Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas:

- pagal Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės V. J. (V.) išžaginimo) laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės V. J. (V.) išžaginimo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu 6 metams ir 3 mėnesiams;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės V. J. (V.) išžaginimo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės V. J. (V.) išžaginimo (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 6 metams ir 9 mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės I. Č. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės V. J. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 8 metams ir 9 mėnesiams;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. Š. pagal BK 309 straipsnio 4 dalį baudžiamoji byla dėl senaties nutraukta.

Iš A. Š. priteista: mažametei nukentėjusiajai I. Č. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą N. Č.; mažametei V. J. – 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant jos atstovę pagal įstatymą Z. J.; valstybei 140, 32 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2003 m. pavasarį, tikslesnis laikas tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, dienos metu, miškelyje, esančiame netoli jo gyvenamosios sodybos, (duomenys neskelbtini), būdamas V. J. (V.) motinos Z. J. sugyventiniu, pasinaudodamas priklausomumu ir bejėgiška nukentėjusiosios V. J., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl jos mažametystės tuo metu, pagrasino jai nesipriešinti ir niekam nesakyti, nes kitaip jai bus blogai, bei panaudojo fizinę prievartą mažametės atžvilgiu, t. y. parvertė ją ant žemės, nusmaukė iki kelių kelnes ir kelnaites, pats nusismaukė savo kelnes, užgulė ją iš viršaus, įvedė savo varpą į V. J. makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su tuo metu mažamete V. J., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2003 m. vasaros pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, dienos metu, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas V. J. (V.) motinos Z. J. sugyventiniu ir pasinaudodamas tuo metu nepilnametės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu, pagrasino jai nesipriešinti ir niekam nesakyti, nes kitaip jai bus blogai bei panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. parvertė ją ant lovos nugara, nusmaukė iki kelių kelnes ir kelnaites, pats nusismaukė savo kelnes, bei laikydamas už rankų, užgulė ją iš viršaus, įvedė savo varpą į V. J. makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su tuo metu nepilnamete V. J., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2003 m. žiemos pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakare, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas V. J. (V.) motinos Z. J. sugyventiniu ir pasinaudodamas tuo metu nepilnametės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu, pagrasino jai nesipriešinti ir niekam nesakyti, nes kitaip bus blogai bei panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajai bandant pabėgti iš palėpės, viena ranka pagriebė ją už rankos ir taip laikė, kad ji nesipriešintų, o kita ranka nusmaukė jos kelnes ir kelnaites, pats nusismaukė savo kelnes, parvertė ją ant grindų, užgulė iš viršaus, įvedė savo varpą į V. J. makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su tuo metu nepilnamete V.J., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2003 m. žiemos pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, vakare, būdamas V. J. (V.) motinos Z. J. sugyventiniu ir pasinaudodamas tuo metu nepilnametės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priklausomumu, nusivedė ją į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur anksčiau pats gyveno, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą panaudojo fizinę prievartą prieš ją, t. y. vieną kartą sudavė jai į veido sritį, nusmaukė jos kelnes ir kelnaites, pats nusismaukė savo kelnes, parvertė ją ant grindų, laikydamas už rankų, užgulė iš viršaus, įvedė savo varpą į V. J. makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su tuo metu nepilnamete V. J., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 6 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamą veiką padaryti, savo gyvenamojoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgaule įsiviliojęs mažametes I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), į garažą, ten, pasinaudodamas nukentėjusiųjų bejėgiška būkle dėl jų mažametystės ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametes nukentėjusiąsias I. Č. ir V. J., t. y. per jėgą įtempė jas už rankų į automobilį „Renault espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tada I. Č. sudavė 2 kartus per kojas diržu ir 1 kartą ranka per veidą, tuo padarydamas I. Č. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kojoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. J. sudavė diržu 1 kartą per koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, numovė I. Č. ir V. J. kelnes bei kelnaites, liepė joms nusisukti ir nežiūrėti, o pats nusimovęs kelnes kišo savo lytinį organą į jų išeinamąsias angas, ir taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažametėmis I. Č. ir V. J. prieš jų valią.

