Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2; 2.6.39.2.5; 2.6.39.2.5.5; 3.2.3.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.1; 3.2.6.1; 3.3.1.3; 3.3.1.5

2019 m. gegužės 8 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – Ergo) dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. G. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 4320,00 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sumokėtą žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas ir ieškovė 2017 m. liepos 25 d. sudarė Ergo transporto priemonių kasko draudimo sutartį–liudijimą Nr. 710-851-595572, galiojusį iki 2018 m. liepos 25 d., kuriuo apdraudė ieškovei priklausiusią transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW GOLF PLUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lengvasis automobilis VW GOLF PLUS 2018 m. sausio 12 d. buvo pavogtas iš namo kiemo, esančio Kėdainiuose, Respublikos g. 26. Apie vagystę nedelsiant buvo pranešta policijai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas surašė įvykio protokolą–pareiškimą Nr. 01-1-02178-18 ir 2018 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą pripažinti ieškovę nukentėjusiąja, vėliau – 2018 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Jame nurodyta, kad ieškovei padaryta 5130 Eur žala (automobilio ir jame buvusių daiktų vertė). Ieškovė 2018 m. sausio 12 d. kaip draudėja užpildė atsakovo pateiktą anketą apie transporto priemonės vagystę žalos byloje Nr. 595572-0851_1 -001, kurioje nurodė automobilio pirkimo kainą – 4800 Eur, taip pat nurodė, kad draudimo sutarties sudarymo metu draudiko atstovas V. U. padarė automobilio nuotraukas, kurios įrodo, kad automobilis buvo neapgadintas. Anketoje pažymėta, kad transporto priemonės registracijos liudijimas, transporto priemonės raktai (du komplektai), apsaugos sistemų valdymo pulteliai (du komplektai) perduoti Kėdainių policijos komisariatui. Techninės apžiūros talonas buvo pavogtas. Atsakovas 2018 m. vasario 13 d. atsiuntė pranešimą žalos byloje Nr. 595572-0851_1-001, kuriuo paprašė ieškovės pateikti automobilyje VW GOLF, (duomenys neskelbtini) sumontuotos nurodytos apsaugos sistemos įrodančius dokumentus. Atsakovas šiuo raštu informavo, kad sprendimą dėl draudimo išmokos priims, gavęs minėtus dokumentus. Ieškovė 2018 m. kovo 1 d. pateikė paaiškinimą atsakovui, kuriame nurodė, kad jai priklausiusį asmeninės nuosavybės teise automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2017 m. liepos 22 d. su įmontuota signalizacija. Draudžiant kasko draudimu, draudiko darbuotojas V. U. automobilį apžiūrėjo, nufotografavo, su draudiku jokios kalbos apie naują signalizacijos pažymą ar senosios signalizacijos keitimą nauja nebuvo. Pabrėžė, kad ieškovė nėra draudimo bendrovės darbuotoja ir kokio lygio signalizacija reikalinga tam tikrai draudimo rūšiai neturi supratimo. Tokių pažymų iš jos nebuvo reikalaujama ir prieš tai draudžiant kasko draudimu kitą automobilį –Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė pažymėjo, kad buvo ir yra visiškai įsitikinusi, kad viskas tvarkoje, priešingu atveju, kaip galėjo bendrovės atsakingas darbuotojas V. U. elgtis taip neatsakingai ir aplaidžiai bei išduoti draudimo polisą automobiliui, kuris neatitinka kasko draudimo reikalaujamų sąlygų. Apdraustąjį automobilį VW GOLF ji pastatė savo namo kieme, o kitos dienos ryte automobilio nerado, apie tai iš karto pranešė policijai. Pažymėjo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030, galiojančiomis nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Atkreipė dėmesį, kad šiose taisyklėse apie pažymos dėl signalizacijos lygio pateikimą nieko nereglamentuojama. Mano, kad ji nepažeidė draudimo sutarties, Transporto priemonių draudimo taisyklių, atliko numatytas pareigas, išsaugojo automobilio raktus, dokumentus, apie įvykį nedelsiant informavo policiją bei draudiką. Ieškinyje pripažino, kad draudimo sutartyje buvo numatyta, kad reikalaujamos apsaugos sistemos lygis automobiliui – 3, tačiau dokumentų, patvirtinančių, jog automobilyje buvo sumontuotos reikalaujamo lygio apsaugos sistemos nėra. Atsakovui sutarties sudarymo metu pakako informacijos apie apsaugos sistemų buvimą draudimo sutarčiai sudaryti ir nebuvo reikalauta jokių papildomų dokumentų šiai informacijai pagrįsti. Kadangi ieškovė nėra nei draudimo santykių, nei automobilių specialistė, ji šios aplinkybės nežinojo, kaip ir to, kad būtina pasirūpinti signalizacijos buvimą patvirtinančiais dokumentais. Mano, jog atsakovas, manydamas, kad ieškovė privalo turėti įrodymus, patvirtinančius tam tikrų aplinkybių egzistavimą, privalėjo reikalauti šių įrodymų ar bent jau informuoti apie būtinybę tokius įrodymus gauti draudimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė apie reikalavimą vagystės atveju pateikti dokumentus apie signalizacijos įrengimą automobilyje sužinojo tik gavusi atsakovo atsakymą dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad ieškovė automobilį įsigijo naudotą, jau su esančia garsine signalizacija, todėl ji niekada neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių garsinės signalizaciįos įrengimą. Kadangi automobilis buvo pavogtas, ieškovė neturi galimybės pateikti jokios pažymos, patvirtinančios signalizacijos įrengimą, nes nėra galimybės patikrinti automobilio. Ieškovės manymu, atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti 4320,00 Eur draudimo išmoką, todėl ji turi būti priteista iš atsakovo, nes atsakovas netinkamai ieškovei atskleidė šios pareigos turinį, o to atsakovui nepadarius, ieškovė nelaikytina pažeidusia draudėjo pareigas. Be to, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio vagystė įvyko dėl ieškovės didelio neatsargumo, nėra jokių įrodymų, kad tarp dokumentų apie garsinės signalizacijos įrengimą automobilyje nepateikimo ir paties įvykio yra priežastinis ryšys (1 t., b. l. 61-68).

