Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-860-854/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
e2-860-854/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00716-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dainesta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-860-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00716-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainesta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dainesta“.

2. Nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, tarp jos ir G. K. 2023 m. sausio 6 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023-01/42 pagrindu jai buvo perleista 7 577,50 Eur dydžio reikalavimo teisė ir visos su ja susijusios teisės į skolininkės UAB „Dainesta“ skolą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 26 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1812/2022. Antstolis Gintaras Badikonis 2023 m. liepos 17 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-40-12695, kuriame nurodė, kad atsakovė neturi turto ir lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovė turi 115 749,20 Eur nepadengtų įsiskolinimų, registruoti 27 antstolių raginimai. Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. bendrovėje nėra darbuotojų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Dainesta“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Penktas šansas“. Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. gegužės 6 d., bendrovės vadovas yra D. K. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.

4. Įvertinęs viešų registrų, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, teismas nustatė, kad: atsakovė nekilnojamojo turto neturi; atsakovės vardu registruota transporto priemonė RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai taikomas areštas; darbuotojų bendrovėje nėra; duomenų apie juridinius faktus, susijusius su įkeitimo lakštais (hipoteka) viešuose registruose nėra; atsakovės turtui pritaikytas areštas; antstoliai vykdo 20 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš atsakovės; Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-11-392/2024 pagal ieškovo V. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Active Construction Management“, kurioje atsakovė UAB „Dainesta“ įtraukta kreditore.

5. Iš atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės atskaitomybės už 2023 metus teismas nustatė, kad atsakovės turtas sudaro 256 411 Eur (trumpalaikis turtas – 232 501 Eur, kuris, remiantis teismų praktika, įprastai nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinėms prievolėms vykdyti), o mokėtinos sumos – 449 973 Eur. Teismas nenustatė duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė būklė nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, atsakovės įsipareigojimai kreditoriui galėtų būti įvykdyti ateityje.

6. Teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsakovei buvo suteikta galimybė sumokėti skolas, todėl buvo atidėtas teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė per teismo suteiktą papildomą laikotarpį visos skolos nesumokėjo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė pagrindžia, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad teismas turi teisę vieną kartą pratęsti terminą nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo priimti, be kita ko, tai, jog atsakovė nesugebėjo įvykdyti prievolių pareiškėjai per teismo suteiktą papildomą laikotarpį, ieškovės teismui pateikto 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymo dar kartą atidėti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą netenkino.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, teismas konstatavo, jog atsakovė yra nemoki, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Dainesta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra negyvybinga ir nemoki. Priešingai, atsakovė yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovės negalėjimas sumokėti skolas buvo laikinas.

9.2. Teismas nepagrįstai atsakovės nemokumą konstatavo, įvertinęs tik 2023 metų bendrovės finansinius duomenis. Atsakovė beveik su visais savo kreditoriais yra atsiskaičiusi, skolos kreditoriams atskirojo skundo padavimo dieną sudaro tik apie 20 000 Eur – 25 000 Eur (tam pagrįsti atsakovė artimiausiu metu pateiks 2024 m. rugsėjo 30 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

9.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu padengė didžiąją dalį skolos ieškovei, t. y. 2024 m. liepos 22 d. pervedė jai 2 000 Eur, o 2024 m. rugsėjo 19 d. – 3 000 Eur. Todėl atskirojo skundo padavimo dieną atsakovės skola ieškovei sudaro vos 2 577,50 Eur. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė yra pajėgi vykdyti ūkinę komercinę veiklą, uždirbti pajamas ir atsiskaityti su savo kreditoriais, o bankroto bylos iškėlimas atsakovei yra pernelyg griežta ir perteklinė priemonė.

9.4. Atsakovė banko sąskaitoje turi 8 902,01 Eur lėšų likutį, tačiau kol kas šiomis lėšomis disponuoti negali, jos yra areštuotos. Panaikinus skundžiamą nutartį, antstolis paskirstys areštuotas lėšas likusiems kreditoriams, taip žymiai sumažindamas atsakovės turimas skolas. Be to, iš banko sąskaitos išrašo matosi lėšų judėjimas banko sąskaitoje, o tai patvirtina, kad atsakovė vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą.

