsibudo su A. F., o V. K. su V. S. Š. buvo ant kitos lovos. Nemušė V. S. Š., nes su A. F. miegojo, o atsibudus matė, kad V. K. jau buvo kitoje lovoje su V. S. Š. V. S. Š. ir R. B. iš kažkur atsirado be šlepečių, su buteliu. O. M. pažįsta, vartojo alkoholį su ja prie parduotuvės „Iki“, su ja konfliktų neturi. Nieko nevedė į butą, nes atvyko su A. F. automobiliu. Su A. F. atvažiavo iš kaimo, jokios V. S. Š. ir O. M. nevedė niekur. Iki atvažiavimo į butą jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo. Tą dieną buvo daug išgėrusi, vos su A. F. atėjo namo. Grįžusi namo A. F. paguldė ant lovos, dar išgėrė ir nuėjo miegoti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną, kai viskas įvyko, su A. F. dirbo pas jo brolį. Vakare R. F. jį, V. K. ir A. F. pasikvietė į svečius. Dieną praleido kieme, vakare grįžo į butą. Atsirado nukentėjusioji V., kurios nepažįsta. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė, kalbėjo, nukentėjusioji pasakojo kaip jai blogai gyvenasi. Bute buvo jis, A. F., R. F., V. K., V. L. (T.) bei E. T. Kai jis su A. F., R. F. atėjo, V. S. Š. jau buvo su kitomis merginomis – V. L. (T.) bei E. T. Paskui V. su nukentėjusiąja susikibo, sudavė kelis smūgius, pradėjo jas skirstyti. Matė V. smūgius į nukentėjusiosios galvos sritį. Visi išėjo, jis liko su nukentėjusiąja, ramino ją. Tada jie pasibučiavo, pasiglamonėjo, bet daugiau nieko nebuvo. Jis nukentėjusiajai nesudavė smūgių. O. M. bute nematė. Tą dieną buvo daug išgėręs, gėrė viskį arba brendį. Tą dieną vartotas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Kai V. S. Š. pamatė bute, ji neturėjo sužalojimų. Paskui matė, kaip jai suduodami smūgiai. Nukentėjusioji atrodė kaip pilnametė, atrodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Po kivirčo su V. nukentėjusioji buvo isterijoje, o jis šią ramino. Jei kiti asmenys girdėjo kokius šauksmus, tai jis V. S. Š. ramino, nes nukentėjusioji buvo isterijoje. Nežinojo V. S. Š. amžiaus ir su ja galimai turėjo lytinių santykių. Gulėjo, bučiavosi, gal ir buvo lytiniai santykiai. Nukentėjusioji buvo apsirengusi su džinsais ir megztuku. Kai mylėjosi, ji nusirengė pati. V. S. Š. savo noru glamonėjosi. Kai bučiavosi su V. S. Š., merginos buvo virtuvėje, A. F. miegojo su V. K. R. B. buvo kartu su jais, jis nelaikė V. S. Š. Be jo bute alkoholį vartojo A. F., R. F., V. K. V. S. Š. nevartojo alkoholio. R. B. atskirai su V. S. Š. nebuvo pasišalinę. Kai ryte išėjo iš buto, V. S. Š. dar liko bute.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. L. (T.) savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nemušė J. B. su keptuve, tik suėmė už plaukų, porą kartų sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir prikalbėjo nesąmonių tyrėjai. Tą dieną konfliktas įvyko dėl R. F., J. B. kabinėjosi prie R. F. visą dieną. Iki įvykio J. B. skambinėjo R. F. Ji supyko ir primušė J. B., paėmė jai už plaukų, sudavė kumščiu į veidą. Trenkė J. B. plaštaka per veidą, bet su keptuve per veidą J. B. netrenkė. Tampė J. B. suėmusi už plaukų. Tą dieną buvo pusiau blaiva, negėrė, bet visą naktį gėrė, todėl ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Vartotas alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Savo elgesį vertina blogai. R. F. tuo metu buvo jos sugyventinis. J. B. ir R. F. anksčiau buvo pora, J. B. kabinėjosi prie jo. Dėl savo veiksmų gailisi. Nesutinka taikytis su J. B. R. F. šiai dienai yra jos sugyventinis. Dėl kito epizodo parodė, kad pripažįsta, jog vieną kartą sudavė smūgį V. S. Š. Gali būti, kad keletą smūgių sudavė, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 15-16 d. bute A. F. ir R. F. miegojo, o V. K. visą laiką buvo su V. S. Š. Buvo dar jos sesuo E. T. R. B. atėjo kitą dieną per pietus. Ji su R. F. ir E. T. atėjo naktį, nes buvo pas draugus. Kaip bute atsirado V. S. Š., nežino. V. S. Š. dėl kažko rėkė, bet ji galėjo išeiti, nes durys atidaro. Nesiėmė jokių veiksmų, nes tuo metu buvo su R. F. Kai V. S. Š. rėkė, suprato, kad ji prievartaujama. V. S. Š. išėjo vakare, tada bute buvo tik jos sesuo E. T., o ji pati tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“. Nematė, kad kas nors būtų smurtavęs V. S. Š. atžvilgiu. Po to įvykio išvažiavo į kaimą. Su V. S. Š. ji turėjo konfliktų, nes jos buvęs vyras su ja labai artimai bendravo. Įvykio metu nežinojo apie tai, kad ji bus bute. Konfliktai su V. S. Š. buvo metus prieš byloje vykusius nagrinėjamus įvykius. Jos buvęs vyras yra G. L., jis turėjo artimų santykių su V. S. Š. J. S. ir O. M. jai pažįstamos, nes sesuo su V. S. Š. mokėsi vienoje mokykloje. Matė, kad V. S. Š. gulėjo su V. K. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamosios V. L. (T.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 168-169), V. L. (T.) parodė, jog teisingi parodymai. Sudavė tris smūgius. Gailisi dėl to, ką padarė. Smūgiai buvo stiprūs, bet kraujosruvų nesimatė. V. S. Š. neprašė iškviesti pagalbos, ji tik verkė. Tuo metu tarp V. S. Š. ir V. K. gal ir įvyko lytinis aktas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrinėjo (duomenys neskelbtini). Kai atėjo, jam pasakė, kad J. B. pavogė A. F. telefoną. J. B. rankinėje surado telefoną ir dėl to prasidėjo muštynės. Jis pradėjo mušti J. B., trenkė jai iš delno į veidą. Buvo girtas tuo metu, nes tą dieną gėrė daug degtinės ir alaus, brendžio. Tą dieną vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Neprisimena, kad trenktų per galvą medine pjaustymo lentele. Trenkė iš medinio pagalio, stalo kojelės. Po to išėjo. Padarė visus jam inkriminuojamus veiksmus. Po įvykio atsiprašė J. B., bet vėliau su ja nebendravo. Su A. F. kartu pradėjo mušti J. B., kitų kaltinamųjų veiksmų nematė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 72-73), V. P. parodė, jog teisingi parodymai. Atsiprašo J. B., daugiau tai nepasikartos. Delnu trenkė kelis kartus, du tikrai. Labai gailisi, kad taip padarė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad A. F. mėtė peilius į ją, buvo smūgis per galvą iš keptuvės. Viskas vyko bute, adresu (duomenys neskelbtini). Be jos ten buvo E. T., V. P., V. K., V. L. (T.), A. F. Vyko išgertuvės, o vėliau įvyko konfliktas, nes V. L. (T.) pasakė, kad per ją uždarė R. F. Į tai ji nieko neatsakė, nes ji ten buvo viena. Per šį konfliktą turėjo traumų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį nukentėjusiosios J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 17), J. B. parodė, jog V. P. iš buto išėjo anksčiau, jis nematė kaip į ją metė peilį. Iki įvykio sveikatos sužalojimų neturėjo. Po įvykio į medikus nesikreipė, tik siūlus išėmė. Ligoninėje gulėjo, kai po įvykio darė operaciją, nes po įvykio ją išvežė i ligoninę. Pas ją jokių santykių su kaltinamaisiais nėra, po įvykio nesistengė su jais bendrauti. Po įvykio V. P. atsiprašė, atleido jam. Atsiprašė V. K., o su A. F. nebendravo. V. L. (T.) ją mušė, matė tai, nepamena kiek smūgių patyrė. Visi nurodyti asmenys mušė ją į galvos sritį. V. L. (T.) tampė už plaukų, iš keptuvės daužė. V. L. (T.) keptuvę atvežė iš savo kaimo. Jei V. L. (T.) atsiprašytų, atleistų jai. Šiai dienai ji nedirba. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį nukentėjusiosios J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 21-22), J. B. parodė, jog teisingi parodymai. Nustatyti sužalojimai atsirado įvykio metu. Nenori nepagrįstai apkalbėti kaltinamųjų.

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė A. S. parodė, kad tvirtina visas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos teismo psichiatrijos ekspertizės akte. E. T. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini). Esant tokio lygio intelektiniam nepajėgumui, asmens elgesys gali tapti socialiai pavojingas, neapgalvotas, nenumatytas. E. T. nustatytas (duomenys neskelbtini). E. T. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Jei reikėtų, galėtų būti taikomas medikamentinis gydymas. E. T. šiuo metu svarbus socialinis stebėjimas, nes jos elgsenai įtaką daro nepalanki socialinė aplinka. Galėtų būti naudingas kompleksinis ambulatorinis stebėjimas. Ambulatorinis stebėjimas skiriamas standartiškai kartą per mėnesį. Kai asmuo kreipiasi dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo, psichiatro komanda nustato, ar ambulatorinis stebėjimas reikalingas dažnai, sprendžiama individualiai.