Ieškovė N. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 22 d. nusipirkusi automobilį, nuvyko į Ergo būstinę sužinoti draudimo sąlygų. Nurodė, kad draudikas ją įkalbėjo draustis kasko draudimu, tačiau apie reikalaujamą signalizacijos lygį nieko neinformavo. Kai 2018 m. sausio 12 d. buvo pavogtas jos automobilis, draudikas U. telefonu patvirtino, kad viskas gerai, o vėliau draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Mano, kad draudikas U. aplaidžiai atliko savo darbą, nes ji buvo įsitikinusi, kad automobilis yra apdraustas ir saugus. Nurodė, kad automobilį pirko turguje, su įmontuota garsine signalizacija, kuri buvo veikianti. Pripažino, kad pas atsakovą prieš tai yra draudusi automobilį kasko draudimu, pas tą patį konsultantą, tačiau tada taip pat nereikėjo pateikti dokumentų apie garsinę signalizaciją. Taip pat pripažino, kad pasirašant sutartį, draudimo liudijimo neskaitė, jį perskaitė tik įvykus vagystei, kuomet draudimo bendrovė paprašė signalizacijos pažymos. Prie raktelio pultelio nebuvo. Pažymėjo, kad konsultantas jai apie šią sąlygą nepaaiškino. Pripažino, kad sutarties neskaitė, nes pasitikėjo draudimo konsultantu.

