- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- e2-719-907/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10873-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Atsakovas
- J. M., B. G. M., J. Š.
- Ieškovas
- ŽŪB „Žemila“
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.2.1Netesybos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪB „Žemila“ ieškinį atsakovams B. G. M., J. M. ir J. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Šimšė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas ŽŪB „Žemila“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų B. G. M., J. M. ir J. Š. po 7500 Eur baudą iš kiekvieno, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (45-50 b. l.).
Ieškovo ŽŪB „Žemila“ atstovas pirmininkas R. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog nuo 2012 m. yra ŽŪB „Žemila“ vadovas, bendrovė užsiima augalininkyste, minėtai veiklai reikalinga žemės ūkio paskirties žemė. 2016 m. žiemą J. M. paskambino jo sūnui, pasakė, jog nori nuomoti žemę. 2016 m. sausį jis nuvažiavo pas atsakovą į namus ir tarėsi dėl nuomos, 2016 m. pavasarį sudarė rašytines nuomos sutartis su atsakovais, J. Š. atstovavo J. M.. Dėl nuomos susitarė 2016 m. sausio mėnesį, o rašytines sutartis sudarė vėliau, tačiau atgaline data, kada dėl to susitarė žodžiu. B. G. M. norėjo tik nuomoti žemės sklypą, o kiti du atsakovai išreiškė valią parduoti. Vėliau persigalvojo ir B. G. M., todėl 2016-04-09 buvo sudarytos preliminariosios sutartys. Kiek atsakovai paprašė sumokėti už žemės sklypą, tiek buvo nurodyta preliminariosiose sutartyse, tiek buvo sumokėta. Preliminariosios sutarties projektą turėjo jis, jis pildė jį ranka, kartu su J. M. derindami sutarties sąlygas. B. G. M. taip pat buvo supažindinta su sutartimi. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą aptarė kartu, negali pasakyti, kodėl numatė metams laiko. Jis pasiūlė įrašyti 7500 Eur baudą, kaip netesybas, niekas neprieštaravo. Anksčiau, nei po metų laiko, atsakovų parduodamų žemės sklypų savo vardu įsigyti neturėjo galimybės, nes nebuvo žemės sklypų nuomotojas tam tikrą laiką. Netrukus gavo iš atsakovų raštą dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo, jie taip pat grąžino jo sumokėtus pinigus už žemės sklypus. Jis vėl jiems pinigus sumokėjo, jie vėl grąžino. Manė, jog nori laiko pagalvoti. 2016-06-16 gavo iš UAB „Šimšė“ raštą, kad nuomos sutartys nutraukiamos. Dėl to turėjo nuostolių, nes dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, deklaruoja valdomus pasėlius, priklausomai nuo jų dydžio gauna piniginę paramą ir pan. Be to, minėtoje žemėje jau buvo pasėję vasarinius rapsus, kuriuos UAB „Šimšė“ leido nusikulti, bet jiems mokestį sumokėjo, toliau sėti jau neleido. J. M. lyg užsiminė, jog kažkas jam siūlo didesnę kainą už žemę, bet neakcentavo, būtų paprašęs, jis pats būtų didesnę kainą sumokėjęs. Be to, preliminariosiose sutartyse numatyta tokio pat dydžio bauda ir jam, jeigu pirkėjas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdys. 2017 m. deklaravo apie 650 ha pasėlių. Sudaręs yra ne vieną tokį sandorį. Preliminariąsias sutartis VĮ Registrų centre registravo jis, o kas nuomos sutartis įregistravo – nepamena. Rašytinės nuomos sutarties 2016 m. sausio mėnesį nesudarė, bet tada sutarė žodžiu, todėl tokią datą balandžio mėnesį pasirašydami nuomos sutartis ir įrašė. Kai gavo raštus iš atsakovų 2016 m. balandžio mėnesį apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą, kalbėjo su J. M., jis sakė, kad kiti už žemės sklypus siūlo daugiau, bet tai nerimta. Apie nuomos sutarčių nutraukimą sužinojo 2016-06-16, tada sužinojo apie savo pažeistas teises, todėl nuo šio termino turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas netesyboms. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017-05-16 priteisė ieškovui iš UAB „Šimšė“ nuostolius, tačiau jų nepakanka visiems nuostoliams padengti, todėl prašo nuostolius atlyginti ir atsakovų.