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas D. F. (D. F.) parodė, kad J. B. buvo užfiksuotas raktikaulio lūžis. Tyrimas darytas pagal medicininius dokumentus, nematė nei sužalojimo, nei nukentėjusiosios, o medicininiuose dokumentuose sužalojimas nepakankamai užrašytas, todėl negalima pasakyti, kokiu būdu buvo padarytas lūžis. Raktikaulio lūžis gali būti padaromas tiek dėl tiesioginio smūgio, tiek dėl kritimo, dėl kaklo slankstelio, dėl šonkaulio taip pat. Nei vienas iš šių sužalojimų negali būti padarytas smūgiuojant į veidą. Aprašytas raktikaulio – petinio galo raktikaulio – lūžis, literatūros duomenimis, dažniausiai būna dėl tiesioginio smūgio, bet būna ir dėl griuvimo. Smūgiuojant kitais daiktais visi trys sužalojimai negali būti padaryti. Smūgiuojant į galvos sritį su daiktais sužalojimai negali būti padaryti. Negalima atsakyti, kiek konkrečiai buvo suduota smūgių, nes aprašyme nurodyta „daugybinės kraujosruvos kojose“. Kaklo slankstelio lūžis būdingas griuvimui arba netiesioginiam lūžiui, kai trauminis poveikis ne į slankstelio sritį, bet atokiau nuo jo – į peties lanką, atokiau į nugaros sritį. Taip pat yra ir su šonkaulio lūžiu, kadangi jie yra viename lygyje ir tarpusavyje susiję, gali tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Teisiamojo posėdžio metu teismo liudytoja A. L. parodė, kad buvo iškvietimas, nes pašaliniai žmonės pamatė mergaitę, kuri buvo sumušta. Atvyko su kolege D. G., mergaitė laukė policijos automobilyje. Buvo sumuštas veidas, nešvarūs drabužiai. Mergaitė turėjo (duomenys neskelbtini), matėsi iš pokalbio, iš judesių. Vaikas sakė, kad ją laikė, ji buvo sumušta. Galimai mergaitė buvo išnaudojama, todėl patikrinimui su vaiku buvo nuvykta į Santariškių ligoninę. Vaikas buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad mergaitė (duomenys neskelbtini). Iš mergaitės elgesio matėsi, kad ji išsigandusi ir nežino ką sakyti. Iš kolegės sužinojo, kad ji yra jos buvusi mokinė ir turi (duomenys neskelbtini). Pati mergaitė sakė, kad ją mušė. Mergaitė sakė, kad vienas laikė, kitas mušė. Sumušimai ant mergaitės veido buvo matyti. Mergaitės veidas buvo kraujuotas, su kraujosruvomis ir kraujo žymėmis. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 146-147), A. L. parodė, jog teisingi parodymai. Matė mergaitės motiną lauke, o ryte galimai su motina bendravo kiti specialistai. Bendraujant su mergaite automobilyje dalyvavo kolegė vyr. specialistė D. B. Ligoninėje buvo policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad pažįsta V. K. ir V. L. (T.). Dukra nieko nepasakojo jai ir išėjo. Dukros pažįstama jai pasakė, kad V. S. Š. kažkokiuose namuose. Dukra 2022 m. rugpjūčio 15-16 d. negrįžo namo, o dukros draugė pasakė, kad V. K. nepaleido jos namo. O. M. yra pažįstama, ne draugė. V. S. Š. tą dieną buvo su O. M., nežinojo, kur jos ėjo. O. M. paskambino ir paprašė nunešti tabletę V. S. Š. Vėliau, kai O. M. norėjo palydėti V. S. Š. namo, V. K. nenorėjo paleisti V. S. Š., nes V. K. reikėjo su ja pakalbėti. Po to skambino V. S. Š., bet ji nekėlė, ėjo ten, kur gyvena O. M., bet nerado. Iš dukros pranešimų tą dieną negavo. Per „Messenger“ programėlę po to tik gavo nuotrauką, kad V. S. Š. yra kažkokiame name. Tą dieną į policiją nesikreipė. Galvojo, kad dukra vis tiek grįš. Vėliau policija surado dukrą. 2022 m. rugpjūčio 16 d. O. M. parodė namą, kur gali būti dukra, bet policija jau buvo suradusi ją. Tas namas buvo (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje, kurią gavo iš dukros, ji nebuvo sumušta. Paskui tik pamatė, kad dukra sumušta. Po 2022 m. rugpjūčio 15-16 d. dukra buvo labai užsidariusi savyje, ji daug nepasakojo, tik sakė, kad skauda, sakė, kad nenori kalbėti. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojos J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164-165, 166-168), J. S. parodė, jog teisingi parodymai. Kai dukra grįžo, ji negalėjo nieko pasakyti. Po įvykio pas dukrą buvo randai. Dabar dukra laikosi gerai, gyvena su savo šeima. Dukrą lanko kartą per mėnesį, taip nusprendė Vaikų teisės. Iki šio įvykio V. S. Š. neturėjo lytinių santykių su vyrais. (duomenys neskelbtini) įvyko vėliau.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos O. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. O. M. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.30 val. ar 19.30 val., pas ją į namus atvažiavo V. Š., nes jai jos mama J. perdavė vaistus ir V. jai juos atvežė. Tuomet ji paskambino J., pasakė, kad V. palydės iki namų. V. pas ją pabuvo apie 15-20 min. ir tuomet jos pėsčiomis ėjo nuo jos namų iki V. Jos buvo praėjusios apie 60 m nuo jos namų, kai jas sustabdė V. ir A., taip pat buvo ir dar trys vyrai, kuriuos ji matė pirmą kartą. V. pasakė, jog nori, kad V. eitų kartu su jais, tačiau ji pasakė, kad V. tikrai niekur neis, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, kad jai laikas namo miegoti. Pažiūrėjo, kad tuo metu buvo apie 21 val., o ir pati V. niekur nenorėjo eiti. Tačiau V. trenkė jai antausį, apsikabino V. ir jie nuėjo. Ji nieko negalėjo padaryti, kadangi prieš tokią kompaniją pagalvojo, kad nieko nepadarysi. Tuomet ji paskambino J. ir pasakė, kad V. ją išsivedė, tačiau J. į tai nekreipė dėmesio, tiesiog numetė ragelį. Ji paskambino V. ir paklausė, ar dar vis V. pas ją, ir ji jai atsakė, kad V. užsiiminėja seksu su vyru, tačiau su kuo, nepasakė. Ji paskambino J. pasakyti, kur yra V. ir kuo ji užsiima, tačiau ji ja nepatikėjo. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ji gavo žinutę iš J., kad V. negrįžo namo, tuomet ji paskambino vėl V. pasidomėti, ar V. vis dar pas ją, į ką ji jai atsakė, kad V. su vyru miega kitame kambaryje. Tuomet apie 10 val. jai paskambino A. ir pakvietė pas save ateiti išgerti, ir ji nuėjo, nes norėjo pamatyti V. Atėjus pas V. pamatė, kad bute yra be V. ir A. dar ir V. – R. mergina, pats R., E. ir dar trys vyrai, kurių ji nepažinojo, bet kaip jai pasirodė, tai ne tie patys, kurie buvo tuomet, kai pasiėmė V. Tuomet kambaryje pamatė V., kuri buvo sumušta, matėsi, kad visas veidas sumuštas, lūpos nuo sumušimo ištinusios, ji sėdėjo basa. Ar rūbai buvo suplėšyti, nematė. Ji pirmiausia paprašė, kad jie paleistų V., tačiau A. pasakė, kad jis nieko nepaleis. V., priėjusi prie jos, ją apkabino, pradėjo verkti, pasakė, kad nori namo. Ji ją pradėjo raminti, pasisodino ant kelių. R. ir A. pradėjo jų klausinėti, kur gyvena V. V. tylėjo, nieko nesakė, nes bijojo pasakyti. Po to pradėjo V. klausinėti, kur gyvena V. Ir kai V. nepasakė, A. paėmė pagalį, kuris buvo užklijuotas izoliacine juosta, ir tuo pagaliu trenkė V. per šoną, reikalaudamas adreso. Jis trenkė tik vieną kartą. Tada V. atsisėdo ant lovos šalia jos ir po to atėjo R., spyrė koja V. į veido sritį. Tuomet priėjo vienas iš jai nepažįstamų vyrų ir trenkė su kumščiu į veido sritį du kartus. Kai jis norėjo trenkti trečią kartą, ji sulaikė šio vyro ranką ir neleido trenkti, paprašę, kad nemuštų jos. Tuomet V. paėmė V. ir nusivedė į kitą kambarį ir pasakė, kad ši tylėtų ir nieko jai nesakytų jei ji imtų ko nors klausinėti. Ji atsistojo eiti paskui V., tačiau prie jos priėjusi V. pagriebė ją už plaukų ir neleido eiti pas V. Tada ji atsisėdo kambaryje. A. jos paprašė paskolinti pinigų, ji pasakė, kad gali ir pasinaudojus proga išėjo iš namų. Tuoj pat paskambino J. ir pasakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), kad parodys, kur yra V. Kai ji susitiko su J., ji jau buvo su policijos pareigūnais ir ji tuoj pat parodė, kur yra V. Tačiau paaiškėjo, kad kai nuvažiavo policijos pareigūnai, V. tame bute jau nebebuvo. Vyras, kuris mušė V., buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodi, trumpai kirpti plaukai. Buvo apsirengęs be marškinėlių ir su šortais. Kiti du vyrai, iš tų trijų, kurie jai buvo nepažįstami, tačiau nemušė V., tai antrasis vyras: apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, praplikęs, be ūsų, be barzdos. Vilkėjo baltos spalvos marškinėliais ir mėlynais šortais. Trečiasis: apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, virš 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo (2 t., b. l. 149-150).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. Š. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ją mušė dėdė vardu A. Kiek A. metų, nežino. A. mušė per veidą, alkūnę, pataikė prie akies, į nosį, ir dantis. Kai ją mušė, jai skaudėjo dantį, nėra danties. Nežino, kur dantis dingo. Veidas atrodė „zombio“. Veidas buvo mėlynas. Ją mušė daug kartų. Jie buvo namuose pas A. Pas A. pateko, nes jai paskambino V. ir pasakė, kad nori, jog ji eitų kartu. Tada ją mušė. Kai jai paskambino, ji nieko nedarė, ėjo, o kai atėjo, ją mušė. Mušė A. ir A. brolis. A. brolis mušė kojomis virš kelių ir žemiau kelių. Per koją mušė pagaliu. Kojoje, kur pataikė, jai skaudėjo. Sudavė 5 kartus. Po to koja buvo mėlyna. Tai, kad ją mušė, matė visi ten buvę dėdės, tetos. Tuose namuose buvo 7 valandas ar dienas, nesupranta, gal 7 minutes. Tuose namuose jai galvą į sieną trankė. Jai galvą trankė 2 kartus, rovė plaukus A. brolis. Pamena, kad pagaliu jai trenkė per nugarą A. brolis. Po to buvo sunku miegoti ir toje vietoje stipriai dūrė. Buvo muštas guzas, kurį padarė A. A. ėmė ir trenkė. Stipriai ten skaudėjo, buvo mėlyna. Kodėl A. taip mušė, nežino. Teta atėmė rankinę ir telefoną. Rankinėje buvo viskas. Tuose namuose tos dvi tetos buvo ir žiūrėjo, kur pas ją sumušta. Tetos sakė, kad nereikia mušti, kad išeitų, kad jos nemuštų. Jie sakė, kad nenori išeiti. Taip sakė V. A. žmona. Ranka į dantį sudavė A. brolis. Tada stipriai skaudėjo. Ji norėjo eiti namo, jie pasakė, kad negalima, nes buvo naktis. Taip pasakė N. Kiek N. metų, nežino. Visi sakė eiti miegoti, ji norėjo eiti pas mamą. Po to A. dar kartą mušė. Jie nuėjo miegoti, ji norėjo būti pas mamą. Jie sakė neiti, jie išgėrinėjo, raktu uždarė duris, kad ji neišeitų. Duris uždarė N. Buvo stipriai nosis sumušta. Nosį sumušė iš kojos. Iš kojos į nosį sudavė N. Ji buvo su kelnėmis ir megztiniu. Ji visada buvo taip apsirengusi. Ten buvo O. ir mama. O. paskambino mamai ir pasakė, kad reikia pasiimti dukrą. Mama atvažiavo į ten, kur ją mušė. Ten prabuvo visą dieną. Buvo dvi dienas. Kai mama ją surado, mama paskambino 112 ir jie atvažiavo. Kai jie atvažiavo, su ja kalbėjo iš 112 ir klausė, kas ją mušė. Ji jiems pasakė kaip viskas buvo, kaip ją mušė tuose namuose. Vienas prie jos lindo ir ji jį atstūminėjo. Sakė, kad eitų į namus pas tetą N. Ji pasakė, kad eina pas mamą. Jie pasakė, kad negalima. Lindo prie jos vienas dėdė. To dėdės nežino. Tas dėdė sakė jiems būti pora, ji sakė ne, jis siūlė būti pora, ji nesutiko. Pasakė, kad nelįstų prie jos. Jis tada jos rankinę atidavė N. ir ji viską pasiėmė iš rankinės. N. pasakė, kad visas šitas bus jos. Tas žmogus mažas, jo plaukai šviesūs. Jis sakė eik tu ir sakė keiksmažodžiais, mušė į nosį, trenkė per lūpą, iš nosies bėgo kraujas. Visi ten buvę kalbėjo rusiškai. Ji buvo su pilku megztiniu, juodomis kelnėmis su skyle ant kelių. Su drabužiais buvo visą laiką. Drabužių niekas nebuvo nuėmęs. Jei būtų nuėmę rūbus, pasakytų. Be rūbų nieko nematė. Buvo trys tetos ir daug dėdžių. Visi dėdės buvo su kelnėmis, nebuvo nusiėmę kelnių. Buvo su marškinėliais. Po marškinėliais nieko nebuvo. Dviese kambaryje nebuvo su nieko pasilikusi. Kambaryje buvo pasilikusi viena tik su teta E. Tetų vardai N., V. ir E. Tetos elgėsi taip kaip darė dėdės. Viena teta trenkė iš kojos. N. jai trenkė iš kojos į kaklą vieną kartą, po to į šoną vieną kartą. V. paėmė už gaubtuvo, voliojo, kočiojo po grindis ir viskas, daugiau V. nieko nedarė. E. jai trenkė į koją ir po to trenkė dėdė. E. trenkė iš kojos. Stipriai skaudėjo, kojos negalėjo judinti, buvo sumušta viskas, mėlyna. Pagaliu mušė A. ir jo brolis. Mušė į šonus. Pagaliu mušė tik ją, kitų nemušė. Mušė tik ją vieną ir vieną O., ją dusino. O. ėjo namo. O. paskambino ir pasakė, kad ją dusino. Buvo dėdžių ir tetos. Dėdžių vardai A., jo brolis, kurio vardo nežino, R. ir M. 4 dėdės buvo. Jai siūlė būti pora – M. Jis mažas kaip jos mama. Kai siūlė būti pora, ji nežinojo, ką reiškia pasiūlymas būti pora. Nežino kas yra lytiniai santykiai. Nenori šitos temos liesti, nes buvo nemalonu. Kad būtų nemalonu, darė M. M. sakė: „aš tau darysiu taip, o tu man daryk taip“, ji pasakė ne. Ji nenorėjo tapti mama, nes sunku būti mama. M. norėjo viską jai daryti. M. kvietė pas save, sakė ateik ateik, ji sakė, kad nenori. Kai pasakė, kad nenori, M. ėmė už rankos ir traukė į kambarį. Ji nenorėjo būti, bet jis tempė į kambarį. Ji sakė, kad nori eiti namo, jis neleido. Jis ją mušė dar. Sakė ji jai kažką duos. Ji sakė ne. Ji pasakė, kad neis ir nenuėjo. Ją mušė. Sakė einam einam. Tai sakė M., ji sakė ne. M. sakė einam einam, ji sakė ne. Tuose namuose jos niekas nefotografavo ir nefilmavo. Ji mamai nusiuntė nuotrauką per „Messenger“, ten kur ji sumušta. Ji nusiuntė mamai nuotrauką, kai jie nuėjo miegoti. Alkoholinius gėrimus vartojo visi. Jie gėrė alų. Ji nieko negėrė. Jai alkoholinių gėrimų niekas nesiūlė. Tuose namuose jos už rankų niekas nelaikė. Sunku būti mama. Žino, kad sunku būti mama, jai mama sakė, bet ji nėra mama. Mama taip sakė, nes viskas brangu. Su mama kalbėjo apie vaikus. Kai buvo tuose namuose, buvo vasara. Pažįsta R., tai A. brolis, jo pavardės nežino. Durys buvo užrakintos raktu. Raktas buvo duryse, kai užrakino. Durų raktą paėmė ir padėjo. Nežino, kur raktą nuo durų padėjo. Raktą paėmė N. Mamai nusiuntė savo fotografiją per „Messenger“ iš savo telefono. Telefono nėra, nežino, kur jis. Įvykio metu rankinę paėmė N. ir E. Rankinėje buvo jos pakrovėjas, kvepalai ir muzikai klausyti kolonėlė. Tuo metu telefonas buvo kišenėje. Telefonas kišenėje buvo ne visą laiką, ji jį padėjo į mažą rankinę. Kai siuntė nuotrauką, telefoną paėmė iš rankinės. Niekas nematė, kai ėmė telefoną iš rankinės. Neatgavo savo rankinės. Kuprinė buvo kambaryje. Pas A. namuose ankščiau nėra buvusi. R. jai nieko nedarė ir sakė neverk, negalima. Jis sakė kitiems, kad negalima mušti. To buto, kur viskas vyko, adreso nežino. Tie namai yra A. ir V., sakė tetų vardus. Koks N. pilnas vardas, neatsimena. Kad tokie tetų vardai žino, jos pačios taip sakė. V. yra E. sesė. V. yra A. žmona ir turi mažą sūnų(duomenys neskelbtini)metų. Šiame bute yra du kambariai. Pagaliu ją mušė. Pagalys atrodė mažas, juodos spalvos, nežino, iš ko pagalys padarytas. Kai ją mušė, galimybės paimti savo telefono nebuvo, nes paėmė jos daiktus ir jos nuotrauką paėmė, ne veido nuotrauką, bet šuns nuotrauką. Kiek laiko prabuvo tuose namuose, negali atsakyti. Vienas žmogus buvo A. brolis. A. brolis mažas, juodų plaukų, nežino, kaip atrodo jo veidas. Pamačiusi A. brolį atpažintų, bet dabar nenori jo matyti. Žino, kad A. žmona yra V. ir turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, nes jai pasakė E., nes V. yra E. sesuo. E. mokėsi jos mokykloje. Ankščiau A. nebuvo mačiusi. Kai ją užrakino, ji bandė atidaryti duris rankomis ir kojomis. Jie pasakė, kad kol O. nebus, negalima išeiti. M. atrodė mažas, mažesnis truputį, bet didesnis nei jos mama, jis plikas. Jei pamatytų M., atpažintų. M. už ją truputį aukštesnis. Ji mokyklą lanko, eina į (duomenys neskelbtini) klasę, mokykloje sekasi ne viskas gerai. Niekas nežinojo, kiek jai metų. Ji niekam nesako, kiek jai metų (2 t., b. l. 34-40).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad O. M. atpažino R. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apibūdino apklausos metu kaip antrą jai nepažįstamą asmenį (2 t., b. l. 151-154).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad O. M. atpažino V. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apibūdino apklausos metu kaip pirmą jai nepažįstamą asmenį ir kuris mušė V. (2 t., b. l. 155-159).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad O. M. atpažino E. A. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir apibūdino apklausos metu kaip trečią jai nepažįstamą asmenį (2 t., b. l. 160-164).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. A. atpažino V. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus kaip apie V. (2 t., b. l. 172-175).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. A. atpažino V. L. (T.) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus kaip apie V. (2 t., b. l. 176-179).