Atsakovas Ergo pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydamas, jog ieškovė su atsakovu sudarė draudimo sutartį Nr. 710-851-595572, pagal kurią transporto priemonių kasko draudimu buvo apdraustas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartyje vagystės ir plėšimo atveju buvo numatyta 10 procentų dydžio išskaita. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030² 21.31 punkte buvo numatyta, kas yra laikoma vagyste ir plėšimu. Pagal minėtą punktą transporto priemonės ar jos dalių vagystė – svetimo turto pagrobimas; transporto priemonės plėšimas – svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Pažymėjo, kad atsakovas su ieškove draudimo liudijime individualiai susitarė, kad vagystės ir plėšimo rizika galios tik tuo atveju, jeigu automobilyje bus sumontuota 3 lygio sistema: gamyklinė arba sertifikuota garsinė sergėjimo sistema ir nepriklausomas imobilizatorius, ir ieškovė pateiks sergėjimo sistemos sumontavimą įrodančius dokumentus. Pažymėjo, kad ieškovė draudimo sutarties sąlygomis buvo informuota, jog tuo atveju, jeigu automobilyje VW Golf nebus sumontuota sergėjimo sistema, numatyta draudimo liudijime, draudimo išmoka nebus mokama. Atsižvelgiant į tai, jog nesant galimybės apžiūrėti automobilio jo vagystės atveju, ieškovė draudimo liudijime individualiai aptarta sąlyga buvo įpareigota pateikti sergėjimo sistemos sumontavimą automobilyje VW Golf pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. automobilis VW Golf buvo pavogtas, 2018 m. kovo 12 d. atsakovas atsisakė sumokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad automobilyje VW Golf nebuvo sumontuota sergėjimo sistema, numatyta draudimo sutartyje, ir ieškovė nepateikė atsakovui dokumentų, pagrindžiančių saugumo reikalavimus atitinkančios sergėjimo sistemos sumontavimą automobilyje VW Golf. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad draudimo konsultantas privalėjo patikrinti automobilio VW Golf signalizaciją. Atsakovas pažymėjo, kad sergėjimo sistemos atitikties keliamiems saugumo reikalavimams tikrinimas reikalauja specialių technikos žinių, o draudimo konsultantai nėra specialistai, galintys tai atlikti. Dėl to ir buvo su ieškove susitarta, kad ieškovė nuvyks į sergėjimo sistemų montavimo įmonę, kuri patikrins, ar automobilyje yra sumontuota sergėjimo sistema, kokia ji sumontuota ir ar atitinka keliamus saugumo reikalavimus, o taip pat sumontuos naują sergėjimo sistemą, jeigu automobilyje sergėjimo sistemos nėra arba ji neatitinka keliamų saugumo reikalavimų, ir surašys pažymą, pateiktiną atsakovui. Atsakovas pažymėjo, kad automobilių sergėjimo sistemos yra skirtos apsaugoti transporto priemonę nuo vagystės, todėl saugumo reikalavimus atitinkančios sergėjimo sistemos buvimas automobilyje yra būtina sąlyga draudimo apsaugos galiojimui vagystės atveju. Taip pat šia sąlyga yra siekiama ir kito teisėto, būdingo draudimo sutartims, tikslo išvengti moralinės rizikos, t. y., kad draudėjas, apdraudęs savo transporto priemonę, rūpintųsi savo transporto priemone taip pat, kaip ir būdamas neapsidraudęs. Nurodė, kad automobilis VW Golf buvo apdraustas variantu „Rinkos verte“. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu įvykis būtų draudžiamasis (atsakovas teigia, kad įvykis nėra draudžiamasis), draudikas atlygintų išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo įvykio metu, išskaičiavus draudimo liudijime nurodytą išskaitą. Pagal transporto priemonės rinkos vertės skaičiuotę VW Golf rinkos vertė vagystės dieną buvo 4500 Eur, o iš jos atėmus išskaitą (10 procentų) yra gaunama 4050 Eur suma. Taip pat akcentavo, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat ir tie, kurie tokiais nėra laikomi. Draudėjas taip pat gali susitarti ir dėl kitokios, nei numatyta draudimo taisyklėse, apsaugos apimties ir šias sąlygas individualizuoti draudimo polise. Pažymėjo, kad draudimo liudijime šalys susitarė, kad automobilio VW Golf vagystės atvejis bus draudžiamasis, jeigu automobilyje bus sumontuota 3 lygio sistema, susidedanti iš gamyklinės arba sertifikuotos garsinės sergėjimo sistemos ir nepriklausomo imobilizatoriaus, ir draudėjas pateiks tai pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 118-122).