Be to, A. Š. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, tačiau šios nusikalstamos veikos jis neginčija ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje neskundžia.

Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji V. V. sutiko prieš jį liudyti dėl apie jos brolį A. J. raštelio, kuris buvo rastas per kratą jo užrašų knygutėje. V. V. iš karto nenorėjo liudyti, bet po kiek laiko, apsipykusi su motina Z. J. ir pradėjusi gyventi pas N. Č., ryžosi jį apkaltinti pagal tyrėjos L.R. sukurtus epizodus. Apeliantas neneigia, kad jis turėjo lytinius santykius su V. J. ir daug kartų, tačiau tai, apelianto teigimu, vyko abipusiu sutarimu. Todėl, apelianto manymu, jis gali būti kaltinamas tik pagal BK 151¹ straipsnį ir tik nuo 2004 m. sausio mėn., nes tą įvykį jis tiksliai atsimena, apie jį paliudijo A. J., Z. J. ir (duomenys neskelbtini) poliklinikos akušerė. Nuteistasis mano, kad dėl mažametės V. J. išžaginimo byla jam buvo tyčia sufabrikuota, kad būtų galima pateikti kaltinimą pagal prokuroro pareiškimą. Apeliantas pažymi, kad jam įtarimai pareikšti po (duomenys neskelbtini) metų, byloje nėra jo pirminių parodymų, iš bylos dingo laiškelis, kuris įrodo, kad V. J. prievartavo A. J.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo A. Š. gynėjas prašė nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Tokie apelianto skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, deklaratyvus ir objektyviais duomenimis nepagrįstas yra ir apelianto skundo teiginys, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja L. R. dėl asmeninių paskatų vilkino jo byla, siekdama jo savižudybės. Byloje nėra duomenų, kad tyrėja L. R. būtų kaip nors asmeniškai suinteresuota šios bylos baigtimi. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo (dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo) nuteistasis turėjo teisę pateikti skundus ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad tokia teise jis pasinaudojo. Nuteistasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas iškviesti jį pokalbiui dėl bylos fabrikavimo (t. 2, b. l. 36). Šis nuteistojo prašymas buvo išnagrinėtas, iš nuteistojo buvo paimtas pareiškimas (t. 2, b. l. 37-38) ir nuteistajam dėl jo pareiškimo pateiktas motyvuotas atsakymas (t. 2, b. l. 39). Tai, kad nuteistojo netenkino pateiktas prokuroro atsakymas, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Dėl to, kas išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai apie bylos dokumentų klastojimą ir neteisėtus tyrėjos veiksmus.

Šis apelianto skundo teiginys taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nešališkumo principo pažeidimas — besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Tai, jog apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, neduoda pagrindo manyti apie neobjektyvų ar šališką nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ištyrimą ir nelaikoma teismo šališkumo įrodymu. Apeliantas taip pat nenurodė nė vienos iš BPK 58 straipsnyje numatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme jo bylą nagrinėjusiam teisėjui nušalinimo nepareiškė (t. 3, b. l. 143). Aplinkybė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo pradėtas ne nuo kaltinamojo, o nuo liudytojų apklausos, taip pat negali būti laikoma teismo šališkumo įrodymu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų tyrimo tvarką, taip pat ir asmenų parodymų davimo eilę, nustato teismas, atsiklausęs bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad į pirmą paskirtą teisiamąjį posėdį ne visi kviesti proceso dalyviai atvyko (neatvyko nukentėjusioji, mažametės nukentėjusiosios atstovė bei kai kurie kviesti liudytojai), todėl pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą, o atvykusius liudytojus apklausti BPK 266 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Tokiai apklausai neprieštaravo ir pats nuteistasis bei jo gynėjas (t. 3, b. l. 143). Todėl teismas, apklausdamas atvykusius liudytojus prieš nuteistojo apklausą, BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nuosprendį, būtų buvęs šališkas ar neobjektyvus, nėra.

Dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų

Apeliantas neneigia turėjęs lytinių santykių su V. J. (V.), kai ši buvo nepilnametė, tačiau teigia, kad jie vyko abipusiu sutarimu, todėl mano, kad jis gali būti kaltinamas tik pagal BK 151¹ straipsnį. Tačiau apeliantas kategoriškai neigia žaginęs mažametę V. J. (V.). Tokie apelianto teiginiai suprantami kaip prašymas išteisinti jį dėl mažametės V. J. (V.) išžaginimo (BK 149 straipsnio 4 dalį), o jo nusikalstamas veikas dėl nepilnametės V. J. (V.) išžaginimo (BK 149 straipsnio 3 dalis) kvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnį.

Visi apelianto prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

Apelianto teiginiai, kad jis nežagino mažametės V. J. (V.), o su ja, nepilnamete, turėjo lytinių santykių abipusiu sutarimu, prieštarauja byloje surinktiems, teisme ištirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems įrodymams.

Kaip jau buvo minėta, pats apeliantas neneigia turėjęs daugkartinius lytinius santykius su nepilnamete V. J. (V.), tačiau teigia, kad tokie santykiai vyko abipusiu jų sutarimu ir prasidėjo 2004 metais. Tačiau šie apelianto teiginiai prieštarauja nukentėjusiosios V. J. (V.) iš esmės vienodiems ir nuosekliems parodymams. Nukentėjusioji parodė, kad 2003 metais ją keturis kartus išžagino M. Š. ir pirmą kartą tai įvyko 2003 m. pavasarį, tuo metu, kai jai buvo (duomenys neskelbtini)metų (nukentėjusioji gimusi (duomenys neskelbtini)). 2003 metų pavasarį ją, grįžtančią iš mokyklos, miške pasitiko A. Š. ir bandė prašyti santykiauti. Ji bandė pabėgti, tačiau jis ją sulaikė, nepaleido, parvertė ant žemės, prievarta numovė kelnes, kelnaites ir išprievartavo. Tai buvo pirmieji jos lytiniai santykiai. Kitus tris kartus nuteistasis ją išžagino namuose: du kartus motinos gyvenamajame name (kambaryje ir palėpėje) ir vieną kartą gyvenamajame name, kur anksčiau pats (nuteistasis) gyveno. Nukentėjusioji neigia su nuteistuoju lytiškai santykiavusi laisva valia ir savanoriškai. Teigia, jog visais atvejais, kai nuteistasis ją prievartavo, ji jam priešinosi, spardėsi, stūmė rankomis, šaukė, tačiau nuteistasis ją laikė ir nepaleido (t. 3, b. l. 170-173). Apie A. Š. priekabiavimą nukentėjusioji pasakojo (duomenys neskelbtini) E. J., (duomenys neskelbtini) N. P. Abi šios liudytojos teisme patvirtino, kad nukentėjusioji joms sakė apie A. Š. netinkamą elgesį, priekabiavimą (t. 3, b. l. 175; t. 4, b. l. 99-100). Teisme apklausta (duomenys neskelbtini), liudytoja Z. J. taip pat pripažino mačiusi, kad A. Š. lindo prie V. ir žinojusi, kad V. turi lytinius santykius su A. Š., tik teigė nežinojusi, kad V. buvo išžaginta (t. 3, b.l. 176-177), tačiau teigė tikinti (duomenys neskelbtini), kad A. Š. turėjo prievartinių lytinių santykių su ja (t. 4, b. l. 37). Taigi tiek nukentėjusiosios, tiek aptartų liudytojų parodymais paneigtas apelianto teiginys, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko abipusiu jų sutarimu. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji tvirtina, kad visus keturis kartus nuteistasis ją išžagino 2003 metais. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais. Be to, nukentėjusiosios parodymus apie jos nurodytų įvykių laiką, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina liudytojų Z. J. ir G. N. parodymai. Liudytoja Z. J. teisme parodė, kad ji su A. Š. susipažino per V. (J.) (duomenys neskelbtini) gimtadienį, su juo pradėjo gyventi 2003 metais, V. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų (t. 3, b. l. 176-177). Liudytoja G. N. teisme parodė, kad 2004-01-22 V. J. (V.) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Buvo išsiaiškinta, kad ji turėjo lytinių santykių ir buvo apžiūrėta kaip turėjusi lytinių santykių (t. 4, b. l. 110). Taigi, paminėtų liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su nukentėjusiosios parodymais, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos išžaginimo laiką.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji davė jį kaltinančius, melagingus parodymus įtakota bylą tyrusios tyrėjos bei kerštaudama nuteistajam dėl raštelio apie jos brolį A. J., kuris neva išžagino nukentėjusiąją. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad abi šios apelianto versijos nėra naujos, jas nuteistasis nurodė ir pirmosios instancijos teisme ir teismas jas išsamiai tyrė, dėl šių aplinkybių teisme buvo išsamiai apklausta L. R., nukentėjusiosios V. J. (V.) brolis A. J., taip pat kiti liudytojai. Liudytoja L. R. teisme parodė kokiomis aplinkybėmis buvo sužinota, jog A. Š. 2003 metais žagino V. J. Liudytoja neigė dariusi kokią nors įtaką nukentėjusiosios parodymų turiniui (t. 4, b. l. 8-9). Tai neigė ir nukentėjusioji V. J. (V.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji V. J. (V.) A. Š. kaltinančius parodymus davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nagrinėjant bylą teisme, todėl teigti, kad nukentėjusiosios parodymai buvo įtakoti tyrėjos, nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje objektyvių duomenų, kad bylą tyrusi tyrėja būtų kaip nors suinteresuota šios bylos baigtimi, nėra. Apelianto teiginiai apie tyrėjos suinteresuotumą bylos baigtimi yra subjektyvaus pobūdžio ir vertinami kaip nuteistojo bandymas sušvelninti savo teisinę padėtį. Apelianto iškelta versija, kad nukentėjusioji, duodama jį kaltinančius parodymus, kerštauja jam dėl raštelio apie jos brolį A. J., kuris neva išžagino nukentėjusiąją, taip pat nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Šios aplinkybės nepatvirtino nei nukentėjusioji V.J. (V.), nei liudytojas A. J., nei kiti byloje apklausti liudytojai. Todėl ir ši apelianto iškelta versija vertinama kaip nuteistojo bandymas sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apeliantas pažymi, kad apie išžaginimą nukentėjusioji pranešė tik praėjus (duomenys neskelbtini) metams po įvykio. Iš tiesų, apie išžaginimą nukentėjusioji pranešė ne iš karto, o tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kitos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos. Vertinant šią aplinkybę, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į nukentėjusiosios amžių, kai ji patyrė seksualinę prievartą, taip pat į tai, kad nuteistasis buvo jos motinos sugyventinis, į nukentėjusiosios santykius su motina. Pati nukentėjusioji, aiškindama kodėl ji nepranešė apie patiriamą seksualinę prievartą anksčiau, parodė, kad ji sakė savo motinai, kad prie jos priekabiauja A. Š., tačiau ši ja nepatikėjo, manė, kad meluoja. Nukentėjusioji buvo pabėgusi iš namų. Vėliau motina jos atsisakė ir ji buvo patalpinta į vaikų namus (t. 3, b. l. 170-173). Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusioji nepranešė anksčiau apie prieš ją padarytas nusikalstamas veikas dėl amžiaus ypatumų ir nepalankiai jai susiklosčiusių šeiminių aplinkybių.

