- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-98-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10873-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Žemila“
- Atsakovas
- B. G. M., J. M., J. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Žemila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Žemila“ ieškinį atsakovams B. G. M., J. M. ir J. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Šimšė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Žemila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų B. G. M., J. M. ir J. Š. po 7 500 Eur baudą iš kiekvieno, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad sudarė su atsakovais preliminarias sutartis. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą aptarė kartu, numatė metams laiko. Ieškovė pasiūlė įrašyti 7 500 Eur baudą kaip netesybas, niekas neprieštaravo. Anksčiau nei po metų laiko, atsakovų parduodamų žemės sklypų savo vardu įsigyti neturėjo galimybės, nes nebuvo žemės sklypų nuomotoja tam tikrą laiką. Netrukus gavo iš atsakovų raštą dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo, jie taip pat grąžino ieškovės sumokėtus pinigus už žemės sklypus. 2016-06-16 gavo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šimšė“ raštą, kad nuomos sutartys nutraukiamos. Dėl to ieškovė turėjo nuostolių, nes dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, deklaruoja valdomus pasėlius, priklausomai nuo jų dydžio gauna piniginę paramą ir pan. Be to, minėtoje žemėje jau buvo pasėję vasarinius rapsus, kuriuos UAB „Šimšė“ leido nusikulti, bet jiems mokestį sumokėjo, toliau sėti jau neleido. Apie nuomos sutarčių nutraukimą ieškovė sužinojo 2016-06-16, tada sužinojo apie savo pažeistas teises, todėl nuo šio termino turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas netesyboms. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017-05-16 priteisė ieškovei iš UAB „Šimšė“ nuostolių atlyginimą, tačiau jų nepakanka visiems nuostoliams padengti, todėl prašo nuostolius atlyginti ir atsakovų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei B. G. M. iš ieškovės ŽŪB „Žemila“ 400,00 bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės ŽŪB „Žemila“ 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas vertino, jog nutraukus preliminariąsias sutartis ar prašant jas laikyti negaliojančiomis ir apie tai informavus ieškovę, pagrindinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys su ieškove sudarytos nebuvo, todėl prievolė sudaryti šias sutartis pasibaigė.
5. Teismas sprendė, jog preliminariųjų sutarčių sudarymo metu (2016-04-09) ieškovė ŽŪB „Žemila“ nebuvo nei atsakovų žemės sklypų bendraturtė, nei minėtos žemės naudotoja ne mažiau kaip vienerius metus, jos žemė nesiribojo su atsakovų parduodama žeme, todėl ji neatitiko LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y., ji tuo metu neturėjo pirmumo teisės įsigyti atsakovų parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Todėl teismas nesutiko, kad atsakovai būtų nepagrįstai atsisakę su ieškove sudaryti pagrindines sutartis, tai lėmė objektyvios priežastys (teisės aktų reikalavimai).
6. Teismas sprendė, kad atsakovai, sudarydami su ieškove preliminariąsias sutartis, žinodami, jog jų parduodami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, t. y., turi specialią paskirtį, todėl tokios žemės pardavimas yra valstybės griežtai kontroliuojamas, nepasidomėjo minėtų žemės sklypų pardavimo sąlygomis ir teisės aktuose nustatyta tvarka, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, neatitiko protingo ir normaliai atidaus žmogaus standarto, dėl ko konstatavo atsakovų kaltę dėl 2016 m. balandžio 9 d. preliminariųjų sutarčių neįvykdymo ir byloje sprendė klausimą dėl nuostolių kompensavimo ieškovei.
7. Tesimas sprendė, kad ieškovei 2016-04-09 preliminariųjų sutarčių sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad ji neturėjo pirmumo teisės įsigyti atsakovų parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, todėl konstatavo ieškovės nesąžiningumą ikisutartinių santykių metu, nepakankamą bendradarbiavimą su atsakovais, pasinaudojimą atsakovų jai rodomu pasitikėjimu, patirties tokių sandorių sudaryme, žinių stoka, konstatavo ir ieškovės kaltę dėl jai galimai atsiradusių nuostolių dėl preliminariųjų sutarčių vykdymo.