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis daugiabučio dviejų aukštų namo pirmajame aukšte. Įėjus į laiptinę ir pakilus laiptais į pirmojo aukšto aikštelę įėjimo į butą durys yra po dešine puse. Durys yra dvejos, medinės. Pirmosios durys yra su vienu spynos atraktu, antrosios nerakinamos, įleidžiamos spynos ertmė tuščia. Įėjus į butą yra koridorius, kuriame iš kairės pusės stovi spintelė, virš kurios ant sienos sukabinti drabužiai. Toliau iš kairės pusės stovi drabužių spinta trijų durų, o už jos šaldytuvas. Koridoriuje iš dešinės pusės yra medinės durys vedančios į kambarį Nr. 1. Kambario Nr. 1 durys yra medinės atviros. Kambaryje Nr. 1 iš kairės stovi sekcija su atviromis bei uždaromis lentynom. Už sekcijos taip pat po kaire puse stovi sofa – lova, kuri išskleista. Sofos gobelenas yra pilkos spalvos su margais raštais. Ant sofos – lovos yra sujaukta antklodė, rudos/juodos spalvų, kurios raštas primena tigro kailį. Antklodė buvo paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 1. Ant sofos – lovos yra dar viena antklodė rožinės spalvos, kuri buvo paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 2. Ant sofos – lovos gobeleno buvo aptiktos rudos spalvos dėmės. Gobeleno dalis su rudos spalvos pėdsakais buvo iškirpta, o iškarpa supakuota į įpakavimą Nr. 3. Po sofa – lova buvo aptikta servetėlė su raudonai – rudos spalvos pėdsakais, primenančiais kraują. Servetėlė buvo paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 4. Taip pat po sofa-lova buvo aptikti išbarstyti karoliukai perlo spalvos. Karoliukai buvo surinkti ir supakuoti į įpakavimą Nr. 5. Sofa – lova stovi prie lango, kurio viena dalis (kairioji žiūrint iš kambario) yra užtraukta užuolaidomis. Užuolaidos yra smėlio spalvos su raudonos spalvos gėlėmis, kurių lapai rudos spalvos. Prie sofos-lovos stovi spintelė, ant kurios buvo aptiktas mobilaus ryšio telefonas, ant mobilaus ryšio telefono nugarėlės yra užrašas „Samsung“. Nugarėlė yra skilusi, šviesios spalvos. Telefonas buvo paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 6. Ant spintelės taip pat aptiktos keturios nuorūkos, kurios buvo paimtos ir supakuotos į keturis vokus. Visi keturi vokai supakuoti į įpakavimą Nr. 7. Ant spintelės taip pat aptikti plastikiniai trys alaus buteliai: ant dviejų butelių yra etiketės „Šnekorių“ (talpa 1 l), ant kito nėra jokios etiketės bei talpa nežinoma. Tai pat du buteliai aptikti tarp spintelės ir sofos lovos: vienas iš butelių yra su etikete „Leader“ (talpa 1 l) ir dar vienas butelis be etiketės, talpa nežinoma. Visi penki buteliai su galimais rankų bei biologiniais pėdsakais buvo paimti ir supakuoti į įpakavimą Nr. 8. Prie sofos-lovos ant grindų aptiktas tamsios spalvos plaukų kuokštas, kuris paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 9. Ant sofos lovos buvo aptikta popierinė servetėlė su rusvos spalvos pėdsakais, kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 10. Koridoriaus gale iš dešinės yra praėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvė yra pereinama iš jos yra praėjimas į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 2 iš kairės ir dešinės pusių yra po vieną lovą, tarp lovų stovi staliukas. Koridoriaus gale iš kairės yra praėjimas į tualeto patalpą. Visas butas yra labai netvarkingas, grindys nešvarios, lipšnios, tvyro nemalonus kvapas, indai neplauti, po lovomis yra galimai gyvūnų išmatos. Daugiau pėdsakų arba objektų, galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką, neaptikta. Įvykio vietoje matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 51-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 517/2022(01) nustatyta, kad: 1. Ant servetėlės rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. S. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999999999999 % tikimybe; 2. Ant V. S. Š. kelnių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. S. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999999999999 % tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta; 3. Rastas kuokštas žmogaus galvos plaukų, kurių dalis su šakniniais galais. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. S. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999999999999 % tikimybe (1 t., b. l. 112-131).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1944(22) nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A52s (SM-A528B)“ IMEI(duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) išlikę SMS pranešimai, el. laiškai, programos „Facebook Messenger“ susirašinėjimai, interneto naršyklių istorija laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. įrašyti prie specialisto išvados pridėto V disko kataloge „Samsung Galaxy A52s (SM-A528B)/UFED Ataskaita (nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.“, žr. informacijos išrašus „Ataskaita.pdf“ ir „Ataskaita.ufdr“; 2. Mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A52s (SM-A528B)“ esantys 2 atvaizdai „2306082001800374012.jpg“ (sukurtas 2022 m. rugpjūčio 16 d. 08:37:05) ir „6540387061526431661.jpg“ (sukurtas 2022 m. rugpjūčio 16 d. 08:36:57), kuriuose yra užfiksuoti asmenys galimai su smurto žymėmis pateikti pridėto DVD disko kataloge „Samsung Galaxy A52s (SM-A528B)/Atrinkti failai“ bei DVD disko kataloge „Samsung Galaxy A52s (SM-A528B)/UFED Ataskaita (nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 7.)“ įrašytuose informacijos išrašuose „Ataskaita.pdf“ ir „Ataskaita.ufdr“. Mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A52s (SM-4528B))“ SIM kortelėje „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išlikusios informacijos susijusios su tyrimui pateiktais klausimais (1 t., b. l. 152-154).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrimas DVD RW Drive diskas 11-1944(22) su informacija iš tyrimui pateiktų objektų. Apžiūrint diske esančią informaciją, matoma, jog informacija yra patalpinta elektroninėje byloje pavadinimu „Samsung Galaxy A52s (SM-A528B)“. Šioje elektroninėje byloje matoma elektroninė byla, pavadinimu „Atrinkti failai“, kurioje yra du elektroniniai dokumentai, pavadinimais „2306082001800374012“ ir „6540387061526431661“. Minėti du elektroniniai dokumentai yra sukurti nuotraukų tipu. Pirmojoje nuotraukoje, pavadinimu „2306082001800374012“, matomas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo, tai V. K. Nuotraukoje matoma, jog viršutinė asmens kūno dalis yra apnuoginta, asmuo yra apsirengęs kelnėmis. Už minėto asmens, V. K., ant lovos guli ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo, tai V. S. Š. Šalia V. K., galimai ant stalo, matomas stiklinės taros, alkoholinio gėrimo butelis. Antrojoje nuotraukoje, pavadinimu „6540387061526431661“, matoma minėta V. S. Š. Moteriškos lyties asmuo guli ant lovos, užmerktomis akimis, apsirengusi pilkos spalvos džemperiu. Toliau apžiūrėjus DVD RW drive diske esančią informaciją, iš mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A52s“, duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta ir neužfiksuota (1 t., b. l. 155-160).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2577/2022(01) nustatyta, kad: 1. V. S. Š. kūne yra šie sužalojimai: kairio momens, dešinio momens, dešinio žando, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimai, abiejų lūpų gleivinės muštinės žaizdelės su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų ir/ar bukabriaunių daiktų poveikyje (pvz. suduodant smūgius rankomis, kojomis į šias sritis ir/ar šiomis sritimis atsitrenkiant į kietus, bukus, atsikišusius paviršius ir panašiai); 2. Dešinio žando poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta prieš 4-7 paras iki apžiūros 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.00 val. Visi kiti nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 24 valandų laikotarpyje iki apžiūros 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.00 val. Į tai nurodo sužalojimų makroskopinis (kraujosruvų spalviniai pakitimai, odos nubrozdinimo paviršiaus ypatybės) vaizdas; 3. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. Savigynai būdingų sužalojimų kūne nėra; 5. Nustatyti kūne sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais; 6. Sužalojimų pobūdis, jų paviršiaus ypatybės neleidžia teigti, kad jie galėjo būti padaryti kažkokiais įrankiais; 7. Apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių medicininių požymių, kad su nukentėjusiąja V. S. Š. buvo lytiškai santykiauta nenatūraliu būdu. V. S. Š. iki apžiūros yra turėjusi lytinių santykių, kadangi ginekologo apžiūros metu echoskopiškai yra nustatytas 7-8 savaičių (duomenys neskelbtini); 8. Sužalojimų padarymo jai metu, nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų lokalizacija ir išsidėstymas leidžia teigti, kad nukentėjusioji ir užpuolikas galėjo būti įvairiose padėtyse tarpusavio atžvilgiu; 9. Tamponuose su V. S. Š. makšties turiniu, su burnos turiniu bei tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta (2 t., b. l. 54-56).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-269/2022 nustatyta, kad: 1. Objektyvių duomenų, jog V. S. Š. iki byloje tiriamo įvykio bei jo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta, tačiau, retrospektyviai vertinant gautus duomenis galima teigti, kad iki byloje tiriamo įvykio bei jo metu V. S. Š. reiškėsi (duomenys neskelbtini) nulemta simptomatika. 2021 m. jai taip pat buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jai konstatuojamos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2. V. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos (duomenys neskelbtini) lygį bei turimas žinias (turėjo ribotų žinių apie lytinių santykių pobūdį bei seksualinės prievartos reikšmę), negalėjo numatyti įvykių eigos nei aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams; jos mėginimai priešintis (stūmė, klykė, šaukėsi pagalbos ir kt.) buvo neefektingi dėl jos fizinio silpnumo, situacinių aplinkybių (buvo viena daugelio asmenų kompanijoje); 3. Šiuo metu V. S. Š. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (įtariamųjų byloje tiriamų veiksmų tiek kartu, tiek atskirai), ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; 4. V. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos (duomenys neskelbtini) lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; 5. V. S. Š. dėl jai būdingų pažintinės veiklos ypatumų nekuria laisvo pasakojimo, įvykių iš asmeninės patirties atgaminimui būdingas fragmentiškumas, nenuoseklumas, minčių šuoliai, negebėjimas suteikti tikslios informacijos dėl aplinkybių kiekybinių išraiškų (kiek, kada ir pan.), tačiau jos galimybės būti liudytoja byloje yra pakankamos; 6. V. S. Š. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui, ar tokių kitų individualių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja byloje; 7. V. S. Š. duodamų parodymų turiniui (gebėjimui atskleisti jai žinomas aplinkybes) reikšmės turi ne kiek praėjęs laiko tarpas nuo byloje tiriamų įvykių, tačiau svarbiau – jos (duomenys neskelbtini) lygis (žr. 5 punktą) bei jos emocinė būsena (apklausos bei ekspertizės metu dėl psichotraumuojančio byloje tiriamų įvykių poveikio stebimos vengimo detaliau atgaminti šiuos įvykius reakcijos); 8. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį V. S. Š. parodymams (2 t., b. l. 130-140).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta kuprinės, belaidės kolonelės, mobilaus ryšio telefono Samsung apžiūra. Kuprinė – juodos spalvos, dirbtinės odos, su dviem skyreliais, užsegamais užtrauktuku. Kuprinės nugarinėje dalyje yra petnešos. Kuprinės priekinėje dalyje yra kitokios struktūros medžiaga, bei priekinėje dalyje yra kišenė, užsegama užtrauktuku. Belaidė kolonėlė, plastikiniu korpusu – apatinė dalis juodos spalvos, viršutinė dalis – sidabrinės spalvos. Kolonėlės viršutinė dalis yra baltos spalvos plastikinė, o apatinė dalis – salotinės spalvos. Kolonėlės korpuso juoda dalis nuo sidabrinės atskirta salotinės spalvos apvadu. Kolonėlės apačioje yra užrašas „RHM“. Mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. 1: (duomenys neskelbtini); IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini), sidabriniu korpusu, su sudaužytu ekranu. Ant telefono uždėtas raudonos spalvos aptrintas dėkliukas (1 t., b. l. 183-188).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. L. (T.) patvirtino savo duotus parodymus (4 t., b. l. 12-21).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. P. patvirtino savo duotus parodymus (4 t., b. l. 75-85).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra penkių aukštų gyvenamojo namo pusrūsyje esantis kambarys, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į vidų patenkama į kambarį, kur kairėje pusėje yra durys, už kurių yra tualeto-dušo patalpa. Ant šių durų staktos rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Nuo šios vietos buvo paimta nuoplova su galimais kraujo pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Taip pat kambaryje ant žemės šalia durų (tualeto-dušo patalpa) rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Nuo šios vietos buvo paimta nuoplova su galimais kraujo pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 2. Kambaryje yra stalas, sofa-lova, kuri yra išskleista, spinta, per visą sieną esančią su langais, yra komoda, ant kurios yra televizorius, kompiuteris, piniginė, mobilūs telefonai ir kiti įvairūs daiktai. Apžiūrint kambarį, spintos viduje rasta striukė, kuri yra vietomis sutepta su raudonos spalvos dėmės panašiomis į kraujo pėdsakus. Striukė buvo paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 3. Ant spintos šono yra sukabinti įvairūs rūbai. Į spintos duris yra atremta lazda, kuri buvo paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 4. Dar viena lazda buvo rasta po sofa-lova, ji buvo taip pat paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 5. Apžiūrint nedidelį virtuvės komplektą, ant stalviršio yra medinis peilių dėklas, kuriame yra įvairių dydžių peiliai 5 vnt., visi peiliai buvo paimti ir supakuoti į dėžę Nr. 6. Atidarius spintelės stalčių, jo viduje rasti įvairūs stalo įrankiai ir peiliai 7 vnt., visi peiliai buvo paimti ir supakuoti į dėžę Nr. 7. Ant namo vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 187-189).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2217/2023(01) nustatyta, kad: 1. J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, kojose, muštinė žaizda galvoje, durtinės žaizdos kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kaklinio septinto slankstelio lūžis, kairio raktikaulio lūžis, II-o šonkaulio lūžis kairėje. Poodinės kraujosruvos, muštinė žaizda galvoje ir lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir, galimai, paviršiais, durtinės žaizdos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje padarytos su aštriais, duriančių savybių turinčiais daiktais, prieš J. B. kreipiantis medicininės pagalbos į GMP 2023 m. balandžio 27 d. 11.52 val.; 2. Duomenų, leidžiančių įvertinti sužalojimų padarymo seką, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra; 3. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raktikaulio, kaklo slankstelio ir II-o šonkaulio lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos, muštinė ir durtinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. Sužalojimai nustatyti J. B. visumoje nėra būdingi savęs žalojimui; 5. Neatmetama galimybė, kad žaizda kairiame dilbyje galėjo būti padaryta savigynos metu, prisidengiant ranka; 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių; 7.Poodinės kraujosruvos, muštinė žaizda galvoje ir lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir, galimai, paviršiais, durtinės žaizdos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje padarytos su aštriais, duriančių savybių turinčiais daiktais; 8. Duomenų apie individualius žalojančių daiktų požymius, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra (3 t., b. l. 46-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad: 1. Nuoplovose nuo staktos, nuo žemės šalia durų rastas žmogaus kraujas ir nustatytas J. B. DNR profilis su 99,9999999999999999999846 % tikimybe; 2. Ant dviejų lazdų gauti DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui; 3. Ant dvylikos peilių žmogaus kraujo nerasta (3 t., b. l. 4-8).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos J. B. atžvilgiu (BK 138 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad išgėrinėjo (duomenys neskelbtini). Kai atėjo, jam pasakė, kad J. B. pavogė A. F. telefoną. J. B. rankinėje surado telefoną ir dėl to prasidėjo muštynės. Jis pradėjo mušti J. B., trenkė jai iš delno į veidą. Buvo girtas tuo metu, nes tą dieną gėrė daug degtinės ir alaus, brendžio. Tą dieną vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Neprisimena, kad trenktų per galvą medine pjaustymo lentele. Trenkė iš medinio pagalio, stalo kojelės, po to išėjo. Padarė visus jam inkriminuojamus veiksmus. Po įvykio atsiprašė J. B., bet vėliau su ja nebendravo. Su A. F. kartu pradėjo mušti J. B., kitų kaltinamųjų veiksmų nematė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 72-73), V. P. parodė, jog teisingi parodymai. Atsiprašo J. B., daugiau tai nepasikartos. Delnu trenkė kelis kartus, du tikrai. Labai gailisi, kad taip padarė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. L. (T.) savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nemušė J. B. su keptuve, tik suėmė už plaukų, porą kartų sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir prikalbėjo nesąmonių tyrėjai. Tą dieną konfliktas įvyko dėl R. F., J. B. kabinėjosi prie R. F. visą dieną. Iki įvykio J. B. skambinėjo R. F. Ji supyko ir primušė J. B., paėmė jai už plaukų, sudavė kumščiu į veidą. Trenkė J. B. plaštaka per veidą, bet su keptuve per veidą J. B. netrenkė. Tampė J. B. suėmusi už plaukų. Tą dieną buvo pusiau blaiva, negėrė, bet visą naktį gėrė, todėl ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Vartotas alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Savo elgesį vertina blogai. R. F. tuo metu buvo jos sugyventinis. J. B. ir R. F. anksčiau buvo pora, J. B. kabinėjosi prie jo. Dėl savo veiksmų gailisi. Nesutinka taikytis su J. B. R. F. šiai dienai yra jos sugyventinis.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. F. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tiksliai neprisimena aplinkybių, nes vartojo alkoholį. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. B., V. K. ir jis. Jis gėrė, o J. B. atvažiavo su V. P., tada visi gėrė toliau. Jis porą kartų trenkė J. B. kumščiu, tačiau peilio jai į kojas nemėtė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo A. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 21-22), A. F. parodė, jog teisingi parodymai, sudavė porą smūgių nukentėjusiajai J. B. Su J. B. pažįstami nuo vaikystės, ji pas juos gyvena, ji norėjo išskirti jį su drauge. Su V. P. kartu dirbo, turėjo problemų, per jį jam reikėjo išeiti iš darbo, bet dabar gerai sutaria. Įvykio metu buvo stipriai išgėręs, dėl vartoto alkoholio neprisimena visų aplinkybių. Pripažįsta nukentėjusiajai J. B. suduotus smūgius, bet nemėtė peilių. Peiliai bute stovėjo virtuvėje, specialiame dėkle. J. B. iki konflikto jau buvo sumušta, nežino, kas ją sumušė. Ryte atsikėlus V. P. su J. B. jau nebuvo. Gailisi dėl savo elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad E. T. atžvilgiu buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartis, kuria konstatuota, jog E. T. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama, nutarta taikyti E. T. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (baudžiamoji byla Nr. M1-98-1034/2025).