Dėl to, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Š. kaltės išžaginus mažametę, o vėliau ir nepilnametę, V. J. (V.) atitinka faktines bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas teisingai nuteistojo A. Š. prieš V. J. (V.) padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, taikė tinkamus baudžiamuosius įstatymus (BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis) ir paskyrė teisingas bausmes.

Esant aptartoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą – kvalifikuoti jo nusikalstamas veikas pagal BK 151¹ straipsnį. Minėtame baudžiamajame įstatyme (BK 151¹ straipsnyje) numatyta veika pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu pastarajam sutinkant, jeigu tas sutikimas buvo pasiektas už pinigus ar kitokį atlygį arba už pažadą suteikti nukentėjusįjį dominantį atlygį, pavyzdžiui priimti į darbą, nuvežti į užsienį. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė, jų nagrinėjamoje byloje nenustatė ir teismas. Priešingai, šioje byloje surinktais, teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistojo veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 149 straipsnio 3 dalyje, sudėtys.

Apeliantas neigia seksualiai prievartavęs mažametes I. Č. ir V. J. Toks apelianto teiginys suprantamas kaip prašymas jį išteisinti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su seksualiniu mažamečių I. Č. ir V. J. prievartavimu. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės įvykdžius minėtą nusikaltimą pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Teismas mažamečių nukentėjusiųjų parodymus apie prieš jas atliktus nusikalstamus veiksmus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (nukentėjusiosios I. Č. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės N. Č., liudytojų A. J. ir Z. J. parodymai, specialisto išvada Nr. G 140/09 (07), psichologinio tyrimo išvada Nr. 130, psichologinio tyrimo išvada Nr. 129, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-48, teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-47 ir kt.).

Savo skunde konkrečių įrodymų apeliantas neginčija ir teigia, kad kaltinimas neatitinka nukentėjusiosios I. Č. parodymų, tačiau kokie konkrečiai nukentėjusiosios parodymai neatitinka kaltinimui skunde nenurodo, todėl teismas negali patikrinti šio apelianto skundo teiginio pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nukentėjusiųjų parodymus būtina atsižvelgti į jų amžiaus ir psichologinius ypatumus. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamas įvykis vyko 2009-05-06, tuo metu nukentėjusiajai I. Č. buvo tik (duomenys neskelbtini) metai (gim. (duomenys neskelbtini)), o nukentėjusiajai V. J. – (duomenys neskelbtini) metai (gim. (duomenys neskelbtini)). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių išvadose konstatuota, jog nei I.Č., nei V. J. negalėjo (ir negali) suprati su jomis atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, tačiau jos galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai ir kt.) ir duoti apie tai parodymus. Taip pat ekspertų komisija konstatavo, kad nukentėjusiosios neturi jokių žinių nei apie lytinius santykius tarp žmonių, nei kas yra seksualinė prievarta ar tvirkinamieji veiksmai. Ekspertai padarė išvadą, jog nukentėjusiosios negalėjo (ir negali) savarankiškai sugalvoti įvykio aplinkybių ir tokiu būdu apkalbėti kaltinamąjį A. Š. (t. 1, b. l. 69-71; t. 1, b. l. 91-93). Taigi nėra jokio pagrindo netikėti mažamečių nukentėjusiųjų parodymais.

Apelianto skundo teiginys, kad nukentėjusiosios I. Č. atstovė (duomenys neskelbtini)N. Č. parašė pareiškimą, negavusi iš jo 1 000 Lt, yra deklaratyvus, nes nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantas, šios aplinkybės liudytojas S. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė ir nepatvirtino (t. 1, b. l. 140-141; t. 3, b. l. 174-175).

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. Š. kaltės seksualiniai prievartavus mažametes I. Č. ir V.J., nuteistajam taikytas tinkamas baudžiamasis įstatymas (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir paskirta teisinga bausmė.

Be to, apeliantas prašo panaikinti civilinį ieškinį. Tokį savo prašymą motyvuoja tuo, jog dar nėra sumokėjęs anksčiau iš jo priteisto ieškinio, nes dėl pateiktų kaltinimų pobūdžio neteko legalaus darbo ir negali jo susirasti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apelianto prašymą išteisinti jį pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, mano, kad iš nuteistojo pagrįstai priteistas civilinis ieškinys mažametėms nukentėjusiosioms neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad A. Š. žalą nukentėjusiosioms padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, nuo nusikaltimo seksualiniam neliečiamumui nukentėjo mažametės, kurioms neteisėtais nuteistojo veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė moralinė žala, todėl jų patirti išgyvenimai privalo būti atlyginti.

Iš nuteistojo A. Š. mažametėms nukentėjusiosioms I. Č. ir V. J. priteista kiekvienai po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytojomis paskiriant jų atstoves pagal įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir BK 150 straipsnio 4 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nukentėjusiosioms priteisi neturtinės žalos dydžiai nėra aiškiai per dideli, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, todėl juos mažinti nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.