8. Teismas sprendė, kad kaip protingas ir apdairus asmuo, būdama verslininkė, kuriai taikomi aukštesni elgesio standartai, nei atsakovams, ieškovė turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys nustatytu terminu (po metų laiko) gali būti ir nesudarytos.
9. Teismas vertino, jog pats pinigų grąžinimo antrą kartą faktas rodo, kad atsakovai neketino vykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis ir parduoti žemę ieškovei, tik sužinoję, jog negali jai žemės parduoti, ieškovę apie tai informavo per labai trumpą laiką, todėl per tokį trumpą laiką ieškovei nuostoliai negalėjo padidėti iki 7 500 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismas nurodė, kad ieškovė savo nuostolių dydžio teisme net neįrodinėjo.
Šalies argumentai
10. Teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo iš UAB „Šimšė“, jos ieškinys iš dalies buvo patenkintas, todėl vertino, jog jos galimi nuostoliai dėl preliminariųjų sutarčių nevykdymo jau yra padengti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sprendė, jog konstatavus abiejų sandorio šalių kaltę dėl sandorio nevykdymo, įvertinus skirtingą šalių patirtį sudarant sandorius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovus atleido nuo atsakomybės, ieškovės reikalavimą jai priteisti iš atsakovų po 7 500 Eur baudos iš kiekvieno atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas sprendė, kad atsakovams antrą kartą grąžinus pinigus ieškovei, ieškovė, būdama verslininkas, laikydamasi apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto, privalėjo pasidomėti ir turėjo suprasti, kad preliminariosios sutartys vykdomos nebus, kad atsakovai žemės jai nebeparduos. Ieškovė, kaip apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, analogiškoje situacijoje apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti 2016 m. balandžio mėnesį, kai gavo iš atsakovų pinigus pirmą kartą ir pranešimus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo, tačiau galutinai jai turėjo paaiškėti faktas, kad jos teisės yra pažeistos – 2016 m. gegužės 23 d., kai antrą kartą gavo visus pinigus už atsakovų parduodamus žemės sklypus. Todėl minėtą datą teismas pripažino ieškinio senaties termino eigos pradžia. Teismas sprendė, kad ieškovė senaties terminą praleido, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, nenurodė, jo atnaujinti neprašė, todėl taikė ieškinio senatį ir ieškinį ir tuo pagrindu atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
13. Apeliaciniu skundu ieškovė ŽŪB „Žemila“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei ŽŪB „Žemila“ iš atsakovų B. G. M., J. M., J. Š. po 7 500 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo patirto nuostolio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Šalių sudarytos preliminariosios sutartys neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Preliminarios sutartys su atsakovais turėjo būti sudarytos iki 2017 m. balandžio 9 d., žemės sklypų nuomos sutartys viešajame registre įregistruotos 2016 m. balandžio 4 d. Šiuo atveju vienerių metų žemės sklypų nuomos terminas, suteikiant pirmumo teisę įsigyti parduodamas žemės sklypus pagal preliminarias sutartis, skaičiuojant nuo žemės sklypų nuomos sutarčių įregistravimo suėjo 2017 m. balandžio 4 d. Tai taip pat neeliminavo apeliantės pirmumo teisės įsigyti preliminariose sutartyse numatytų žemės sklypų. Atsakovai, pasirašydami šias sutartis, buvo supažindinti ir žinojo sutarčių sąlygas. Atsakovams buvo aiškios sutarčių sudarymo sąlygos, juo labiau, kad pagal preliminarias sutartis sumokėta visa kaina už parduodamas žemės sklypus.
