Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2010-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-44/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-10
Bylos Nr.
1A-44/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
D. S., D. S. L. A.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-44/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.3.1; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,nuteistajam D. S. ,gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,ekspertei Sandrinai Šakavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 150 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 7 metams;Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 8 metams; Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 12 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo D. S. L. A. priteistas 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpiu tarp 22 val. ir 24 val. val. laikotarpiu, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasivijo namo einančią nukentėjusiąją nepilnametę D. A. , gimusią 1994 m. spalio 17 d., panaudojo fizinį smurtą, pargriovė ją ant žemės, smaugė rankomis, tuo padarydamas nukentėjusiajai odos įdrėskimus kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrukdymą, po to užlaužė nukentėjusiajai rankas, ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, nutempė nukentėjusiąją į arimą, kur, grasindamas nužudyti, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės D. A. valią fizinio sąlyčio būdu, kišdamas savo rankų pirštus D. A. į lytinius organus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, grasindamas D. A. nužudyti, jeigu ji nevykdys jo reikalavimų, liepė jai visiškai nusirengti drabužius ir čiulpti jam lytinį organą, t. y. D. S. tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios nepilnametės D. A. valią oraliniu būdu ir padarė jai potrauminio streso sutrikimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais D. S. seksualiai prievartavo nepilnametę D. A. .

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle po seksualinio prievartavimo metu palaužto pasipriešinimo, liepė jai atsiklaupti ant žemės ir atliko vieną prievartinį lytinį aktą su nepilnamete D. A. prieš pastarosios valią. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tyčia prievarta paguldė nepilnametę D. A. ant nugaros, užgulė ją savo kūnu ir taip atėmęs galimybę pasipriešinti, atliko vieną prievartinį lytinį aktą su nepilnamete D. A. prieš pastarosios valią. Taip D. S. nukentėjusiajai padarė mergystės plėvės plyšimą, kraujosruvas mergystės plėvėje bei potrauminio streso sutrikimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą. Šiais veiksmais D. S. išžagino nepilnametę D. A. .

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas jau palaužtu nukentėjusiosios nepilnametės D. A. pasipriešinimu po seksualinio prievartavimo ir išžaginimo metu patirto fizinio bei psichologinio smurto ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė iš nepilnametės D. A. svetimą, jos motinai L. A. priklausantį turtą – 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG SGH X300“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 18 straipsniu bei 59 straipsniu, paskirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat nuteistasis D. S. prašo atmesti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 ir 16 punktais bei Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 54 straipsnio 2 dalimi, mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo (D. S. ) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, davė nuoseklius bei teisingus parodymus. Savo elgesį vertino kritiškai ir nuoširdžiai gailėjosi bei šiuo metu gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų. Nuteistojo manymu, duodamas teisingus parodymus, jis padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, todėl tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatų ir nenustatė, kad D. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte (veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo). Nuteistojo teigimu, būtinybę taikyti minėtas Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno II-osios psichiatrijos komisijos ekspertizės aktas, kuriame pažymėta, jog D. S. yra protiškai atsilikęs nuo vaikystės, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas; riboto pakaltinamumo klausimo sprendimas yra teismo kompetencija (b. l. 123-124, t. 2).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė L. A. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad L. A. , įstatyminė nukentėjusiosios D. A. atstovė, ne kartą bausta už dukters nepriežiūrą, šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. L. A. girtauja, neužtikrina nepilnametei saugios aplinkos. Byloje taip pat yra D. A. 2008 m. gegužės 19 d. pareiškimas Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl gyvenamosios vietos, kuriame ji nurodo, kad pageidautų gyventi su tėvu, kadangi pas mamą jai gyventi yra nesaugu.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas civilinį ieškinį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės bylos Nr. 3K-3-294/2003, Nr. 3K-3-337/2006), nes neatsižvelgė, jog byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymą bei šios žalos dydį.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, o tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei paskirti jam teisingumo principus atitinkančią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą patenkinti iš dalies, pakeisti už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo būdą ir bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tačiau galutinę bausmę palikti nepakeistą, o žalos atlyginimą priteisti ne nukentėjusiosios D. A. atstovei, o pačiai nukentėjusiajai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas veikas, neginčijamas ir tų veikų kvalifikavimas.

Tačiau nuteistasis kelia klausimą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte taikymo. Pagal šį punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Norint pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. D. S. sulaikytas 2008-08-24 13 val. 55 min. (b. l. 46-47, t. 2). Tą pačią dieną nuo 16 val. 35 min. vykusios apklausos metu jis jau davė parodymus ir lyginant su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, visiškai pripažino padaręs tiek išžaginimo, tiek seksualinio prievartavimo veiksmus. Toje pačioje apklausoje jis pareiškė ir kad smerkia savo poelgį ir kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (b. l. 20-21, t. 2). Savo kaltę jis pripažino ir kitų apklausų metu. Tačiau iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad D. S. visiškai neišgyvena dėl pateiktų kaltinimų bei nusikaltimo sunkumo, tą akivaizdžiai demonstruoja (b. l. 124, t. 2). Pirmosios instancijos teisme lakonišką atsiprašymą ir gailestį kaltinamasis išreiškė tik sakydamas paskutinį žodį. Šios aplinkybės nerodo, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, todėl aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi - jam nepripažinta pagrįstai.