Nors ne visi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas iš esmės pasitvirtino.

Visų pirma, pažymėtina, kad iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. balandžio 27 d. apie 14.30 val. gautas pranešimas apie tai, kad RVUL slaugytoja K. pranešė, jog 2023 m. balandžio 27 d. apie 12.45 val. GMP iš (duomenys neskelbtini) pristatė J. B., kuri paaiškino, jog buvo durta peiliu, sumušta, laikoma užrakinta namuose. Diagnozė: kairio raktikaulio lūžis, kaklo slankstelio lūžis, galvos, kairio dilbio, kairės šlaunies žaizdos, daugybinės kūno kraujosruvos. J. B. nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui rankomis, kojomis, lazda mušė į įvairias kūno vietas du ar trys iš matymo pažįstami vyrai, iš kurių vienas yra V. P. (2 t., b. l. 186). Be to, užduoties atlikti objektų tyrimą matyti jog 2023 m. balandžio 27 d. apie 12.45 val. iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Respublikinę Vilniaus universitetinį ligoninę buvo pristatyta J. B., kuri nurodė, kad laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), ją rankomis, kojomis, lazda mušė į įvairias kūno vietas bei mėtė į ją peilį (3 t., b. l. 1).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. B. parodė, kad A. F. mėtė peilius į ją, gavo smūgį į galvą iš keptuvės. Viskas vyko bute, adresu (duomenys neskelbtini). Be jos ten buvo E. T., V. P., V. K., V. L. (T.), A. F. Vyko išgertuvės, o vėliau įvyko konfliktas, nes V. L. (T.) pasakė, kad per ją uždarė R. F. Į tai ji nieko neatsakė, nes ji ten buvo viena. Per šį konfliktą turėjo traumų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį nukentėjusiosios J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 17), J. B. parodė, jog V. P. iš buto išėjo anksčiau, jis nematė kaip į ją metė peilį. Iki įvykio sveikatos sužalojimų neturėjo. Po įvykio į medikus nesikreipė, tik siūlus išėmė. Ligoninėje gulėjo, kai po įvykio darė operaciją, nes po įvykio ją išvežė i ligoninę. Pas ją jokių santykių su kaltinamaisiais nėra, po įvykio nesistengė su jais bendrauti. Po įvykio V. P. atsiprašė, atleido jam. Atsiprašė V. K., o su A. F. nebendravo. V. L. (T.) ją mušė, matė tai, nepamena kiek smūgių patyrė. Visi nurodyti asmenys mušė ją į galvos sritį. V. L. (T.) tampė už plaukų, iš keptuvės daužė. V. L. (T.) keptuvę atvežė iš savo kaimo. Jei V. L. (T.) atsiprašytų, atleistų jai. Šiai dienai ji nedirba. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį nukentėjusiosios J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 21-22), J. B. parodė, jog teisingi parodymai. Nustatyti sužalojimai atsirado įvykio metu. Nenori nepagrįstai apkalbėti kaltinamųjų. Tokie nukentėjusiosios parodymai, įvertinus praėjusį laiką, vartotą alkoholį, patirtą smurtą ir stresą dėl to, esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Antai, apklausiama iškart po kreipimosi į medikus ir apklausiama kaip liudytoja J. B. parodė, kad buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su V. P., A. F., V. K., R. F. Tarp jos ir V. P. kilo konfliktas dėl buvusio draugo. Šio konflikto metu V. P. su virtuvine pjaustymo lentele sudavė jai kelis kartus per galvą, vėliau su metaline lazda pradėjo mušti į įvairias kūno vietas, ji buvo praradusi sąmonę. Kitą dieną E. T. ir V. L. (T.) pradėjo ją kaltinti, kad neva dėl jos kaltės buvo sulaikytas R. F. Kilus žodiniam konfliktui E. T. smūgiavo kumščiais bei spardė kojomis, mušė į įvairias kūno vietas. Prie E. T. veiksmų prisijungė V. L. (T.), kuri smūgiuojant kumščiais mušė į veido sritį, tampė už plaukų. V. P. sudavė jai per galvą virtuvine pjaustymo lentele, su metaline lazda sudavė į įvairias kūno vietas. A. F. pradėjo ją kilnoti ir mėtyti ant žemės, po to paėmė peilį ir pradėjo svaidyti peilį į ją, peilis įsmigo į kairės kojos šlaunį. Išėjusi iš buto pabėgo nuo V. Tiksliai papasakoti visų aplinkybių negali, nes kelis kartus buvo praradusi sąmonę (3 t., b. l. 17-18). Papildomos apklausos metu J. B. parodė, kad vien dėl to, kad R. F. buvo sulaikytas, visi buvo pikti, vakare apie 20.00 val. pradėjo ją mušti. Pirmiausiai ją mušė V. P., kuris paėmė medinę pjaustymo lentelę ir trenkė jai per galvą, vėliau paėmė metalinę lazdą ir pradėjo ja trankyti per galvą, nugarą. A. F. paėmė ją ant rankų ir taip laikydamas trenkė ją į žemę kelis kartus, tada V. P. vėl lazda trenkė per nugarą, per kojas. V. L. (T.) jai trenkė plaštaka 1-2 kartus per veidą ir paėmusi keptuvę trenkė per galvą. Taip pat E. T. ją tampė už plaukų, be to, ši 2-3 kartus spyrė į veidą iš kojos. A. F. paėmė didelį peilį ir metė į ją, peilis įsmigo į kairės kojos šlaunį. Ligoninėje jai buvo nustatyti daugybiniai sumušimai, kraujosruvos, sulaužytas raktikaulis, lūžęs slankstelis, be to, susiuvo žaizdą dėl durtinės žaizdos blauzdoje, taip pat kairę ranką, galvą (3 t., b. l. 21-22).

Tokius nukentėjusiosios J. B. parodymus patvirtina ir objektyvus duomuo, kurį teismas pripažįsta įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 18 d. specialisto išvada, ja J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, pečiuose, kojose, muštinė žaizda galvoje, durtinės žaizdos kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kaklinio septinto slankstelio lūžis, kairio raktikaulio lūžis, II-o šonkaulio lūžis kairėje. Poodinės kraujosruvos, muštinė žaizda galvoje ir lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir, galimai, paviršiais, durtinės žaizdos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje padarytos su aštriais, duriančių savybių turinčiais daiktais, prieš J. B. kreipiantis medicininės pagalbos į GMP 2023 m. balandžio 27 d. 11.52 val. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raktikaulio, kaklo slankstelio ir II-o šonkaulio lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos, muštinė ir durtinės žaizdos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos, muštinė žaizda galvoje ir lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir, galimai, paviršiais, durtinės žaizdos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje padarytos su aštriais, duriančių savybių turinčiais daiktais (3 t., b. l. 46-49).

Šią išvadą patvirtina ir kitas byloje esantis įrodymas, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kuria nustatyta, jog nuoplovose nuo staktos, nuo žemės šalia durų rastas žmogaus kraujas ir nustatytas J. B. DNR profilis su 99,9999999999999999999846 % tikimybe (3 t., b. l. 4-5).

Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji J. B. turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kurį nors iš kaltinamųjų, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Nors kaltinamasis A. F. parodė, kad dar iki įvykio J. B. buvo sužalota, pažymėtina, kad tokia versija iškelta tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, tiek nuoseklūs nukentėjusiosios J. B. parodymai, tiek ir aukščiau aptarti medicininiai dokumentai tokią versiją paneigia. Taip pat medicininiai dokumentai paneigia ir kaltinamojo A. F. parodymus toje dalyje, kur jis teigė, kad peilių į nukentėjusiąją nemėtė. Iš specialisto išvados aiškiai matyti, jog J. B. be kitų minėtų sužalojimų nustatytos durtinės žaizdos kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje.

Nukentėjusiosios J. B. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 61-62). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, jog V. P. du kartus kumščiu smūgiavo J. B. į veido kairę pusę, įvykio metu J. B. ir V. P. buvo stipriai neblaivūs. Be to, V. P. mušė J. B. su stalo koja per šonus, rankas, kojas. Teismas pastebi, kad liudytoja V. K. yra kaltinamojo A. F. sugyventinė, taigi suinteresuotas asmuo padėti kaltinamajam A. F. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas liudytojos parodymais dalyje, kad A. F. gynė J. B. ir jos nemušė, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Papildomai akcentuotina, kad tokių parodymų nepatvirtina ir aukščiau minėti objektyvūs įrodymai – medicininiai dokumentai ir specialistų išvados.

Kaltinamosios V. L. (T.) gynėjas nurodė, kad jo ginamoji pripažįsta, jog sudavė J. B. plaštaka per veidą, taip pat nurodė, kad tampė nukentėjusiąją už plaukų. Kaip matyti iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-07-18 specialisto išvados Nr. G 2217/2023 (01), kurią surašė teismo medicinos ekspertas D. F., J. B. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raktikaulio, kaklo slankstelio ir II-o šonkaulio lūžių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jokių veiksmų, kuriais būtų nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. B. sveikata, jo ginamoji neatliko ir dėl šio kaltinimo ginamoji turi būti išteisinta. Su šiais argumentais nesutiktina.

Kaip matyti iš specialisto D. F. teisme duotų parodymų, nukentėjusiajai J. B. buvo užfiksuotas raktikaulio lūžis, kaklinio septinto slankstelio lūžis, kairio raktikaulio lūžis, II-o šonkaulio lūžis kairėje. Tyrimas darytas pagal medicininius dokumentus, nematė nei sužalojimo, nei nukentėjusiosios, o medicininiuose dokumentuose sužalojimas nepakankamai užrašytas, todėl negalima pasakyti, kokiu būdu buvo padarytas lūžis. Raktikaulio lūžis gali būti padaromas tiek dėl tiesioginio smūgio, tiek dėl kritimo, dėl kaklo slankstelio, dėl šonkaulio taip pat. Nei vienas iš šių sužalojimų negali būti padarytas smūgiuojant į veidą. Aprašytas raktikaulio – petinio galo raktikaulio – lūžis, literatūros duomenimis, dažniausiai būna dėl tiesioginio smūgio, bet būna ir dėl griuvimo. Smūgiuojant kitais daiktais visi trys sužalojimai negali būti padaryti. Smūgiuojant į galvos sritį su daiktais sužalojimai negali būti padaryti. Negalima atsakyti, kiek konkrečiai buvo suduota smūgių, nes aprašyme nurodyta: „daugybinės kraujosruvos kojose“. Kaklo slankstelio lūžis būdingas griuvimui arba netiesioginiam lūžiui, kai trauminis poveikis ne į slankstelio sritį, bet atokiau nuo jo – į peties lanką, atokiau į nugaros sritį. Taip pat yra ir su šonkaulio lūžiu, kadangi jie yra viename lygyje ir tarpusavyje susiję, gali tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad tiek iš pačios kaltinamosios V. L. (T.) parodymų, jos parodymų patikrinimo vietoje protokolo (4 t., b. l. 12-21) matyti, kad ji pati pripažino sudavusi smūgius nukentėjusiajai J. B. į įvairias kūno vietas: galvą, peties sritį, ranką, nugarą. Be to, ir kitas kaltinamasis V. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog V. L. nukentėjusiajai J. B. sudavė kumščiais per galvą, taip pat sudavė 3-4 smūgius į nugarą. Sugretinus šias aplinkybes su specialisto D. F. duotais paaiškinimais, galima daryti išvadą, kad kaltinamosios V. L. (T.) smurtiniai veiksmai J. B. atžvilgiu, priešingai nei nurodė gynėjas, yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais. Be to, priešingai nei teisminio nagrinėjimo metu parodė pati V. L. (T.), teismas nustatė, jog ji sudavė smūgius J. B. ne tik į veidą, bet ir kitas kūno sritis, t. y. nugarą, petį, taip pat pati parodė, jog nukentėjusiajai trenkė keptuve. Nors nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kokie konkrečiai kieno smūgiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, teigti, kad V. L. (T.) padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio teisinio pagrindo. Šioje byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto buvo susitarę sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai J. B. Tačiau paties nusikalstamo ketinimo buvimas yra akivaizdus ir tikslas sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai buvo realizuotas. V. L. (T.) tiek pati atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu, tiek niekaip nebandė sukliudyti kitų kaltinamųjų veiksmams, todėl atitinkamai V. L. (T.) turi atsakyti už atsiradusius padarinius, kurie, šiuo atveju, visiems trims kaltinamiesiems yra bendri ir atskirai nedalijami.

Kaltinamųjų A. F., V. L. (T.), V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jie visi bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. B. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl BK 38 straipsnio taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio nagrinėjimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo pateikta taikos sutartis, iš kurios matyti, kad J. B. ir V. P. susitaikė, V. P. sutinka geranoriškai sumokėti 500 Eur dydžio kompensaciją J. B., o ši sutinka priimti minėtą pinigų sumą, atsisako visų turtinių ir neturtinių reikalavimų, prašo baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti. Be to, J. B. patvirtina, kad gavo 500 Eur sumą prieš pasirašant šią sutartį (10 t., b. l. 148). Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo gautas nukentėjusiosios J. B. pareiškimas, iš kurio matyti, jog ji patvirtina, kad sudarė taikos sutartį su kaltinamuoju V. P., prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. P. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat atlygino nukentėjusiajai J. B. 500 Eur, nors pastaroji byloje nepareiškė civilinio ieškinio. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. B. patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji atleido kaltinamajam, taip pat patvirtino, kad susitaikė su V. P., susitarė dėl kompensacijos, ją gavo, sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. P. anksčiau neteistas, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus (4 t., b. l. 95-97), duomenų apie priklausomybės ligas ar gydymąsi psichiatrinėse įstaigose duomenų nėra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. P. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, jis yra charakterizuojamas teigiamai (11 t., b. l. 7), todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl veikų nukentėjusios V. S. Š. atžvilgiu (BK 149 straipsnio 3 dalis, 146 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 180 straipsnio 1 dalis)

Dėl veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai V. S. Š. verkė, pagalvojo, kad tai šeimyniniai reikalai. Jis nelaikė V. S. Š. už juosmens. Jis nepalietė V. S. Š. ir nieko nežinojo apie jos išprievartavimą, todėl nekvietė pagalbos. Nematė sumušto V. S. Š. veido, manė, kad jos lūpos putlios.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. F. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. S. Š. atrodė panaši į pilnametę, ji prie jo tikrai neverkė. Naktį negirdėjo jokio triukšmo. Nemušė V. S. Š., nematė, kad ją muštų kiti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. F. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. F. parodė, kad lytiškai nesantykiavo su V. S. Š. prieš jos valią ir jos atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto (7 t., b. l. 20-21).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis bučiavosi ir glamonėjosi su V. S. Š., bet daugiau nieko nebuvo. Jis nukentėjusiajai nesudavė smūgių. Tą dieną vartotas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Kai V. S. Š. pamatė bute, ji neturėjo sužalojimų. Paskui matė, kaip V. L. (T.) sudavė smūgius nukentėjusiajai. Nežinojo V. S. Š. amžiaus ir su ja galimai turėjo lytinių santykių. Gulėjo, bučiavosi, gal ir buvo lytiniai santykiai. Kai mylėjosi, ji nusirengė pati. V. S. Š. glamonėjosi savo noru. Kai bučiavosi su V. S. Š., merginos buvo virtuvėje, A. F. miegojo su V. K. R. B. buvo kartu su jais, jis nelaikė V. S. Š.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas dėl šios veikos pasitvirtino iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, iš pažymėtina, kad policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. 16.42 val. gautas pranešimas apie tai, kad PK tyrėjas informavo, kad kreipėsi nepilnametė V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri pareiškė, jog vakar ją lytiškai išnaudojo du asmenys prieš jos valią. Įtariamųjų tel. Nr. – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49). Teismas pažymi, kad kaip matyti iš proceso dalyvių duomenų, šis telefono numeris ikiteisminio tyrimo buvo nurodytas kaip kaltinamojo R. F. telefono numeris, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kas nurodė minėtą telefono numerį policijos pareigūnams.

