- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-586-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00306-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žilvinas Terebeiza, Loreta Bujokaitė, Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- Kredito unijos „Saulėgrąža“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pagal ieškovės Kredito unijos „Saulėgrąža“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kredito unija „Saulėgrąža“ pateikė teisme ieškinį atsakovams V. P. ir V. P., kuriuo prašė iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei Kredito unijai „Saulėgrąža“ nuosavybės teise priklausančio negyvenamojo pastato – laidojimo namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-10-26 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0190/17/00441 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąjį pastatą – laidojimo namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtą pastatą ieškovė įgijo priverstinio išieškojimo iš atsakovo V. P. turto metu, pateikusi antstoliui sutikimą perimti neparduotą iš antrųjų varžytynių atsakovo turtą. Nurodė, kad ieškovė neturi galimybės patalpomis naudotis ir net į jas patekti, kadangi jose iki šiol gyvena atsakovas ir jo motina. 2019-01-04 ieškovė raštu pateikė atsakovams raginimą išsikelti ir atlaisvinti patalpas iki 2019-02-07, tačiau atsakovai neišsikėlė, o 2019-02-01 pateikė ieškovei prašymą leisti gyventi patalpose iki 2019-05-01. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai stengiasi kuo ilgiau išvengti patalpų atlaisvinimo ir siekia toliau gyventi patalpose ieškovės sąskaita. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip patalpų savininkės, nuosavybės teisę, kadangi ieškovė neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Atsakovai šiuo metu naudojasi ieškovės patalpomis neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovės ir atsakovų nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, teisme paaiškino, kad negyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovui V. P. ir jame jis vykdė komercinę-ūkinę veiklą. 2015-04-15 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 43 000,00 Eur kreditą paskolų refinansavimui ir vartojimo reikmėms. Dėl finansinių sunkumų negalėdamas tinkamai įvykdyti prievolės grąžinti kreditą, atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas leisti dengti suteiktą kreditą savarankiškomis išmokomis po 300,00 Eur per savaitę bei netaikyti priverstinio išieškojimo, tačiau ieškovė kreipėsi į antstolį ir inicijavo priverstinį išieškojimą. Neturėdami kito gyvenamojo būsto atsakovai gyvena minėtame pastate, kuriame laikomi ir jų daiktai. Atsakovai sprendžia klausimą dėl kreipimąsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo ieškovės sukčiavimo atsakovų atžvilgiu. Be to, kreipėsi į ieškovę leisti laikinai gyventi patalpose, kol nesuras kitos gyvenamosios patalpos, tačiau ieškovė pateikė ieškinį dėl jų iškeldinimo. Pažymėjo, kad pastato administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų išlaidas apmoka atsakovai, įsiskolinimo neturi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovų iškeldinimas iš pastato tragiškai atsilieps jų šeimos gyvenimui, sveikatai ir net gyvybei, kadangi atsakovė V yra neįgali ir senyvo amžiaus, o atsakovas taip pat turi rimtų sveikatos problemų.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-09-03 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – iškeldino atsakovus V. P. ir V. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei Kredito unijai „Saulėgrąža“ nuosavybės teise priklausančio pastato – laidojimo namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams V. P. ir V. P. kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovo V. P. ieškovės Kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai 37,50 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės V. P. ieškovės Kredito unijos „Saulėgrąža“, naudai 37,50 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo V. P. valstybės naudai 5,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovės V. P. valstybės naudai 5,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Atsakovai nagrinėjamoje byloje neginčija ieškovės nuosavybės teisės į aptariamą pastatą įgijimo pagrindo, byloje taip pat nepateikta duomenų, kad 2018-10-26 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0190/17/00441 būtų pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai neginčija ir savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, o taip pat ir antstolio veiksmų, vykdant priverstinį skolos išieškojimą;
5.2. Ieškovas įrodė ir teismui visiškai nekyla abejonių dėl to, kad ieškovė nuo 2018-10-26 yra teisėta laidojimo namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis);
5.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų būtų sudaryti nuomos ar panaudos sandoriai arba kitokie susitarimai dėl naudojimosi ieškovei priklausančiu pastatu, todėl akivaizdu, kad be jokio teisėto pagrindo naudodamiesi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir suteikti atsakovams galimybę (laiką) susirasti kitą gyvenamąją patalpą (b. l. 146-150).
7. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Negalėdamas įvykdyti skolinių įsipareigojimų, atsakovas ieškovei kelis kartus siuntė prašymus, kuriuose prašė įsipareigojimą dengti savarankiškomis išmokomis po 300,00 Eur per savaitę bei netaikyti priverstinio išieškojimo, tačiau ieškovė ignoravo minėtus prašymus ir kreipėsi pas antstolį. Be to, varžytinėse ginčo turtą įgijo už dvigubai mažesnę sumą, nei buvo įvertintas įkeičiamas negyvenamasis pastatas;
7.2. Atsakovai kelis kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti laikinai gyventi ginčo patalpose, kol nesuras kitos gyvenamosios vietos, tačiau teismas neatsižvelgė į minėtus atsakovų argumentus, net nepasisakė dėl minėtų aplinkybių;
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra invalidė, senyvo amžiaus, o atsakovas V. P. turi rimtų sveikatos problemų;
7.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė be jokios priežasties ir įspėjimo atjungė elektros energiją ginčo pastate. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip neteisėtas ir nepriimtinas, tik norint paveikti atsakovus, kad jie atsisakytų pasinaudoti savo pocesinėmis teisėmis byloje ir aiškiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus;
7.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai be jokio teisėto pagrindo naudodamiesi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, teises disponuoti nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį;
7.6. Atsakovų iškeldinimas iš minėto pastato, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos, ar nesuteikiant laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą, gali tragiškai atsiliepti atsakovų šeimos gyvenimui, sveikatai ir net gyvybei, prieštarauja žmogiškumui ir protingumui.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Kredito unija „Saulėgrąža“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 162-165).
9. Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės dėl pastato nuosavybės teisės perėjimo ieškovei nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamais klausimais ir ieškovės pateiktu reikalavimu iškeldinti apeliantus iš pastato;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė ir šiuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad ieškovė nuo 2018-10-26 yra teisėta pastato savininkė. Dar daugiau, ieškovės nuosavybės teisė į pastatą buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre nuo 2018-11-06, todėl apeliantams negalėjo būti nežinoma aplinkybė apie tai, jog ieškovė yra teisėta pastato savininkė;
9.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp ieškovės ir apeliantų būtų sudarytas susitarimas dėl naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad, be jokio teisėto pagrindo naudodamiesi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, apeliantai pažeidžia ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti nekilnojamuoju turtu pagal jo paskirtį;
9.4. Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neva jiems nesuteikto laiko surasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantai nenurodo, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ar ketina imtis ieškodami kitos gyvenamosios vietas, o taip pat siekdami išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės kredito unijos „Saulėgrąža“ ieškinys atsakovams V. P. ir V. P. dėl iškeldinimo iš negyvenamojo pastato, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Iš byloje esančio 2018-12-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei kredito unijai „Saulėgrąža“ 2018-10-26 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0190/17/00441 pagrindu (b. l. 6) nuosavybės teise priklauso 328,42 kv. m ploto paslaugų paskirties pastatas – laidojimo namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). Ieškovės nuosavybės teisė į aptariamą nekilnojamąjį turtą išviešinta Nekilnojamojo turto registre nuo 2018-11-06 (Registro Nr. 10/336247). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad aukščiau nurodytame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastatešiuo metu faktiškai gyvena atsakovai V. P. ir V. P.. Ieškovė 2019-01-04 atsakovams pateiktu raginimu paragino atsakovus išsikelti ir atlaisvinti patalpas (b. l. 17), tačiau 2019-02-01 atsakovai pateikė ieškovei prašymą leisti gyventi pastate iki 2019-05-01 (b. l. 18). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio negyvenamojo pastato – laidojimo namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti laikinai gyventi ginčo patalpose, kol nesuras kitos gyvenamosios vietos, tačiau teismas neatsižvelgė į minėtus atsakovų argumentus, net nepasisakė dėl minėtų aplinkybių.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-15-403/2020, 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu apeliantai neginčija, jog ieškovė yra teisėta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, taip pat neginčijami nuosavybės įgijimo pagrindai. Dėl išdėstytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įrodė ir teismui visiškai nekyla abejonių dėl to, kad ji nuo 2018-10-26 yra teisėta laidojimo namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)savininkė, todėl turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis)
16. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovai būtų ginčiję jiems nuosavybės teise priklausiusio ginčo negyvenamojo pastato pardavimą iš varžytinių ar antstolio veiksmus vykdymo procese, todėl kaip nepagrįsti ir nesusiję su bylos nagrinėjimu atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė varžytinėse ginčo turtą įgijo už dvigubai mažesnę sumą, nei buvo įvertintas įkeičiamas negyvenamasis pastatas.
