Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas ) prašė priteisti iš atsakovo 2 740 Eur (9 460,75 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-04-03 Architektų g., Vilniuje buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė Audi A6, kuri ieškovo buvo apdrausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 2 740 Eur dydžio draudimo išmoką (pagal UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 290521). Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-149/2012 konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo, kuris vairavo motociklą YAMAHA YZF-R1, įvykdytų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Motociklas valdytojų civiline atsakomybe įvykio dieną draustas nebuvo. Teigė, jog atsakovo įvykdyti KET pažeidimai buvo vienintelė techninė priežastis eismo įvykiui kilti. Pažymėjo, jog draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.Atsakovas G. P. (toliau – atsakovas) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad tiriant autoįvykį buvo apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro vyr. ekspertas R. Š., kuris parodė, kad objektyviai nustatyti motociklo, kurį vairavo atsakovas, greitį yra neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Šios eksperto išvados nebuvo paneigtos, todėl nėra suprantama, dėl kokių neteisėtų veiksmų atsakovas turi atlyginti ieškovui žalą. 2009-08-10 specialisto išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad automobilio vairuotojo M. D. veiksmai – sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešai tiesiai važiavusiam motociklui, vairuojamam atsakovo, ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Atkreipė dėmesį, kad apygardos teismas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nepaneigė įstatymo nustatyta tvarka atliktos teismo ekspertizės akto išvados. Atsakovo veiksmai techniniu požiūriu tik turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, bet nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Trečiasis asmuo savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nėra pasisakyta apie atsakovo kaltę ir atsakovas nėra pripažintas kaltu. Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovo kaltės klausimas. Pažymėjo, kad autoįvykio metu atsakovui buvo padaryti sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Autoįvykis atsakovui sukėlė daug fizinio skausmo, emocinį sukrėtimą, sveikatos netekimą, materialinių išlaidų. Po autoįvykio atsakovas buvo hospitalizuotas, jam buvo atliktos sunkios operacijos, kurių metu patyrė stiprius skausmus, dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos pasekmių. Iki šiol jaučia skaudžias ir neatsistatančias pasekmes. Trečiasis asmuo M. D. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2 740 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 740 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 19,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ir ieškovas sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimą, kuria automobilis Audi A6 apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Sutarties galiojimo laikotarpiu 2009-04-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Transporto priemonė YAMAHA YZF-R1 valdytojų civiline atsakomybe įvykio dieną drausta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-28 nuosprendyje konstatavo, kad trečiasis asmuo nepažeidė KET, todėl negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-12-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-05-28 nuosprendį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog minėtoje situacijoje automobilio Audi A6 vairuotojas KET 9, 114 punktų reikalavimų nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo, nes nenumatė, negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad jam sukant į kairę priešpriešine kelio juosta už važiuojančios transporto priemonės – automobilio – važiuos motociklas, kuris viršys greitį, aplenks prieš jį važiuojančią transporto priemonę, persirikiuodamas į pirmą kelio juostą, ir kliudys jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Konstatavo, jog teismai, remdamiesi komisijos ekspertizės aktu taip pat nustatė, kad KET reikalavimus pažeidė motociklo vairuotojas G. P., kuris, važiuodamas nustatytu apie 83 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Audi A6 stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada automobilis pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu motociklo, judančio apie 83 km/h, sustabdymo atstumas, o važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl teismui juos pakartotinai vertinti nebereikia. Pažymėjo, kad teismai išnagrinėję baudžiamąją bylą padarė pagrįstą išvadą, jog dėl ginčo eismo įvykio kaltas yra atsakovas. Konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos, todėl iš atsakovo priteisė ieškovui naudai 2 740 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: 1) skirti papildomą ekspertizę, 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, 3) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodė, kad nei viename teismo nuosprendyje nėra pasisakyta apie atsakovo kaltę ir atsakovas nėra pripažintas kaltu. Pažymėjo, kad atsakovo kaltės klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas. Teigė, kad negalima Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-149/2012 visa apimtimi laikyti oficialiu rašytiniu įrodymu. Nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kurios neatitinka realių faktų ir įrodymų. Teigė, kad eismo įvykio metu nebuvo kitos, trečios transporto priemonės. Prašė atlikti papildomą ekspertizę, įvertinant galimai buvusio trečiojo automobilio įtaką eismo įvykiui.