13.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė buvo nesąžininga ikisutartinių santykių metu, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, pasinaudodama atsakovų jai rodomu pasitikėjimu, patirties tokių sandorių sudaryme, žinių stoka. Nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl jai galimai atsiradusių nuostolių dėl preliminariųjų sutarčių vykdymo.
13.3. Atsakovai preliminarias sutartis nutraukė/atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes UAB „Šimšė“ pasiūlė didesnę kainą. Visiškai nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad jie yra senyvo amžiaus ir jiems reikėjo nedelsiant parduoti žemę, nes reikėjo lėšų gydymui ir pragyvenimui. Apeliantė visą sumą (po 7 500 Eur) už parduodamus žemės sklypus atsakovams sumokėjo po preliminarių sutarčių pasirašymo, todėl jie galėjo disponuoti šiais pinigais.
13.4. Teismo teiginiai, kad apeliantė neginčijo preliminarių sutarčių nutraukimo, gavus pranešimus iš atsakovų, jog jie neketina vykdyti preliminarių sutarčių, prieštarauja tiek teisiniam reguliavimui, tiek kasacinio teismo praktikai, tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantė neturėjo jokios galimybės ginčyti atsakovų vengimo sudaryti pagrindines sutartis tarp šalių sudarytų preliminarių sutarčių pagrindu. Šiuo atveju apeliantė turėjo teisę tik reikalauti nuostolių atlyginimo.
13.5. Nepagrįsti, prieštaraujantys kasacinio teismo praktikai teismo teiginiai, kad apeliantė savo nuostolių dydžio teisme neįrodinėjo. Apeliantei nebuvo jokio pagrindo įrodinėti nuostolių dydžio, nes preliminariose sutartyse numatytos netesybos ir laikomos apeliantės minimaliais nuostoliais.
13.6. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių pagal preliminariais sutartis atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuostolių atlyginimo kitoje civilinėje yra pertekliniai, nesusiję su nagrinėtina byla.
13.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą. Terminas prievolei įvykdyti pasibaigė 2017 m. balandžio 9 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas netesyboms atlyginti. Atsakovų pinigų grąžinimas dar nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pagrindinės sutartys nebus sudarytos, nes ieškovė atsakovams nurodė, kad nesutinka ir suėjus terminui reikalaus parduoti žemės sklypus. Nurodyti atsakovų veiksmai nesuteikė jokio pagrindo teigti, kad preliminarios sutartys bus neįvykdytos, ir tik gavus UAB „Šimšė“ 2016 m. birželio 16 d. pranešimą apie žemės nuomos sutarčių nutraukimą, tapo aišku, kad žemės sklypai perleisti kitam subjektui. Taigi, ir nurodytu pagrindu taikant ieškinio senaties termino skaičiavimą, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai B. G. M., J. M. ir J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškovė praleido netesyboms taikomą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti, tačiau šio termino pradžia turėjo būti skaičiuojama ne nuo sprendime nurodytos 2016 m. gegužės 23 d., o nuo 2016 m. balandžio 23-24 d., kuomet ieškovė iš atsakovų gavo aiškius ir nedviprasmiškus pranešimus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo, nurodant aiškų jų nutraukimo pagrindą bei ieškovei grąžinant pagal šias sutartis sumokėtus pinigus.
14.2. Teismas teisingai įvertino skirtingą šalių patirtį sudarant tokio pobūdžio sandorius. Ieškovė, kaip verslininkas, galėjo ir turėjo suprasti, kad preliminarių sutarčių tikslai nebus pasiekti dar 2016 m. balandžio mėnesį.
14.3. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, jog „konstatuotina atsakovų kaltė dėl 2016 m. balandžio 9 d. preliminariųjų sutarčių neįvykdymo“. Teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Šimšė“ turėjo pirmumo teisę ne tik įsigyti atsakovų parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau ir juos išsinuomoti. Ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad ji nuo 2017 m. balandžio 4 d. būtų įgijusi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus ir sudaryti pagrindines jų pirkimo – pardavimo sutartis yra nepagrįstas.
