- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-45-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13992-2013-01
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- UAB "Rekosta"
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- T. M., I. J., Š. P.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-45-730/2015
2015 m. sausio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo UAB "Rekosta" apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB "Rekosta" ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. M., I. J., Š. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą tinklalapyje patalpinti paneigimą, įpareigoti atsakovą komentarą pašalinti iš interneto tinklapio ir nustatyti, kad neįvykdžius šių teismo įpareigojimų per nustatytą terminą atsakovui bus bauda 350 Lt už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Teismui nutartimi nurodžius apie ieškovės teisę kreiptis į portalo valdytoją dėl netinkamo komentaro pašalinimo, teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys tik dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. spalio mėnesį atsitiktinai iš aplinkinių sužinojo, jog internete yra paskleista neigiama žinia apie įmonę UAB "Rekosta" ir yra agituojama nepirkti šios įmonės paslaugų; patikrinus www.rekvizitai.lt interneto svetainę buvo rasta asmens, pasivadinusio "T." parašytas tikrovės neatitinkantis komentaras: "Si imone visiska saraskinu kontora, igyvendinti objektu nesugeba, zmonems algu nemoka, dirba nelegalai, nepatarciau susideti...", ieškovo teigimu, viešoje erdvėje paskleistas šmeižtas pažeidė įmonės nepriekaištingą dalykinę reputaciją ir ją sumenkino, į tai sureagavo partneriai ir tai galimai įtakojo įmonės paslaugų pirkėjų apsisprendimą dėl paslaugų pirkimo. Ieškovas kreipėsi į portalo valdytoją prašydamas pateikti komentaro autoriaus duomenis,- portalo valdytojas informavo, kad komentaras parašytas autoriaus, pasivadinusio "T.", iš IP: 86.100.138.39, 2012-09-08 12:55:31 laiku. Ieškovas kreipėsi į policiją su prašymu nustatyti asmens, parašiusio komentarą, duomenis. Klaipėdos AVPK 1 PK VPS nurodė, jog minėtas IP adresas yra priskirtas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio abonentas ir buto teisėtas savininkas yra D. B..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-21 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui D. B. 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo UAB „Rekosta“ valstybei 41,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti 50 000 litų žalos atlyginimo visiškai neįrodinėjo įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų atsakovo D. B. deliktinei atsakomybei taikyti. Komentaro parašymo metu atsakovas D. B. bute (duomenys neskelbtini) negyveno ir IP adresu 86.100.138.39 nesinaudojo, nes tuo metu dirbo užsienyje, o butą nuomojo, komentaro parašymo metu tebegaliojo 2009-12-30 nuomos sutartis, pagal kurią nuomos mokestį už 2012 metų rugsėjo mėnesį buto savininkui D. B. mokėjo kartu su I. J. gyvenusi M. A.. Taip pat nurodė, kad iš byloje esančios 2009-12-30 nuomos sutarties matyti, kad butas(duomenys neskelbtini), (kartu su telekomunikacijų tinklais) laikinam valdymui ir naudojimui neribotam laikui buvo perduotas I. J., tuo metu dirbusiam UAB „Rumbelė“, užsiimančia statyba (I. J. yra įmonės vadovas), nuo 2012-02-21 įsidarbinusiam UAB „Gora“ statybų direktoriumi, todėl teismo nuomone, ne atsakovas, o nuomos sutarties pagrindu bute gyvenęs I. J., dirbęs ir tebedirbantis statybų versle, besivaržantis su kitomis statybų bendrovėmis, jų tarpe ir UAB „Rekosta“ dėl užsakymų, galėjo turėti pagrįstą motyvą ir galimybę 2012-09-12 parašyti komentarą apie konkuruojančią bendrovę „Rekosta“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas nepagrįstai nesirėmė esminėmis aplinkybėmis įrodančiomis atsakovo atsakomybės pagrindus.Nei nuomos, nei subnuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Teismas sprendime nepaminėjo svarbių I. J. parodymų, kad atsakovas visą laiką turėjo buto raktus, ne kartą buvo atvykęs apžiūrėti išnuomoto buto.Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas be pagrindo nustatė pareigą ieškovui įrodinėti aplinkybes kokie asmenys lankydavosi atsakovui priklausančiame bute.Byloje įrodyta, kad atsakovas pagal viešame registre neregistruotą sandorį palikdamas be priežiūros atvirą interneto prieigą nebuvo tiek atidus ir rūpestingas.
