Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovei Rasai Dragūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris išvadoje nurodė, kad pritaria ieškovės ieškiniui. Atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad ieškovei trūksta socialinių įgūdžiu, todėl ji ne visai tinkamai paskirsto turimas lėšas vaikams, ne visada tinkamai pasirūpina jais, be to šalių vaikai turi ir naudojasi dienos centro paslaugomis, kurios yra nemokamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra G. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 10-11). Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 7-9). Sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. liepos 1 d. įsipareigoja ir teikia vaikams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57,92 Eur (200 Lt) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam iki jie sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms prašo pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir kiekvienam vaikui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė augina tris vaikus: du bendrus su atsakovu vaikus G. A. ir N. A. bei sūnų iš pirmos santuokos A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Pažymėtina, nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką, bylos šalių vaikai G. A. ir N. A. buvo darželinukai. D. G. A. mokosi Širvintų pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini), o N. A. Širvintų lopšelyje-darželyje „Buratinas“ lanko paruošiamąją klasę (b.l. 12-13). G. A. pradėjus lankyti mokyklą, o N. A. paruošiamąją klasę atsirado papildomų išlaidų, kurios susijusios su mokymuisi reikalingų prekių pirkimu. Be to, vaikai auga, atitinkamai auga ir jų poreikiai maistui, drabužiams, lavinimuisi. Taip pat sutiktina ir su ieškovės atstovės nuomone, kad įvedus eurą pasikeitė ir pragyvenimo lygis Lietuvoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad vaikų poreikiai pasikeitė, išaugo.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Jie abu nei nekilnojamojo turto, nei vertingo kilnojamojo turto neturi. Ieškovė yra neįgali, jai neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b.l. 14). Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymos apie pajamas Nr. 219 matyti, kad ieškovė gauna apie 246 Eur pajamas per mėnesį, kurias sudaro 15 Eur socialinė pašalpa, 45,60 Eur išmoka vaikams, parama mokinio reikmenims įsigyti, 168 Eur šalpos pensija neįgaliajam (b.l. 15). Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna apie 103 Eur dydžio išlaikymą vaikams G. A. ir N. A. iš atsakovo, o 20 Eur išlaikymą vaikams moka Vaikų išlaikymo fondas. Ieškovė nuomojasi socialinį būstą (b.l. 16), už kurį moka maždaug 20 Eur dydžio nuomos mokestį bei 100 Eur dydžio komunalinius mokesčius. Tuo tarpu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitomos lėšos vaikui išlaikyti sudaro 207,88 Eur, o jam išmokama suma yra apie 177 Eur. R. A. yra įsiskolinęs Vaikų išlaikymo fondui. Bendras jo įsiskolinimas 2016 m. rugsėjo 6 d. nuo G. A., N. A. ir M. A. išmokėtų sumų sudaro 4190,70 Eur (b.l. 38-39).

CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 100 Eur, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teismas pažymi, kad tokia prašoma priteisti išlaikymo suma yra neproporcinga tėvų turtinei padėčiai. Kadangi pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai, tai yra tiek ieškovė, tiek atsakovas, įvertinus ieškovės gaunamas pajamas, darytina išvada, kad ji analogiškos sumos (200 Eur kas mėnesį), kurią prašo priteisti iš atsakovo, vaikų išlaikymui skirti negalėtų. Pažymėtina, kad abi bylos šalys nededa maksimalių pastangų tam, kad galėtų išlaikyti savo vaikus, pagerinti savo gyvenimą. Kaip jau buvo minėta, ieškovė yra neįgali, tačiau ji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl manytina, kad kokį nors nesunkų darbą ji galėtų dirbti. Taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bylos šalių vaikai lanko vaikų dienos centrą, kuriame yra galimybė išmaudyti vaikus, skalbti drabužius, tačiau ieškovė šiomis paslaugomis nesinaudoja ir nesiekia palengvinti savo buities, o kartu ir sumažinti išlaidas už komunalinius mokesčius. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino savo pareigą išlaikyti vaikus, tačiau nurodė, kad tokio dydžio išlaikymo teikti negali, nurodydamas, kad tokiu atveju jam neliks lėšų pragyvenimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras. Byloje nenustatyta, jog jis turėtų darbingumo apribojimų, todėl turi dėti visas pastangas dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo taip, kad jiems būtų užtikrintos sąlygos augti ir vystytis. Atsakovas nurodė, kad dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau šiuo atveju įvertintina ir tai, kad atsakovo neslegia vaikų auginimo rūpesčiai, todėl jis turi visas galimybes ieškotis papildomo darbo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaikų amžių, poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, mano, kad 68 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitiktų vaikų interesus ir būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl išlaikymo dydis keistinas ir priteistinas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje yra gautos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. A. yra 158,44, o R. A. – 197,37 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tačiau bylos šalių turtinė padėtis yra sunki, jas abi atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatai, taip pat į tai, kad byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-522/2014 iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį jį padidinant nuo 57,92 eurų (200 Lt) iki 68 eurų kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki jie sulauks pilnametystės.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-522/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą „2. R. A. nuo 2017 m. sausio 1 d. įsipareigoja ir teikia vaikams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68 eurų dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. Nurodytą išlaikymą R. A. privalo sumokėti V. A. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),esančią AB banke „Swedbank“ ar kitą V. A. raštu nurodytą sąskaitą arba grynais pinigais už einamąjį mėnesį iki to einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. V. A. įsipareigoja ir privalo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.