14.4. Atsakovai įsitikinę, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų civilinės atsakomybės jiems taikymą. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovė su atsakovais žemės nuomos sutartis pasirašė 2016 m. balandžio mėnesį atgaline data – 2016-01-12, todėl pirmumo teisę pirkti atsakovų parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus būtų įgijęs tik po metų laiko. Ieškovė minėtą aplinkybę žinojo, todėl ir nustatė pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2017-04-09, tačiau dėl tokio ilgo termino nustatymo niekaip neinformavo atsakovų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, neįvykdžius preliminarių sutarčių sąlygos sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškinio senaties taikymo.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarė tris privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis: 1) penkerių metų laikotarpiui su B. G. M. dėl 2.8162 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) dviejų metų laikotarpiui su J. M. dėl 2.8284 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 3) dviejų metų laikotarpiui su J. Š. dėl 2,8374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių sudarymo faktas 2016-04-04 buvo įregistruotas viešame registre. 2016 m. balandžio 9 d. ieškovė sudarė tris preliminariąsias sutartis su atsakovais, kuriomis atsakovai įsipareigojo nurodytus žemės sklypus parduoti ieškovei, o ieškovė kiekvienam iš atsakovų sumokėti žemės sklypo kainą - 7500 Eur. Ieškovė po sutarčių pasirašymo kiekvienam atsakovui pinigus privalėjo sumokėti iki 2016-04-12, sumokėjo 2016 m. balandžio 11 d., žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių pasirašymo terminas buvo numatytas iki 2017 m. balandžio 9 d. Atsakovai pasirašytų sutarčių 7 punkte patvirtino, kad į ketinamą parduoti žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų. Preliminariųjų sutarčių sudarymo faktas 2016-04-11 įregistruotas viešajame registre.
17. Ieškovė 2016 m. balandžio 23 d. gavo pranešimą iš J. M. dėl jo ir J. Š. preliminariųjų sutarčių nutraukimo tarpusavio susitarimu, o nesutikus - laikyti jas negaliojančias nuo jų patvirtinimo momento. 2016 m. balandžio 24 d. ieškovė taip pat gavo pranešimą iš B. G. M. dėl preliminariosios sutarties nutraukimo tarpusavio susitarimu, o nesutikus - laikyti negaliojančia nuo jos patvirtinimo momento. Pranešimuose nurodyta, kad atsakovai nebuvo susipažinę su teisės aktais dėl žemės sklypų pardavimo, negavo leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir nepranešė raštu pirmumo teise turintiems asmenims dėl žemės sklypų pardavimo. J. M. už abu parduodamus žemės sklypus 2016-04-20 grąžino preliminariosiose sutartyse numatytą 15 000 Eur sumą į ŽŪB „Žemila“ sąskaitą, B. G. M. už parduodamą žemės sklypą 2016-04-21 grąžino į ŽŪB „Žemila“ sąskaitą preliminariojoje sutartyje numatytą 7 500 Eur sumą.
18. Atsakovams J. M. ir J. Š. 2016 m. balandžio 20 d. grąžinus ieškovei sumokėtą 15 000 Eur sumą už žemės sklypus ir atsakovei B. G. M. 2016 m. balandžio 21 d. grąžinus sumokėtą 7500 Eur sumą už žemės sklypą, ieškovė, nesutikdama su minėtų preliminarių sutarčių nutraukimu, 2016 m. gegužės 16 d. atsakovams atgal pervedė grąžintas sumas pagal minėtas preliminarias sutartis. Atsakovė B. G. M. 2016 m. gegužės 20 d. atgal gražino ieškovės pervestą 7500 Eur sumą, o atsakovas J. M. savo ir atstovaujamosios J. Š. pervestus 15 000 Eur ieškovei gražino 2016 m. gegužės 23 d. 2016 m. birželio 2 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartis ieškovės nuomojamus žemės sklypus įsigijo trečiasis asmuo UAB „Šimšė“, kuris 2016 m. birželio 16 d. pranešimu „Dėl sutarčių nutraukimo“ pranešė ŽŪB „Žemila“, kad nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks su ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarytas žemės nuomos sutartis. Ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl netesybų pagal preliminariąsias sutartis sumokėjimo, tačiau atsakovai netesybas mokėti ieškovei atsisakė.
