- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-83-413/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.)
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir A. R.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-49-736/2015 pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį ir atsakovo V. V. patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
I. J. K. ir atsakovas V. V. nuo 1999 m. iki 2013 m. lapkričio mėn. gyveno kartu (faktinėje santuokoje) (duomenys neskelbtini). Pašlijus šalių tarpusavio santykiams, ieškovė paliko atsakovą ir persikėlė gyventi kitur (nuo 2014 m. ieškovė gyvena ir dirba Airijoje). Gyvenant šalims nesusituokus, jiems gimė trys vaikai: O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), V.G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė 2014 m. rugsėjo 17 d. pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters G. V. gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės (t. 1, b. l. 1-4). Atsakovas dėl dukters G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo 2014 m. spalio 28 d. pateikė teismui priešieškinį (t. 1, b. l. 66-68).
Ieškovė 2014 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama nustatyti visų nepilnamečių vaikų, t. y. sūnaus O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukters V.G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, su galimybe išvykti į užsienį; priteisti iš atsakovo lėšas vaikų išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokant vaikams periodines pinigines išmokas po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui, nurodytą sumą kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę uzufrukto teise valdyti nepilnamečių išlaikymui skirtas lėšas; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad gyventi su atsakovu vaikams yra nesaugu, atsakovo namuose tvyro netvarka, girtaujama, triukšmaujama, vaikai į mokyklą eina su nešvariais ir išaugusiais rūbais, namuose atlieka sunkius ūkio ir buities darbus, prieš juos gali būti naudojamas psichologinis smurtas. Anot ieškovės, ji yra pajėgi viena išlaikyti visus tris vaikus, kadangi dirba Airijoje, gauna nuolatines pajamas, nuomojasi būstą, gali derinti darbo laiką su vaikų priežiūra.
Šalies argumentai
Atsakovas 2014 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų O.M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukters V.G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės lėšas vaikų išlaikymui nuo priešieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodines pinigines išmokas po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvienam vaikui, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti atsakovą uzufrukto teise valdyti nepilnamečių išlaikymui skirtas lėšas; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 133-135).
Priešieškinį atsakovas grindė tuo, kad ieškovė negali viena tinkamai pasirūpinti vaikais, kadangi šalims gyvenant kartu ji ne vieną kartą yra palikusi šeimą. Mano, kad ieškovei vaikai yra reikalingi tik tam, kad Airijoje gautų socialines išmokas. Vyresnieji vaikai O. M. ir V.G. V. yra išreiškę norą likti gyventi Lietuvoje, o atskirti jauniausiąją dukrą G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo brolio ir sesers būtų neteisinga, kadangi jų tarpusavio santykiai yra labai geri, vaikai vienas kitą myli. Anot atsakovo, jo, kaip ūkininko, gaunamos pajamos yra pakankamos tam, kad jis vienas išlaikytų tris nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino – nustatė nepilnamečių vaikų O. M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M. V., V. G. V. ir G. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) kiekvienam vaikui nuo 2014 m. spalio 28 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavesdama lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaikų tėvui V. V.; nustatė ieškovės J. K. bendravimo su vaikais O. M. V., V. G. V. ir G. V. tvarką:
1) atsižvelgus į vaikų dienos tvarkaraštį ir režimą bei vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo kriterijais, mama kas antrą dieną po 1 valandą bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydama jų režimo, jų ugdymo programos ar ugdymo priemonių. Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 22 val. pagal vaikų gyvenamosios vietos šalies laiką. Atsakovas neturi trukdyti vaikams tuo metu bendrauti su mama;
2) vaikų pavasario (Velykų) atostogų, G. papildomų atostogų metu mama praleidžia kartu su vaikais jos namuose Airijoje arba Lietuvoje pagal galimybes ir bendrą tėvų susitarimą. Vaikų išvykimu ir grįžimu į atsakovo namus, rūpinasi kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu bus jų vaikai; kelionės išlaidas apmoka ieškovė;
3) vaikų vasaros atostogų metu (ne ilgiau kaip dvi savaites) mama turi teisę pati pasiimti vaikus iš tėvo namų ir parsivežti į savo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą ir užtikrinti jų grįžimą ne vėliau kaip iki rugpjūčio mėnesio 20 d. į tėvo gyvenamąją vietą. Vaikų išvykimo pas motiną ir jų grįžimo pas tėvą laiką ieškovė ir atsakovas suderina telefonu ir raštu. Vaikų kelionės išlaidas apmoka ieškovė. Vaikams esant pas motiną užsienyje, ieškovė privalo užtikrinti jų galimybę bendrauti su tėvu;
4) esant atvejui, kada yra objektyvios ir pagrįstos priežastys dėl šalių negalėjimo bendrauti su vaikais, tėvas ir motina derina kito susitikimo datą.