Ieškovo atstovas advokatas V. J. palaikė savo atstovaujamąjį, ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016-06-16 gavęs raštą iš UAB Šimšė“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties termino, taikomo netesyboms, nepraleido, į teismą su ieškiniu kreipėsi laiku. Be to, prievolės įvykdymo terminas 2017-04-09, kad nebus vykdomos preliminariosios sutartys galėjo paaiškėti tik 2017-04-10, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (98-102 b. l.). Paaiškino, kad jam, seseriai J. Š. ir broliui, kuris miręs, todėl paveldėjo jo sutuoktinė B. G. M., buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties tris žemės sklypus, esančius Kelmės rajone. Iš karto po nuosavybės teisių atkūrimo minėtus žemės sklypus išnuomojo UAB „Šimšė“, žemės nuomos sutartys buvo su juo pratęsiamos kas penkeri metai. Paskutinės nuomos sutartys buvo sudarytos su UAB „Šimše“ 2011-01-12, jos baigėsi 2016-01-11. Dažniausiai sutartys su UAB „Šimše“ būdavo pratęsiamos automatiškai, jis pats nuvykdavo į UAB „Šimšė“ dėl sutarties pratęsimo, kartais UAB „Šimšė“ atsiųsdavo sutartis pasirašymui. Dabar jau neturi kuo važiuoti, todėl į UAB „Šimšė“ dėl sutarčių pratęsimo nevyko, jam neskambino, nes neturi telefono numerio. Jie visi žemę norėjo parduoti, o ne nuomoti. 2015 m. buvo pas jį atvažiavęs R. M. sūnus, klausė dėl žemės, tačiau nuomos sutartys su UAB „Šimše“ nebuvo pasibaigusios. Tada 2016 m. balandį atvažiavo pats R. M., siūlė pirkti iš jų žemės sklypus. Jie norėjo parduoti, bet ne nuomoti, tačiau pasirašė žemės sklypų nuomos sutartis ir preliminariąsias sutartis. Jis pasirašė už save ir už J. Š., nes turėjo jos išduotą įgaliojimą ją atstovauti, B. G. M. pati pasirašė. Buvo klaida, kad pasirašė. Sutartį atsivežė R. M., jis ranka pildė, davė jam paskaityti, visos neperskaitė, kodėl, negalėjo paaiškinti, pastabų, pasiūlymų dėl sutarties sąlygų nepateikė, laiko daugiau susipažinti neprašė, su teisininkais nesitarė. Niekas nevertė pasirašyti, pats pasirašė gera valia. Negali paaiškinti, kodėl pasirašė neįsigilinęs. Kainą pasiūlė ir įrašė R. M., jis neprieštaravo. UAB „Šimšė“ už žemę daugiau sumokėjo, nepamena, kiek daugiau. Prieš parduodamas domėjosi kainomis, buvo nevienodos, daugiau ir mažiau, negu užrašė R. M.. Kainą sutartyje įrašytą matė. Baudos neaptarė, dydį įrašė R. M., o jis tik vėliau tai pamatė. Sutartis nelabai tiko, tačiau pasirašė, kodėl, paaiškinti negali. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą užrašė R. M., nelabai tiko, bet jis sutartį pasirašė. Tik pasirašęs preliminariąsias sutartis sužinojo, kad parduoti žemės sklypus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM leidimas, o ši leidimo būtų nedavusi, nes UAB „Šimšė“ buvo žemės naudotojas daugiau kaip metus laiko ir jam priklausė pirmumo teisė minėtą žemę pirkti. Todėl išsiuntė ieškovui raštus nutraukti preliminariąsias sutartis, kas juos rašė, nežino. Žemės sklypus pardavė UAB „Šimšė“ 2016-06-02. Apie tai ieškovo neinformavo. Tai pirmas pardavimo sandoris, pirma preliminarioji sutartis, anksčiau tokių sandorių nėra turėjęs. Jis UAB „Šimšė“ neinformavo, jog yra kiti pirkėjai. Preliminariąsias sutartis nusprendė nutraukti, nes kaina maža, pats suprato, jog preliminariųjų sutarčių neturėjo pasirašyti su ŽŪB „Žemila“, nes jis neturi teisės įsigyti minėtos žemės.
Atsakovė B. G. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2017-06-20 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (98-102 b. l.). Paaiškino, kad J. M. yra jos mirusio sutuoktinio brolis, po sutuoktinio mirties žemės sklypas, esantis Naujamiesčio kaime, Tytuvėnų apyl. seniūnijoje, Kelmės rajone, atiteko jai. Visada, gal nuo 2004 m. minėtą žemės sklypą naudojo UAB „Šimšė“, buvo su ja sudariusi nuomos sutartį, UAB „Šimšė“ žemę naudojo daugiau kaip 10 metų. 2016-04-09 pas ją atvyko ŽŪB „Žemila“ atstovas R. M. kartu su J. M., padavė jai dvi sutartis – nuomos ir preliminariąją, ji abi pasirašė, nieko jų neklausė, pasitikėjo įmonės vadovu. R. M. pats sutartis atsivežė ir pats jas užpildė. Ji perskaitė, pažiūrėjo, matė įrašytas kainą ir baudą, pasirašė, nieko neklausinėjo. Jos dukra baigusi teisę, bet su dukra dėl sutarčių nesitarė. Nematė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaroma tik 2017-04-09. R. M. sakė, jog reikės metus laiko laukti sutarties sudarymo, nepaaiškino, kodėl. Jai akių lęšiukus keitė, J. M. neseniai buvo atlikta širdies operacija, jam nustatytas neįgalumas, J. Š. serga cukralige, jai taip pat nustatytas neįgalumas, slaugo neįgalų sūnų, sūnus I grupės invalidas. UAB „Šimšė“ už žemės sklypus mokėjo daugiau, pardavė po 4000 Eur už hektarą. Kai ŽŪB „Žemila“ išvartė riboženklius, UAB „Šimšė“ pradėjo aiškintis, daugiau pasiūlė ir jam žemę pardavė, o preliminariąsias sutartis su ŽŪB „Žemila“ nutraukė. Dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo raštus rašė ir konsultavo jos dukra. R. M. neskambino, kad UAB „Šimšė“ siūlo didesnę kainą. Su UAB „Šimšė“ anksčiau susiskambindavo, atvykdavo, pratęsdavo nuomos sutartis, o šį kartą – ne. Kai UAB „Šimšė“ paskambino, tada įstatymus pradėjo skaityti.
Atsakovė J. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (98-102 b. l.).
Atsakovų atstovas advokato padėjėjas E. K. palaikė savo atstovaujamuosius, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (98-102 b. l.). Ieškovas verslininkas, valdantis apie 600 ha žemės, turintis panašių sandorių sudarymo patirties ir negalintis žemę įsigyti iš atsakovų, nes jam taikomi įstatymo apribojimai, ketino juos apeiti. Mano, jog apie savo pažeistas teises ieškovas sužinojo 2016 m. balandžio mėnesį, kai gavo iš atsakovų pranešimus, jog preliminariosios sutartys nutraukiamos. Be to, jam du kartus atsakovai grąžino pinigus. 2016-06-16 jau tapo akivaizdu, jog yra kitas savininkas žemės sklypų, kad pagrindinės sutartys dėl jų pirkimo – pardavimo jau nebus sudarytos. Mano, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų reikia skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio mėnesio, nes ieškovas, kaip verslininkas, jau turėjo suprasti, kad sutarčių atsakovai su juo nesudarys, terminas jau yra suėjęs, todėl prašo jį taikyti ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Šimšė“ atstovas direktorius S. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (117-119 b. l.). Paaiškino, kad žemės sklypus iš atsakovų nuomojasi gal nuo 2004 m. Nuomos ar panaudos sutartys buvo sudaromos 3 ar 5 metams. Prieš sutarties pasibaigimo terminą ar jau po jo kreipdavosi į atsakovus, paskambindavo, raštu pratęsdavo. Buvo nuolatiniai minėtų žemės sklypų naudotojai, todėl termino labai nežiūrėjo. 2011-01-12 sudarytos nuomos sutartys su atsakovais galiojo iki 2016-01-11, 5 metus. 2016 m. balandžio mėnesį nuvyko ir pradėjo tręšti, paaiškėjo, jog yra naujas šeimininkas. Tada paaiškėjo, jog minėtą žemę atsakovai išnuomojo ŽŪB „Žemila“. Buvo paaiškinta, jog ŽŪB „Žemila“ pagal įstatymą negali įsigyti žemės sklypų, nes nėra jų naudotojas daugiau kaip vienerius metus, pirmenybę įsigyti minėtus žemės sklypus turėjo tik UAB „Šimšė“. Jie sutiko iš atsakovų pirkti minėtą žemę, pasiūlė didesnę kainą – po 4000 Eur už ha mokėjo, tiek visada moka. Atsakovai nuvyko į Kelmės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM teritorinį skyrių, gavo leidimus ir 2016-06-02 sudarė pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovai sakė, jog buvo ieškovo apgauti. 800 ha valdo žemės, vysto pieno ūkį, atsakovų žemė netoli karvidžių, todėl labai reikalinga. Kai atsakovai parašė Nacionalinėje žemės tarnyboje prie LR ŽŪM prašymus parduoti, tarnyba apie tai pranešė visiems kaimynams, atsiliepė pirkti tik jie. ŽŪB „Žemila“ nėra kaimynas. Kai buvo įregistruota jų pirkimo – pardavimo sutartis, nuomos sutartys su ŽŪB „Žemila“ buvo išregistruotos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
Byloje nustatyta, kad ieškovas ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarė tris privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis: 1) penkerių metų laikotarpiui su B. G. M. dėl 2.8162 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kelmės rajone; 2) dviejų metų laikotarpiui su J. M. dėl 2.8284 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kelmės rajone ir 3) dviejų metų laikotarpiui su J. Š. dėl 2,8374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). , esančio Kelmės rajone. Nuomos sutarčių sudarymo faktas 2016-04-04 buvo įregistruotas viešame registre. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina privačios žemės nuomos sutartys (7, 10, 13 b. l.) ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (8-9, 11-12, 14-15 b. l.).
2016 m. balandžio 9 d. ieškovas ŽŪB „Žemila“ sudarė tris preliminariąsias sutartis: 1) ŽŪB „Žemila“ (Pirkėjas) ir J. M. (Pardavėjas) sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kuria J. M. įsipareigojo parduoti ŽŪB „Žemila“ 2.8284 ha žemės sklypą, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) esantį Kelmės r.; 2) ŽŪB „Žemila“ (Pirkėjas) ir B. G. M. (Pardavėjas) sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kuria B. G. M. įsipareigojo parduoti ŽŪB „Žemila“ 2.8162 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kelmės r.; 3) ŽŪB „Žemila“ (Pirkėjas) ir J. Š. (Pardavėjas), atstovaujama pagal įgaliojimą J. M. (52-53 b. l.), sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kuria J. Š. įsipareigojo parduoti ŽŪB „Žemila“ 2.8374 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kelmės r. (16-17, 21-22, 23-24 b. l.). Šalių susitarimu nustatyta žemės sklypo pardavimo kaina – 7500 Eur (Sutarties 3 p.), kurią ŽŪB „Žemila“ po sutarties pasirašymo privalėjo sumokėti iki 2016-04-12, o sumokėjo 2016 m. balandžio 11 d. (18-20 b. l.). Sutartis pasirašoma iki 2017 m. balandžio 9 d. (Sutarties 4 p.). Pagal šios sutarties 7 punktą, pardavėjas patvirtina, kad į ketinamą parduoti žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų. Preliminariosios sutarties sudarymo faktas 2016-04-11 įregistruotas viešajame registre (8-9, 11-12, 14-15 b. l.).
ŽŪB „Žemila“ 2016 m. balandžio 23 d. gavo pranešimą iš J. M. dėl jo ir J. Š. preliminariųjų sutarčių nutraukimo tarpusavio susitarimu, o nesutikus laikyti negaliojančia nuo jos patvirtinimo momento (25 b. l.). 2016 m. balandžio 24 d. buvo gautas pranešimas iš B. G. M. dėl preliminariosios sutarties nutraukimo tarpusavio susitarimu, o nesutikus laikyti negaliojančia nuo jos patvirtinimo momento (26 b. l.). Pranešimuose nurodyta, kad atsakovai nebuvo susipažinę su teisės aktais dėl žemės sklypų pardavimo, negavo leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir nepranešė raštu pirmumo teise turintiems asmenims dėl žemės sklypų pardavimo. J. M. už abu parduodamus žemės sklypus 2016-04-20 grąžino preliminariosiose sutartyse numatytą 15 000 Eur sumą į ŽŪB „Žemila“ sąskaitą (84 b. l.), B. G. M. už parduodamą žemės sklypą 2016-04-21 grąžino į ŽŪB „Žemila“ sąskaitą preliminariojoje sutartyje numatytą 7 500 Eur sumą (67 b. l.).
Atsakovams J. M. ir J. Š. 2016 m. balandžio 20 d. grąžinus ieškovui sumokėtą 15 000 Eur sumą už žemės sklypus ir atsakovei B. G. M. 2016 m. balandžio 21 d. grąžinus sumokėtą 7500 Eur sumą už žemės sklypą, ieškovas ŽŪB „Žemila“, nesutikdamas su minėtų preliminarių sutarčių nutraukimu, 2016 m. gegužės 16 d. atsakovams atgal pervedė grąžintas sumas pagal minėtas preliminarias sutartis (37-39 b. l.). Atsakovė B. G. M. 2016 m. gegužės 20 d. atgal gražino ieškovo pervestą 7500 Eur sumą (69 b. l.). Atsakovas J. M. savo ir atstovaujamosios J. Š. pervestus 15 000 Eur, ieškovui ŽŪB „Žemila“ gražino 2016 m. gegužės 23 d. (70 b. l.). 2016 m. birželio 2 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartis ieškovo nuomojamus žemės sklypus įsigijo trečiasis asmuo UAB „Šimšė“, kuris 2016 m. birželio 16 d. pranešimu „Dėl sutarčių nutraukimo“ pranešė ŽŪB „Žemila“, kad nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks su ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarytas žemės nuomos sutartis dėl sekančių priežasčių: „sklypų riboženklių sunaikinimas; nuomos sutarčių sąlygų netenkinimas; žemės sklypai yra netoli gyvulininkystės pastatų, todėl reikalingi gyvulininkystės plėtrai“ (27 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas ŽŪB „Žemila“ pateikė pretenzijas atsakovams dėl netesybų sumokėjimo (71-76 b. l.). Atsakovai netesybas mokėti ieškovui atsisakė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių iš atsakovų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, jog ieškovas ŽŪB „Žemila“ taip pat kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Šimšė“ dėl 11 532,96 Eur nuostolių, susijusių su nuomos sutarčių nutraukimu, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-74-322/2017 ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš atsakovo UAB „Šimšė“ priteista 3418 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliaciniu skundu.
Dėl nuostolių atlyginimo
Pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal byloje esančius duomenis, šalys 2016 m. balandžio 9 d. sudarytose preliminariosiose sutartyse buvo nustačiusios pagrindinės – trijų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo terminą – 2017 m. balandžio 9 d. Atsakovai ieškovą ŽŪB „Žemila“ 2016 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. balandžio 24 d. pranešimais informavo, jog preliminariąsias sutartis nutraukia tarpusavio susitarimu, o nesutikus, prašė jas laikyti negaliojančiomis nuo jų patvirtinimo momento. O 2016 m. birželio 2 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartis ieškovo nuomojamus žemės sklypus įsigijo trečiasis asmuo UAB „Šimšė“, kuris 2016 m. birželio 16 d. pranešimu „Dėl sutarčių nutraukimo“ pranešė ŽŪB „Žemila“, kad nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks su ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarytas žemės nuomos sutartis. Nutraukus preliminariąsias sutartis ar prašant jas laikyti negaliojančiomis ir apie tai informavus ieškovą, pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys su ieškovu sudarytos nebuvo, todėl pagal nurodytą materialinės teisės normą prievolė sudaryti šias sutartis pasibaigė, t. y. įstatyme tokiu atveju nenustatyta pareigos įvykdyti tokią prievolę, šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį, nes vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Europos sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, o pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008; kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju iki nurodytos datos (2017-04-19) pagrindinės – trijų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys – sudarytos nebuvo atsakovams 2016 m. balandžio 23 ir 24 d. pranešimais informavus ieškovą raštu apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą, nurodant, kad atsakovai nebuvo susipažinę su teisės aktais dėl žemės sklypų pardavimo, negavo leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir nepranešė raštu pirmumo teisę turintiems asmenims dėl žemės sklypų pardavimo, t. y., kad ieškovas neturėjo teisės įsigyti minėtų žemės sklypų, o atsakovai preliminariąsias sutartis pasirašė to nežinodami, nesusipažinę su tai reglamentuojančiais teisės aktais, todėl prašė sutartis laikyti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Pažymėtina, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo nuostatas žemės sklypo žemės ūkio paskirties savininkas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą privalo pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritoriniam padaliniui ir gauti tam leidimą. Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų (LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 4 d., 5 str.). Pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Preliminariųjų sutarčių sudarymo metu (2016-04-09) ieškovas ŽŪB „Žemila“ nebuvo nei atsakovų žemės sklypų bendraturtis, nei minėtos žemės naudotojas ne mažiau kaip vienerius metus, jo žemė nesiribojo su atsakovų parduodama žeme, todėl jis neatitiko minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y., jis tuo metu neturėjo pirmumo teisės įsigyti atsakovų parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Todėl negalima teigti, jog atsakovai būtų nepagrįstai atsisakę su ieškovu sudaryti pagrindines sutartis, tai lėmė objektyvios priežastys (teisės aktų reikalavimai). Tačiau pabrėžtina ir tai, kad atsakovai, sudarydami su ieškovu preliminariąsias sutartis, žinodami, jog jų parduodami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, t. y., turi specialią paskirtį, todėl tokios žemės pardavimas yra valstybės griežtai kontroliuojamas, nepasidomėjo minėtų žemės sklypų pardavimo sąlygomis ir teisės aktuose nustatyta tvarka, nesikonsultavo su profesionaliais teisininkais, nors turėjo galimybę (atsakovės B. G. M. dukra profesionali teisininkė), nepakankamai atidžiai skaitė sutartis, nesigilino į tekstą, visko neįvertinę pasirašė, kodėl taip pasielgė, teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, skubėjo parduoti žemės sklypus, tačiau tai nėra pateisinama priežastis, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, neatitiko protingo ir normaliai atidaus žmogaus standarto, dėl ko konstatuotina atsakovų kaltė dėl 2016 m. balandžio 9 d. preliminariųjų sutarčių neįvykdymo, todėl šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių kompensavimo ieškovui (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Šioje byloje ieškovas siekia, kad jam būtų priteista jo ketintų įsigyti žemės sklypų vertė – po 7500 Eur iš kiekvieno atsakovo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; kt.). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį, t. y. ar ji buvo pakankamai atidi, rūpestinga, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, kurios atsirastų, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-04-09 preliminariųjų sutarčių sudarymo metu ieškovas ŽŪB „Žemila“ neturėjo pirmumo teisės įsigyti atsakovų parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Ieškovas ŽŪB „Žemila“ su atsakovais žemės nuomos sutartis pasirašė 2016 m. balandžio mėnesį atgaline data – 2016-01-12, viešame registre jas įregistravo 2016-04-04, todėl pirmumo teisę pirkti atsakovų parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus būtų įgijęs tik po metų laiko. Ieškovas minėtą aplinkybę žinojo, todėl ir nustatė pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2017-04-09, tačiau dėl tokio ilgo termino nustatymo niekaip neinformavo atsakovų. Ši aplinkybė sutarčių sudarymo metu ieškovui buvo gerai žinoma, skirtingai, nei atsakovams, tai teismo posėdyje patvirtino abi šalys, todėl konstatuotinas ieškovo nesąžiningumas ikisutartinių santykių metu, nepakankamas bendradarbiavimas su atsakovais, pasinaudojimas atsakovų jam rodomu pasitikėjimu, patirties tokių sandorių sudaryme, žinių stoka, todėl konstatuotina ir ieškovo kaltė dėl jam galimai atsiradusių nuostolių dėl preliminariųjų sutarčių vykdymo. Taigi, ŽŪB „Žemila“ tuo metu nebūtų gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM leidimo pirkti atsakovų žemę. Tuo tarpu minėtu laikotarpiu trečiasis asmuo UAB „Šimšė“ jau turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovų parduodamus žemės sklypus, nes buvo jų žemės sklypų naudotojas daugiau negu 10 metų, jis norėjo minėtus žemės sklypus įsigyti, ką ir padarė, kai jam apie tai buvo pranešta. Taigi, kaip protingas ir apdairus asmuo, būdamas verslininkas, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, nei atsakovams, ieškovas turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys nustatytu terminu (po metų laiko) gali būti ir nesudarytos. Byloje nustatyta, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, preliminariąsias sutartis nutraukė, apie tai pranešė ieškovui, nes neturėjo teisės tuo metu ieškovui parduoti žemės, nebūtų gavę iš Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM leidimo, nebuvo susipažinę su teisės aktais, o metus laiko iki pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo pasirengę laukti, jie norėjo visas procedūras atlikti kiek galima greičiau, nes visi atsakovai yra senyvo amžiaus, turi sunkių sveikatos sutrikimų, nustatytas neįgalumas (142-145, 189, 195-203 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad atsakovai, tik sužinoję, jog negali sudaryti pagrindinių sutarčių su ieškovu, iš karto jam pranešė, jog nutraukia preliminariąsias sutartis (2016 m. balandžio 23 ir 24 d. pranešimai), ir grąžino pinigus (2016 m. balandžio 20 ir 21 d.), nors ieškovas jiems pinigus pervedė vėl, tačiau ir vėl juos grąžino, paaiškino nutraukimo priežastis ir nesuteikė jokių pagrįstų vilčių, jog pagrindinės sutartys dar kada nors gali būti sudarytos. Ieškovas sutarčių nutraukimo neginčijo, tik 2016-08-25 kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl netesybų sumokėjimo (28-36 b. l.). Jau pats pinigų grąžinimo antrą kartą faktas rodo, jog atsakovai neketino vykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis ir parduoti žemę ieškovui, tik sužinoję, jog negali jam žemės parduoti, ieškovą apie tai informavo per labai trumpą laiką (per 14-15 dienų), todėl per tokį trumpą laiką ieškovui nuostoliai negalėjo padidėti iki 7500 Eur iš kiekvieno atsakovo (viso – 22500 Eur), t. y., parduodamų žemės sklypų vertės. Be to, ieškovas savo nuostolių dydžio teisme net neįrodinėjo. Taip pat pažymėtina, jog UAB „Šimšė“ ieškovui leido nusiimti pasėtų rapsų derlių. O be to, ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo iš UAB „Šimšė“, jo ieškinys iš dalies buvo patenkintas (Kelmės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-74-322/2017), todėl laikytina, jog jo galimi nuostoliai dėl preliminariųjų sutarčių nevykdymo jau kaip ir yra padengti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovas pats savo veiksmais (nuomos sutarčių su atsakovais pasirašymu atgaline data, informacijos nuslėpimu nuo atsakovų, nesąžiningu elgesiu derybų metu) prisidėjo prie nuostolių jam atsiradimo ir padidėjimo, nes nekreipdamas dėmesio į įstatyme numatytus žemės įsigijimo apribojimus, ketino įsigyti atsakovų parduodamus žemės sklypus, pasinaudojo atsakovų patirties ir žinių stoka bei jam rodomu pasitikėjimu, todėl dėl prievolės neįvykdymo konstatuotina ir ieškovo kaltė. Konstatavus abiejų sandorio šalių kaltę dėl sandorio nevykdymo, įvertinus skirtingą šalių patirtį sudarant sandorius (ieškovas verslininkas, valdantis 650 ha žemės, turintis teisininkus, sudaręs ne vieną panašią sutartį, paruošęs preliminariųjų sutarčių sąlygas, o atsakovai senyvo amžiaus asmenys, sudarę gal vieną ar dvi tokias sutartis, turintys sunkių sveikatos sutrikimų, neturintys žinių ir patirties, pasitikėję ieškovo atstovu), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovai atleistini nuo atsakomybės (CK 6.259 str. 1 d.), ieškovo reikalavimas jam priteisti iš atsakovų po 7500 Eur baudos iš kiekvieno atmestinas, kaip nepagrįstas.
Nors atsakovai prašo jų 2016-01-12 su ieškovu sudarytas nuomos sutartis teismo ex officio pripažinti niekinėmis, tačiau atkreiptinas jų dėmesys, jog ieškovas šioje byloje prašo priteisti netesybas, numatytas ieškovo su atsakovais 2016-04-09 sudarytose preliminariosiose sutartyse (sutarčių 13.2 punktai), todėl nuomos sutarčių ginčijimas yra niekaip nesusijęs su pareikštu ieškovo reikalavimu (ieškinio dalyku), nuomos sutarčių ginčijimas, jų galimai pripažinimas negaliojančiomis nesukels jokių materialiųjų pasekmių, šios bylos išnagrinėjimui neturės jokios įtakos, nes preliminariąsias sutartis nėra draudžiama sudaryti, nepaisant to, yra nuomos sutartys, ar jų nėra, o preliminariųjų sutarčių nuostatų, nustatančių netesybas, atsakovai šioje byloje neginčija, priešieškinio dėl to nėra pareiškę, nors Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi jiems tokia teisė buvo išaiškinta, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
Dėl ieškinio senaties
Taip pat atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį netesyboms - preliminariųjų sutarčių 13.1 punkte nurodytai 7500 Eur baudai, kurią ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo. Atsakovų atstovas mano, jog apie savo pažeistas teises ieškovas sužinojo 2016 m. balandžio mėnesį, kai gavo iš atsakovų pranešimus, jog preliminariosios sutartys nutraukiamos. Be to, jam du kartus atsakovai grąžino pinigus. 2016-06-16 jau tapo akivaizdu, jog yra kitas savininkas žemės sklypų, kad pagrindinės sutartys dėl jų pirkimo – pardavimo jau nebus sudarytos. Mano, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų reikia skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio mėnesio, nes ieškovas, kaip verslininkas, jau turėjo suprasti, kad sutarčių atsakovai su juo nesudarys, terminas jau yra suėjęs, todėl prašo jį taikyti ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. Ieškovo atstovas su tuo nesutinka, mano, jog ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016-06-16 gavęs raštą iš UAB Šimšė“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties termino, taikomo netesyboms, nepraleido, į teismą su ieškiniu kreipėsi laiku. Be to, prievolės įvykdymo terminas 2017-04-09, kad nebus vykdomos preliminariosios sutartys galėjo paaiškėti tik 2017-04-10, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Ieškinio senatis skirstoma į bendrąją ir specialiąją arba sutrumpintą. Bendroji ieškinio senatis yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Šis terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, jeigu įstatymas nenustato kitokios, t. y. specialiosios, ieškinio senaties. Sutrumpinta ieškinio senatis numatyta CK 1.125 straipsnio 2-11 dalyse. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, t. y. tokiu atveju teismas turėtų taikyti bonus pater familias kriterijų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013; kt.).
Kai ieškinio senatis baigiasi prieš pareiškiant ieškinį, o skolininkas reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį turi atmesti, jeigu nenustato, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas taiko ieškinio senatį tik skolininko (atsakovo) reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.). Taigi savo iniciatyva teismas ieškinio senaties taikyti negali. Kadangi ieškinio pareiškimas turi būti priimtas neatsižvelgiant į ieškinio senaties praleidimą (CK 1.126 str. 1 d.), atsakovui nereikalaujant taikyti ieškinio senaties, teismas turi nagrinėti bylą. Tokia taisyklė nustatyta todėl, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra materialinis teisinis atsakovo interesų gynimo būdas. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, pagal kurį tik atsakovas gali spręsti, ar jam gintis ir kaip jam gintis nuo pareikšto ieškinio. Be abejo, atsakovas gali nereikalauti taikyti ieškinio senaties, nes tai yra jo teisė, o ne pareiga. Tačiau įstatymas draudžia iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 3 d.), nes išankstinis atsisakymas reikštų teisės į gynybą atsisakymą, o tai prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir kitiems teisės principams. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį turi būti pareikštas atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str.), o išimtiniais atvejais - ir vėliau (pvz.: parengiamajame teismo posėdyje, teismo posėdyje), tačiau tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, kuris nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereikalavo taikyti ieškinio senaties, netenka teisės pareikšti tokį atsikirtimą apeliacinės instancijos teisme ar nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ŽŪB „Žemila“ nurodė, jog apie savo pažeistas teises, t. y., kad jau nebus vykdomos preliminariųjų sutarčių, sudarytų su atsakovais, sąlygos, sužinojo tik 2016-06-16 gavęs raštą iš UAB Šimšė“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties termino, taikomo netesyboms, nepraleido, į teismą su ieškiniu kreipėsi laiku. Su tuo nesutinka atsakovų atstovas, nurodydamas, jog ieškovui, kaip verslininkui, valdančiam daugiau kaip 600 ha žemės, sudariusiam ne vieną tokį sandorį, jau 2016 m. balandžio mėnesį gavus raštus iš atsakovų apie preliminariųjų sutarčių nutraukimą arba prašymą laikyti jas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bei atsakovams grąžinus pinigus, gautus už parduodamus žemės sklypus, jau turėjo suvokti, jog atsakovai jam žemės sklypų neparduos. Mano, jog ieškovai apie savo pažeistas teises sužinojo 2016 m. balandžio mėnesį, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.
Pažymėtina, jog atsakovai yra senyvo amžiaus žmonės, turintys sveikatos problemų, neįgalumą, neturintys pakankamai žinių ir suvokimo, jog sudarant sandorį, būtina pasikonsultuoti su profesionaliais teisininkais, kaip patys pripažino, sudarantys pirmą tokį sandorį, laikytini silpnąja sandorio šalimi, kuriems negali būti taikomi tokie patys elgesio standartai, kaip ieškovui. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, vertinamas ieškovo, kaip apdairaus ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojančio asmens, elgesys. Ieškovas yra verslininkas, valdantis daugiau kaip 650 ha žemės, dalyvaujantis įvairiuose Europos Sąjungos projektuose, nuolat besitariantis su teisininkais ir kaip pats R. M. teismo posėdžio metu nurodė, sudaręs ne vieną tokį sandorį, turi nepalyginamai daugiau žinių ir patirties sandorių sudaryme, nei atsakovai. Ieškovui, kaip verslininkui, panašaus pobūdžio sandorių sudarymas ir įvykdymas yra įprasta veikla. Kasacinio teismo praktikoje plėtojama pozicija, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis. Atsakovai 2016 m. balandžio 23 ir 24 d. raštu pranešė ieškovui, jog nutraukia preliminariąsias sutartis arba prašo jas laikyti negaliojančiomis nuo sudarymo momento. Ieškovas to fakto teisme neginčijo.
J. M. už abu parduodamus žemės sklypus 2016-04-20 grąžino preliminariosiose sutartyse numatytą 15 000 Eur sumą į ŽŪB „Žemila“ sąskaitą (84 b. l.), B. G. M. už parduodamą žemės sklypą 2016-04-21 grąžino į ŽŪB „Žemila“ sąskaitą preliminariojoje sutartyje numatytą 7 500 Eur sumą (67 b. l.). Atsakovams J. M. ir J. Š. 2016 m. balandžio 20 d. grąžinus ieškovui sumokėtą 15 000 Eur sumą už žemės sklypus ir atsakovei B. G. M. 2016 m. balandžio 21 d. grąžinus sumokėtą 7500 Eur sumą už žemės sklypą, ieškovas ŽŪB „Žemila“, nesutikdamas su minėtų preliminarių sutarčių nutraukimu, 2016 m. gegužės 16 d. atsakovams atgal pervedė grąžintas sumas pagal minėtas preliminarias sutartis (37-39 b. l.). Tačiau atsakovė B. G. M. ir vėl 2016 m. gegužės 20 d. atgal gražino ieškovo pervestą 7500 Eur sumą (69 b. l.). Atsakovas J. M. savo ir atstovaujamosios J. Š. pervestus 15 000 Eur, ieškovui ŽŪB „Žemila“ vėl gražino 2016 m. gegužės 23 d. (70 b. l.). Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. M. nurodė, jog pirmą kartą atsakovams grąžinus pinigus, jis pamanė, jog jie nori pagalvoti, todėl pasitarė su teisininkais ir vėl pervedė atsakovams pinigus, tačiau antrą kartą atsakovams grąžinus pinigus, jis, veikdamas kaip pakankamai rūpestingas ir atidus žmogus, turėjo susipažinti su gautų pranešimu turiniu, susisiekti su atsakovais ir pasidomėti, kodėl grąžinami pinigai, nesutikdamas su sutarčių nutraukimu, tai ginčyti teisme, bet ieškovas to nepadarė. Beje, ieškovas neginčijo, jog pranešimus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir pinigus iš atsakovų gavo. Todėl atsakovams antrą kartą grąžinus pinigus ieškovui, ieškovas, būdamas verslininkas, laikydamasis apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto, privalėjo pasidomėti ir turėjo suprasti, kad preliminariosios sutartys vykdomos nebus, kad atsakovai žemės jam nebeparduos. Ieškovas, kaip apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, analogiškoje situacijoje apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti 2016 m. balandžio mėnesį, kai gavo iš atsakovų pinigus pirmą kartą ir pranešimus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo, tačiau galutinai jam turėjo paaiškėti faktas, kad jo teisės yra pažeistos – 2016 m. gegužės 23 d., kai antrą kartą gavo visus pinigus už atsakovų parduodamus žemės sklypus. Vadinasi, minėta data pripažintina ieškinio senaties termino eigos pradžia.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2016 m. gegužės 23 d., į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi 2016 m. gruodžio 12 d., netesyboms taikomą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti praleido, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, nenurodė, jo atnaujinti neprašė, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, jų prašymas tenkintinas, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys ir tuo pagrindu atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų J. M., B. G. M. ir J. Š. interesams byloje atstovavo advokato padėjėjas (163 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 400,00 Eur (164-166 b. l.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo, kurias apmokėjo B. G. M., jas jai prašo ir priteisti. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovų prašomos priteisti 400,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, neviršija rekomendacijų leistinų dydžių bei nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atsakovų prašymas tenkintinas, iš ieškovo ŽŪB „Žemila“ atsakovei B. G. M. priteistinos 400,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Šimšė“ interesams byloje advokatas ar advokato padėjėjas neatstovavo, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jis nepateikė (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei B. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo ŽŪB „Žemila“, į. k. 302732354, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo ŽŪB „Žemila“, į. k. 302732354, 13,28 Eur (trylikos eurų, 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.