Atsakovo Ergo atstovas G. A. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti ir papildomai nurodė, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta automobilio kasko draudimo sutartis. Kai ieškovės automobilis buvo pavogtas, draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovė neįvykdė individualios sąlygos–sumontuoti sergėjimo sistemą. Pažymėjo, kad ši draudimo sąlyga yra aiški, suprantama, tai patvirtino ir ieškovė. Apklausti ieškovės kaimynai teigė, kad signalizacijos negirdėjo. Yra duomenys, kad ieškovės automobilyje sumontuotas tik imobilizatorius, o kitos apsaugos sistemos – nėra. Kadangi draudimo konsultantas nėra automobilių signalizacijų specialistas, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti savo pažymą dėl apsaugos sistemos. Papildomai nurodė, kad šio automobilio gamyklinis atrakinimas yra tik „mobilaizeris“, kitų apsaugos priemonių nėra.

Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba pas atsakovą draudimo ekspertu. Paaiškino, kad kai ieškovė turėjo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, jis buvo draustas paprastuoju ir kasko draudimu. Kai ieškovė įsigijo automobilį VW GOLF, jis įkalbėjo ją draustis kasko draudimu ir sudarė draudimo sutartį. Kai ieškovė pateikė dokumentus, reikalingus draudžiant, suvedus duomenis į sistemą, buvo nustatyta, jog reikalingas 3 apsaugos lygis. Jis ieškovei nurodė dvi vietas Kėdainiuose, kur tas sistemas įmontuoja. Nurodė, kad pas ieškovę buvo tik du rakteliai, tokiuose automobiliuose būna tik „mobilaizeris“, o signalizacijos nebuvo. Pabrėžė, kad negalėjo ieškovei nepasakyti apie signalizacijos reikalingumą, nes draudiku dirba jau 20 metų, ir visiems tai sako. Pažymėjo, kad apie signalizaciją ieškovei sakė tada, kai vedė duomenis į duomenų bazę. Nurodė, kad pažymos apie signalizaciją nebuvimas įtakos sutarties sudarymui nedaro, nes ji reikalinga tik vagystės atveju, o kitiems atvejams netinka.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė N. G. su atsakovu Erge Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiu per Lietuvos filialą, 2017 m. liepos 24 d. pasirašė transporto priemonių kasko draudimo liudijimą Nr. 710-851-595572, kurio pagrindu apdraudė transporto priemonę VW GOLF PLUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 25 d. Draudimo liudijime įrašyta, kad automobilyje reikalaujamas apsaugos sistemų 3 lygis (imobilizatorius ir garsinė sergėjimo sistema). Draudimo liudijime ieškovė patvirtino, kad su Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 030, yra susipažinusi (1 t., b. l. 51-52). Atsakovas 2018 m. sausio 12 d. gavo ieškovės anketą apie transporto priemonės vagystę, kurioje nurodoma, jog 2017 m. liepos 24 d. apdraustas automobilis VW GOLF PLUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas (1 t., b. l. 105-108). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02178-18 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl minėto automobilio pagrobimo, tyrimo metu buvo pateikti du vienetai automobilio užvedimo raktelių ir registracijos liudijimas (1 t., b. l. 70-71, 95-96). Atsakovas 2018 m. vasario 13 d. raštu paprašė ieškovės pateikti draudimo bendrovei automobilyje VW GOLF PLUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotos nurodytos (3 lygio) apsaugos sistemą įrodančius dokumentus (1 t., b. l. 109). Ieškovė 2018 m. kovo 1 d. paaiškinimu atsakovą informavo, jog su draudėju apie minėtą signalizacijos sistemą jokios kalbos nebuvo, bendrovė neinformavo, jog tokia pažyma reikalinga, elgėsi neapdairiai ir bendrovė išdavė draudimo polisą, kuris neatitinka kasko draudimo reikalaujamų sąlygų (1 t., b. l. 110). Atsakovas 2018 m. kovo 12 d. pranešimu apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 595572-0851­_1-001 ieškovę informavo, kad draudimo išmoka dėl žalos negali būti mokama (1 t., b. l. 111). Atsakovas sprendimą neišmokėti ieškovei draudimo išmoką grindė atsakovo Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 030, kurių pagrindu sudaryta automobilio VW GOLF PLUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis, 3.2.1.5 punktu, nustatančiu, kad įvykus transporto priemonės vagystei, draudikas neatlygina žalos, kai transporto priemonėje nebuvo įrengta draudimo liudijime nurodyto lygio sergėjimo sistema (signalizacija).

