- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- 2-5509-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00199-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius, Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Sadauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) padidinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1047-522/2016 nustatytą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai G. A. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 140 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės ir nepilnamečiam sūnui N. A. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 eurų kas mėnesį iki jo pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 15 d. d. sprendimu Širvintų rajono apylinkės teismas padidino šalių nepilnamečiams vaikams 2014 m. liepos 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nuo 57,92 Eur iki 68 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovės manymu atsakovo mokamas dviem vaikams po 68 Eur išlaikymas yra nepaankamas ir neprotingai mažas. Ieškovės pajamos yra labai mažos, ji gauna 216 Eur neįgaliojo pašalpą, 60 Eur išmoką vaikams ir 52 Eur socialinę išmoką. Augant vaikams didėja vaikų poreikiai, laikui bėgant pasikeitė pragyvenimo lygis, abu vaikai eina į mokyklą, todėl būtinos išlaidos jų mokslams. Be to, ieškovė dar turi vieną nepilnametį sūnų iš kitos santuokos, kurį taip pat išlaiko. Ieškovės paskaičiavimais jos dukrai išlaikyti per mėnesį reikia 280 Eur, o sūnui 260 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką vienam vaikui išlaikyti reikalinga per mėnesį minimali mėnesinė alga. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į jos sunkią ligą ir į tai, kad ji viena augina tris nepilnamečius vaikus, būtina, kad atsakovas didesne dalimi prisidėtų prie vaikų išlaikymo, nes šiuo metu ieškovės ir vaikų finansinė padėtis yra kritinė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Jo manymu, ieškinyje nėra nurodyta jokių faktų, kurie patvirtintų, jog po išlaikymo vaikams priteisimo šalių turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Atsakovo nuomone, ieškovė neieško darbo, nors Širvintos yra netoli nuo Vilniaus ir darbą galėtų rasti nesunkiai. Iš byloje pateiktų įsiskolinimų matyti, kad ieškovė nori gyventi kitų asmenų sąskaita ir pati nededa jokių pastangų gauti didesnes pajamas. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jis uždirba minimalią algą ir dar padidinus išlaikymą, jam pragyventi būtų labai sunku.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad ji nuolat ieško darbo, registruojasi darbo biržoje, tačiau turint tik 35 proc. darbingumą darbą susirasti labai sunku.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka, jog išlaikymas vaikams būtų padidintas po 15 Eur, nes daugiau jis mokėti neturi galimybės.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 41-43), kurioje nurodė, kad pritaria ieškovės ieškiniui dėl vaikų išlaikymo dydžio padidinimo, nes dabar priteistas po 68 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui neatitinka nei vaikų poreikių, nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų – dukters G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus N. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 9-10). Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1047-522/2016 (b. l. 14-18) iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams priteisė išlaikymą mokamą kas mėnesį po 68 Eur iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu priteistą atsakovo teikiamą išlaikymo dydį nuo 68 Eur eurų iki 140 Eur G. A. ir iki 130 N. A.. Ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaikų poreikiais, t. y. dėl vaikų amžiaus atsiradusiomis (padidėjusiomis) išlaidomis vaikų priežiūrai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis, ieškovės turtinės padėties pablogėjimu (nuo 2017 m. ieškovė neturi pastovaus darbo), padidėjusiu minimaliu darbo užmokesčiu.
Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Pasisakydamas dėl vaiko poreikio pasikeitimo nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), kaip reikšminga aplinkybė priteistinam išlaikymo dydžiui nustatyti laikytinas vaiko specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimų turėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-298/2014).
Sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, nustatyta, kad teismui priimant sprendimą šalių dukrai buvo 8 metai, o sūnui 6 metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius visuma, sprendžia, kad po 2016 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimo šalių vaikų poreikiai išaugo (N. pradėjo lankyti mokyklą, o G. poreikiai išaugo tapus vyresne) ir teismo priteista atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – po 68 Eur – nepakankama jiems patenkinti. Kartu teismas pažymi, kad, įvertinus byloje pateiktus įrodymus (ieškovės paaiškinimus per teismo posėdį), darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad vaikų kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 280 ir 260 Eur per mėnesį išlaikymas. Teismo vertinimu, tokio išlaidų dydžio vaiko poreikiams patenkinti nepagrindžia nei ieškovės nurodytos vaiko poreikius patvirtinančios aplinkybės, nei ieškovės finansinė padėtis.
Pažymėtina, kad ieškovė su vaikais gyvena socialiniame būste. Vaikams mokykloje teikiamas nemokamas maitinimas. Šalių vaikai yra sveiki ir nenustatyta, kad turi specialiųjų poreikių. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad šiuo metu vaikai lanko kokius nors mokamus ugdymo užsiėmimus.
Ieškinyje pateiktas argumentas, kad ieškinio pateikimo metu minimalus darbo užmokestis buvo 400 eurų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas. Minėta, kad išlaikymas priteisiamas, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, todėl jis gali būti tiek didesnis nei minimali mėnesinė alga, tiek ir mažesnis. Dėl jo dydžio teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir į anksčiau paminėtus CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei jų išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kasdieniams (tiek būtiniesiems, tiek ugdymo ir laisvalaikio) šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga apie 200 eurų išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam.
Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties po išlaikymo priteisimo ir galimybės teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikų poreikiams patenkinti, nustatyta, kad tiek pateikiant, tiek 2016 m. didinant išlaikymo dydį, tiek šiuo metu iš esmės ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė. Ieškovė registruota darbo biržoje (b. l. 8), gauna 230,4 Eur socialinę pašalpą (b. l. 21) ir 63,72 Eur išmoką vaikų išlaikymui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (b. l. 22). Ieškovės teigimu, jai finansiškai padeda jos tėvai ir draugas. Ji be šalių vaikų išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji turi nemažai skolų. Atsakovas šiuo metu dirba ir gauna minimalią algą. Jis nekilnojamojo turto neturi, gyvena su tėvais, jiems priklausančiame bute. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šalių turtinę padėtį (jos pasikeitimą) patvirtinančias aplinkybes, daro išvadą, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išaugusiems šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 200 eurų išlaikymas per mėnesį, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų kitų išlaikytinių, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, į tai, kad vaikai gyvena su ieškove ir jai tenka visa kasdienio rūpesčio vaikais ir jų priežiūra našta, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris, be kita ko, lemia, jog visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo galimybių mokėti didesnį išlaikymą) turi būti aiškinamos vaiko naudai, daro išvadą, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1047-522/2016 priteistas šalių nepilnamečiams vaikams atsakovo teiktinas išlaikymas didintinas iki 100 eurų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas iki 2016 m. sausio 21 d. teikė išlaikymą ne tik nepilnamečiams vaikams G. A. ir N. A., bet ir dar kitam sūnui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Atsakovas išlaikymą trims vaikams išgalėjo teikti, todėl manytina, kad anksčiau sūnui M. A. tekdavusi išlaikymo dalis gali būti paskirstyta nepilnamečiams G. A. ir N. A. taip padidinant jiems teikiamo išlaikymo dydį.
Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. balandžio 9 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje yra gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai, iš kurių matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tačiau bylos šalių turtinė padėtis yra sunki, jas abi atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatai, taip pat į tai, kad byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1047-522/2016 iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį jį padidinant nuo 68 eurų iki 100 eurų kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jie sulauks pilnametystės.
Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-522/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą „2. R. A. 2018 m. balandžio 9 d. įsipareigoja ir teikia vaikams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 eurų dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. Nurodytą išlaikymą R. A. privalo sumokėti V. A. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),esančią AB banke „Swedbank“ ar kitą V. A. raštu nurodytą sąskaitą arba grynais pinigais už einamąjį mėnesį iki to einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. V. A. įsipareigoja ir privalo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.