Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad santuoka tarp J. K. ir D. K. įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, teigė, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės, mano, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka.

Dėl santuokos nutraukimo

11. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, jog jų santuoka iširo būtent dėl pačios ieškovės kaltės, dėl jos nestabilaus charakterio, nuolatinių keliamų konfliktų, isterijų, nepagarbos jam, kaip sutuoktiniui, lojalumo stokos, nuolatinio kontroliavimo ir pavydo scenų. Jis labai stengėsi išsaugoti šeimą, planavo bendrą ateitį, kai ieškovė pasakė, jog laukiasi kūdikio, jis labai apsidžiaugė, nes gyvendamas prieš tai su kita drauge D. 15 metų vaikelio nesusilaukė. Jis dirbo Vokietijoje, bet grįžo į Lietuvą, abu planavo vestuves, susituokė. Jis labai rūpinosi ieškove, vežė ją pas gydytojus, supažindino su savo tėvais, kitais giminaičiais, rūpinosi jos vaikais, kai ji gulėjo ligoninėje, juos vežė į mokymo ir ugdymo įstaigas, ją lankė. Nesutinka, jog jis kaltas dėl kūdikio žūties, nes kai sirgo Covid liga, prašė ieškovės nesiartinti, saugotis, bet ji pati nesisaugojo. Po kūdikio praradimo ieškovė pasikeitė, pradėjo juo nepasitikėti, kontroliuoti, tikrindavo jo telefoną, žinutes, kas jam rašo skambina, pradėjo prikaišioti buvusias drauges, prasidėjo nuolatiniai nesutarimai, barniai, konfliktai, mėtė indus, prasidėjo isterijos. 2022-01-02 taip pat kilo konfliktas, jis buvo užpultas ieškovės, jam buvo vėl reiškiami priekaištai, keliamas triukšmas. Jis, siekdamas, kad žmona apsiramintų ir apsvarstytų savo neprognozuojamą elgesį bei pagalvotų dėl savo elgesio ir tolesnio jų gyvenimo, pasakė, kad važiuoja pas savo mamą, kuri gyvena viena po tėvo mirties. Ieškovė iš karto pradėjo sakyti, kad jei jis išvažiuos iš jos namų, tai skirsis. Po savaitės atvažiavo su broliu R. K. pas ieškovę, jos tėvų, namuose nebuvo, tačiau ieškovė jo į namus neįsileido. Jis pasiėmė savo daiktus. Jie dar kelis kartus taikėsi, tačiau, 2022 m. balandžio mėnesį ieškovė kreipėsi į mediatorių, o vėliau į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė jam nuolat prikaišiojo jo buvusias drauges R., R., D. ir joms rašinėjo, klausdama apie jį. Nebepakęsdamas jos priekaištų ir nepagrįstų įtarinėjimų, jis parašė, kad „taip dabar su ja, t.y. su R., miegu ir man netrukdyk“. Tai buvo jo melas, nes buvo išvestas iš kantrybės ieškovės reiškiamų nuolatinių, nepagrįstų priekaištų. Tada savaitei bendravimas nutrūko. Nors ieškovė tvirtina, kad su J. G. jis yra pažįstamas jau nuo 2019 metų, tačiau tai netiesa, jis su ja susipažino tik 2022 m. gegužės mėnesį, o susitiko tik birželio mėnesį. Jis niekaip nevadino savo žmonos, jos nežemino, bent kol abu gyveno kartu, tai ji jį žemino, nuolat kėlė konfliktus, priekaištavo.

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

13. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

14. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, tai preziumuojama, bet kita šalis gali nuginčyti.

15. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – ieškovei) tenka įrodyti faktą (atsakovo neištikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo šeima faktiškai iširo 2022-01-02, kai atsakovas paliko ieškovę ir išvažiavo pas savo motiną, ir nors atsakovas 2022 m. gegužės mėnesį pradėjo bendrauti su J. G. ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė vaikas, tačiau jis bendravo su kita moterimi jau palikęs šeimą ir pradėjęs gyventi skyrium, todėl šie atsakovo veiksmai nebegalėjo turėti įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo jo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl atsakovo bendravimo santuokos metu su kitomis moterimis, kaip kad teigė ieškovė (R., R., D. ir t. t.), iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su minėtomis moterimis taip pat nesimato, jog atsakovas su kuria nors buvusia savo drauge buvo neištikimas ieškovei santuokos metu, be to, jos žinutės rašytos jau pašlijus šalių santykiams, po to, kai šalių šeima faktiškai iširo ir prasidėjus teisminiams procesams, nes ieškovė jau buvo kreipusis į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 21-23, 84-86, 2 t., b. l. 15-19). Taip pat iš ieškovės pateiktų dokumentų nesimato, kada atsakovas prisiregistravo pažinčių puslapiuose internete bei nurodė, kad jis vienišas (1 t., b. l. 27-28). Kadangi minėti veiksmai atlikti po santuokos faktinio iširimo, jie taip pat neturi jokios reikšmės nustatinėjant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