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK tyrėjo K. S. 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo akivaizdžiai neblaivių vaikinų kompaniją, kurią nusprendė patikrinti. Paaiškėjo, kad vienas iš asmenų – V. K. yra paieškomas, kiti asmenys buvo A. F. ir R. F. Bendraujant su šiais asmenimis priėjo J. S. ir O. M., kurios paaiškino, jog A. F. laiko uždarytą J. S. dukrą S. V. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), name, adresu (duomenys neskelbtini). A. F. ir R. F. paaiškino, kad nieko jie savo bute nelaiko ir šiuo metu eina apsipirkti, telefonu paskambino, kad prie „Lidl“ parduotuvės ateitų V. K. ir V. L. Atėjusių merginų paklausė, ar pažįsta V. Š. ir ar ji gali būti šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini). V. K. ir V. L. paaiškino, kad V. Š. nepažįsta ir jos minėtu adresu tikrai nėra. Kartu su sulaikytu paieškomu asmeniu ir V. K. nuvyko į minėtą butą, apžiūrėjus butą jame mergaitės nebuvo. J. S. parodė nuotrauką, kurioje jos dukra V. S. Š., nuotraukoje buvo matyti, kad merginai sumuštas veidas, ji guli lovoje, šalia lango, kurį dengia šviesios spalvos užuolaidos su raudonomis gėlėmis. Sulyginus nuotrauką su bute esančiomis užuolaidomis matyti, kad V. S. Š. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kolegų ekipažas apžiūrėjęs teritoriją šalia buto, pastebėjo mergaitę kruvinu veidu, nustačius jos tapatybę, paaiškėjo, jog tai V. Š. Mergina negalėjo rišliai papasakoti, kas jai nutiko, paaiškino tik tiek., kad ją visą naktį iš 2022 m. rugpjūčio 15 d. į rugpjūčio 16 d. laike bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. F., R. F. ir V. K., paaiškino, kad A. F., R. F. smurtavo prieš ją ir ją prievartavo. Netoli (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas A. F. (1 t., b. l. 141-142).

Pati nukentėjusioji V. S. Š. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad yra V., pavardės nežino, jos gimtadienis yra (duomenys neskelbtini) dieną. Nežino, kiek jai metų. Sutinka pasikalbėti. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Nežino, apie ką čia susitiko pakalbėti. Kad reikės atvykti pasakė dėdė. Ką sakė dėdė, nežino. Ją mušė. Neatsimena, kur mušė. Ją mušė dėdė vardu A. Kiek A. metų, nežino. A. mušė per veidą, alkūnę, pataikė prie akies, į nosį, ir dantis (parodo). Kai ją mušė, jai skaudėjo dantį, nėra danties. Nežino, kur dantis pasidėjo. Veidas buvo mėlynas. Mušė ją daug kartų. Jie buvo namuose pas A. Pas A. pateko, nes jai paskambino V. V. pasakė, kad nori, jog ji eitų kartu. Tada ją mušė. Kai jai paskambino, ji nieko nedarė, ėjo. Atėjo ir mušė. Mušė A. ir A. brolis. A. brolio vardo nežino. A. brolis mušė kojomis virš kelių ir žemiau kelių. Per koją mušė pagaliu. Kojoje, kur pataikė, jai skaudėjo. Sudavė 5 kartus. Po to koja buvo mėlyna. Kad ją mušė matė visi ten buvę. Ten buvo dėdės, tetos, jų vardų nežino. Tuose namuose jai galvą į sieną trankė. Jai galvą trankė 2 kartus, rovė plaukus A. brolis. Iš tų namų pamena, kad pagaliu jai trenkė per nugarą A. brolis. Po to buvo sunku miegoti ir toje vietoje stipriai dūrė. Čia buvo guzas, jį padarė A. A. ėmė ir trenkė, stipriai skaudėjo, buvo mėlyna. Kodėl A. taip mušė, nežino. Teta atėmė tašę ir telefoną. Tašėje buvo viskas. Ten tuose namuose tos dvi tetos buvo ir žiūrėjo, kur pas ją sumušta. Tetos sakė, kad nereikia mušti, kad išeitų, kad jos nemuštų. Jie sakė, kad nenori išeiti. Taip sakė V. – A. žmona. Ranka į dantį sudavė A. brolis. Tada stipriai skaudėjo. Ji norėjo eiti namo, jie pasakė, kad negalima, nes buvo naktis. Taip pasakė N. Kiek N. metų, nežino. Visi sakė eiti miegoti, ji norėjo eiti pas mamą. Po to A. dar kartą mušė. Jie nuėjo miegoti, ji norėjo būti pas mamą. Jie sakė neiti, jie išgėrinėjo, raktu uždarė duris, kad ji neišeitų. Duris uždarė N. Buvo stipriai nosis sumušta, nosį sumušė iš kojos. Iš kojos į nosį sudavė N. Ji buvo su kelnėmis ir megztiniu. Ten buvo O. ir mama. O. paskambino mamai ir pasakė, kad reikia pasiimti dukrą. Mama atvažiavo į ten, kur ją mušė. Kai mama ją surado, mama paskambino 112 ir jie atvažiavo. Kai jie atvažiavo, su ja kalbėjo iš 112 ir klausė, kas ją mušė. Ji jiems pasakė kaip viskas buvo, kaip ją mušė tuose namuose. Vienas prie jos lindo ir ji jį atstūminėjo. Sakė, einam į namus pas tetą N. Ji pasakė, kad eina pas mamą. Jie pasakė, kad negalima. Taip lindo prie jos vienas dėdė. To dėdės nežino. Tas dėdė sakė, būti pora, ji sakė ne, jis siūlė būti pora, ji nesutiko. Ir pasakė, kad nelįstų prie jos. Jis tada jos tašę atidavė N. ir ji viską pasiėmė iš tašės. N. pasakė, kad visas šitas bus jos. Tas žmogus mažas, jo plaukai šviesūs. Jis sakė eik tu ir sakė keiksmažodžiais, mušė į nosį, trenkė per lūpą, iš nosies bėgo kraujas. Visi ten buvę kalbėjo rusiškai. Buvo su pilku megztiniu, juodomis kelnėmis su skyle ant kelių. Su drabužiais buvo visą laiką. Drabužių niekas nebuvo nuėmęs. Jei būtų nuėmę rūbus, pasakytų. Be rūbų nieko nematė. Buvo trys tetos ir daug dėdžių. Visi dėdės buvo su kelnėmis, nebuvo nusiėmę kelnių. Buvo su marškinėliais. Po marškinėliais nieko nebuvo, jai nieko nereikia. Dviese kambaryje nebuvo su nieko pasilikusi. Kambaryje buvo pasilikusi viena tik su teta E. Tetų vardai N., V. ir E. Tetos elgėsi taip kaip darė dėdės. Viena teta trenkė iš kojos. N. jai trenkė iš kojos į kaklą vieną kartą, po to į šoną vieną kartą. V. paėmė už gobtuvo, voliojo, kočiojo po grindis ir viskas, daugiau V. nieko nedarė. E. jai trenkė į koją ir po to trenkė dėdė. E. trenkė iš kojos. Stipriai skaudėjo, negalėjo su koja daryti, kojos negalėjo judinti, buvo sumušta viskas, mėlyna. Pagaliu mušė A. ir jo brolis. Mušė į šonus. Pagaliu mušė tik ją, kitų nemušė. Mušė tik ją vieną ir vieną O., ją dusino. O. ėjo namo. O. paskambino ir pasakė, kad ją dusino, šitie dėdės ir N. šitą tetą dusino. Dėdžių vardai A., jo brolis, kurio vardo nežino, R. ir M. 4 dėdės buvo. Jai siūlė būti pora – M. Jis mažas kaip jos mama. Kai siūlė būti pora, nežino, ką reiškia pasiūlymas būti pora. Nežino, kas yra lytiniai santykiai, nenori šitos temos liesti, nes buvo nemalonu. Kas nemalonu, nenori papasakoti. Kad būtų nemalonu, darė M. M. sakė - „aš tau darysiu taip, o tu man daryk taip“, ji pasakė ne. Ji nenorėjo tapti mama, nes sunku būti mama. M. norėjo viską jai daryti. M. kvietė pas save, sakė ateik ateik, ji sakė, kad nenori. Kai pasakė, kad nenori, M. ėmė už rankos ir traukė į kambarį. Ji nenorėjo būti, bet jis tempė į kambarį. Ji sakė, kad nori eiti namo, jis neleido. Jis ją mušė dar. Sakė ji jai kažką duos. Ji sakė ne. Ji pasakė, kad neis ir nenuėjo. Ją mušė. Sakė einam einam. Tai sakė M., ji sakė ne. M. sakė einam einam, ji sakė ne. Tuose namuose jos niekas nefotografavo ir nefilmavo. Ji mamai numetė nuotrauką per Messenger, ten kur ji sumušta. Ji numetė mamai nuotrauką, kai jie nuėjo miegoti. Alkoholinius gėrimus vartojo visi. Jie gėrė alų. Ji nieko negėrė. Jai alkoholinių gėrimų niekas nesiūlė. Tuose namuose jos už rankų niekas nelaikė. Pažįsta R. Čia A. brolis, jo pavardės nežino. Durys buvo užrakintos raktu. Raktas buvo duryse, kai užrakino. Durų raktą paėmė ir padėjo. Nežino, kur raktą nuo durų padėjo. Raktą paėmė N. Mamai nusiuntė savo fotografiją per Messenger iš savo telefono. Telefono nėra. Nežino, kur jos telefonas. Įvykio metu paėmė rankinę. Paėmė N. ir E. Rankinėje buvo jos pakrovėjas, kvepalai ir muzikai klausyti kolonėlė. Tuo metu telefonas buvo kišenėje. Telefonas kišenėje buvo ne visą laiką, ji jį padėjo į mažą tašytę. Kai siuntė nuotrauką, telefoną paėmė iš tašės. Niekas nematė, kai ėmė telefoną iš tašės. Neatgavo savo tašės. Kuprinė buvo kambaryje. Pas A. namuose ankščiau nėra buvusi. R. jai nieko nedarė ir sakė neverk, negalima. Jis sakė kitiems, kad negalima mušti. To buto, kur viskas vyko, adreso nežino. Tie namai yra A. ir V., sakė tetų vardus. Koks N. pilnas vardas, neatsimena. Kad tokie tetų vardai žino, jos pačios taip sakė. V. yra E. sesė. V. yra A. žmona ir turi mažą sūnų (duomenys neskelbtini) metų. Šiame bute yra du kambariai. Pagaliu ją mušė. Pagalys atrodė mažas, juodos spalvos, nežino, iš ko pagalys padarytas. Kiek laiko prabuvo tuose namuose, negali atsakyti. Vienas žmogus buvo A. brolis. Kad A. brolis žino, nes pasakė E. ir visi sakė. A. brolis mažas, juodų plaukų, nežino, kaip atrodo jo veidas. Pamačiusi A. brolį atpažintų, bet dabar nenori jo matyti. Žino, kad A. žmona yra V. ir turi trijų metų vaiką, nes jai pasakė E., nes V. yra E. sesuo. E. mokėsi jos mokykloje. Kad A. žmona yra V., nes kažkas mokėsi jos mokykloje ir jai pasakė. Anksčiau A. nebuvo mačiusi, neįdomu. Kai ją užrakino, ji bandė atidaryti duris rankomis ir kojomis. Kol O. nebus, jie pasakė, kad negalima išeiti. M. atrodė mažas, mažesnis truputį, bet didesnis nei jos mama, jis plikas. Nenori matyti M. Jei pamatytų M., atpažintų. M. už ją truputį aukštesnis. Niekas nežinojo, kiek jai metų. Ji niekam nesako, kiek jai metų (2 t., b. l. 34-40).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. parodė, kad buvo iškvietimas, nes pašaliniai žmonės pamatė mergaitę, kuri buvo sumušta. Atvyko su kolege D. G., mergaitė laukė policijos automobilyje. Buvo sumuštas veidas, nešvarūs drabužiai. Mergaitė turėjo (duomenys neskelbtini), matėsi iš pokalbio, iš judesių. Vaikas sakė, kad ją laikė, ji buvo sumušta. Galimai mergaitė buvo išnaudojama, todėl patikrinimui su vaiku buvo nuvykta į Santariškių ligoninę. Vaikas buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad mergaitė (duomenys neskelbtini). Iš mergaitės elgesio matėsi, kad ji išsigandusi ir nežino ką sakyti. Iš kolegės sužinojo, kad ji yra jos buvusi mokinė ir turi (duomenys neskelbtini). Pati mergaitė sakė, kad ją mušė. Mergaitė sakė, kad vienas laikė, kitas mušė. Sumušimai ant mergaitės veido buvo matyti. Mergaitės veidas buvo kraujuotas, su kraujosruvomis ir kraujo žymėmis. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 146-147), A. L. parodė, jog teisingi parodymai. Matė mergaitės motiną lauke, o ryte galimai su motina bendravo kiti specialistai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad pažįsta V. K. ir V. L. (T.). Dukra nieko nepasakojo jai ir išėjo. Dukros pažįstama jai pasakė, kad V. S. Š. kažkokiuose namuose. Dukra 2022 m. rugpjūčio 15-16 d. negrįžo namo, o dukros draugė pasakė, kad V. K. nepaleido jos namo. O. M. yra pažįstama, ne draugė. V. S. Š. tą dieną buvo su O. M., nežinojo, kur jos ėjo. O. M. paskambino ir ji tuomet dukros paprašė nunešti jai tabletę. Vėliau, kai O. M. norėjo palydėti V. S. Š. namo, V. K. nenorėjo paleisti V. S. Š., nes V. K. reikėjo su ja pakalbėti. Po to skambino dukrai, bet ji nekėlė, ėjo ten, kur gyvena O. M., bet nerado. Iš dukros pranešimų tą dieną negavo. Per „Messenger“ programėlę po to tik gavo nuotrauką, kad V. S. Š. yra kažkokiame name. Tą dieną į policiją nesikreipė, galvojo, kad dukra vis tiek grįš. Vėliau policija surado dukrą. 2022 m. rugpjūčio 16 d. O. M. parodė namą, kur gali būti dukra, bet policija jau buvo suradusi ją. Tas namas buvo (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje, kurią gavo iš dukros, ji nebuvo sumušta. Paskui tik pamatė, kad dukra sumušta. Po 2022 m. rugpjūčio 15-16 d. dukra buvo labai užsidariusi savyje, daug nepasakojo, tik sakė, kad skauda, sakė, kad nenori kalbėti. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojos J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164-165, 166-168), J. S. parodė, jog teisingi parodymai. Kai dukra grįžo, ji negalėjo nieko pasakyti. Po įvykio pas dukrą buvo randai. Dabar dukra laikosi gerai, gyvena su savo šeima.