Byloje yra kilęs ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo, atsakovui pripažinus apdraustos pas jį kasko draudimu nuo visų rizikų transporto priemonės VW GOLF PLUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę nedraudiminiu įvykiu pagal draudimo taisyklių 3.2.1.5 punktą ir atsisakius išmokėti draudimo išmoką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje, automobilis buvo pirktas Prienuose, ieškovė jį parsigabeno su vokiškais numeriais ir jame sumontuota gamykline signalizacija. Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė automobilio registracijos liudijimą ir du raktus su pakabuku (b l. 41-42), prašyme dėl paimtų daiktų medžiagoje Nr. 01-1-02178-18 pridavimo matyti, kad pridedama: registracijos liudijimas ir du užvedimo rakteliai (1 t., b. l. 43-44). Taigi duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės automobilyje buvo sumontuota garsinė signalizacija, juolab atitinkanti draudimo liudijime reikalaujamą 3 lygį, nėra. Duomenis, jog transporto priemonėje tėra gamyklinė signalizacija, taip pat nurodė ir pati ieškovė 2018 m. sausio 12 d. užpildytoje draudikui anketoje apie transporto priemonės vagystę (1 t., b. l. 105-108) bei teismo posėdžio metu. Minėtoje anketoje ji taip pat pažymėjo, kad įsigijus transporto priemonę, kartu su ja iš viso buvo perduoti ir įvykio metu turimi dokumentai, 2 raktai bei du signalizacijos pultai.

Ieškovės manymu, atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti 4320,00 Eur draudimo išmoką, todėl ji turi būti priteista iš atsakovo, kadangi draudimo išmokos nemokėjimas dėl dokumentų apie signalizacijos įrengimą nepateikimo nebuvo individualiai aptartas, todėl atsakovas neturi teisės remtis šia aplinkybe, nemokėdamas išmokos. Nurodė, jog ji automobilį įsigijo naudotą, jau su esančia garsine signalizacija, todėl ji niekada neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių garsinės signalizacijos įrengimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) (redakcija, galiojusi draudimo liudijimo pasirašymo metu) 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Taigi, sprendžiant dėl konkrečių aplinkybių priskyrimo (ne)draudžiamiesiems įvykiams, turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos sutarties nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apsikeitimas reikšminga draudimo sutarčiai informacija tarp draudiko ir draudėjo vyksta tik draudimo sutarties sudarymo metu. Draudimo sutarties galiojimo metu taip pat vyksta pasikeitimai, kurie yra reikšmingi pagal draudimo sutartį teikiamos draudimo apsaugos apimčiai. Dėl to įstatymų leidėjas, siekdamas išlaikyti draudimo sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nustatė draudėjui atitinkamas pareigas, kurias jis privalo vykdyti draudimo sutarties galiojimo metu.

Pagal CK 6.993 straipsnio 1 dalį draudimo rizika yra apibrėžiama kaip draudžiamojo įvykio tikėtinumas ir galimų nuostolių dydis.

DĮ 2 straipsnio 26 dalyje yra numatyta, kad draudimo rizika yra tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui.

Vidutiniškai protingam ir apdairiam transporto priemonių draudėjui, neįdiegus reikalingos sergėjimo sistemos po draudimo sutarties sudarymo, yra žinoma, kad automobilių sergėjimo sistemos yra skirtos apsaugoti transporto priemonę nuo vagystės ir jos yra skirtingos savo apsaugos lygmeniu (tai įrodo jau pats sergėjimo sistemų neįdiegimo faktas). Tai reiškia, kad remiantis vien tik įstatyminiu teisiniu reguliavimu, vidutiniškai protingas ir apdairus transporto priemonės draudėjas suvokia, kad sergėjimo sistemos neįdiegimas yra tiesiogiai susijęs su draudimo rizika.