Išaiškino šalims, kad tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas (motina), pas kuriuos gyvena vaikas, turi priešpriešinę pareigą – neturi teisės kliudyti tėvui (motinai) bendrauti su vaiku ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 3 d.). Be to, tėvai privalo elgtis taip, kad vaikai dėl tėvų tarpusavio nesutarimų nepatirtų įtampos ir streso.
Priteisė iš ieškovės J. K. 703,94 (septynis šimtus tris eurus 94 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. V. ir 51,56 (penkiasdešimt vieną eurą 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
Iš byloje surinktų duomenų teismas nustatė, kad šalims neregistruotoje santuokoje gimė trys vaikai: O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 32, 33, 34). Nuo 1999 m. šalys gyveno kartu su vaikais (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio mėnesį ieškovė paliko atsakovo namus ir išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014 m. vasario mėn. pabaigoje kartu su jauniausia dukra G. V. išvyko į Airiją ir ten 2014 m. kovo 21 d. mergaitė pradėjo lankyti pradinę mokyklą (t. 1, b. l. 13-14). 2014 m. liepos mėnesį G. V. grįžo į Lietuvą pas atsakovą ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti Josvainių gimnaziją. Ieškovė gyvena ir dirba Airijoje, nuomojasi trijų kambarių namą su patogumais (t. 1, b. l. 126-129, 142-143; t. 2,t., b. l. 10-42, 43-44). Atsakovas yra ūkininkas, gyvena name su daliniais patogumais (duomenys neskelbtini), turi virš 40 ha dirbamos žemės, gyvulių (t. 1, b. l. 47, 70, 94-110) ir dar 60 ha, anot paties atsakovo, nuomoja. Bylos nagrinėjimo metu visi trys vaikai gyveno su atsakovu (duomenys neskelbtini), lanko Josvainių gimnaziją (t. 1, b. l. 24, 29).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas pažymėjo, kad kilęs ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norus. Pažymėjo, kad į vaikų norus gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai jie prieštarauja vaikų interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Iš teismo pavedimu atliktos teismo psichologinės ekspertizės išvadų teismas sprendė, kad šalių vaikai O. M. V. ir V. G. V. sugeba savarankiškai išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo su viena iš ginčo šalių ir aiškiai išreiškė norą likti Lietuvoje su tėčiu, kadangi jaučiasi saugiai savo namuose Lietuvoje, yra prisirišę prie jiems įprastos aplinkos ir žmonių. Jauniausioji šalių dukra G. yra glaudžiai prisirišusi prie abiejų savo tėvų, vaikas nėra linkęs išskirti konkrečios gyvenamosios vietos, išsakė norą gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu. Teismas pažymėjo, kad iš ekspertų išvados ir tiesiogiai teismo posėdžio metu apklaustų vyresnių vaikų paaiškinimų matyti, kad tarp vaikų egzistuoja glaudus emocinis ryšys, jų santykiai yra prieraišūs, šilti ir globėjiški. Vaikų buvimas kartu, leidžia jiems vienas kitu rūpintis, vienas kitą suprasti ir palaikyti tėvų tarpusavio nesantaikos metu, o bet koks jų išskyrimas gali padaryti neigiamą žalą vaikų raidai, todėl konstatavo, kad teismo sprendimas, nustatant vieno(ų) vaiko(ų) gyvenamąją vietą su tėvu, kito(ų) - su motina, šioje byloje yra negalimas.
Teismas nurodė, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Atsižvelgdamas į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir jų norą toliau likti Lietuvoje ir gyventi kartu su tėčiu; vadovaujantis aplinkybe, kad šalių dukra G., grįžusi iš Airijos, su atsakovu gyvena ilgiau nei vienerius metus ir jos gyvenamoji aplinka stabilizavosi; nustatęs, kad tarp vaikų egzistuoja stiprus emocinis ryšys, todėl jų išskirti negalima; kad atsakovas gauna reguliarias pajamas, kurios yra pakankamos išlaikyti visus tris vaikus ir kad vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos negali turėti lemiamos reikšmės ginčijamo klausimo išsprendimui; kad byloje ištirtais įrodymais nenustačius, jog atsakovas naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą ar kitokio pobūdžio prievartą, kad vaikai dirba sunkius ūkio ir buities darbus, kad atsakovo namuose girtaujama; kad anksčiau atsakovo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs ir teistumas už juos išnykęs, o 2015 m. kovo 17 d. administracinė nuobauda – įspėjimas – už tokio pobūdžio pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, atsakovui buvo paskirta pirmą kartą, vykstant šalių teisminiam ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; sutikdamas su ieškovės teiginiais, kad atsakovo namuose trūksta tvarkos ir švaros, kad vaikai į mokyklą ateina retkarčiais netvarkingi teismas konstatavo, kad paminėti trūkumai nedaro esminės žalos vaikų interesams ir nesudaro pagrindo keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją aplinką, kadangi gyvendami su tėvu vaikai yra aprūpinti, esanti aplinka iš esmės atitinka vaikų interesus ir užtikrina jų sveiką vystymąsi.
Teismas konstatavo, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko(ų) gyvenamoji vieta, atidavus vaiką (us) auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko(ų) gyvenamosios vietos nustatymo, remdamasis CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Dėl išlaikymo priteisimo
Teismas pažymėjo, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad pagal bylos duomenis, ieškovė reguliaraus išlaikymo vaikams neteikia, todėl sprendė, kad ieškovė tik dalinai vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad byloje išanalizuoti įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 86,89 Eur dydžio kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų priteisimo vaikų O. M. V., V. G. V., G. V. išlaikymui (atsižvelgus į vaikų amžių, jų poreikius, tėvų materialinę padėtį) yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškiniu (priešieškiniu) pareikštų reikalavimų viršijimo
Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, teismas sprendė, kad jis (teismas) turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas patikslintuose ieškinyje ir priešieškinyje neprašė nustatyti bendravimo su vaikas ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos (CK 3.175 str. 2 d.), tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti jų auklėjami ir aprūpinami, bendrauti su jais, nesvarbu tėvai gyvena kartu, ar skyrium (CK 3.161 str. 4 d.), bei į teismo posėdžio metu nurodytas ieškovės aplinkybes, kad atsakovas sudaro kliūtis bendrauti su vaikais, teismas konstatavo, kad bendravimo su vaikas ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra tiesiogiai susijusi su ieškinio bei priešieškinio dalyku ir pagrindu, todėl tokią tvarka nustatytina teismo sprendimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Atsižvelgdamas į teismo nustatytą ieškovės bendravimo su vaikais iki teismo sprendimo, t. y. į nusistovėjusią, tvarką, kuriai pritarė šalys ir jų atstovai teismo posėdyje, teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką pagal byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus šeimos byloje, neištyrė visų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, t. y. neišsiaiškino ir nevertino apeliantės gyvenamosios aplinkos, buities sąlygų Airijoje, jos galimybės suteikti nepilnamečiams vaikams gyvenamąją vietą ir užtikrinti jiems sąlygas mokytis, tobulėti. Teismas nebendradarbiavo su Airijos teismu tiesiogiai ar per valstybių centrines institucijas, nesiėmė aktyvaus vaidmens ir neužtikrino, kad visa bylai nagrinėti reikalinga informacija būtu surinkta šioje byloje. Tokiu būdu teismas neužtikrino viešojo intereso apsaugos, dėl ko sprendė, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl galimos vaikų gyvenamosios vietos išimtinai Lietuvoje (CPK 185 straipsnis).
2. Sprendime nurodydamas, kad ieškovė „paliko atsakovo namus“, „išvyko“, teismas lyg ir preziumavo faktą, kad apeliantė kalta dėl susiklosčiusios situacijos ir kad tai ji išvyko iš namų, kuriuose gyveno su atsakovu ir vaikais. Taip situaciją vertina ir atsakovas bei nepilnamečiai vaikai. Tačiau faktinių santuokos iširimo priežasčių nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors šios priežastys jau šiandien apsprendžia vaikų savijautą, jų susiorientavimą šeimos narių tarpusavio santykiuose, ką patvirtina ir psichologinės ekspertizės išvados. Nepilnamečių vaikų tėvai tarpusavyje nesutaria ir jų nesutarimai turi įtakos nepilnamečių vaikų gyvenimui.
3. Civilinėje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena vaikai kartu su atsakovu, yra įrengtas tik dalinai - gyvenami tik du kambariai, name nebaigtas įrengti rūsys, kuris tik bylos nagrinėjimo eigoje buvo uždengtas; nėra tualeto, vaikai naktimis gamtinius reikalus atlieka į kibirą, o dienos metu turi eiti į lauko tualetą. Namuose nėra įrengta tinkama vandentiekio sistema, todėl vaikai turi praustis aliumininiame inde. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad 8 metų G. miega kartu su 14 metų jos broliu išskleidžiamoje lovoje, tame pačiame kambaryje miega ir atsakovas. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog skirtingų lyčių vaikai turi turėti atskiras erdves - kambarius. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakyme Nr. A1-46 “Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo” taip pat išskiriama, jog vyresniems kaip septynerių metų skirtingų lyčių vaikams turi būti skirti atskiri miegamieji kambariai. Teismas šiuo konkrečiu atveju nesiaiškino aplinkybių, kaip skirtingų lyčių asmenims yra užtikrinama intymumo apsauga. Kauno AVPK Kėdainių raj. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus duomenimis, šeimai trūksta socialinių įgūdžių, vaikai vieni nepajėgūs susitvarkyti savo buities, siūloma teikti seniūnijos socialinio darbuotojo paslaugas. Vaikai neprižiūrimi, vaikšto ilgą laiką su tais pačiais neskalbtais drabužiais, nesilaiko asmeninės higienos.
4. Apeliantė pažymi, kad visiems yra žinomas faktas, jog mergaitėms organizmo lytinė branda prasideda, kai ji sulaukia maždaug 8-10 metų, o pirmas lytinis brendimo etapas trunka 2-3 metus (4-6 klasė). Todėl tokios jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos niekaip negali būti vertinamos kaip normalios ir priimtinos, o nurodytas vaikų solidarumas ir prieraišumas nulemti vaikų gyvenimo kokybės, dviem iš jų atsisakant gyventi su motina. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl vaikų teisės į identiškumą ir jo išsaugojimą (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 8 str.), kaip ir nevertino fakto, jog su tėvu lieka gyventi dvi mergaitės, kurių moteriškumo ir lytinio identiteto formavimuisi būtinas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos dalyvavimas dukrų gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). D. G. jau yra paauglė, šiame gyvenimo etape mergaitės raidai itin reikšmingas nuolatinis bendravimas su mama, nes mergaičių lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su mama, o bendravimas su bet kuria kita moterimi (mokytoja, drauge ir pan.), ar tuo labiau tėčiu, negali atstoti motinos svarbos šiame gyvenimo etape. D. G. šiuo laikotarpiu yra svarbus mamos rūpestis ir globa, sisteminga kontrolė, didesnis dėmesys.