Šalies argumentai
7. Teismas atleisdamas atsakovą nuo atsakomybės teismo sprendime nepasisakė, kas konkrečiai pagal ieškinį ginčo situacijoje turi atsakyti prieš ieškovą, kai buto savininkas ir su juo susiję kiti asmenys neigia paskleidę tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.266 straipsnis nėra taikytinas sprendžiant šį ginčą, apeliantas mano, kad dėl statinio inžinerinės sistemos dalies trūkumo-atviros interneto prieigos atsakomybė turi kilti statinio savininkui, kuris regresinį reikalavimą galėtų reikšti tiems asmenims su kuriais turėjo neregistruotų sutartinių santykių.
9. Šiuo atveju atsakovui pakako įrodyti tiesioginį atsakovą-savininką, kuris elgėsi nerūpestingai, todėl teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netaikė generalinio delikto atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad duomenų portale rekvizitai.lt paskleidimo metu butu faktiškai naudojosi I. J., butas buvo šio asmens žinioje ir faktiniame valdyme. Ieškovui žinoma, kad faktinis buto naudotojas buvo I. J.. Nėra pagrindo teigti, kad iš butui priskirto IP adreso atsakovas paskleidė ieškovo reputaciją žeminančias žinias, nes butas žinių paskleidimo metu nebuvo atsakovo žinioje ir atsakovas jokių žinių apie ieškovą neskleidė. Teigia, kad viešosios policijos skyriaus atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta atsakovo civilinę atsakomybę patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas už, ieškovo teigimu, jo garbę ir orumą žeidžiantį komentarą interneto tinklapyje. Ieškovas reikalavimą pareiškė atsakovui kaip buto su interneto įranga savininkui.
Nustatyta, kad 2013-11-21 interneto puslapyje http://www.rekvizitai.vz.lt/ imone/ rekosta_k_stasyčio_firma/atsiliepimai/ matyti, kad 2012-09-08 12:55:31 parašytas komentaras "Si imone visiska saraskinu kontora, igyvendinti objektu nesugeba, zmonems algu nemoka, dirba nelegalai, nepatarciau susideti...", kuris pasirašytas "T." (b. l. 11-12). Iš 2012-12-17 Rekvizitai.lt valdytojo T. M. atsakymo ieškovo advokatui S. T. nustatyta, kad komentaras buvo parašytas vartotojo, pasivadinusio "T." 2012-09-08 12:55:31 laiku (+2:00UTC) iš IP adreso 86.100.138.39 (b.l.13). Klaipėdos AVPK 1-ojo PK viešosios policijos skyriaus atlikto tyrimo metu gautas pranešimas, kad IP adresas 86.100.138.39 priskirtas butui (duomenys neskelbtini), kurio abonentas yra D. B., nurodyta, kad patikrinimo metu D. B. apklausti nepavyko, kadangi gyvenamojoje vietoje jis nerastas. Atlikto tyrimo metu negauta duomenų, kad D. B. priklausančiu IP adresu 86.100.138.39 galėjo naudotis pašaliniai asmenys, išskyrus patį abonentą (b. l. 16). Telekomunikacijų bendrovės Balticum pranešime nurodyta, kad IP adresas 86.100.138.39 buvo priskirtas abonentui D. B. (b. l. 119) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. B. (b. l. 17-18). Iš 2009-12-30 nuomos sutarties ir priedo prie sutarties matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. B. išnuomojo I. J. neterminuotam laikotarpiui (b. l. 63-64). Iš 2010.01.01 - 2014.01.07 D. B. sąskaitos išrašo matyti, kad I. J. reguliariai pervesdavo pinigų sumą už buto nuomą (b. l. 66-84). Iš 2012-06-29 subnuomos sutarties matyti, kad I. J. pernuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Š. P. (b. l. 132-133).