9.5. Šiuo metu bendrovėje dirba 1 darbuotojas. Pažymėtina, kad darbuotojų kiekio augimas nėra tiesiogiai susijęs su generuojamu bendrovės pelnu; bendrovės apyvarta yra susijusi su darbuotojų sugebėjimu operatyviai ir naudingai atlikti užduotis; darbuotojų kiekis yra susijęs su kaštais, taigi per didelis darbuotojų kiekis ir (ar) darbuotojai, dirbantys neefektyviai, mažintų bendrovės pelną. Nesuprantama, kokiais paskaičiavimais teismas rėmėsi, apskaičiuodamas vieno darbuotojo maksimalų tikėtiną pelningumą.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens. Byloje esančių įrodymų teismui nepakako tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją atsakovės finansinę padėtį, skolų kreditoriams dydį, atsakovės realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles. Teismas atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, neišsiaiškinęs tikrosios atsakovės finansinės padėties, skolų dydžio kreditoriams, todėl neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl jos finansinės padėties. Atsakovė yra nemoki ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų.

10.2. Atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai. Atsakovės skola ieškovei nebuvo padengta ne vienerius metus, ją buvo bandyta išieškoti ne tik pasitelkiant antstolį, bet ir ieškovės aktyviais veiksmais, tačiau nesėkmingai.

10.3. Atsakovė nesugebėjo padengti įsiskolinimo ieškovei nuo pat jo atsiradimo momento, todėl jos finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio. Be to, atsakovė negali įvykdyti turtinių prievolių ir kitiems kreditoriams, dėl kurių reikalavimų antstoliai vykdo net 20 vykdomųjų bylų.

10.4. Atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo dieną (2024 m. spalio 11 d.) atsakovė vis dar nėra padengusi skolos likučio, todėl manytina, kad ji nėra suinteresuota įvykdyti savo prievolę ieškovei ir kelis mokėjimus atliko tik siekdama išvengti bankroto bylos. Ieškovė neturi duomenų, kaip ir kada ši skola bus padengta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Dainesta“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. liepos 22 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymų Nr. 282 ir Nr. 304 kopijas dėl 2 000 Eur ir 3 000 Eur sumokėjimo ieškovei, 2024 m. spalio 1 d. UAB „Dainesta“ banko sąskaitos išrašą, išrašą apie bendrovę iš internetinio puslapio rekvizitai.lt – ir prašo šiuos įrodymus priimti į bylą. Nurodo, kad pateikti įrodymai yra svarbūs, sprendžiant dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą buvimo.

14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl 2 000 Eur ir 3 000 Eur sumokėjimo ieškovei, nėra. Ieškovė pati pateikė įrodymus ir nurodė, kad atsakovė sumokėjo nurodytas sumas ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2024 m. liepos 22 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymų Nr. 282 ir Nr. 304 kopijų dėl 2 000 Eur ir 3 000 Eur sumokėjimo ieškovei priėmimas šioje byloje neturi esminės reikšmės ginčo klausimui pagal apibrėžtas jo ribas teisingai iš visapusiškai išnagrinėti, todėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus (mokėjimo nurodymus) atsisako priimti.

16. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė ir 2024 m. spalio 1 d. UAB „Dainesta“ banko sąskaitos išrašą. Atsakovė nurodo, kad jos banko sąskaitoje yra 8 902,01 Eur piniginių lėšų likutis, tačiau šiomis lėšomis atsakovė disponuoti laikinai negali, nes lėšos yra areštuotos antstolio. Be to, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą apie bendrovę iš internetinio puslapio rekvizitai.lt Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais atsakovės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad jie yra susiję su ginčo klausimu ir gali turėti reikšmės tinkamam ir visapusiškam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl juos priima. Aptariamų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Be to, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir dėl jų pateikti poziciją atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 12, 17, 42 straipsniai).

17. Taip pat atsakovė 2024 m. spalio 29 d. (teismo posėdžio dieną) apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti: 1) UAB „Dainesta“ kreditorių ir debitorių sąrašus; 2) įrodymus apie UAB „Dainesta“ jau įvykdytų sutarčių dalies kainos sulaikymą pas užsakovus.

18. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė teikia Galutinius darbų atlikimo aktus, kurie buvo sudaryti 2022-2023 metais, informacija apie kainos sulaikymus pagal įvykdytas sutartis taip pat egzistavo dar 2020-2023 metais, tačiau nenurodo aplinkybių, kodėl naujai teikiami minėti dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nors išrašai iš apeliantės buhalterinės apskaitos sistemos suformuoti 2024 m. spalio 15 d., nenurodoma, kodėl jie negalėjo būti suformuoti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodoma ir tai, kodėl šie dokumentai apeliacinės instancijos teismui teikiami tik 2024 m. spalio 29 d. Pabrėžtina, kad ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021). Be to, apeliantė nenurodo, kaip teikiami įrodymai patvirtina apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl įmonės mokumo bei gyvybingumo. Vien tai, kad bendrovė turi skolininkų, kaip ir tai, kad 2025 – 2026 metais ji tikisi atgauti garantijos pagrindu sulaikytas sumas iš užsakovų, savaime neturi reikšmės esamuoju laiku atliekamam teisiniam bendrovės (ne)mokumo vertinimui, nes nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad šias sumas apeliantė neabejotinai gaus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad net ir iškėlus bendrovei bankroto bylą, iš tikrųjų pasikeitus faktinei finansinei situacijai ir atsiradus JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, gali būti sprendžiama dėl bankroto bylos nutraukimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės teikiami įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, jų priėmimas šioje byloje neturi esminės reikšmės ginčo klausimui teisingai ir visapusiškai išnagrinėti. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės 2024 m. spalio 29 d. pateiktus papildomus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą

20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji yra negyvybinga ir nemoki. Priešingai, atsakovė yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė nurodė, kad jos negalėjimas sumokėti skolas buvo laikinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovės pozicijai dėl toliau nurodomų motyvų.

Žemesnės instancijos teismas

21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

22. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia atkleidžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

25. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi, kuria priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir įpareigojo atsakovės vadovą iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikti teismui: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma: asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie, jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Atsakovė (jos vadovas) duomenų pirmosios instancijos teismui neteikė nei iki nurodytos datos, nei vėliau, pareiškėjos ir atsakovės bendru prašymu atidėjus bylos nagrinėjimą.

27. Byloje nustatyta, kad atsakovės paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2023 metus, pagal juos įmonės turtas sudaro 256 411 Eur, iš jo trumpalaikis turtas sudaro 232 501 Eur, o mokėtinos sumos 449 973 Eur. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad iš esmės visą bendrovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, tačiau nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojantis ir galintis būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Apeliantė atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jos deklaruojamas trumpalaikis turtas laikytinas realiai egzistuojantis ir gali būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti (CPK 178 straipsnis).

28. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė neturi nekilnojamo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovės vardu registruota transporto priemonė RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai 2023 m. sausio 18 d. pritaikytas areštas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje dirba vienas asmuo. Pagal Hipotekos registro duomenis nėra įrašų apie juridinius faktus, susijusius su įkeitimo lakštais (hipoteka). Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovės turtui pritaikytas turto areštas (turto arešto mastas – 43 037,95 Eur). Antstolių informacinės sistemos duomenimis apeliantės atžvilgiu vykdoma 20 išieškojimo bylų. Bendra aktyviose vykdomosiose bylose iš apeliantės išieškoma suma siekia 80 000 Eur.

29. Nors atsakovė teigia, kad beveik su visais savo kreditoriais yra atsiskaičiusi, skolos kreditoriams atskirojo skundo padavimo dieną sudaro tik apie 20 000 Eur – 25 000 Eur, įrodymų apie tai apeliantė nepateikė. Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, vien tik iš apeliantės priverstinai aktyviose vykdomosiose bylose išieškoma bendra suma siekia 80 000 Eur ir duomenų.

30. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nemokumą konstatavo, įvertinęs tik 2023 metų bendrovės finansinius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais apeliantės argumentais pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik 2023 m. bendrovės finansinius duomenis, bet ir kitus įrodymus, kurie patvirtina atsakovės nemokumą – tai, jog atsakovė neturi nekilnojamo turto, vienintelei atsakovės vardu registruotai transporto priemonei taikomas areštas bei tai, jog atsakovės atžvilgiu vykdoma 20 išieškojimo bylų.

31. Atsakovė nurodė, kad banko sąskaitoje turi 8 902,01 Eur lėšų likutį, tačiau kol kas šiomis lėšomis disponuoti negali, jos yra areštuotos. Apeliantės teigimu, panaikinus skundžiamą nutartį, antstolis paskirstys areštuotas lėšas likusiems kreditoriams, taip žymiai sumažindamas atsakovės turimas skolas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus apeliantės argumentus, pabrėžia, kad šie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik jos spėjimais, todėl atmestini. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad sąskaitoje esančio lėšų likučio panaudojimas leistų iš esmės sumažinti atsakovės turimas skolas, kai vien aktyviose vykdomosiose bylose išieškoma suma apeliantės atžvilgiu siekia net 80 000 Eur.

32. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ji bylos nagrinėjimo metu padengė didžiąją dalį skolos ieškovei, t. y. 2024 m. liepos 22 d. pervedė 2 000 Eur, o 2024 m. rugsėjo 19 d. – 3 000 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepagrindžia, jog apeliantė yra pajėgi vykdyti ūkinę komercinę veiklą, uždirbti pajamas ir atsiskaityti su pareiškėja ir kitais savo kreditoriais. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės minėtas aplinkybes bei suteikė atsakovei galimybę sumokėti visą skolą, t. y. teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atidėtas. Tačiau atsakovė per pirmosios instancijos teismo suteiktą papildomą laikotarpį skolos likučio pareiškėjai, sudarančio mažiau nei 3 000 Eur, nesumokėjo, nors ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui būtų leidusi vertinti pagrindo atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą buvimą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Sutiktina ir su pareiškėjos argumentais, kad apeliantė nedengė įsiskolinimo ieškovei ilgą laiką nuo pat jo atsiradimo momento, todėl yra pagrindas spręsti, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra rimti ir ilgalaikio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad apeliantė negali vykdyti įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, patvirtina vykdomi priverstiniai išieškojimai. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė laiku negali įvykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

33. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu bendrovėje dirba 1 darbuotojas ir tai esą patvirtina įmonės gyvybingumą ir vykdomos ūkinė veiklos realumą. Pažymėjo, kad darbuotojų kiekio augimas nėra tiesiogiai susijęs su generuojamu bendrovės pelnu; bendrovės apyvarta yra susijusi su darbuotojų sugebėjimu operatyviai ir naudingai atlikti užduotis; darbuotojų kiekis yra susijęs su kaštais, taigi per didelis darbuotojų kiekis ir (ar) darbuotojai, dirbantys neefektyviai, mažintų bendrovės pelną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti.

34. Pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, jog bendrovėje dirbančių darbuotojų nėra. Šiuo metu iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovėje dirba 1 darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendrovės vykdoma veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, stogų dengimas ir kt. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad bendrovės veikla yra susijusi su statyba, sprendžia, jog tai, kad bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, papildomai patvirtina, jog įmonė nėra gyvybinga ir (ar) yra pajėgi toliau vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, generuoti pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Nors darbuotojų skaičius nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos verslo subjekto pelningumui, tačiau šis veiksnys yra reikšmingas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, be kita ko, įvertinus ir tai, kad aktyvios veiklos laikotarpiu bendrovė darbuotojų turėdavo daugiau.

35. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė apskritai neįrodinėjo savo gyvybingumo (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), iš esmės visi jos pateikti duomenys susiję su bendrovės finansine padėtimi. Į bylą nėra pateikta sudarytų (vykdomų, planuojamų vykdyti) sutarčių ar kitokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie apeliantės vykdomos ar realiai ketinamos vykdyti ūkinės komercinės veiklos realumą. Su skundu pateikti nauji įrodymai – bendrovės banko sąskaitos išrašas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė vykdo tokią realią ūkinę veiklą, kuri generuotų pakankamas pajamas ir leistų atkurti bendrovės mokumą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad apeliantės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau –VSDFV) šiai dienai sudaro 857,86 Eur. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

36. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, neišsiaiškinęs tikrosios atsakovės finansinės padėties, skolų dydžio kreditoriams, todėl neatskleidė bylos esmės. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

37. Pabrėžtina, kad pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga paprašyti pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-763-934/2024, 36 punktas).

38. Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Nagrinėjamu atveju apeliantė tokių duomenų nepateikė. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, neišsiaiškinęs atsakovės finansinės padėties, priešingai, teismas ištyrė ir įvertino tiek proceso dalyvių pateiktus įrodymus, tiek ir viešųjų registrų duomenis. Atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti visus turimus jos mokumą ir gyvybingumą pagrindžiančius įrodymus, be to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija atsakovei suteikė galimybę sumokėti skolas ir teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atidėtas, tačiau atsakovė per teismo suteiktą papildomą laikotarpį visos skolos taip ir nesumokėjo, įrodymų, pagrindžiančių jos pakankamą finansinę padėtį ir gyvybingumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022).

Dėl bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, jog jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad jos įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, o byloje esant duomenų, jog jos skolos ir toliau nemokamos, nenustačius bendrovės gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė yra nemoki ir yra visos sąlygos jai iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

40. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavo, įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Dėl šios priežasties atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė