Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kreditorė teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 10 000 Eur, o minėto turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti abiejų atsakovių banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenius esantį jų turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, neviršijant 10 000 Eur sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Negalima padaryti išvados, jog ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės R. P. sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis), iš esmės tokių duomenų apskritai nėra, nes ieškinio pagrindu esančios aplinkybės lemia ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų modifikavimą, tačiau nėra susijusios su atsakovės R. P. teisėmis ir pareigomis.

8. Apeliantės vertinimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikomomis atsakovei R. P., ne siekiama status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimo iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusia padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises, o tiesiog apribojama R. P. nuosavybė be jokio teisėto pagrindo, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra neproporcinga priemonė, neatitinkanti ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenis. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019 17 punktas).

15. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo

16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

17. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, faktinius duomenis, patvirtinančius, kad R. P. nuo 2014 m. liepos 9 d. (paskyrimo data) iki nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tai yra veikia abiejų šių bendrovių vardu, kaip vienasmenis jų valdymo organas. Ieškovės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. P., tuo pačiu metu būdama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turi kitų neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, taip pat žinodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę ir suprasdama, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir nėra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, yra nemoki, perleido didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra ji pati, o akcininkė yra susijęs su ja asmuo – A. P.. Nurodytos aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina, kad R. P. buvo nesąžininga, veikė priešingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams ir tokiu būdu sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą turtą, atliko veiksmus – perkėlė turtą, kuris galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, į kitą juridinį asmenį, kartu sumažino kreditorių galimybes bent iš dalies atgauti skolas.

18. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, ieškinyje yra nurodyta aplinkybių ir pateikta įrodymų, kad atsakovei R. P. yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, nusprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Vadinasi, sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

19. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta: i) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto reikalavimo sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikštą reikalavimą; ii) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; iii) jeigu reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019 22 ir 23 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019 16 punktas).

20. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 punktas).

21. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 20 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020, 15 punktas). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020).

22. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad, kaip minėta, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai yra tas pats asmuo R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. P. sudarė turto perleidimo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė ji pati, o akcininkė yra susijęs asmuo A. P.. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovės R. P. sąžiningumo. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad atsakovė R. P. savo veiksmais galėtų apsunkinti ieškovės teisėtų interesų gynimą, tačiau ieškinyje nurodomi atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manyti apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu.

23. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra pažymėjęs, kad „apie tokią grėsmę gali liudyti asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo“ . Taigi, „<...> teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai – tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021).

24. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė tai, kad ieškovė neturi duomenų apie atsakovių turtinę padėtį, tačiau įvertinant tai, kad pareikšto ieškinio suma atsakovėms, ypač atsakovei R. P., kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, ir šiuo aspektu yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje naujausioje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.).

25. Teikdama atskirąjį skundą, apeliantė nurodė, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonė veikia pelningai, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gebėjimą įvykdyti galimą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, atskiruoju skundu prašydama atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik jai pačiai – atsakovei R. P., nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos, kaip fizinio asmens, finansinę padėtį. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės R. P. turtinė padėtis yra stabili ir pakankamai gera įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sklandus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, netaikius nurodyto turto arešto, atsakovės turėtų galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-875-459/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė R. P., iškelta bankroto byla. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-635/2022 nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. P., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus atsiskaitymus su kitais kreditoriais, išmokėdama sau apyvartines lėšas, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., žinodama bendrovės finansinius įsipareigojimus trečios eilės kreditorei VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė išvadą, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutarimu R. P. pagrįstai nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, vertinant įrodymų visumos kontekste, patvirtina, kad atsakovė turi sunkumų vykdant prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, ir suteikia pagrindą abejoti atsakovės R. P. sąžiningumu.

28. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė areštuoti atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 10 000 Eur, o minėto turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti abiejų atsakovių banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenius esantį jų turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, neviršijant 10 000 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.