Į teisiamąjį posėdį buvo šaukiama, tačiau neatvyko, atvesdinti jos taip pat nepavyko liudytoja O. M. Todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti O. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.30 val. ar 19.30 val., pas ją į namus atvažiavo V. Š., nes jai jos mama J. perdavė vaistus ir V. jai juos atvežė. Tuomet ji paskambino J., pasakė, kad V. palydės iki namų. V. pas ją pabuvo apie 15-20 min. ir tuomet jos pėsčiomis ėjo nuo jos namų iki V. Jos buvo praėjusios apie 60 m nuo jos namų, kai jas sustabdė V. ir A., taip pat buvo ir dar trys vyrai, kuriuos ji matė pirmą kartą. V. pasakė, jog nori, kad V. eitų kartu su jais, tačiau ji pasakė, kad V. tikrai niekur neis, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, kad jai laikas namo miegoti. Pažiūrėjo, kad tuo metu buvo apie 21 val., o ir pati V. niekur nenorėjo eiti. Tačiau V. trenkė jai antausį, apsikabino V. ir jie nuėjo. Ji nieko negalėjo padaryti, kadangi prieš tokią kompaniją pagalvojo, kad nieko nepadarysi. Tuomet ji paskambino J. ir pasakė, kad V. ją išsivedė, tačiau J. į tai nekreipė dėmesio, tiesiog numetė ragelį. Ji paskambino V. ir paklausė, ar dar vis V. pas ją, ir ji jai atsakė, kad V. užsiiminėja seksu su vyru, tačiau su kuo, nepasakė. Ji paskambino J. pasakyti, kur yra V. ir kuo ji užsiima, tačiau ji ja nepatikėjo. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ji gavo žinutę iš J., kad V. negrįžo namo, tuomet ji paskambino vėl V. pasidomėti, ar V. vis dar pas ją, į ką ji jai atsakė, kad V. su vyru miega kitame kambaryje. Tuomet apie 10 val. jai paskambino A. ir pakvietė pas save ateiti išgerti, ir ji nuėjo, nes norėjo pamatyti V. Atėjus pas V. pamatė, kad bute yra be V. ir A. dar ir V. – R. mergina, pats R., E. ir dar trys vyrai, kurių ji nepažinojo, bet kaip jai pasirodė, tai ne tie patys, kurie buvo tuomet, kai pasiėmė V. Tuomet kambaryje pamatė V., kuri buvo sumušta, matėsi, kad visas veidas sumuštas, lūpos nuo sumušimo ištinusios, ji sėdėjo basa. Ar rūbai buvo suplėšyti, nematė. Ji pirmiausia paprašė, kad jie paleistų V., tačiau A. pasakė, kad jis nieko nepaleis. V., priėjusi prie jos, ją apkabino, pradėjo verkti, pasakė, kad nori namo. Ji ją pradėjo raminti, pasisodino ant kelių. R. ir A. pradėjo jų klausinėti, kur gyvena V. V. tylėjo, nieko nesakė, nes bijojo pasakyti. Po to pradėjo V. klausinėti, kur gyvena V. Ir kai V. nepasakė, A. paėmė pagalį, kuris buvo užklijuotas izoliacine juosta, ir tuo pagaliu trenkė V. per šoną, reikalaudamas adreso. Jis trenkė tik vieną kartą. Tada V. atsisėdo ant lovos šalia jos ir po to atėjo R., spyrė koja V. į veido sritį. Tuomet priėjo vienas iš jai nepažįstamų vyrų ir trenkė su kumščiu į veido sritį du kartus. Kai jis norėjo trenkti trečią kartą, ji sulaikė šio vyro ranką ir neleido trenkti, paprašę, kad nemuštų jos. Tuomet V. paėmė V. ir nusivedė į kitą kambarį ir pasakė, kad ši tylėtų ir nieko jai nesakytų jei ji imtų ko nors klausinėti. Ji atsistojo eiti paskui V., tačiau prie jos priėjusi V. pagriebė ją už plaukų ir neleido eiti pas V. Tada ji atsisėdo kambaryje. A. jos paprašė paskolinti pinigų, ji pasakė, kad gali ir pasinaudojus proga išėjo iš namų. Tuoj pat paskambino J. ir pasakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), kad parodys, kur yra V. Kai ji susitiko su J., ji jau buvo su policijos pareigūnais ir ji tuoj pat parodė, kur yra V. Tačiau paaiškėjo, kad kai nuvažiavo policijos pareigūnai, V. tame bute jau nebebuvo. Vyras, kuris mušė V., buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodi, trumpai kirpti plaukai. Buvo apsirengęs be marškinėlių ir su šortais. Kiti du vyrai, iš tų trijų, kurie jai buvo nepažįstami, tačiau nemušė V., tai antrasis vyras: apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, praplikęs, be ūsų, be barzdos. Vilkėjo baltos spalvos marškinėliais ir mėlynais šortais. Trečiasis: apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, virš 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo (2 t., b. l. 149-150).

Teismas pažymi, kad nukentėjusioji V. S. Š. apklausiama buvo nepilnametė, nagrinėjamų įvykių buvo nepilnametė, be to, jai konstatuotas (duomenys neskelbtini), taigi jos parodymai turi būti vertinami ypač kruopščiai, nepaisant to, kad natūralu, jog apklausiant praėjus kuriam laikui, be to, patyrus didelį stresą, smurtą, galimi smulkūs neatitikimai ar nesutapimai.

Teismas pažymi, kad iš pat pradžių, jeigu tikėti policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, surašytu iškart po nagrinėjamų įvykių, V. S. Š. įvardijo tris asmenis, kurie ją laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei jos atžvilgiu naudojo smurtą ir seksualinę prievartą – A. F., R. F., V. K. Visgi, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji V. S. Š. parodė skirtingai ir nurodė, kad „jai siūlė būti pora – M. Jis mažas kaip jos mama. Kai siūlė būti pora, nežino, ką reiškia pasiūlymas būti pora. Nežino, kas yra lytiniai santykiai, nenori šitos temos liesti, nes buvo nemalonu. Kas nemalonu, nenori papasakoti. Kad būtų nemalonu, darė M. M. sakė - „aš tau darysiu taip, o tu man daryk taip“, ji pasakė ne. Ji nenorėjo tapti mama, nes sunku būti mama. M. norėjo viską jai daryti. M. kvietė pas save, sakė ateik ateik, ji sakė, kad nenori. Kai pasakė, kad nenori, M. ėmė už rankos ir traukė į kambarį. Ji nenorėjo būti, bet jis tempė į kambarį. Ji sakė, kad nori eiti namo, jis neleido. Jis ją mušė dar. Sakė ji jai kažką duos. Ji sakė ne. Ji pasakė, kad neis ir nenuėjo. Ją mušė. Sakė einam einam. Tai sakė M., ji sakė ne. M. sakė einam einam, ji sakė ne.“

Šioje vietoje pastebėtina, kad teismas nustatė, jog „M.“ apie kurį kalbėjo nukentėjusioji V. S. Š., yra kaltinamasis V. K. Be to, iš bylos duomenų akivaizdu, jog jis buvo aktyviausiai su nukentėjusiąja bendravęs ir jos dėmesio siekęs kaltinamasis. Tai patvirtina ir garso įrašai, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prokuroras. Iš šių įrašų matyti, kad A. F. telefoninio pokalbio metu aptarinėja V. S. Š. (duomenys neskelbtini), iš esmės neigia turėjęs su ja lytinių santykių bei taip pat nurodo, kad į butą ją atsivedė V. K.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nustatė, kad specialistų išvadomis nebuvo patvirtinta, kad nors vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, kaltinamų pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, būtų aptariamų įvykių metu turėję seksualinių santykių iki medicininės apžiūros. Čia pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja V. S. Š., tačiau teigė, kad santykiai buvo abipusiu sutikimu, jis nukentėjusiosios nemušė, ji neatrodė kaip nepilnametė ar turinti (duomenys neskelbtini).

Teismas išsamiai, nešališkai ir betarpiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje, nustatė, kad kaltinamojo V. K. parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, pastebėtina, kad byloje aiškiai matyti, jog nukentėjusiosios V. S. Š. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Tai matyti iš fotonuotraukos, kuria pati nukentėjusioji siuntė savo motinai J. S. Be to, liudytoja A. L. patvirtino, kad nukentėjusiosios V. S. Š. veidas buvo sumuštas, drabužiai nešvarūs, mergaitė turėjo (duomenys neskelbtini), tai matėsi iš pokalbio, iš judesių. Nukentėjusioji sakė, kad ją laikė, ji buvo sumušta. Buvo matyti sumušimai ant mergaitės veido, veidas buvo kraujuotas, su kraujosruvomis ir kraujo žymėmis. Iš specialisto išvados turinio taip pat matyti, kad nukentėjusioji pas medikus buvo pristatyta suplėšytais drabužiais, nesipraususi, sumušta. Specialisto išvada taip pat nustatyta, jog sužalojimai nustatyti nukentėjusiajai V. S. Š. padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 56).

Kaltinamojo V. K. kaltę taip pat patvirtina ir ne vienos apklausos metu duoti V. L. (T.) parodymai. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja V. L. (T.) parodė, kad iš didžiojo kambario pasigirdo merginos klyksmas, kuri šaukė „padėkit“, prašė kad ją išleistu pas mamą. Ji tuomet naktį išgirdusi merginos klyksmą, į kambarį neužėjo, nes bijojo V. K., tačiau iš karto suprato, kas tame kambaryje vyksta, kad jauna mergina V. yra prievartaujama. Ryte atidarė didžiojo kambario duris bei pamatė kad V. K. gulėjo ant J. S. dukros V., abu buvo nuogi, mergina vėl garsiai šaukė ir verkė (3 t., b. l. 168-171). Be to, teisminio nagrinėjimo metu V. L. iš esmės parodė panašiai, nurodė, jog V. S. Š. rėkė, suprato, kad ši yra prievartaujama, matė, kad V. S. Š. gulėjo su V. K. V. S. Š. neprašė iškviesti pagalbos, ji tik verkė. Tuo metu tarp V. S. Š. ir V. K. gal ir įvyko lytinis aktas.

Tai, kad kaltinamasis V. K. išžagino nukentėjusiąją V. S. Š., iš dalies patvirtina ir E. T. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu E. T. parodė, jog V. jai sakė, jog V. S. Š. yra mušama, K. ją prievartauja, ji šaukė (5 t., b. l. 31). Nors E. T. parodymai yra išvestiniai, kaip matyti juos patvirtina ir pirminiai V. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, jog K. merginą prievartavo (5 t., b. l. 160-168).

Teismas pažymi, jog paneigiant kaltinamojo V. K. teiginius apie tai, kad nukentėjusioji V. S. Š. atrodė kaip pilnametė, pažymėtina, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, jog V. S. Š. atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, (duomenys neskelbtini) lygį, turimas žinias, negalėjo numatyti įvykių eigos nei aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams, jos mėginimai priešintis buvo neefektingi dėl jos fizinio silpnumo, situacinių aplinkybių, jai konstatuojamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 m. nustatyti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 140). Čia svarbu ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. K. parodė, jog pagal V. S. Š. išvaizdą matėsi, kad ji nepilnametė, be to, ji pasakė A. F., kad nukentėjusiajai yra (duomenys neskelbtini) metų, galima pastebėti, jog V. S. Š. turi raidos sutrikimų (5 t., b. l. 160-168). Teismas taip pat nustatė, kad dalis kaltinamųjų pažinojo nukentėjusiąją, nes ji mokėsi toje pačioje mokykloje kur ir E. T., be to, iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog nukentėjusioji V. S. Š. turėjo lytinių santykių su buvusiu V. L. (T.) sutuoktiniu G. L. Sugretinus visas šias aplinkybes, versija, kad nukentėjusioji V. S. Š. atrodė kaip pilnametė, be to, nebuvo žinomas jos amžius, yra aiškiai nepagrįsta ir teismo atmestina.

Be to, čia svarbu pastebėti ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. M. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. K. kaip asmenį, kuris mušė nukentėjusiąją V. S. Š. (2 t., b. l. 154-159). Šiuos įrodymus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas ir fotolentelė, iš kurių matyti, kad iš A. F. paimtame mobilaus ryšio telefone „Samsung“ yra dvi fotonuotraukos, kuriose matyti V. K., kuris yra apsinuoginęs, taip pat lovoje gulinti nukentėjusioji V. S. Š., kuri atrodo išsigandusi ir sumušta (1 t., b. l. 155-159). Šios aplinkybės įtikinamai paneigia kaltinamojo V. K. gynybinę poziciją, kad lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji V. S. Š., kuri buvo sumušta, turinti raidos sutrikimų bei itin jauno amžiaus – nagrinėjamo įvykio metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų – sutikimo lytiškai santykiauti ir negalėjo duoti. Tai patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, jog V. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos (duomenys neskelbtini) lygį bei turimas žinias (turėjo ribotų žinių apie lytinių santykių pobūdį bei seksualinės prievartos reikšmę), negalėjo numatyti įvykių eigos nei aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams; jos mėginimai priešintis (stūmė, klykė, šaukėsi pagalbos ir kt.) buvo neefektingi dėl jos fizinio silpnumo, situacinių aplinkybių (buvo viena daugelio asmenų kompanijoje) (2 t., b. l. 130-140).

Teismas nustatė, kad kaltinamieji R. B., A. F., R. F. nepripažino lytiškai santykiavę su nukentėjusiąja V. S. Š. prie jos valią, o kaltinamasis V. K. pripažino lytinių santykių faktą, tačiau teigė, kad nenaudojo fizinės prievartos, tai vyko abipusiu susitarimu.

Visų pirma, teismas pažymi, kad nukentėjusioji V. S. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad „R.“ (past. – kaltinamasis R. B.) jai nieko nedarė ir sakė neverkti. Pats kaltinamasis R. B. viso proceso metu teigė, kad nebuvo bute įvykio metu, buvo prie upės, į butą atėjo ir buvo sulaikytas vėliau. Visgi, teismas pastebi, kad realus kaltinamojo R. B. sulaikymo laikas yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. 22.40 val. Be to, pati nukentėjusioji V. S. Š. parodė, kad bute be kitų asmenų buvo ir „R.“. Sugretinus šią aplinkybę su tuo, kad nukentėjusiajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, o byloje nėra patikimų duomenų, jog nukentėjusioji pažinojo R. B. iš anksčiau, teismas daro išvadą, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu R. B. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, teismas pastebi, kad kaltinamasis R. B. viso proceso metu neigė lytiškai santykiavęs su V. S. Š. ar naudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą. Teismas nustatė, kad tokia kaltinamojo pozicija byloje nėra niekaip paneigta. Nei vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų neparodė, kad R. B. lytiškai santykiavo ar kažkokiais kitais veiksmais prisidėjo prie nukentėjusiosios V. S. Š. išžaginimo. Be to, kaip matyti iš suformuoto kaltinimo, R. B. pareikštas kaltimas, nurodant, kad jis „laikė nukentėjusiąją per liemenį“, yra iš esmės perkeltas iš liudytoja apklaustos V. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, kad apklausiama teisiamajame posėdyje V. K. šių parodymų nepatvirtino ir parodė, kad jai buvo daromas spaudimas policijoje bei atsakiusi į kai kuriuos klausimus iš viso atsisakė duoti parodymus teisiamajame posėdyje. Čia svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais parodymais galima patikrinti kitus byloje esančius įrodymus. Visgi, kaip matyti iš specialistų išvadų, jomis konstatuota, kad negalima daryti išvados, kad R. B., A. F. ar R. F. turėjo lytinių santykių su V. S. Š. ar kažkokiu būdu prisidėjo prie jos išžaginimo.