Nagrinėjamu atveju Transporto priemonės draudimo liudijimo pasirašymo dieną, t. y. 2017 m. liepos 24 d. automobilyje VW GOLF PLUS buvo sumontuota ir veikė gamyklinė apsaugos sistema, kuri neatitiko Transporto priemonės draudimo sutartį patvirtinančiame draudimo liudijime numatytą 3 sergėjimo sistemų lygį. Kadangi ieškovė, atvykusi pas draudiką, nepateikė duomenų apie apsaugos sistemą, buvo laikoma, kad automobilyje VW GOLF PLUS sumontuota sergėjimo sistema neatitinka reikalaujamą 3 saugos lygį ir todėl buvo reikalaujama papildomų sergėjimo sistemų arba pažymos, patvirtinančios jų buvimą. Tai patvirtina savo paaiškinime ir draudimo brokeris. Tačiau ieškovė po draudimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 24 d.) jokių veiksmų nesiėmė, patikrinimo neatliko, sistemos neįdiegė ir apie tai atsakovo neinformavo, kaip teigė ieškinyje ir teismo posėdžio metu, buvo įsitikinusi, kad jos automobilyje apsaugos sistema tinkama.

Vertinant faktines aplinkybes aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad ieškovė, pirkdama parvarytą iš Vokietijos naudotą automobilį, sudarant Transporto priemonės draudimo sutartį, galėjo žinoti, kad VW GOLF PLUS sergėjimo sistemų lygis yra tikrai ne 3 lygio ir be privalomos specialisto patikros negalėjo pati nustatyti apsaugos lygio. Šiame kontekste yra pažymėtina, kad vien tik turėdama signalizacijos pultelį ir nepasikonsultavusi su specialistais, ieškovė negalėjo pati savarankiškai nustatyti automobilio VW GOLF PLUS sergėjimo sistemų lygio atitikties atsakovo reikalaujamam sergėjimo sistemų lygiui.

Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 710-851-595572 nurodoma, kad apdrausto automobilio reikalaujamas sergėjimo sistemų lygis yra 3, sergėjimo sistemos pultelių skaičius 2, faktinis raktų skaičius taip pat 2. Sergėjimo sistemų lygių ir ženklinimo reikalavimai lengviesiems automobiliams yra nustatyti atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo generalinio direktoriaus 2014 m. rugpjūčio mėn. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Transporto priemonių draudimo ir pagalbos kelyje draudimo metodinių nurodymų (toliau – ir metodiniai nurodymai) priede Nr. 1. Draudžiant pas atsakovą automobilį, turėjo būti 3 lygio sergėjimo sistema. Šiuo draudimu draudžiantis privalu transporto priemonėje turėti ar papildomai sumontuoti iš viso dvi sergėjimo sistemas: A) gamyklinę arba sertifikuotą ES garsinę sergėjimo sistemą ir B) nepriklausomą imobilizatorių.

Vadinasi, draudžiantis 3 lygio sergėjimo sistemos draudimu ieškovė turėjo būti automobilyje sumontavusi A ir B sergėjimo sistemas, iš kurių tik viena galėjo būti gamyklinė. Akivaizdu, kad tik tokiu atveju galėtų būti vertinama, kad sumokėta draudimo įmoka atitinka draudiko prisiimtą riziką. Aplinkybę, kad automobilyje jo vagystės momentu buvo draudimo sutarties reikalavimus atitinkanti sergėjimo įranga, turėjo įrodyti ieškovė, o tokiais įrodymais galėjo būti ir draudimo brokeriui ar draudikui pateikti dokumentai (saugos įrangą montavusios įmonės išduota pažyma), ir tokios saugos įrangos valdymo pultelis, pateiktas draudikui iš karto po įvykio, už kurį prašoma draudimo įmokos. Būtent tokios yra draudimo sąlygos vagystės atveju (draudimo taisyklių 3.2.1.5., 3.2.1.6. punktai, metodinių nurodymų 10.2. punkto a–e papunkčiai).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu įvykis atitinka draudžiamojo įvykio požymius ir nepatenka į nedraudžiamųjų įvykių atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).

Taisyklių 3.2.1.5 punkte yra numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikoma žala dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje.

Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovė po draudimo sutarties sudarymo nesikreipė į apsaugos sistemos specialistus, o jei kreipėsi, apie šį faktą raštu neinformavo atsakovo ir nesikonsultavo su atsakovu dėl sergėjimo sistemų atitikties atsakovo keliamiems reikalavimams. Tai reiškia, kad ieškovė, neturėdama jokio teisėto pagrindo, tik įsivaizdavo, kad gamyklinė sergėjimo sistema atitinka atsakovo reikalaujamą 3 sergėjimo sistemų lygį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pas atsakovą draudėsi ne pirmą kartą, tačiau šiam automobiliui draudimas buvo pirmas, reikalavimai galiojo iš naujo.

Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovės automobilyje būtent buvo sumontuotas imobilaizeris (2 t., b. l. 5, 24), o UAB „Altas Automative“ atstovas 2019 m. kovo 22 d. pranešimu atsakovui nurodė, kad ieškovės automobilyje nėra 3 lygio sergėjimo sistemos, kadangi jos automobilyje esantis gamyklinis imobilaizeris atitinka tik B punktą (pagal metodinius nurodymus priede Nr. 1) (2 t. b. l. 31).

Atsižvelgiant į pirmiau išvardintus draudiko nustatytus sergėjimo sistemos 3 lygio reikalavimus bei byloje esančius duomenis, spręstina, kad transporto priemonėje VW GOLF PLUS jos vagystės metu buvo gamyklinis imobilaizeris, tačiau nėra duomenų, jog būtų garsinė kintamu kodu valdoma sergėjimo sistema (Ergo 3 lygis, adaptyvinė apsaugos sistema, Transporto priemonių draudimo metodinių nurodymų priedas Nr. 2. Sergėjimo sistemų lygių ir ženklinimo reikalavimai). Be to, vien jau sergėjimo sistemos 3 lygiui keliamo A punkto reikalavimo nebuvimas leidžia teigti, jog transporto priemonėje VW GOLF PLUS vagystės metu nebuvo 3 lygį atitinkančios sergėjimo sistemos pagal atsakovo pateiktus metodinius nurodymus, juolab kad gamyklinė sergėjimo sistema gali atitikti tik vieną iš dviejų sistemų, kai šiuo atveju transporto priemonėje VW GOLF PLUS buvo gamyklinis imobilaizeris (tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai) ir tokį vertinimą paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Šiuo aspektu nepagrįstais ir deklaratyviais pripažintini tokie ieškovės argumentai, kad draudimo brokeris jai nepasakė, jog reikalinga pažyma ar kiti dokumentai, patvirtinantys automobilio 3 lygio apsaugos sistemą, kurią ieškovė manė esant gamykline. Tačiau ieškovė, drausdamasi kasko draudimu ne pirmą kartą ir esant akivaizdžiam sutarties punktui, kuris yra esminė tokios draudimo sutarties sąlyga (suprantama ir vidutinių gabumų žmogui), kad buvo suklaidinta ar ko nors nesuprato, įrodymų teismui nepateikė. Iš to teismas daro išvadą, jog vagystės metu transporto priemonė VW GOLF PLUS neatitiko 3 sergėjimo sistemos lygio.

Pažymėtina ir tai, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo apsauga yra nustatoma tiek draudimo bendrovės parengtomis draudimo taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DĮ 98 straipsnio 7 dalį draudikui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas savo pareigą įvykdė ir įrodė, kad įvykis buvo nedraudiminis, nes po draudimo sutarties sudarymo ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos automobilyje buvo sumontuota 3 sergėjimo lygį atitinkanti sistema ir/ar apie tai teisės aktų nustatyta tvarka draudikui nepranešė.