5. Atsakovo užimtumas ūkio darbuose, atimantis galimybę tinkamai pasirūpinti vaikais, turi įtakos ir vaikų teisės į mokslą užtikrinimui, kaip vienai iš pagrindinių sąlygų, lemiančių tinkamą tėvų teisų ir pareigų atlikimą. Apeliantei išsikrausčius gyventi į Airiją, atsakovas neturi galimybės kontroliuoti vaikų namų darbų atlikimo, nemano, kad vaikai turėtų būti skatinami mokytis, todėl vaikų pasiekimai mokykloje, o ypač sūnaus, yra suprastėję, nors visi vaikai gabūs ir gali mokytis labai gerai. Atsakovas nesilanko mokykloje tėvų susirinkimuose, retai domisi vaikų pasiekimais, neskatina jų mokytis ir siekti gerų rezultatų. Atsakovas neužsiima vaikų auklėjimu, vaikai patys nurodo, jog dienas praleidžia žaisdami prie kompiuterio, tėvas neprašo parodyti atliktus namų darbus, nepyksta ant jų, jeigu jie padaro ką nors blogo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog vaikai nuo pat gimimo gyveno su abiem tėvais, jie yra pripratę prie abiejų tėvų, į tai, kad ieškovė, gyvendama Lietuvoje rūpinosi vaikų priežiūra, buitimi, padėdavo vaikams atlikti namų darbus, leisdavo kartu laisvalaikį, tuo tarpu atsakovas užsiimdavo ūkio darbais. Visi vaikai išreiškia ilgesį ir norą būti su mama, tačiau nenori vykti į užsienio valstybę, bijo kalbos barjero, nurodo, jog mama yra svarbi jų gyvenime.
6. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo moralinių ir dorovinių savybių, dėl teistumo už viešosios tvarkos pažeidimą ir neteisėtą disponavimą ginklais, kaip netrukdančių vaikų auklėjimui, netyrė ir nepasisakė dėl apeliantės analogiškų savybių. Pažymi, kad atsakovas 2015 m. kovo 17 d. yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. (tėvų valdžios panaudojimas priešinga vaiko interesams), nes Josvainių gimnazijoje, matant mažametei dukrai G. ir kitiems mokytojams, garsiai rėkė ant mokytojos R. Š.. Liudyta A. J. patvirtino, kad atsakovas mušdavo tiek ieškovę, tiek savo ankstesniąją žmoną; liudytoja I. M. nurodė, kad atsakovas yra konfliktiškas, ūmaus būdo. Tokios atsakovą charakterizuojančios aplinkybės, apeliantės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas konfliktiškai elgiasi tiek viešoje vietoje, tiek namuose.
7. Teismas, sprendimu nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nors civilinės bylos šalys neprašė, nustatė ir motinos bendravimo su vaikais tvarką, kuri neatitinka ieškovės norų, yra sunkiai įgyvendinama ir iš anksto užprogramuoja tarp šalių konfliktines situacijas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu, kad visų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pažymi, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti su ja tik jauniausios šalių dukters gyvenamąją vietą, dėl kitų vaikų gyvenamosios vietos reikalavimą pareiškė tik patikslintu ieškiniu, teismui iškėlus klausimą, kodėl nėra sprendžiamas klausimas dėl kitų dviejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Apelianto teigimu, ieškovė ne kartą siūlė bylą baigti taikiai, susitariant, kad jauniausioji šalių dukra lieka gyventi su ieškove, o kiti du vaikai – su atsakovu, tačiau atsakovui manant, kad visi vaikai turi gyventi kartu, su tokiais taikos sutarties pasiūlymais jis nesutiko.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad namas, kuriame atsakovas gyvena su vaikais, yra dalinai įrengtas, kad name nėra tinkamų sąlygų: nėra tualeto, nėra įrengta tinkama vandentiekio sistema, vaikai turi praustis aliumininiame inde, namuose nėra buitinės tvarkos. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji yra pajėgi suteikti geresnes sąlygas vaikams gyventi nei atsakovas. Be to, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, vaikai patektų į jiems svetimą aplinką, o tai labai neigiamai paveiktų jų gyvenimą.
3. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino, kokią įtaką nepilnamečiams vaikams turės asmeninės tėvų savybės tiek įprastoje, tiek neįprastoje aplinkoje. Pažymi, kad teismas atsižvelgė į teismo psichologijos ekspertizės išvadas, į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvadas, į vaikų norus su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi. Tik atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su apeliante užsienyje (Airijoje) gali iš esmės pakenkti vaikų interesams, kadangi kardinalus aplinkos keitimas (būstas, mokykla, kalba, kultūra, aplinkiniai žmonės, nutrūktų ryšiai su bendraamžiais) padarytų vaikams socialinę, psichologinę žalą, sukeltų vaikams dar stipresnius emocinius išgyvenimus lyginant su tais, kuriuos vaikai jau patiria, esant tėvų tarpusavio nesantaikai. Atsakovas pažymi, kad jauniausioji šalių dukra vasaros atostogų metu buvo išvykusi pas motiną, tačiau grįžusi pareiškė, kad gyventi su motina nenori, todėl teismo sprendimas, kuriuo visų trijų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, yra teisingas ir teisėtas, atitinkantis visų vaikų interesus.
Atsiliepimas
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas apeliantės bendravimo su vaikais tvarką, nors civilinės bylos šalys to neprašė, nustatė perteklinį įpareigojimą – motinai su tėvu suderinti vaikų atostogų pas motiną laiką raštu, papildomai įpareigojo imtis priemonių nustatytai bendravimo tvarkai įgyvendinti. Pažymi, kad teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Be to, nustatydamas apeliantės bendravimo su vaikais tvarką, teismas ją nustatė tokią, dėl kurios atsakovas ir ieškovė buvo susitarę teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad tokiu spendimu ji bus atitolinta nuo vaikų. Be to, iš anksto nesuderinus vaikų išvykimo pas apeliantę ir parvykimo laiko, ateityje gali kilti įvairiausių problemų.
5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl galimos vaikų gyvenamosios vietos išimtinai Lietuvoje. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo išankstinės nuomonės, klausė atsakovo, ar jis sugebės vienas rūpintis vaikais, buvo siūloma sutikti su apeliantės ieškiniu arba bent jau ieškinio dalimi dėl dukters G. gyvenamosios vietos nustatymo su apeliante. Priimdamas sprendimą, teismas išimtinai vadovavosi vaikų interesais, vadovavosi bylos nagrinėjimo metu surinkta medžiaga ir priėmė nešališką teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos įrodymus ir atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų norus bei interesus, jų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu (atsakovu). Apeliaciniu skundu keliami klausimai, iš kurių dėl didesnės dalies pirmosios instancijos teismas pasisakė savo sprendime. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaikų norus ir nepažeidžia jų interesų, teismo motyvų neatkartoja ir juos palaiko. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsakydama į kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovo nesugebėjimu užtikrinti savo vaikams tinkamas buities ir mokymosi sąlygas, socialinių įgūdžių stoką, vaikų teisės į jų indentiškumo išsaugojimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiems ir kitiems su tuo susijusiems apeliacinio skundo argumentams patikrinti apeliacinės instancijos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pavedė šias aplinkybes išaiškinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (t. 3, b. l. 61-68). Iš Vaikų teisų apsaugos skyriaus teismui pateiktos išvados nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu 3-jų kambarių name su daliniais patogumais: name yra tik vandentiekis, tualetas lauke. Šalių dukroms V. G. ir G. namuose skirtas atskiras kambarys, jame yra sofa – lova, dvi spintos, du rašomieji stalai, du kompiuteriai, komoda, televizorius, lentynos. Kitame kambaryje miega O. M. ir tėvas. Kambaryje dvi sofos-lovos, stalas, valgomojo komplektas, sekcija, fotelis, kėdės, televizorius, stovi pianinas. Baldai namuose ir seni, ir nauji, namuose švaru ir tvarkinga, namų aplinka saugi, duobė, kuri buvo prie rūsio, uždengta. Vaikai švarūs, apsirengę amžių ir sezoniškumą atitinkančiai švariais drabužiais, visi gerai nusiteikę, bendrauja lengvai ir atvirai. V. V. (atsakovas) ir vaikai paaiškino, kad šeimai namų ruošoje ir buityje padeda J. K. (ieškovės) motina, vaikų močiutė. Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos teigimu tėvas vaikais rūpinasi tinkamai, atidžiai stebi vaikų mokymąsi ir elgesį. Toliau išvadoje pažymima, kad atsakovas, kur kas geriau nei tik išvykus iš namų vaikų motinai, tvarkosi buityje, vaikų priežiūrai ir tvarkai namuose skiria daugiau dėmesio, artimai bendrauja su vaikais, bendradarbiauja su gimnazija, užtikrina vaikų neformalųjį ugdymą, sveikatos priežiūrą, atsižvelgia į pastabas, reaguoja š į patarimus. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus, Vaikų skyrius konstatavo, kad: 1) atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos yra geros ir tinkamos gyventi jo nepilnamečiams vaikams O. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui užtenka socialinių įgūdžių vienam auginti nepilnamečius vaikus (t. 3, b. l. 72-73). Remiantis nurodytu, minėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepareikalavo iš užsienio valstybės duomenų apie ieškovės gyvenimo sąlygas, teisėjų kolegija pažymi, bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas lemia, kad aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, turi įrodyti tokias aplinkybes nurodžiusi šalis (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo aktyvaus teismo vaidmens tokio pobūdžio bylose, ieškovei neišnyko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su jos neva geresnėmis gyvenimo sąlygomis, tačiau tokie įrodymai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti, dėl ko teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose ir priėmė pagrįstą, teisėtą bei teisingą sprendimą, dėl ko naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Nors dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatos numato, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir nesant byloje duomenų, dėl kurių motinos ir jos nepilnamečių vaikų bendravimas galėtų būti ribojamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kai ribojamas ieškovės laikas bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, prieštarauja CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir neatitinka vaikų interesų, dėl ko ši teismo sprendimo dalis ( 1 punktas) pakeistina, nurodant, kad ieškovė bendrauja (gali bendrauti) su savo nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną, išskyrus laiką, skirtą vaikų ugdymui ir pamokų ruošai, bet ne vėliau kaip iki 22 valandos pagal šalies, kurioje gyvena vaikai, laiką.