Dėl nuostolių atlyginimo
19. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, todėl preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
20. Nagrinėjamu atveju šalims sudarius žemės sklypų preliminariąsias pirkimo pardavimo sutartis, atsakovai pranešė ieškovei apie preliminarių sutarčių nutraukimą tarpusavio susitarimu, o nesutikus - laikyti jas negaliojančiomis nuo jų patvirtinimo momento. Tokiais savo pranešimais ieškovei atsakovai atsisakė sudaryti žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, motyvuodami tuo, kad atsakovai nebuvo susipažinę su teisės aktais dėl žemės sklypų pardavimo, negavo leidimų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir nepranešė raštu pirmumo teise turintiems asmenims dėl žemės sklypų pardavimo. Kadangi atsisakiusios sudaryti sutartį šalies negalima priversti sudaryti pagrindinės sutarties, šiuo atveju nukentėjusios šalies interesas ginamas taikant nuostolių atlyginimo institutą, ieškovė pareiškė ieškinį dėl netesybų priteisimo iš atsakovų – po 7500 Eur iš kiekvieno pagal preliminariose sutartyse numatytas sąlygas.
21. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys buvo nesudarytos dėl atsakovų kaltės – atsakovai nepasidomėjo minėtų žemės sklypų pardavimo sąlygomis ir teisės aktuose nustatyta tvarka, nesikonsultavo su profesionaliais teisininkais, nors turėjo galimybę, nepakankamai atidžiai skaitė sutartis, nesigilino į tekstą, visko neįvertinę pasirašė, kodėl taip pasielgė, teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo, skubėjo parduoti žemės sklypus, tačiau tai nėra pateisinama priežastis, t.y. sudarydami sutartis nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, neatitiko protingo ir normaliai atidaus žmogaus standarto. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pripažino, jog sudarydama preliminariąją sutartį žinojo, kad ji pagal įstatymo nuostatas neturi teisės pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš atsakovų.
23. Pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos (nuo 2014-05-01) 5 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turėjo: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Preliminariųjų sutarčių sudarymo momentu ieškovė nei vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų neatitiko, šios aplinkybės ieškovė neginčija. Tokiu atveju atsakovai, nusprendę žemės sklypą parduoti ieškovei, privalėjo laikytis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3–6 dalyse nustatytų procedūrų.
24. Nors ieškovė žinojo, kad preliminarių sutarčių sudarymo metu neturi pirmumo teisės pirkti žemės sklypus iš atsakovų, sudarė su atsakovais žemės sklypų nuomos sutartis ir numatė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo datą po metų, tokiu būdu įgydama pirmumą prieš kitus subjektus, kurie jau turėjo egzistuojančią teisę šią žemę pirkti, tuo pažeisdama imperatyvias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas. Ieškovė su atsakovais žemės nuomos sutartis pasirašė 2016 m. balandžio mėnesį atgaline data – 2016-01-12, viešame registre jas įregistravo 2016-04-04, todėl pirmumo teisę pirkti atsakovų parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus ieškovė būtų įgijusi tik po metų laiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad preliminariųjų sutarčių sudarymo metu ieškovė žinojo, kad pirmumo teisės pirkti žemės sklypus neturi, todėl numatė pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą po metų, nes tuo laikotarpiu trečiasis asmuo UAB „Šimšė“ jau turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovų parduodamus žemės sklypus, buvo jų žemės sklypų naudotojas daugiau negu 10 metų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, kaip protingas ir apdairus asmuo, būdama verslininkė, kuriai taikomi aukštesni elgesio standartai, nei atsakovams, turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys nustatytu terminu (po metų laiko) gali būti ir nesudarytos. Apeliantas nurodė, kad preliminarios žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys ir buvo sudarytos todėl, kad ieškovė po metų (kaip žemės nuomininkė) būtų įgijusi pirmumo teisę ją įsigyti. Tačiau tokiomis sutartimis pažeidžiama imperatyvi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka ir paneigiama kitų subjektų galimybė pirkti žemės ūkio paskirties žemę, jau turinčių pirmumo teisę ją įsigyti.
25. CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, sudarę preliminarias žemės sklypų įsigijimo sutartis, praėjus trumpam laiko tarpui jų atsisakė ir nurodė, kad sutarčių atsisako tikslu nepažeisti galiojančių teisės aktų, kelis kartus grąžino ieškovei jos pervestas pinigines lėšas už parduodamą žemę. Ieškovė, žinodama, kad preliminarių sutarčių sudarymo metu neturi teisės įsigyti žemės sklypus, nepaisydama įstatymo nuostatų sudarė preliminarias sutartis, todėl, kaip jau buvo minėta, turėjo suvokti, kad pirkimo-pardavimo sutartys ateityje gali būti nesudarytos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovus atleido nuo atsakomybės, nes prievolė sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės.
26. Be to pažymėtina, kad privatinės teisės erdvėje asmenys gali savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau tokia jų teisė nėra absoliuti. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir gero moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.5 straipsnio nuostatos įpareigoja asmenis vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ne tik jiems įgyvendinant savo teises, bet ir savo susitarimu nustatant tarpusavio teises ir pareigas, vadinasi, ir sudarant sutartis bei jas įgyvendinant. Šių reikalavimų įtvirtinimą lemia būtinybė užtikrinti visų visuomenės narių teisių ir interesų derinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje pasakyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Asmens veiksmai, kai jis įgyvendina savo teisę ne pagal jos paskirtį, net ir neturint tiesioginio tikslo padaryti žalos kitų asmenų interesams, gali objektyviai padaryti žalos kitiems asmenims. Todėl tais atvejais, kai civilinės teisės įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, jos nebus ginamos (CK 1.137 str. 3 d., 5 d.). Teisė negina ir negali ginti nesąžiningo asmens (Lietuvos apeliacinio teismo 2014m. birželio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-864/2014).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuostolių atlyginimu, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
29. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
30. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
31. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog apie savo pažeistas teises, t. y., kad jau nebus vykdomos preliminariųjų sutarčių, sudarytų su atsakovais, sąlygos, sužinojo tik 2016-06-16, gavusi raštą iš UAB ,,Šimšė“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties termino, taikomo netesyboms, nepraleido, į teismą su ieškiniu kreipėsi laiku. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.
33. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016-04-23 gavo pranešimą iš atsakovų J. M. dėl jo ir J. Š. preliminariųjų sutarčių nutraukimo, o 2016-04-24 – iš atsakovės B. G. M. dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Kaip jau buvo minėta, toks pranešimas yra vertinamas kaip atsisakymas sudaryti pagrindines sutartis. Ieškovė yra verslo subjektas, kuris savo veikloje dažnai susiduria su sandorių sudarymu. Iš atsakovų pranešimų turinio matyti, kad jie aiškiai išreiškė atsisakymą sudaryti sutartį, todėl gavusi pranešimus ieškovė turėjo sužinoti, kad jos teisė yra pažeista. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016m. gruodžio 12d., pažeidė 6 mėnesių terminą kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas.
34. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.
35. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl praleido 6 mėnesių terminą kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas, iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad tokios aplinkybės egzistavo ieškinio senaties termino eigos metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės reikalavimui ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Nors atsakovai buvo pareiškę prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, iki bylos nagrinėjimo įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.