19. Ieškovė teigia, kad santuokoje atsakovas ją žemino, vadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko iširo santuoka. Atsakovas tai neigia, nurodydamas, jog gyvenant kartu, jis niekada nepagarbiai neatsiliepė apie ieškovę, tik jau iširus santuokai jis nesusilaikęs galėjo ieškovei ką nors supykęs ir pavargęs po darbo, nes daug dirba fiziškai, parašyti. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų su atsakovu matyti, kad pateikti susirašinėjimai vyko jau po faktinio santuokos iširimo, t. y., po 2022-01-02 (2 t., 6-14), todėl atsakovo kaltei įrodinėti tai neturi jokios reikšmės, kaip nurodyta kasacinio teismo aukščiau. Be to, iš minėtų susirašinėjimų akivaizdu, jog jau prasidėjęs teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo, šalys piktos, konfliktuojančios, o ieškovė atsakovą dar ir provokuoja, kad ją įžeidinėtų ir ji turėtų ką pateikti teismui, tačiau tai, kaip minėta nėra įrodymas, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo lojalus, pagarbus, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, nors ieškovė dėl santuokos iširimo nemato savo kaltės, tačiau ir ji buvo nepagarbi, nelojali, siekė kontroliuoti atsakovą, tikrino jo telefoną, nuolat keldavo konfliktus dėl jo buvusių draugių, kai net nebuvo tam pagrindo. Minėtas aplinkybes byloje patvirtina liudytojas R. K., kuris parodė, jog ieškovė po persileidimo pasikeitė, pradėjo isterikuoti, jeigu J. K. ilgiau kur nors užsibūdavo – iš karto priekaištai, nebuvo jos tėvų palaikymo dėl santuokos išsaugojimo, ieškovę dėl kiekvienos žinutės ar skambučio atsakovui ištikdavo isterijos priepuoliai, skraidė lėkštės, ji niekada nenorėjo niekur išeiti su atsakovu, kad ir pasivaikščioti. Jis mano, jog yra dalis ir uošvių kaltės, kad šalių santuoka iširo, nebuvo iš jų palaikymo.

22. Teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad jų nurodyti liudytojai teisme davė prieštaringus, dėl santuokos (šeimos) iširimo kitą (priešingą) sutuoktinį kaltinančius parodymus, todėl, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, manytina, jog liudytojų parodymai nebuvo pakankami vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam.

23. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos pradžioje sutarė gerai, jų santykiai pašlijo netekus kūdikio, po minėto įvykio ieškovė pergyveno, liūdėjo, o atsakovas jos nepalaikė, ieškovė dėl kūdikio žūties kaltino atsakovą, neva jis ją užkrėtė Covid liga, todėl ji neteko kūdikio, tačiau atsakovas tai neigė, be to, byloje minėta aplinkybė neįrodyta net medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 19, 2 t, b. l. 4). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė nuolat provokavo konfliktus, siekė kontroliuoti atsakovą, tikrino jo telefoną, skambučius, žinutes, jeigu ilgiau užtrukdavo, priekaištaudavo, nuolat prikaišiojo jo buvusias drauges, kėlė pavydo scenas, mėtydavo indus, atsakovas dėl tokio ieškovės elgesio nuolat tolo, kol galiausiai įvykus konfliktui, 2022-01-02 jis išvyko pas savo motiną, kad ieškovė nusiramintų, po to šalių santykiai faktiškai nutrūko. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgus į šalių ir liudytojų parodymus, matyti, kad šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nebuvo pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, pagarbos, empatijos, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių neprašė taikyti termino susitaikyti, be to, atsakovas turi kitą faktinę šeimą, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nagrinėjamu atveju nėra tikslinga. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai, abu pažeidė tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą ir šie abipusiai pažeidimai yra esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

24. Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl neturtinės žalos

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta priešinga šalis.

26. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai, teismas, pripažinęs, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl ieškovės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama, todėl minėtas ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

27. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė prašė jai grąžinti ikisantuokinę pavardę „P.“, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „K.“, atsakovas su tuo sutiko, todėl po santuokos nutraukimo D. K. grąžintina ikisantuokinė pavardė „P.“, o J. K. paliktina jo pavardė – „K.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių

29. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

30. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu ji su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nei Lietuvoje, nei užsienyje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas minėtą aplinkybę patvirtino. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, taip pat VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Todėl nagrinėjamoje byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

31. Iš VĮ Regitra pažymos apie transporto priemones matyti, kad D. K. 2018-07-23 įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos (1 t., b. l. 17, 127-128). Ieškovė prašo jį palikti jos asmenine nuosavybe, tam neprieštarauja atsakovas. Kadangi minėtas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, jis yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nedalintinas, be to, abi šalys su tuo sutinka, ginčo dėl minėto turto nėra. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2021-11-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas J. K. įgijo 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143). Ieškovė sutinka, jog tai atsakovo asmeninė nuosavybė, tai patvirtina atsakovas. Kadangi minėtas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, jis yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas, be to, abi šalys su tuo sutinka, ginčo dėl minėto turto nėra

32. Be to, ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas J. K. santuokos metu už asmenines lėšas įgijo šį turtą: 1) 2022-01-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 0,1221 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 9440 Eur vertės (1 t., b. l. 139-140), 2) 2022-01-20 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 1/6 dalį iš 0,1133 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 750 Eur vertės (1 t., b. l. 141-142), 3) 2022-01-04 įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129-135), 4) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138), 5) 2023-02-13 įregistravo UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra vienintelis bendrovės akcininkas. Atsakovui priklauso 25 vnt. akcijų, kurių vertė 2 500 Eur (1 t., b. l. 147-152). Ieškovė nurodė, jog šis turtas yra įgytas atsakovo asmeninėmis lėšomis ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui, kaip asmeninė nuosavybė, lieka atsakovui J. K.. Atsakovas tai patvirtino. Kadangi abi šalys sutinka, kad minėtas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, dėl to ginčo nėra, todėl pripažintina, kad aukščiau nurodytas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

33. Be to, ieškovė nurodė, jog šalys namų apyvokos ir buities daiktus yra pasidalinę, atsakovas su tuo sutiko, priešieškinio dėl galimai nepadalintų daiktų byloje nereiškė, nors jam buvo išaiškinta tokia teisė, todėl nagrinėjamoje byloje namų apyvokos ir buities daiktų padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

34. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

35. Atsakovas nurodė, kad turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, su kuriuo 2023-01-03 pasirašė kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas kreditas 40 000 Eur nekilnojamojo turto (buto) pirkimui (1 t., b. l. 104-107), bankui įsipareigojimas pagal kreditavimo sutartį yra jo asmeninis, kuris turi likti po santuokos nutraukimo jo asmeniniu įsipareigojimu bankui. Ieškovė su tuo sutinka, nurodydama, jog kreditas buvo imamas ne šeimos poreikių tenkinimui, o atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, be to, jis atsakovo buvo paimtas jau negyvenant kartu su ieškove, todėl minėtas atsakovo įsipareigojimas kreditoriui turi likti jo asmeniniu įsipareigojimu, nes kreditas buvo paimtas jo jau negyvenant kartu su ieškove. Atsakovas tai patvirtino pripažindamas ieškinį šioje dalyje. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo nepateikė, pozicijos dėl ieškinio nepareiškė. Paaiškėjus, kad atsakovas kreditavimo sutartį su kreditoriumi sudarė jau kartu negyvenant su ieškove, kreditą ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl to ginčo byloje nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovo prisiimti įsipareigojimai Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2023-01-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktini atsakovo asmeniniais finansiniais įsipareigojimais šiam kreditoriui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (70 procentų), paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovė sumokėjo 240,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį (1 t., b. l. 29, 198), 17,20 Eur už pažymą VĮ Regitra (2 t., b. l. 43), 19,10 Eur už išrašą apie nekilnojamąjį turtą iš VĮ Registrų centro (2 t., b. l. 44-45), jos interesams byloje atstovavo advokatas (1 t., b. l. 30), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1350,00 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio, patikslinto ieškinio parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 40-42), priteisimu. Ieškovė viso patyrė 1626,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už proceso atnaujinimą (1 t., b. l. 60), jo interesams byloje atstovavo advokatas (1 t., b. l. 87), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 2600,00 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (88-93, 2 t., b. l. 30-34), priteisimu. Atsakovas viso patyrė 2750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.

39. Šalys neginčija viena kitos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ir ginčo, abi, nedėdamos pastangų išspręsti ginčą taikiai iki teismo, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, šalis konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti priteistos. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (70 procentų), ieškovei iš atsakovo turi būti priteista – 1138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (30 procentų) – 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 313,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš šalių valstybei nepriteistinos, nes byla elektroninė, šalys procesinius dokumentus gavo per EPP, todėl tokių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 381-385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti pavardę „K.“, D. K. grąžinti ikisantuokinę pavardę „P.“.

Pripažinti, kad atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu už asmenines lėšas įgytas bei jo vardu įregistruotas žemiau nurodytas turtas po santuokos nutraukimo lieka atsakovo J. K. asmenine nuosavybe, jo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui:

1. 0,1221 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2. 1/6 dalis 0,1133 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3. Automobilis (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

4. Butas su rūsiu 3,81 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

5. UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 25 vienetai akcijų, kurių vertė 2 500 Eur.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, įmonės kodas 304870069, pagal 2023-01-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.