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro vyr. ekspertas R. Š. parodė, kad objektyviai nustatyti motociklo, kurį vairavo atsakovas, greitį yra neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. 2009-08-10 specialisto išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad automobilio vairuotojo M. D. veiksmai – sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešai tiesiai važiavusiam motociklui, vairuojamam atsakovo, ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Atsakovo veiksmai techniniu požiūriu tik turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, bet nebuvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti. Šios aplinkybės teismo nebuvo paneigtos. Su šia išvadą sutiko ir ieškovas, kuris iškarto atsiuntė pretenziją, kad būtų apmokėta pusę nuostolio – 1 312,90 Eur. Tokiu būdu ieškovas sutiko, kad eismo įvykis kilo dėl dviejų eismo dalyvių ir padalino nuostolį pusiau.Procesines palūkanas prašė priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos. Paaiškino, kad ieškovas iškėlė civilinę bylą nesulaukęs kitų bylų baigties, dėl ko reikėjo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Pažymėjo, kad apelianto kaltės klausimas yra prejudicinis faktas, kurio įrodinėti iš naujo civilinėje byloje nereikia. Paaiškino, kad pirminė pretenzija buvo pateikta neturint duomenų, jog yra sprendžiamas eismo įvykio dalyvių kaltės klausimas. Gavus informaciją apie eismo įvykio kaltininką, ieškovas pagrįstai teikė pretenziją atsakovui dėl visos išmokėtos išmokos grąžinimo. Nurodė, kad apelianto prašymas pakeisti procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką yra nepagrįstas. Atsakovui nesutikus atlyginti žalos, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu yra pateikęs naujus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, šiuos įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2012-05-28 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-149/2012 konstatavo, kad automobilio Audi A6 vairuotojas M. D. KET 9, 114 punkto reikalavimų nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo, nes nenumatė, negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad jam sukant į kairę priešpriešine kelio juosta už važiuojančios transporto priemonės – automobilio, važiuos motociklas, kuris viršys greitį, aplenks prieš jį važiuojančią transporto priemonę, persirikiuodamas į pirmą kelio juostą ir kliudys jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-20 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2012 Vilniaus apygardos teismo 2012-05-28 nuosprendį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas pažymėjo, jog teismai, remdamiesi komisijos ekspertizės aktu taip pat pagrįstai nustatė, kad KET reikalavimus pažeidė motociklo vairuotojas G. P., kuris, važiuodamas nustatytu apie 83 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Audi A6 stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada automobilis pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu motociklo, judančio apie 83 km/h, sustabdymo atstumas, o važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo.Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai dėl atsakovo kaltės padarius eismo įvykį, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kadangi visos su eismo įvykiu susijusios aplinkybės buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, be kita ko, atsižvelgiant į atliktos ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo skirti atsakovo prašomos naujos ekspertizės.Apeliantas nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad dėl eismo įvykio buvo kaltas atsakovas, jam kyla pareiga atlyginti dėl to patirtus nuostolius, kurių dydį patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Į bylą pateikta žalos sąmata patvirtina, kad autoįvykio metu automobilio savininko patirta žala sudarė 9 460,75 Lt (2 740,02 Eur), o į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nurodyto dydžio sumą ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi nustačius atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei būtinas sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė žalos atlyginimą regreso tvarka.CK 6.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šie du faktai egzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apelianto prašymas pakeisti įstatyme nustatytą procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką – procesines palūkanas skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos, yra nepagrįstas. Kaip minėta, procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas, nenustato pirmiau nurodytos taisyklės išlygų.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.