17. Apeliantams nurodytina, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė kokiu nors pagrindu būtų suteikusi atsakovams teisę ar davusi sutikimą gyventi ginčo patalpose. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantai (CPK 178 straipsnis). Be to, 2019-01-04 atsakovams pateiktu raginimu ieškovė paragino juos išsikelti ir atlaisvinti patalpas iki 2019-02-07, kadangi atsakovai patalpas užėmė neturėdami tam jokio teisinio pagrindo (b. l. 17). Minėta aplinkybė įrodo, kad ieškovė nesutiko su tolimesniu atsakovų gyvenimu jai priklausančiose negyvenamosiose patalpose.
18. Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovai kelis kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti laikinai gyventi ginčo patalpose, kol nesuras kitos gyvenamosios vietos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes vien prašymų ieškovei teikimas nepateisina neteisėto atsakovų naudojimosi ieškovei priklausančiomis patalpomis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai prašė leisti gyventi pastate iki 2019-05-01 (b. l. 18), tačiau net ir po minėtos datos bei iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad apeliantai nesiėmė jokių veiksmų išsikelti iš ieškovės pastato, taip pat nepateikė įrodymų, kad ėmėsi ar ketina imtis konkrečių veiksmų ieškodami kitos gyvenamosios vietos.
19. Apeliantai skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė be jokios priežasties ir įspėjimo atjungė elektros energiją ginčo pastate. Apeliantų vertinimu, toks ieškovės elgesys vertintinas kaip neteisėtas ir nepriimtinas, be to, aiškiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus.
20. Byloje nustatyta, kad 2019-07-23 nagrinėjamoje byloje buvo gautas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovai prašė įpareigoti ieškovę pateikti nurodymą elektros tinklams, kad būtų atstatytas elektros energijos tiekimas į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kol įsiteisės sprendimas byloje ir bus išspręstas ieškovės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo (b. l. 97-98). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-08-26 nutartimi netenkino atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 126-127). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1714-603/2019, apeliantų atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-26 nutarties buvo patenkintas ir nutarta apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei įpareigoti ieškovę pateikti nurodymą elektros tinklams (akcinei bendrovei „Ignitis“) dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).
21. Apeliaciniame skunde apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teisiniu požiūriui nėra reikšmingos sprendžiant iškeldinimo klausimą pareikšto ieškinio kontekste, kadangi tokio pobūdžio nutartys neturi prejudicinės galios (lot. res iudicata) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016), t. y. jų taikymas savaime neįrodo ieškinio nepagrįstumo.
22. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai be jokio teisėto pagrindo naudodamiesi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, teises disponuoti nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį. Byloje nesant ginčo dėl to, kad apeliantai iki šios dienos naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu, konstatuotina, kad tokiais atsakovų veiksmais yra pažeidžiama ieškovės, kaip ginčo pastato savininkės, teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent apeliantai, o ne ieškovė, gyvendami pastate be jokio teisinio pagrindo, atlieka neteisėtus veiksmus ieškovės ir jos teisės į nuosavybę atžvilgiu. Apeliantų argumentai, jog teismas neatsižvelgė į jų amžių, sveikatos būklę, taip pat nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, juo labiau, kad apeliantai turėjo pakankamai laiko atlaisvinti patalpas.
23. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovų V. P. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.