Iš šalių (jų atstovų) paaiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad ieškovės bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarka buvo nustatyta remiantis ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 63-65, 69-71) ir toliau sekusia nusistovėjusia bendravimo tvarka. Apeliantė teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta motinos bendravimo su vaikais tvarka neatitinka ieškovės norų, yra sunkiai įgyvendinama ir iš anksto užprogramuoja tarp šalių konfliktines situacijas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, visgi pabrėžtina, jog už ieškinio reikalavimo ribų teismas turėtų išeiti tik nustatęs tam rimtą pagrindą, t. y. kad vaiko interesai ir poreikiai pagal šalių reikalavimus užtikrinti nebus ir tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme, tokios tvarkos nenurodė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo iniciatyva nustatytos bendravimo tvarkos neatitikimo ieškovės norams, sunkaus jos (tvarkos) įgyvendinimo ir galimų konfliktinių situacijų, kai ieškovė/apeliantė nepasiūlė savo ginčo sprendimo būdo, laikytini deklaratyviais teiginiais, nesudarančiai teismui pagrindo peržengti ieškinio ribas taip, kad būtų iš naujo nustatinėjama bendravimo su vaikais tvarka apeliacinės instancijos teisme. Iš dalies sutikdama su apeliantės atstovės argumentais dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos nekonkretumo, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu patikslinti teismo rezoliucinės dalies 2, 3, 4 punktus, nustatydama motinos ir vaikų bendravimo tvarką didžiųjų metų švenčių: Šv. Velykų, Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų metu ir per didžiąsias vaikų atostogas, nurodant, kad ieškovė turi teisę pasiimti vaikus ir su jais bendrauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pagal savo gyvenamąją vietą kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, apie vaikų pasiėmimą iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas, informuodama vaikų tėvą V. V.. Dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos, darbo grafiko pasikeitimo, komandiruočių ir pan.) negalėdama pasiimti vaikų nustatytu metu, ieškovė (vaikų motina) įsipareigoja apie tai pranešti atsakovui (vaikų tėvui) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Per vaikų didžiąsias (vasaros) atostogas, pirmąją pusę atostogų su vaikais turi teisę praleisti ieškovė, kitą pusę atostogų – atsakovas. Vaikų išvykimu ir grįžimu į atsakovo namus rūpinasi kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu bus vaikai, kelionės išlaidas, būtinas vaikų nuvykimui pas motiną ir parvykimui pas tėvą, sumokėdami (padengdami) lygiomis dalimis. Vaikams esant pas mamą užsienyje, pastaroji užtikrina vaikų bendravimo su tėvu tvarką analogiškomis sąlygomis, kuriomis yra užtikrintas ieškovės bendravimas su vaikais. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje atsakovas V. V. patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 56, 77-78). Esant atsakovo prašymui šias išlaidas priteisti iš ieškovės ir atstovavimo išlaidoms neviršijant maksimalių jų dydžių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, ir numatytų 7 (735,1 Eur), 8.11 ir 8.19 punktuose, atsakovo prašymas pripažintinas pagrįstu ir šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išdėstyti ją sekančiai: ieškovė J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais sūnumi O. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukra V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
1) kiekvieną dieną telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, išskyrus laiką, skirtą vaikų ugdymui ir pamokų ruošai, bet ne vėliau kaip iki 22 valandos pagal šalies, kurioje gyvena vaikai, laiką;
2) Šv. Velykų, Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų metu ieškovė (motina) turi teisę pasiimti vaikus ir su jais bendrauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pagal savo gyvenamąją vietą kiekvienais poriniais metais, apie vaikų pasiėmimą iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas, informuodama vaikų tėvą V. V.;
3) Per vaikų didžiąsias vasaros atostogas, pirmąją pusę atostogų su vaikais turi teisę praleisti ieškovė, kitą pusę atostogų – atsakovas;
4) Vaikų išvykimu pas ieškovę ir grįžimu į atsakovo namus rūpinasi kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu bus vaikai, kelionės išlaidas, būtinas vaikų nuvykimui pas motiną ir parvykimui pas tėvą, sumokėdami (padengdami) lygiomis dalimis.
5) Vaikams esant pas jų motiną užsienyje, pastaroji užtikrina vaikų bendravimo su tėvu tvarką analogiškomis sąlygomis, kuriomis yra užtikrintas ieškovės bendravimas su vaikais Lietuvoje.
6) Dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos, darbo grafiko pasikeitimo, komandiruočių ir pan.) negalėdama pasiimti vaikų nustatytu metu, ieškovė įsipareigoja apie tai pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš tris dienas ir suderinti naują pasimatymų dieną (terminą).
7) Pasikeitus faktinėms gyvenimo aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ir/ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Kitą Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.