Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. P. ieškinį dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio, ginčijamo dokumento ir antstolio veiksmų sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir CPK 512 straipsnio pagrindu, bei skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.

9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinį teismas atsisako priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK 511 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ne bendrosios, o specialiosios CPK 511 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl šios kategorijos bylų teismingumo.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas/pareiškėjas skundžia Kazlų Rūdos teritorijoje veiklą vykdančios notarės R. M. veiksmus – 2022 m. rugsėjo 14 d. atliktą vykdomąjį įrašą, minėtos notarės veiklos teritorija patenka į Marijampolės apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

11. Apeliantas teigia, kad ieškovas ieškinį pateikė per nustatytą devyniasdešimt dienų terminą, nuo to momento, kai turėjo apie tokius veiksmus sužinoti, kai 2022 m. rugsėjo 14 d. vykdomasis i?ras?as pradėtas vykdyti ir perduotas antstoliui 2025 m. kovo 6 d. Pažeidžiant CPK reikalavimus, teismas vertino apie senaties termino taikymą ieškovo reikalavimams, nors byla dar teismo nebuvo nei pradėta nagrinėti, nei šalys dėl to pasisakė. Apelianto argumentai atmestini.

12. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007).

13. Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).

14. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014).

15. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas/pareiškėjas skundžia notarės 2022 m. rugsėjo 14 d. atliktą vykdomąjį įrašą, praleidęs 90 dienų CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą 2 metus ir beveik 10 mėnesių, taigi nagrinėjamu atveju neturi reikšmės kada pareiškėjas sužinojo apie 2022 m. rugsėjo 14 d. vykdomąjį i?ras?ą, kad jis pradėtas vykdyti ir perduotas antstoliui. Kaip minėta, skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, jog imperatyvūs procesiniai terminai yra privalomi visiems subjektams, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties ar ginčo pobūdžio, ir jų nesilaikymas sukelia aiškias teisines pasekmes – teisės į skundo nagrinėjimą praradimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). O procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Taigi ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pasisakyti dėl naikinamojo termino ir jį taikyti nepriėmęs pareiškėjo skundo ir nepradėjęs nagrinėti bylos iš esmės.

17. Apeliantas teigia, kad CPK nustatyta tvarka – ieškinys paduotas skundu – kuris pateiktas ikiteismine tvarka antstoliui ir ikiteismine tvarka – šių aplinkybių teismas nenustatinėjo – nors jos buvo akivaizdžios, taip pat nenustatė ieškinio trūkumų. Tai matyti iš ieškinio ir skundo pažodinio teksto. Skundas 2025-03-06 pateiktas ir antstoliui ikiteismine tvarka ir ieškinys pateiktas teismui – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prašant vykdymo procese naikinti antstolio patvarkymus ir su kitais susijusiais reikalavimais. Skundas pateiktas su keletu reikalavimų – vienu kurių pagrindinis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip tai numato CPK. Apelianto argumentai atmestini.

18. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal paminėtą CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (iš lot. be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad su skundu/ieškiniu dėl antstolio veiksmų pirmiausia kreipėsi į antstolį ir antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą/prašymą. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

21. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nelaukiant kol antstolis išspręs jam pateiktą skundą.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

23. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu teismas neturėjo pareigos spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

24. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo/ieškovo ieškinį/skundą dėl notaro veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir CPK 512 straipsnio pagrindu, bei skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

25. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.