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nenurodė ir nepagrindė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: neteisėtų atsakovo veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp kaltės ir žalos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje veika, kuria padaromas teisės pažeidimas, nusakyta taip: „paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai atsakomybė taikoma visuomenės informavimo priemonei. Atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl jam netaikomos visuomenės informavimo priemonei nustatytos atsakomybės sąlygos. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 2.24 straipsnio 1 punktą bei 5 punktą (kai visuomenės informavimo priemonė neatsako), visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad civilinės atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra paskleidimas duomenų, žeminančių garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, kuris apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Tam, jog atsakovui už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
Kaip nustatyta, komentaro parašymo metu atsakovas D. B. bute (duomenys neskelbtini), negyveno ir IP adresu 86.100.138.39 nesinaudojo, nes tuo metu dirbo užsienyje, o butą nuomojo, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas Š. P. teismui teigė, jog įvykio metu bute faktiškai gyveno jis, o komentaro parašymo metu tebegaliojo 2009-12-30 nuomos sutartis, pagal kurią nuomos mokestį už 2012 metų rugsėjo mėnesį buto savininkui D. B. mokėjo kartu su I. J. gyvenusi M. A. (b. l.79). Iš byloje esančios 2009-12-30 Nuomos sutarties matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) (kartu su telekomunikacijų tinklais) laikinam valdymui ir naudojimui neribotam laikui buvo perduotas I. J.. Taigi byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybių, kad dėl, ieškovo teigimu, garbę ir orumą įžeidžiančio komentaro internete, yra atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, tai yra, atsakovas paskleidė duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atsakomybei kilti (CK 6.245 - 6.248 straipsniai).
Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.266 straipsnis nėra taikytinas sprendžiant šį ginčą, mano, kad dėl statinio inžinerinės sistemos dalies trūkumo-atviros interneto prieigos atsakomybė turi kilti statinio savininkui, kuris regresinį reikalavimą galėtų reikšti tiems asmenims su kuriais turėjo neregistruotų sutartinių santykių. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.266 straipsnio nuostatos taikomos, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, šiuo atveju ieškovas prašo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl ieškovo teigimu netinkamo komentaro apie ieškovą interneto tinklapyje, taigi šiam ginčui nėra taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos, taip pat šiam ginčui negali būti taikomas generalinio delikto principas, nes nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti kaltą, tai yra, komentarą rašiusį asmenį.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas atleisdamas atsakovą nuo atsakomybės teismo sprendime nepasisakė, kas konkrečiai pagal ieškinį ginčo situacijoje turi atsakyti prieš ieškovą, kai buto savininkas ir su juo susiję kiti asmenys neigia paskleidę tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą.
Pažymėtina, kad ieškovas nesutiko byloje keisti atsakovo (t. 1, b. l. 177). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas vertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės turinčios reikšmės bylai yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnis). Taigi CPK normos nenustato teismui pareigos nurodyti, kas konkrečiai pagal ieškinį ginčo situacijoje turi atsakyti prieš ieškovą, kai buto savininkas ir su juo susiję kiti asmenys neigia paskleidę tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą.
Apeliantas teigia, kad nei nuomos, nei subnuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nė viena iš nuomos sutartį sudariusių šalių sutarties sudarymo fakto neginčijo, trečiasis asmuo I. J. patvirtino, kad gyvendamas bute internetu naudojosi, prieiga buvo laisva, taigi šio ginčo atveju teisiškai nėra reikšminga ta aplinkybė, jog nuomos sutartis neregistruota viešame registre.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas reikalingas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, iš ieškovo atsakovui priteistina 280,35 Eur (968 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui D. B. iš ieškovo UAB „Rekosta“ 280,35 Eur (968 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.