- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-712-1011/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Artūras Ždanovičius
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „L.“, neteistas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 164 str. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
žinodamas, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-01 teismo įsakymą privalo D. P. naudai mokėti savo nepilnametės dukros U. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui lėšas nuo pareiškimo teismui padavimo dienos (2014-11-28) iki dukros pilnametystės, kiekvieną mėnesį po 173,77 Eur, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-11-01 visiškai nemokėjo priteistų alimentų ir tuo vengė išlaikyti savo dukrą U. P., dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas 1 199,76 Eur.
Kaltinamasis S. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad yra lėšas investavęs į verslą, yra statybos įmonės direktorius, tačiau apgavus tiekėjui dabar ginčas sprendžiamas teisme, patiria daug bylinėjimosi išlaidų, nes galvojo, kad bylinėjimasis užsibaigs greičiau. Be to, kitas užsakovas nesumokėjo didelės sumos, todėl patyrė didelius nuostolius, tapo nemokus. Todėl vaiko išlaikymui negalėjo skirti pinigų, mokėjo kiek išgalėjo – 300 Eur sumokėjo prieš kelis mėnesius, 185 Eur prieš posėdį. Iš viso nuo 2018-03-01 sumokėjo apie 500 Eur. Tvirtina, kad pats gyvena iš skolintų pinigų, nors kaip direktorius gauna minimalią algą, jos iš vadovaujamos bendrovės neimdavo, savo reikmėms daug pinigų neišleidžia, važinėja skolintu automobiliu, telefonas įsigytas įmonės vardu. Jo vadovaujamos įmonės vykdo veiklą, darbuotojams atlyginimai yra mokami, toliau investuoja į vadovaujamas bendroves UAB „J.“ ir UAB „L.“, kurių mėnesinė apyvarta apie 15 000 Eur, papildomai ieško darbuotojų. Visgi savo kaltę pripažįsta, tvirtina, kad galėtų sumokėti nukentėjusiajai susikaupusią skolą per mėnesį. Po teismo posėdžio padarytos pertraukos patvirtino, kad susitaikė su nukentėjusiąja, sumokėjo visą sumą, kurią buvo skolingas už alimentų nemokėjimą.
Nukentėjusioji D. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad S. P. visą už vaiko išlaikymą susidariusį įsiskolinimą padengė, ši jam atleido ir susitaikė su kaltinamuoju. Taip pat pažymėjo, kad buvo pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo ir ji besitikinti, kad kaltinamasis toliau tinkamai vykdys savo pareigas iki dukros pilnametystės. Nukentėjusioji patvirtino, kad susitaikė su S. P., žino, kad jis dėl to gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis S. P., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2018-12-04 įtariamuoju apklausto S. P. parodymais, kad jam įtariamojo teisės ir pareigos išaiškintos, šios apklausos metu jam vertėjas nereikalingas, nes lietuvių kalbą supranta, ja rašo ir skaito. Taip pat jam gynėjas (advokatas) nereikalingas, kadangi nėra teisinės pagalbos poreikio. Nori parodyti, kad psichinės sveikatos ligomis nesirgo ir psichoneurologinėse gydymo įstaigose nesigydė, galvos traumų neturėjo, priklausomybės ligų centruose nesigydė, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Taip pat nori parodyti, kad jam žinomas Kauno apylinkės teismo 2014-12-01 teismo įsakymo turinys, kuriuo jis yra įpareigotas kas mėnesį savo nepilnametės dukros U. P. išlaikymui mokėti 173,77 Eur periodines išmokas. Šiuo metu yra darbingas, sveikatos problemų neturi, gydymo įstaigose nesigydė, teistumo neturi, kriminalinė bausmė jam nepaskirta. Nuo 2018-03-01 jis nutraukė darbo sutartį su UAB „B.“ ir pradėjo savo statybos verslą, registravo savo UAB „R.“. Po verslo pradžios jo verslo partneriai, t. y. dvi bendrovės negrąžino mokesčio rezervacijos ir pilnai neatsiskaitė už atliktus darbus, dėl to tapo laikinai nemokus ir laikotarpyje nuo 2018-03-01 iki šiol nepervedė lėšų dukros U. P. išlaikymui. Iki 2018-12-07 įsipareigojo per antstolės I. Karalienės banko sąskaitą pervesti dukros U. P. išlaikymui susidariusią skolą, t. y. 1 199, 76 Eur. Taip pat jis įsipareigojo nuo 2018 metų gruodžio mėnesio pradėti teismo priteistą įmoką (173,77 Eur.) dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Dėl šių išmokų jis į Vilniaus m. 1PK, policijos tyrėjui pristatys tai patvirtinančius dokumentus arba pinigų perlaidų nuorašus. Dėl susidariusio įsiskolinimo vaiko išlaikymui, savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Jis sieks atsiprašyti, atlyginti žalą ir susitaikyti su nukentėjusiosios atstove D. P. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 147).