Pagrindinis ieškovės argumentas, kuris jos nuomone patvirtina, kad tai buvo draudžiamasis įvykis, yra faktas, kad ji nežinojo apie apsaugos sistemos lygį, jai konsultantas nieko nepasakė, o patikrinęs visus dokumentus, be jokių kliūčių užpildė draudimo liudijimą. Tačiau liudytojas V. U. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovė pas jį automobilius draudžia ne pirmą kartą, jis jai paaiškino, jog reikalingas 3 apsaugos lygis, nurodė dvi vietas Kėdainiuose, kur tas sistemas įmontuoja. Pabrėžė, kad jis negalėjo ieškovei nepasakyti apie signalizacijos reikalingumą, nes draudiku dirba jau 20 metų, ir visiems tai sako. Nurodė, kad pažymos apie signalizaciją nebuvimas įtakos sutarties sudarymui nedaro, nes ji reikalinga tik vagystės atveju, o kitiems atvejams netinka. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais liudytojo parodymais, ir šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pati rinkosi draudimo paslaugą, pati pasirinko draudimo konsultantą, kuriuo pasitikėjo. Teismo neįtikino ieškovės teiginiai, kad ji neva nežinojo apie tokį reikalavimą. Teismo nuomone, kasko draudimo esmė yra turėti draudimo apsaugą automobilio netekimo atveju ir reikalavimas turėti tam tikro lygio garsinę apsaugą – pagrindinė tokio tipo draudimo sąlyga. Ieškovė teigia, jog ji nėra draudimo bendrovės darbuotoja, ir kokio lygio signalizacija reikalinga tam tikrai draudimo rūšiai, neturi supratimo. Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškove žodžiu aptarė sąlygą dėl 3 lygio sergėjimo sistemos. Teismas, pritardamas atsakovui, pripažįsta tokius ieškovės teiginius nepaneigiančiais atsakovo padarytos išvados dėl reikalingos pagal draudimo sutartį apsaugos nebuvimo ir tokių įrodymų nepateikimo draudikui, dėl ko šiam nekyla sutartinė pareiga kompensuoti dėl vagystės patirtus nuostolius. Turėdama draudimo taisyklėse ir teisės aktuose numatytą informavimo ir bendradarbiavimo pareigą, ieškovė neturėjo pagrindo savarankiškai spręsti, kad jos transporto priemonėje esanti sergėjimo sistema yra pakankama ir atitinkanti draudimo sutartyje numatytą sergėjimo sistemų apsaugos lygį, taip pat turėjo pareigą pateikti pažymą, kurios nepateikė. Ieškovė, pripažindama, jog ji nėra specialistė ar šios srities profesionalė, neturėjo pagrindo tokios pareigos nevykdyti, juolab kad su draudimo taisyklėmis ji buvo supažindinta ir savo parašu patvirtino gavusi draudimo taisyklių kopiją. Be to, pati ieškovė neginčijo, jog sutarties nesudarė ar jos nepripažįsta, priešingai, ji pripažino, kad sutarties sąlygų net neskaitė, todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat negali atleisti ieškovės nuo sutarties vykdymo prievolės. Neabejotina, kad 3 lygio sergėjimo sistema nebuvo įdiegta, nebent tokius įrodymus (pažymą) apie atitinkančią sulygtą sergėjimo sistemos 3 lygį ieškovė būtų pateikusi. Liudytojas V. U. teismo posėdyje ne kartą akcentavo, kad ieškovei išaiškino pareigą pateikti pažymą apie 3 lygio sergėjimo sistemą, ir apie tai informavo draudėją.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, jog draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl informavimo pareigos tinkamo įvykdymo aktualu ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiem sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, gali veikti ir per atstovą, šiuo konkrečiu atveju veikė per draudimo ekspertą V. U., kuris ir turėjo įvertinti draudėjo pateiktą informaciją ar reikalauti pateikti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Draudimo brokeris iš ieškovės žodžiu suteiktos informacijos (yra gamyklinė signalizacija, tačiau dokumentų neturi) atsakovui patvirtino, kad draudimo sutarties sudarymo metu VW GOLF PLUS sergėjimo sistema neatitiko 3 lygiui, šis faktas drausti automobilio netrukdė, tačiau ieškovė buvo informuota, kur ji turi kreiptis dėl signalizacijos lygio įvertinimo, o ieškovė sutiko drausti automobilį nurodytomis sąlygomis.

Teismas, remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžia, jog draudikas turėjo pagrindą įvertinti šią faktinę situaciją kaip nedraudžiamąjį įvykį, nesant jokių objektyviai patikrinamų duomenų apie pakankamas ir draudimo sutartyje nustatytą 3 sergėjimo lygį atitinkančių priemonių įrengimą ir jų veikimą automobilyje vagystės momentu, taigi turėjo ir teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl šio automobilio vagystės pagal draudimo taisyklių 3.2.1.5 punktą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas atsiliepimu prašo priteisti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra PVM sąskaita faktūra Serija VN Nr. 20090429 bei mokėjimo nurodymas Nr. HAN-317587, kurie patirtina, kad atsakovas už vertimo paslaugas UAB „Vertimo namai“ sumokėjo 45,74 Eur (2 t., b. l. 32, 38), todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis). Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, įmonės kodas 302912288, 45,74 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) už pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.