Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Žemila“ ( toliau - ŽUB „Žemila“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šimšė“( toliau – UAB „Šimšė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad 2016 m. sausio 12 d. UAB „Žemila“ su žemės sklypų savininkais B. G. M., J. M. ir J. Š.( atstovaujama J. M.) sudarė tris privačios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nuomos sutarčių sudarymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, tačiau 2016 m. birželio 16 d. ieškovas gavo pranešimą iš UAB „Šimšė“( naujojo nuomojamų žemės sklypų savininko), kad UAB „Šimšė“ nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks visas tris 2016 m. sausio 12 d. sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis, dėl sekančių priežasčių: sklypų riboženklių sunaikinimas; nuomos sutarčių sąlygų netenkinimas; žemės sklypai yra netoli gyvulininkystės pastatų, todėl reikalingi gyvulininkystės plėtrai. Ieškovas, nesutikdamas su žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimu prieš terminą, pateikė atsakovui pretenziją vykdyti iš buvusių žemės savininkų perimtus įsipareigojimus pagal Žemės sklypų nuomos sutartis ir netrukdyti ŽŪB „Žemila“ vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotose žemės sklypuose. Tačiau atsakovas į pateiktą pretenziją nereagavo ir ieškovui nuėmus rapsų derlių, nebeleidžia ieškovui naudotis ir vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotose žemės sklypuose. Ieškovo nuomone, atsakovas, nupirkęs žemės sklypus, perėmė buvusių žemės sklypų savininkų teises ir pareigas, atsiradusias pagal privačios žemės nuomos sutartis. Terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisinis reglamentavimas numato, kad terminuota žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta tik esant įstatymo numatytiems specialiems nutraukimo pagrindams arba konstatavus esminių sutarties pažeidimų. Atsakovas 2016m. birželio 16d. pranešime pateikė bendro pobūdžio argumentus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, kurie nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti žemės sklypų nuomos sutarčių, todėl atsakovas, netinkamai vykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovo 2016 m. birelio 2 d. paraiška paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti patvirtina, kad 2016 metais ieškovas žemės sklypuose augino rapsus, o 2017 metais ieškovas privalo taikyti sėjomainą, todėl ketino sėti grūdines kultūras (žieminius kviečius), tačiau atsakovui nepagrįstai vienašališkai nutraukus Žemės nuomos sutartis, ieškovas nebegali vykdyti žemės ūkio veiklos, todėl patiria ir ateityje patirs nuostolius. Taip pat ieškovas neteks Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemės ūkiui už šiuos Žemės sklypus. Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skaičiuokle pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti 11 532,96 Eur nuostolių( pagal skaičiuoklę kviečių standartinė vertė yra 681,19 Eur/ha, ieškovo nuostolis už derlių iš nuomojamų plotų už 2017 – 2018 metus būtų buvęs 5 777,85 Eur (681,19 Eur/ha x 8,482 ha x 1 metai); už 2018 – 2021 metus būtų buvęs 5 755,11 Eur (681,19 Eur/ha x 2,8162 ha x 3 metai). Be to, ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo patirto nuostolio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.