Nėra pagrindo konstatuoti ir kitos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas padėjo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kitų asmenų, dalyvavusių padarant nusikalstamas veikas nebuvo, todėl ir padėjimas juos nustatyti negalimas. Pats D. S. neatvyko ir neprisipažino padaręs nusikaltimus. Jis nustatytas pagal nukentėjusiosios policijai nurodytus gana išsamius duomenis. D. S. sulaikymo metu jau buvo apžiūrėta įvykio vieta, atliktas nukentėjusiosios kūno tyrimas, apklausta pati nukentėjusioji, ji jau buvo pateikusi policijai drabužius su likusiais nusikaltimo pėdsakais, pagrobto mobiliojo ryšio telefono, kuris sulaikymo metu rastas pas D. S. , dokumentus. D. S. , kaip minėta, savo kaltės neneigė, tačiau atsižvelgiant į jau nurodytas nusikaltimų išaiškinimo aplinkybes, to nepakanka pripažinimui, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą. Todėl ir aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė D. S. nepripažintina.

D. S. apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad jis yra protiškai atsilikęs nuo vaikystės, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, jis nusikalto būdamas ribotai pakaltinamu ir tai turi būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo teigimu, būtinybę taikyti minėtas Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno II-osios psichiatrijos komisijos ekspertizės aktas, kuriame pažymėta, jog D. S. riboto pakaltinamumo klausimo sprendimas yra teismo kompetencija.

Riboto pakaltinamumo apibūdinimas pateiktas Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1 dalyje. Ten nurodyta: „Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų“. Kaip matosi iš įstatymo, ribotas pakaltinamumas konstatuojamas kai nustatomos 2 sąlygos: psichikos sutrikimas ir negalėjimas visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. S. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 124, t. 1). Apklausta teismo posėdyje viena iš ekspertų komisijos narių – ekspertė psichiatrė Sandarina Šakavičienė paaiškino, kad toks parašymas reiškia, kad D. S. galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad D. S. buvo tik ribotai pakaltinamas ir taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo.

Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę. Apeliantui už šį nusikaltimą paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra 1 metais ir 6 mėnesiais didesnė už sankcijos vidurkį. Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki dešimties metų bausmę, apeliantui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra 1 metais didesnė už sankcijos vidurkį. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo 3 mėnesių iki 6 metų bausmę. Apeliantui paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra 5 mėnesiais ir 15 dienų didesnė už sankcijos vidurkį.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato tokius pagrindus, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę: „1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nuteistasis padarė apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, jų paskatos – žemos. Kaltininkas charakterizuojamas neigiamai, nusikalto būdamas teistas bei tuo metu, kai dėl anksčiau padaryto išžaginimo jam dar nebuvo išnagrinėta kita baudžiamoji byla. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Paminėti duomenys nėra palankūs nuteistajam, jie rodo jo padidintą pavojingumą aplinkiniams, polinkį nusikalsti. Dėl paminėtų motyvų jam paskirtos už sankcijos vidurkį didesnės bausmės nėra neteisingos ir per griežtos, todėl nešvelnintinos.

Tačiau subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punkte išaiškinta, kad jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį. D. S. kaip tik ir nuteistas už seksualinį prievartavimą ir išžaginimą, padarytus tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, taigi, šių dviejų nusikaltimų sutaptis yra idealioji. Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, kaip numato Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas už visus tris nusikaltimus D. S. paskirtas bausmes, jas iš dalies sudėjo, taip netinkamai taikydamas įstatymą (Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normas). Ši klaida ištaisytina pakeičiant nuosprendį ir bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, plėšimas, už kurį paskirta bausmė su kitomis bausmėmis turi būti subendrinama dalinio sudėjimo būdu, yra mažiau pavojingas nusikaltimas, o jį padarant buvo pasinaudota ir tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas darant kitus nusikaltimus, nustatant subendrintą bausmę pridedama tik mažesnė dalis už plėšimą paskirtos bausmės. Prie subendrintos bausmės, paskirtos už tris nusikaltimus, už kuriuos D. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pridėtina ir dalis bausmės, paskirtos Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 80, t. 1). Jos motina L. A. šioje byloje buvo pripažinta savo mažametės dukros atstove pagal įstatymą, taip pat ir nukentėjusiąja (b. l. 193-194, t. 1).

Civiliniame ieškinyje, pasirašytame nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. A. , nurodoma, kad turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta visų pirma jos dukrai D. A. . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė L. A. .

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai D. A. dėl nusikalstamų veikų sukeltas potrauminio streso sutrikimas, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš ekspertizės akto matyti ir tai, kad nukentėjusiajai konstatuota autizacija, savęs nuvertinimas, nakties košmarai, yra išlikusi savižudybės rizika. Ekspertai negalėjo prognozuoti kokios bus nukentėjusiajai padaryto psichikos sveikatos sutrikimo pasekmės ateityje (b. l. 185-186, t. 1). Nurodytos pasekmės patvirtina, kad nuteistojo padarytos veikos D. A. sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pastebimai pablogino sveikatos būklę. Todėl 25000 Lt neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir tokio dydžio suma priteistina D. A. . Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė ir civilinė ieškovė L. A. teigė, kad civilinis ieškinys pareikštas dėl abiejų – ir jai ir mergaitei, įrodymai apie nusikaltimais sukeltas neigiamas pasekmes yra tik dėl D. A. . Jos motina, pareikšdama savo dukros vardu civilinį ieškinį teisme, tik gynė savo nepilnametės ir neturinčios civilinio procesinio veiksnumo dukros teises ir įstatymo saugomus interesus.

Dėl nurodytų motyvų pakeistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinat tokios žalos priteisimą L. A. ir priteisiant tą žalos atlyginimą tam asmeniui, kuriam ta žala buvo padaryta (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį ir pagal 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo D. S. L. A. priteistas dvidešimt penkių tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

Iš nuteistojo iš nuteistojo D. S. D. A. priteisti dvidešimt penkis tūkstančius litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas TeisėjaiAloyzas Kruopys Rūta MickevičienėLinas Šiukšta