2018-11-20 liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad liudytojo teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. Nori parodyti, kad (duomenys neskelbtini) tarp jos ir S. P. buvo sudaryta santuoka. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. P. Po santuokos sudarymo pradėjo aiškėti, kad S. P. turi priklausomybę azartiniams žaidimams ir turi daug įsipareigojimų kreditoriams. Apie du metus ji bandė su S. spręsti šią problemą kartu su psichologais, tačiau nesėkmingai. (duomenys neskelbtini) dėl minėtos priežasties Kauno apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2014-12-01 teismo įsakymu iš S. P. priteista nepilnametės U. P. išlaikymui po 600 Lt (nuo 2015-01-01 po 173,77 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo teismui padavimo dienos (2014-11-28) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja kreditorę D. P. Po teismo įsakymo priėmimo S. P. pinigų dukros U. P. išlaikymui nemokėjo, tik 2015 metų kovo mėnesį kai jis įsidarbino Į UAB „B.“, ji nuo 2015 metų balandžio mėnesio pradėjo gauti iš jo priteistus alimentus, apie 178 Eur iki 2018 metų kovo mėnesio. Vėliau mokėjimai nutrūko. Ji bandė su juo bendrauti telefonu ir SMS žinutėmis, dėl alimentų mokėjimo nutraukimo. S. P. aiškindavo, kad įsiskolinimą tuoj sumokės, įmoką perves jo buhalterė, tačiau tai buvo tik tušti pažadai, melagystės ir pan. 2018-09-24 supratusi, kad S. P. geruoju pinigų vaiko išlaikymui nemokės, parašė pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant patraukti S. P. baudžiamojon atsakomybėn. Jos žiniomis S. P. įsiskolinimas 2018-11-01 vaiko išlaikymui, pagal antstolės pateiktą pažymą apie vykdymo eigą, sudaro 1 199,76 Eur. Nori pabrėžti, kad nuo teismo įsakymo priėmimo S. P. papildomais pinigais prie dukros U. P. išlaikymo neprisidėjo, jokių daiktų jai nepirkdavo (tik per gimtadienius ir Šv. Kalėdas), į užsienio keliones ar Lietuvos kurortus dukros vasaros metu niekada kartu neimdavo. Dukros santykiai su tėvu yra geri, dažnai bendrauja telefonu ir susitinka. Dar norėtų paminėti, kad S. P. dirba UAB „R.“ direktoriaus pareigose, kuri teikia interjero įrengimo paslaugas (ir tinkavimo paslaugas). Socialiniuose tinkluose skelbia darbo skelbimus, kuriais ieško darbuotojų siūlydamas jiems 1 500 Eur atlyginimą, kai pats deklaruoja gaunantis tik 400 Eur algą, kas įrodo, kad S. P. gauna neoficialias pajamas, kurias bando nuslėpti nuo vykdomosios valdžios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašo įvertinti S. P. veiką, galiojančių įstatymų nustatyta tvarką. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 45).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 146 str. numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 str. kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių šios pareigos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, Nr. 2K-164-699/2017ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Toks vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių – priverstinės bedarbystės, nedarbo dėl ligos, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-246-648/2016 ir kt.).
Kauno apylinkės teismo 2014-12-01 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-27356-752/2014 buvo tenkintas D. P. pareiškimas ir, be kita ko, jos naudai iš S. P. priteista po 600 Lt (173,77 Eur) į mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui.
Byloje esantys įrodymai – 2018-11-20 antstolės I. Karalienės patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo (b. l. 72–73); paties kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai – patvirtina, kad S. P. nuo 2018-03-01 iki 2018-11-01, t. y. net aštruonis mėnesius, nemokėjo Kauno apylinkės teismo 2014-12-01 įsakymu vaiko išlaikymui priteistų lėšų (b. l. 198).
Teisminio nagrinėjimo metu S. P. aiškino, kad jo padėtis buvo sunki, nes reikėjo investuoti lėšas į vykdomą statybų verslą, tą darydavo ir savo turimomis lėšomis. Savo kaltę dėl to, kad vaiko išlaikymui turėjo galimybę skirti lėšų, tačiau to nedarė, pripažino. Tai, jog S. P. nuo 2018-03-01 iki 2018-11-01 vykdė darbinę veiklą, gaudavo iš jos pajamų, patvirtina ir byloje esantis išrašas iš sodros duomenų bazės (b. l. 158). Be to, ir kaltinamojo rašyti elektroniniai laiškai nukentėjusiajai patvirtina, kad jis vis patvirtindavo, jog įsiskolinimą padengs, apie savo sunkią finansinę padėtį, ar negalėjimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui nukentėjusiajai neminėjo.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad S. P. žinodamas, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-01 teismo įsakymą privalo D. P. naudai mokėti savo nepilnametės dukros U. P., išlaikymui lėšas nuo pareiškimo teismui padavimo dienos (2014-11-28) iki dukros pilnametystės, kiekvieną mėnesį po 173,77 Eur, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-11-01 visiškai nemokėjo priteistų alimentų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais S. P. padarė BK 164 str. numatytą nusikaltimą.
Dėl S. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir kardomosios priemonės tolimesnio taikymo
Teisme buvo gautas kaltinamojo S. P. ir nukentėjusiosios D. P. susitarimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-712-1011/2019, kuris patvirtina, kad S. P. padengė 1 651,98 Eur įsiskolinimą ir įsipareigojo mokėti 189 Eur dydžio alimentus kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 15 dienos. Minėtame susitarime, be kita ko, pažymėta, kad jis sudarytas patvirtinant kaltinamojo S. P. ir nukentėjusiosios D. P. susitaikymą.
Teisminio nagrinėjimo metu D. P. patvirtino, kad S. P. visą įsiskolinimą už vaiko išlaikymą sumokėjo, ši jam atleido ir su juo susitaikė.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
S. P., kuris kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimų padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio neteisėtumą, pilnai atlygino nukentėjusiajai D. P. padarytą žalą, nukentėjusioji jam atleido ir jis su ja susitaikė. Todėl yra BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Nors S. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jo padaryti pažeidimai nešiurkštūs, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 162–164).
Kitų S. P. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, privalo išlaikyti du mažamečius vaikus, ankščiau už nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog S. P. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 150) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str., teismas
nusprendžia:
Atleisti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 164 str. 1 d., numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja D. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.