Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Virginija Meškauskienė ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje kilo ginčas dėl to antstolės veiksmų teisėtumo išieškant iš pareiškėjo (skolininko) vykdymo išlaidas po vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojai ir dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

7. Nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo aštuonias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, t. y. Nr. 0015/13/00981, Nr. 0015/13/01922, Nr. 0015/13/04059, Nr. 0015/13/04633, Nr. 0015/13/05603, Nr. 0015/13/06336, Nr. 0015/14/23526 ir Nr. 0015/15/23100. Visos nurodytos vykdomosios bylos pradėtos nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose pagrindu.

8. 2024 m. vasario 23 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-15-7421, kuriame nustatė, kad skolininkas neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat nustatė, kad vykdomiesiems dokumentams, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, gali būti taikomi senaties terminai ir kad iš skolininko yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas kitų antstolių vykdomose vykdomosiose bylose. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, antstolė grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Akte antstolė nurodė, kad vykdomosios bylos yra neužbaigiamos, nes yra išieškomos iki akto priėmimo priskaičiuotos vykdymo išlaidos.

10. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį.

11. Pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos CPK nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

13. Nagrinėjamu atveju antstolė konstatavo esant teisinį pagrindą grąžinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotus vykdomuosius dokumentus išieškotojai, t. y. antstolė nustatė, kad skolininkas neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Grąžinusi išieškotojai vykdomuosius dokumentus, antstolė vykdomųjų bylų nenutraukė, nes jose liko neišieškotos vykdymo išlaidos, susidariusios iki vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Toks antstolės procesinis elgesys atitinka proceso įstatymo reikalavimus (CPK 611 straipsnio 4 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sistemiškai aiškinant normas, vykdomoji byla negali būti baigta, jeigu nėra sumokėtos visos pagrįstos vykdymo išlaidos (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-124/2014).

15. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomoji byla yra nutraukiama, jei konkrečiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi tol, kol bus įvykdyti. Tai reiškia, kad jei nutarimas skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d., tokiems nutarimams nėra taikomas ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatytas priverstinio vykdymo senaties terminas.

16. Vertinant ar konkreti vykdomoji byla, kurioje yra vykdomas išieškojimas pagal nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, neturėtų būti nutraukta suėjus senaties terminui, taip pat reikia įvertinti, ar nėra suėjęs vykdymo senaties terminas, nustatytas iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (2015 m. liepos 1 d. redakcija). Tuo tarpu jei vykdomosios bylos vykdymo pagrindu yra nutarimas, įsiteisėjęs iki 2015 m. liepos 1 d., sprendžiant ar vykdomoji byla, vykdoma tokio nutarimo pagrindu, neturėtų būti nutraukiama suėjus vykdymo senaties terminui, turi būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl priverstinio vykdymo senaties tokio pobūdžio vykdomosiose bylose.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-182/2010).

18. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

19. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

20. Sprendžiant, ar nesuėjo išieškojimo senaties terminas nurodytose bylose, vertintina, ar išieškojimo laikotarpiu nebuvo 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/13/00981 duomenų matyti, kad išieškojimo veiksmai, t. y. užklausų pateikimas valstybės registrams, nurodymų nurašyti pinigines lėšas, patvarkymų dėl skolos išieškojimo priėmimas, buvo atliekami sistemingai, dažniau, nei kas du metus. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui.

21. Taip pat pareiškėjas nesutinka su antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu. Be kita ko, pareiškėjas teigia, kad antstolė nepagrįstai paskaičiavo 47,60 Eur sumą už surašytų dokumentų nuorašų išdavimą, nes pareiškėjas neprašė jokių dokumentų nuorašų. Pažymėtina, kad vykdymo proceso dalyviu, be skolininko, yra ir išieškotojas (CPK 633 straipsnio 1 dalis, 638 straipsnis), kuriam antstolis taip pat teikia informaciją apie vykdymo proceso eigą (CPK 639 straipsnio 3 punktas). Savo ruožtu skolininkas privalo atlyginti ir vykdymo išlaidas, susidariusias už tokių pažymų teikimą išieškotojui, nes būtent dėl skolininko neveikimo išieškotojas patiria finansinių nepatogumų ir neatgauna jam priklausančių sumų. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo argumentas dėl privalomųjų vykdymo išlaidų dydžio, nes šiuo atveju antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas net aštuoniose vykdomosiose bylose, kurios buvo pradėtos skirtingu metu, todėl šiuo atveju būtinųjų vykdymo išlaidų suma negalėjo būti 14,48 Eur.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų nėra teisiškai pagrįstas, todėl jis atmestinas.

23. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės procesinių atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.