Tačiau teismas, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, pažymi, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, jos fizinė ir psichinė būklė leidžia pagrįstai teigti, kad dėl šių požymių ji buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo pasipriešinti, o kaltinamasis V. K. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. S. Š. bei turėjo su ja lytinių santykių. Tokia kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota kaip išžaginimas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, nes jis išžagino nepilnametį asmenį.

Be to, teismas pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 149 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta minimali bausmė yra laisvės atėmimas 4 metams, ši redakcija sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalies redakciją, kurį galiojo iki 2025 m. vasario 1 d.

Dėl veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Neteisėtas laisvės atėmimas – tai atėmimas iš žmogaus prieš jo valią galimybės laisvai judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą, elgesio būdą ir kt.

Kaltinamasis R. B. dėl šios veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad išeidamas į parduotuvę V. S. Š. pasakė eiti namo. Niekas bute V. S. Š. nelaikė.

Kaltinamasis A. F. dėl šios veikos kaltės nepripažino.

Kaltinamasis V. K. dėl šios veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad R. B. buvo kartu su jais, jis nelaikė V. S. Š. Be jo bute alkoholį vartojo A. F., R. F., V. K. V. S. Š. nevartojo alkoholio. R. B. atskirai su V. S. Š. nebuvo pasišalinę. Kai ryte išėjo iš buto, V. S. Š. dar liko bute.

Kaltinamoji V. K. dėl šios veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad nieko nevedė į butą, nes atvyko su A. F. automobiliu. Su A. F. atvažiavo iš kaimo, jokios V. S. Š. ir O. M. nevedė niekur.

Pati nukentėjusioji V. S. Š. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji norėjo eiti namo, jie pasakė, kad negalima, nes buvo naktis, taip pasakė N. Visi sakė eiti miegoti, ji norėjo eiti pas mamą. Jie nuėjo miegoti, ji norėjo būti pas mamą. Jie sakė neiti, jie išgėrinėjo, raktu uždarė duris, kad ji neišeitų. Duris uždarė N., durys buvo užrakintos raktu. Raktas buvo duryse, kai užrakino. Durų raktą paėmė ir padėjo. Nežino, kur raktą nuo durų padėjo. Raktą paėmė N.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra dvejos durys, tačiau iš pateiktų nuotraukų neaišku, ar durys iš viso yra rakinamos, ar spyna, jeigu ji yra, veikia, yra rakinama ir pan. (1 t., b. l. 56-104).

Taigi, teismas nustatė, kad nei vienas iš kaltinamųjų dėl neteisėto V. S. Š. laisvės atėmimo kaltės nepripažino, pačios nukentėjusiosios parodymai dėl to yra iš dalies prieštaringi. Viena vertus, ji parodė, kad niekas jos tuos namuose už rankų nelaikė, bet taip pat parodė, jog buto durys buvo užrakintos raktu. Durų raktą paėmė ir padėjo kažkur N. (past. – V. K.). Visgi, teismas nustatė, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad duris užrakino ir nukentėjusiosios iš buto neišleido asmenys, kurie yra kaltinami šios veikos padarymu – R. B., A. F., V. K., V. K. Be to, teismas nustatė, kad kaltinamųjų parodymai dėl nukentėjusiosios atsiradimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra prieštaringi. Pvz. R. B. parodė, kad jis į butą atėjo iš viso kitą dieną, A. F. teigė, kad nepamena, kaip V. S. Š. atsirado bute, bet ji atsirado po pietų. Kaltinamasis R. F. teisme atsisakė duoti parodymus, iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad į butą atėjo kartu su V. L. (T.) ir R. B., o bute jau buvo A. F., V. K., E. T. bei nukentėjusioji V. S. Š. Kaltinamasis V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kai atėjo į butą su A. F. ir R. F., V. S. Š. jau buvo su kitomis merginomis – V. L. (T.) bei E. T.

Čia svarbu pažymėti ir tai, kad pagal liudytojos O. M. parodymus, nukentėjusiąją V. S. Š. nusivedė V. K. kartu su vyrais, tačiau, jos teigimu, bute kitą dieną buvę vyrai ne tie patys, kuriuos jis buvo sutikusi dieną prieš tai.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat R. F. pateiktos fotonuotraukos (7 t., b. l. 46-48) nepatvirtina, kad butas iš viso buvo rakinamas. Be to, kaltinamajame akte kaltinimas dėl šios veikos suformuotas abstrakčiai, t. y. keturi asmenys kaltinami tuo, kad parsivedė ir neišleido nukentėjusiosios iš buto, bet kokiais konkrečiais veiksmais jie tai padarė – teismui ir kitiems proceso dalyviams belieka tik spėlioti. Toks kaltimo formulavimas yra teisiškai ydingas. Be to, teismas nustatė, kad nukentėjusioji V. S. Š. turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną, iš kurio išsiuntė savo veido nuotrauką savo motinai J. S. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių – nežinojimo, (duomenys neskelbtini), patirto fizinio smurto, išgąsčio ir kt., nukentėjusioji neskambino į policiją ar neišėjo iš buto. Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusioji bute buvo su keliais suaugusiais agresyviais asmenimis, kurie vartojo alkoholį, buvo vėlus paros metas.

Visgi, teismas pažymi, kad kaltinimas yra abstraktus, jo nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, trūksta patikimų ir nuoseklių įrodymų dėl pareikšto kaltinimo, o visi neaiškumai turi būti vertinamų kaltinamųjų naudai, todėl kaltinamieji R. B., A. F., V. K., V. K. dėl šios veikos išteisinami, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų.

Kaltinamasis R. B. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir parodė, kad nepalietė V. S. Š. ir nieko nežinojo apie jos išprievartavimą, todėl nekvietė pagalbos. Nematė sumušto V. S. Š. veido, manė, kad jos lūpos putlios.

Kaltinamasis A. F. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir parodė, kad nemušė V. S. Š., nematė, kad ją muštų kiti.

Kaltinamasis R. F. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. F. parodė, kad V. S. Š. atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto (7 t., b. l. 20).

Kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir parodė, kad matė tik V. L. (T.) suduotus smūgius į nukentėjusiosios galvos sritį. Jis nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė.

Kaltinamoji V. K. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir parodė, kad nemušė V. S. Š., nes miegojo su A. F.

Kaltinamoji V. L. (T.) savo kaltę dėl šios veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad vieną kartą sudavė smūgį V. S. Š. Gali būti, kad sudavė ir keletą smūgių, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Su V. S. Š. ji turėjo konfliktų, nes jos buvęs vyras su ja labai artimai bendravo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamosios V. L. (T.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 168-169), V. L. (T.) parodė, jog teisingi parodymai, sudavė tris smūgius. Gailisi dėl to, ką padarė. Smūgiai buvo stiprūs, bet kraujosruvų nesimatė. V. S. Š. neprašė iškviesti pagalbos, ji tik verkė.

Teismas išsamiai, bešališkai ir betarpiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir juos palyginęs tarpusavyje, sprendžia, kad kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusioji V. S. Š. iki byloje nagrinėjamų įvykių nebuvo sumušta. Iš specialisto išvados, kaip minėta, matyti, kad pas medikus ji buvo pristatyt purvina, drabužiai suplėšyti, ji buvo pristatyta pas medikus, kurie nustatė jai įvairius sužalojimus: kairio momens, dešinio momens, dešinio žando, nugaros apatinės dalies kairės pusės, kairio žasto, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, nugaros apatinės dalies dešinės pusės odos nubrozdinimai, abiejų lūpų gleivinės muštinės žaizdelės su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis (2 t., b. l. 54-56). Medikai konstatavo, jog V. S. Š. konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais.

Iš pačios nukentėjusiosios V. S. Š. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kad prieš ją smurtavo A. F., R. F., V. K., V. L. (T.), E. T. Pažymėtina, jog nukentėjusioji, be kita ko, parodė, kad „R. jai nieko nedarė ir sakė neverk, negalima. Jis sakė kitiems, kad negalima mušti.“ Čia, kaip jau nustatyta aukščiau, pastebėtina, kad „R.“ yra kaltinamasis R. B.

Pažymėtina, jog kaltinamoji V. L. (T.) ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo pripažino, kad sudavė tris smūgius nukentėjusiajai V. S. Š. Be to, šioje vietoje svarbu, kad pvz. nors kaltinamasis V. K. pats teigė nesmurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad V. L. (T.) sudavė V. S. Š.

Be to, čia svarbūs ir iškart po įvykių kaip liudytojos apklaustos V. K. parodymai. Ši parodė, kad R. F. mušė V. S. Š. (5 t., b. l. 160-168). Be to, ir liudytoja apklausta O. M. parodė, kad V. K. sudavė V. S. Š., R. F. spyrė iš kojos nukentėjusiajai į galvą (2 t. b. l. 149-150), taip pat parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. K., kaip asmenį, kuris mušė nukentėjusiąją V. S. Š. (2 t., b. l. 155-159). Čia svarbu įvertinti ir tai, kad V. L. (T.) turėjo priežastį keršyti nukentėjusiajai, nes ši turėjo santykių su V. L. (T.) buvusiu sutuoktiniu G. L., tai pripažino pati kaltinamoji V. L. (T.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamojo A. F. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir vertintini kritiškai. Nors teisiamajame posėdyje jis teigė nemušęs nukentėjusiosios, tokia jo pozicija yra nenuosekli. Teismas nustatė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. F. parodė, jog dėl pirmo jam inkriminuojamo epizodo gali pasakyti, kad prisipažįsta dalinai. Jis mušė nukentėjusiąją, tačiau viskas vyko seniai, jis negali įvardinti, į kokias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė, tačiau mušė rankomis. Visų kitų jam inkriminuojamų veikų jis neįvykdė, jos neprievartavo. Dėl inkriminuojamo antro epizodo ji prisipažįsta pilnai, buvo apklaustas įtariamuoju, jis lieka prie savo parodymų ir jų laikosi, papildyti nieko neturi (6 t., b. l. 96-97). Taigi, teismas kaltinamojo parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Papildomai pažymėtina, kad iš 2023 m. sausio 4 d. suvestinės matyti, jog A. F. telefoninio pokalbio metu pripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją V. S. Š. (11 t., b. l. 44-45).

Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių patikimų, objektyvių ir nuoseklių parodymų, kad R. B. kokiu nors būdu smurtavo prieš V. S. Š., todėl jis dėl šių veikų išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl kitų kaltinamųjų teismas pažymi, kad išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus ir palyginus juos tarpusavyje, matyti, kad nukentėjusiosios V. S. Š. parodymai dėl smurto jos atžvilgiu buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, nenustatytas pagrindas jai apkalbėti kurį nors iš kaltinamųjų, jos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų J. S., O. M. parodymai, parodymų atpažinti protokolai, specialistų išvados. Kaip matyti, dėl visumos nukentėjusiajai padarytų sužalojimų jai buvo konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (įtariamųjų byloje tiriamų veiksmų tiek kartu, tiek atskirai), ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 130-140).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paminėtas požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitarimas gali būti įvairiomis formomis – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Be to, visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį, nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių (vaidmens, veiksmų pobūdžio ir kt.), išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji R. F., A. F., V. K., V. K., V. L. (T.) iš anksto buvo susitarę, kad smurtaus ar kaip smurtaus prieš nukentėjusiąją V. S. Š. Tačiau paties nusikalstamo ketinimo buvimas yra akivaizdus ir bendrininkų susitarimas smurtauti prieš V. S. Š. buvo realizuotas. Nei vienas iš kaltinamųjų niekaip nebandė sukliudyti kitų kaltinamųjų veiksmams, priešingai – jų veiksmus suprato ir jiems pritarė, todėl turi atsakyti už atsiradusius padarinius, kurie, šiuo atveju, visiems penkiems kaltinamiesiems yra bendri ir atskirai nedalijami. Jų veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jie nesunkiai sutrikdė sveikatą bejėgiškos būklės žmogui.

Dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. K. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino ir parodė, kad A. F. atėjo namo ir truputį išgėrė. Nuėjo miegoti, už kokios valandos atsibudo ir jau buvo E. T. su V. S. Š., jos barėsi. Ryte atsibudo su A. F., o V. K. su V. S. Š. buvo ant kitos lovos. Nemušė V. S. Š., nes su A. F. miegojo, o atsibudus matė, kad V. K. jau buvo kitoje lovoje su V. S. Š. Nieko nevedė į butą, nes atvyko su A. F. automobiliu. Su A. F. atvažiavo iš kaimo, jokios V. S. Š. ir O. M. nevedė niekur. Iki atvažiavimo į butą jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo.

Teismas išsamiai, betarpiškai ir nešališkai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios V. K. kaltė yra įrodyta.

Visų pirma, pastebėtina, kad nukentėjusioji V. S. Š. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad „teta atėmė tašę ir telefoną. Tašėje buvo viskas.“ <.> „Taip lindo prie jos vienas dėdė. To dėdės nežino. Tas dėdė sakė, būti pora, ji sakė ne, jis siūlė būti pora, ji nesutiko. Ir pasakė, kad nelįstų prie jos. Jis tada jos tašę atidavė N. ir ji viską pasiėmė iš tašės. N. pasakė, kad visas šitas bus jos.“ Čia svarbu pastebėti, kad nukentėjusioji „N.“ įvardina būtent kaltinamąją V. K.

Iš kratos protokolo matyti, kad darant kratą bute, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta. Tačiau po savaitės nuo įvykio, t. y. 2022 m. rugpjūčio 22 d. V. K. savanoriškai pateikė juodos spalvos kuprinę ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ (1 t., b. l. 175-178), t. y. daiktus, priklausančius nukentėjusiajai V. S. Š. Taip pat teismas nustatė, kad po 8 dienų nuo įvykio, t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d. E. T. pateikė muzikinę garso kolonėlę, priklausančią nukentėjusiajai V. S. Š. (1 t., b. l. 180-182). Kaip matyti iš nukentėjusiosios motinos J. S. parodymų ir pakvitavimo, jos dukra turėjo būtent šiuos daiktus ir J. S. buvo viskas sugrąžinta, išskyrus pakrovėją.

Pati E. T. atskirame procese padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo pripažinta veika padariusi būdama nepakaltinama ir jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, nutartis yra įteisėjusi (baudžiamoji byla Nr. M1-98-1034/2025).

Be to, teismas pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo apklausiama ne vieną kartą, ji nei karto neparodė, kad ir pati smurtavo prieš nukentėjusiąją ar kad pasisavino nukentėjusiajai priklausančius daiktus, t. y. jos parodymai buvo selektyvūs. Iš nukentėjusiosios V. S. Š. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kad ir V. K. smurtavo jos atžvilgiu – „iš kojos į nosį sudavė N.“, N. jai trenkė iš kojos į kaklą vieną kartą, po to į šoną vieną kartą“.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad nukentėjusiajai V. S. Š. priklausę daiktai buvo sugrąžinti tik po 7-8 dienų nuo įvykio, kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), nesurastas, sugretinus su nukentėjusiosios parodymais dalyje, kad jos „tašė atėmė teta, N. (past. – V. K.) viską pasiėmė iš „tašės“ ir sakė, kad viskas bus jos“, leidžia teigti, kad V. K. ir asmuo, kuris teismo pripažintas esantis nepakaltinamas – E. T., po fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios V. S. Š. atžvilgiu užvaldė ir įgijo nukentėjusiajai priklausantį turtą – kuprinę, 30 Eur vertės, kolonėlę, 15 Eur vertės, mobilaus ryšio telefoną Samsung, 20 Eur vertės, mobilaus ryšio telefono pakrovėją, 12 Eur vertės, t. y. šiais savo veiksmais įvykdė plėšimą.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes kaltinamosios V. K. veika teisinga kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Papildomai pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 180 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina kaltinamosios teisinę padėtį, nes yra numatyta papildoma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl kaltinamosios V. K. veika kvalifikuotina pagal jos teisinę padėtį lengvinančią įstatymo redakciją.

IV. Dėl bausmių skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamajame akte A. F. buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas šio aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. F. nebuvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką ar iškart po jos padarymo, be to, nei pats pripažino, nei teismas nustatė, jog būtent vartotas alkoholis paskatino kaltinamąjį nusikalsti. Taigi, ši aplinkybė nekonstatuotina. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. F. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas daug kartų, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (6 t., b. l. 176-181), nėra duomenų dėl psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymą, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo A. F. elgesį teisminio nagrinėjimo metu – kaltinamasis elgėsi ciniškai ir įžūliai, keikėsi, negerbė teismo proceso ir proceso dalyvių, jam du kartus buvo taikytas pašalinimas iš teismo posėdžių salės, nes trukdė nagrinėti bylą.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog antivisuomeninės kaltinamojo nuostatos yra įsišaknijusios, jis nedaro jokių išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių. Kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis, nededa pastangų laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei bausmės rūšies vidurkis. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, bei dalį bausmės, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo A. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam A. F. šiuo metu kardomoji priemonė šioje byloje nepaskirta ir neskirtina, nes jis, kaip minėta, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius.

Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamajame akte R. F. buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas šio aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. F. nebuvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką ar iškart po jos padarymo, be to, nei pats pripažino, nei teismas nustatė, jog būtent vartotas alkoholis paskatino kaltinamąjį nusikalsti. Taigi, ši aplinkybė nekonstatuotina. Teismas, skirdamas kaltinamajam R. F. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas daug kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka (7 t., b. l. 113-130), gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 134), taip pat nustatyta, jog nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teismas taip pat įvertina kaltinamojo R. F. elgesį teisminio nagrinėjimo metu – kaltinamasis teismo posėdžiuose elgėsi ciniškai ir įžūliai, išeidavo iš teismo posėdžių salės be teismo leidimo, kalbėjo telefonu, kėlė balsą ir šnekėjo, kai jam žodis nebuvo suteiktas, tokiu būdu negerbė teismo proceso ir proceso dalyvių. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo gyvenimo būdas. Kaltinamasis R. F., kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis, jo antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Kaltinamajam R. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamajame V. K. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas šio aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad kaltinamoji nebuvo sulaikyta darant nusikalstamą veiką ar iškart po jos padarymo, be to, nei pati pripažino, nei teismas nustatė, jog būtent vartotas alkoholis paskatino kaltinamąją nusikalsti. Taigi, ši aplinkybė nekonstatuotina. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajai būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajai V. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas su įpareigojimais, 138 straipsnio 2 dalies 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais.

Įvertinus kaltinamosios V. K. charakterizuojančius duomenis matyti, kad kaltinamoji V. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teista 1 kartą, teistumas išnykęs, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nemoka (5 t., b. l. 194-200), nedirba, (duomenys neskelbtini), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajai skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme numatytam bausmės dydžių vidurkiams. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei dalį bausmės, skiriamosios pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismas nustatė, kad kaltinamoji V. K. rūpinasi savo motina, kuri turi sveikatos problemų, nuo byloje nagrinėjamų įvykių praėjo beveik keleri metai, per kuriuos nenustatyta, jog kaltinamoji būtų pakartotinai nusikaltusi, nėra duomenų apie kitas baudžiamąsias bylas ar ikiteisminius tyrimus jos atžvilgiu. Todėl, teismo vertinimu, tikslinga suteikti kaltinamajai pasitaisyti, atidedant paskirtos bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Kaltinamajai V. K. teisminio nagrinėjimo metu paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nes nebėra reikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Konstatuojama, kad V. K. padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl yra recidyvistas. Nors kaltinamajame akte V. K. buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas šio aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad kaltinamasis nebuvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką ar iškart po jos padarymo, be to, nei pats pripažino, nei teismas nustatė, jog būtent vartotas alkoholis paskatino kaltinamąjį nusikalsti. Taigi, ši aplinkybė nekonstatuotina. Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, vienas sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, anksčiau teistas daug kartų, baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 1-12), taikytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grąžintas pagal Europos arešto orderį.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo gyvenimo būdas. Kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis be teismo leidimo pasišalino iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpė nuo teismo, dėl ko jam buvo išduotas Europos arešto orderis, be to, jis dėl padarytų veikų nesigaili ir kaltės nepripažino. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, skiriamos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą (1 metus laisvės atėmimo), nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą bei apimant bausmę, skiriamą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamosios V. L. (T.) atsakomybę lengvinančių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors kaltinamajame jai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas šio aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad kaltinamoji nebuvo sulaikyta darant nusikalstamą veiką ar iškart po jos padarymo, be to, nei pati pripažino, nei teismas nustatė, jog būtent vartotas alkoholis paskatino kaltinamąją nusikalsti. Taigi, ši aplinkybė nekonstatuotina. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajai būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajai V. L. (T.) skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas su įpareigojimais, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais, bei BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei dalį bausmės, skiriamosios pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Teismas nustatė, kad kaltinamoji V. L. (T.) turi (duomenys neskelbtini) vaikus, teigia, kad dirba, nuo byloje nagrinėjamų įvykių praėjo beveik keleri metai, per kuriuos nenustatyta, jog kaltinamoji būtų pakartotinai nusikaltusi, yra dar pakankamai jauno amžiaus. Todėl, teismo vertinimu, tikslinga suteikti kaltinamajai pasitaisyti, atidedant paskirtos bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Kaltinamajai V. L. (T.) teisminio nagrinėjimo metu paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nes nebėra reikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V. S. Š. įgaliotas atstovas advokatas S. Lauraitis pareiškė civilinį ieškinį dėl 112 Eur turtinės žalos ir 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 45-48). Ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų buvo suplėšytas nukentėjusiosios nepilnametės V. S. Š. pilkos spalvos megztinis, 50 Eur vertės, taip pat juodos spalvos džinsai, 50 Eur vertės, iki šiol negrąžintas mobilaus ryšio telefono kroviklis, 12 Eur vertės. Be to, kaltinamieji elgėsi įžūliai, naudojo psichologinį smurtą ir grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl ši patyrė didelį pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, baimę. Šie išgyvenimai sąlygojo nukentėjusiosios emocinę ir psichinę būseną ne tik įvykio metu, bet ir kitomis dienomis po įvykio, nes atsirado baimės jausmas, buvo sukelti papildomi neigiami išgyvenimai, buvo sunku susikaupti, normaliai ruoštis mokslams. Apklausiama teisme nukentėjusioji verkė, nurodė, kad jai nemalonu apie tai kalbėti. Matyti, kad jai tai buvo didelis šokas ir sukrėtimas, iki šiol neapleidžia baimės jausmas. Be to, nukentėjusioji iki šiol jaučiasi nesaugi dėl savęs, nes šis kaltinamųjų įžūlumo, pykčio, psichologinio ir fizinio smurto proveržis buvo labai staigus ir netikėtas. Nepilnametei turės būti teikiama psichologinė pagalba, neaišku, kokios bus padarytos nusikalstamos veikos pasekmės, baimės jausmas ją kamuos dar labai ilgą laiką.

Dėl turtinės žalos.

Visų pirma, teismas pastebi, kad prašomą priteisti žalą turi įrodyti civilinis ieškovas. Šiuo atveju nepateikta nei pačių rūbų nuotraukų, nei panašių rūbų nuotraukų, nei jokių dokumentų dėl šių rūbų kainų ar įsigijimo dokumentų. Taip pat nėra jokių duomenų ir dėl negrąžinto mobilaus ryšio telefono kroviklio. Prašoma priteisti žala negali būti preziumuojama, todėl teismas šioje dalyje ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Teismas pažymi, jog teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nukentėjusioji V. S. Š. patyrė brutalų kaltinamųjų pažeminimą, smurtą, nežinomybės jausmą, ilgą laiką buvo bute su jais nepažįstamais suaugusiais asmenimis, kurie vartojo alkoholį, be to, jos drabužiai buvo suplėšyti, akivaizdu, jog buvo pasikėsinta į jos seksualinį neliečiamumą, nukentėjusioji dėl to patyrė fizinį smurtą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Taigi, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji V. S. Š. dėl prieš ją padarytų nusikaltimų patyrė didelį stresą, dvasinį ir emocinį sutrikimą. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimas gali turėti neigiamų pasekmių nukentėjusiosios psichikos būklei ateityje, nes padarytas nukentėjusiajai esant itin jauno amžiaus, t. y. dar nepilnametei, kai psichika yra labai jautri, vyksta intensyvus fizinis ir psichinis asmens vystymasis, be to, jai pačiai turint (duomenys neskelbtini) ir esant (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusio asmens interesus, o įvertinama interesų pusiausvyra. Pastebėtina, kad A. F., A. F., V. K., V. L. (T.), V. K., V. K. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus.

Be to, įvertintina tai, kad ekspertizės aktu nustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai tiek kartu, tiek atskirai nukentėjusiosios atžvilgiu sutrikdė V. S. Š. psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, jai rekomenduojama ilgalaikė psichoterapinė ar psichologinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančių patirčių įveiką bei integraciją.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą ir realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat teismų formuojamą praktiką – bylose, susijusiose su asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir seksualinio neliečiamumo pažeidimu, teismai neturtinei žalai atlyginti priteisia (priteisdavo) sumas nuo 5 000 Lt iki 25 000 Lt, t. y. nuo 1 448 Eur iki 7 241 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-44/2010, 1A-481/2011, 1A-158/2012, 1A-6-483/2016), nepaisant to, kad nukentėjusiajai dar padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, matyti, jog prašoma priteisti 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti iš V. L. (T.), E. T. ir V. K. solidariai, o iš R. B., V. K., R. F., A. F. prašoma priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad iš E. T. žalos priteisti negalima, nes ji atskiroje byloje pripažinta baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padariusi būdama nepakaltinama, o dėl nukentėjusiosios išžaginimo kaltu pripažįstamas tik V. K. Taigi, teismas nusprendžia priteisti iš V. L. (T.), V. K., A. F., R. F. (dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo) 4000 Eur solidariai neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo V. K. (dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir išžaginimo) 15 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai V. S. Š.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl 1903,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. S. Š. (15 t., b. l. 155). BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios V. S. Š. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas S. Lauraitis. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai buvo patirta 1903,75 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad priteisti išlaidas, susijusias su advokato atstovavimu byloje, galima priteisti tik iš kaltinamojo, kuris nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, toks prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant šias išlaidas iš kaltinamųjų A. F., R. F., V. K., V. K., V. L. (T.) lygiomis dalimis, t. y. priteisiant po 380,75 Eur (1903,75/5=380,75).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamiesiems R. B., V. K., R. F., V. L. (T.), V. K., A. F., V. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7 punktų pagrindu. Teismas nustatė, kad visų kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamiesiems suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamųjų turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų netenkintinas.

Dėl ekstradicijos išlaidų.

BPK 105 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Kaip matyti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto ir kartu pateiktų dokumentų valstybė patyrė 3115,23 Eur V. K. ekstradicijos išlaidų (13 t., b. l. 14). Ekstradicijos procedūra buvo būtina ir neišvengiama, nulemta paties kaltinamojo veiksmų, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini) paimta antklodė nuo sofos lovos su raštais panašiais į tigro, antklodė nuo sofos rožinės spalvos, gobeleno iškarpa iš sofos lovos, servetėlė, perlo spalvos karoliukai, nuorūkos nuo spintelės, alaus buteliai, plaukų kuokštas, nukentėjusiosios V. S. Š. kelnės, megztinis, V. K. sportinio stiliaus kelnės su užrašu „Adidas“, raudonos spalvos džemperis, pilkos spalvos trumpikės. R. F. juodos spalvos marškinėliai, džinsiniai šortai, A. F. šortai, trumpikės, marškinėliai. R. B. trumpikės, šortai, megztinis, kaltinamųjų ir nukentėjusiosios DNR pavyzdžiai (viso 5 vnt.), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 137-140), įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimtos 2 lazdos, 2 nuoplovos, 12 vnt. peilių, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (3 t., b. l. 10-12), įvykio vietos apžiūros metu iš buto adresu (duomenys neskelbtini), paimta striukė, J. B. bateliai, kelnės, pilkos spalvos megztinis su gobtuvu, pilkos spalvos palaidinė, kelnaitės, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (3 t., b. l. 57-59), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

A. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17.35 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d., nuo 2023 m. balandžio 27 d. 21.50 val. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.

A. F. kardomosios priemonės neskirti.

R. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 3.00 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d.

R. F. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento vykdant šį nuosprendį.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2025 m. vasario 1 d. įstatymo redakcija), ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. K. dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 metams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. 20.30 val. iki 2022 m. gruodžio 16 d., nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. 10.50 val. iki 2025 m. gegužės 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad V. K. yra recidyvistas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

V. L. (T.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

V. L. (T.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

V. L. (T.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. L. (T.) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 27 d. 21.50 val. iki 2023 m. balandžio 28 d. 15.09 val.

V. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. K. valstybės naudai 3115,23 Eur proceso išlaidų dėl jo ekstradicijos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios V. S. Š. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. L. (T.), V. K., A. F., R. F. solidariai 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš V. K. nukentėjusiosios V. S. Š. naudai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. F., R. F., V. K., V. K., V. L. (T.) po 380,75 Eur proceso išlaidų už V. S. Š. atstovavimą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (AS „Danske Bank“ Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 5630).

Nepriteisti iš A. F., R. F., R. B., V. K., V. K., V. L. (T.), V. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini) paimta antklodė nuo sofos lovos su raštais panašiais į tigro, antklodė nuo sofos rožinės spalvos, gobeleno iškarpa iš sofos lovos, servetėlė, perlo spalvos karoliukai, nuorūkos nuo spintelės, alaus buteliai, plaukų kuokštas, nukentėjusiosios V. S. Š. kelnės, megztinis, V. K. sportinio stiliaus kelnės su užrašu „Adidas“, raudonos spalvos džemperis, pilkos spalvos trumpikės. R. F. juodos spalvos marškinėliai, džinsiniai šortai, A. F. šortai, trumpikės, marškinėliai. R. B. trumpikės, šortai, megztinis, kaltinamųjų ir nukentėjusiosios DNR pavyzdžiai (viso 5 vnt.), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 137-140), įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimtos 2 lazdos, 2 nuoplovos, 12 vnt. peilių, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (3 t., b. l. 10-12), įvykio vietos apžiūros metu iš buto adresu (duomenys neskelbtini), paimta striukė, J. B. bateliai, kelnės, pilkos spalvos megztinis su gobtuvu, pilkos spalvos palaidinė, kelnaitės, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (3 t., b. l. 57-59), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas