Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-23 · Administracinė byla Nr. eI3-2503-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
eI3-2503-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00636-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
VšĮ "Velžio komunalinis ūkis"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 12.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. eI3-2503-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00636-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.4; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams vadovui V. V. ir advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Velžio komunalinis ūkis“ (toliau – ir VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“, ir bendrovė) skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės J. R. toliau- ir Departamentas) 2020-01-22 sprendimą Nr. AS- 20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" (toliau- ir Sprendimas), jeigu teismas nenustatytų pagrindo tenkinti skundą ir visiškai panaikinti Sprendimą prašo pakeisti ir šiuo Sprendimu patvirtintą 627 683 Eur mokesčio sumą sumažinti iki 2000 Eur ar artimos šiam dydžiui sumos.

Skunde nurodo, kad bendrovės patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė išgavo ir naudojo vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir tuo pagrindu jai už 2016-2018 metų mokestinį laikotarpį paskaičiavo mokestį dešimteriopai patvirtintu tarifu. Už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens išteklius už 2016-2018 metų mokestinius laikotarpius sudaro 627683 Eur mokesčio suma.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių, todėl sukuriantis pareiškėjui neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes. Mokestis buvo paskaičiuotas per didelis ir koeficientas 10 taikytas nepagrįstai.

Pareiškėja pažymi, kad visos 2016-2018 metų mokestinio laikotarpio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos pateiktos laiku. Deklaracijos vėliau patikslintos. Mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingi.

Pažymi, kad pareiškėja, nors ir neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, niekada nevengė deklaruoti išgauto vandens kiekio ir mokėti mokesčius valstybei, deklaracijas teikdavo laiku, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatų. Deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai teisingi, mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingai.

Pažymi, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į VšĮ „Velžio komunalinis ūkis" veiklos pobūdį ir tikslus. VšĮ „Velžio komunalinis ūkis" nurodytas vandenvietes perėmė tikslu užtikrinti įsipareigojimus tiekti geriamą vandenį atitinkamo rajono gyventojams ir kt. subjektams.

Nurodo, kad, gavusi žodinį paraginimą dėl leidimų, neatidėliotinai ėmėsi veiksmų dėl leidimų gavimo. Pažymi, kad leidimo eksploatuoti vandenvietes gavimo procesas užtruko ne dėl jų kaltės, o dėl šių leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktais nustatytų procedūrų vykdymo.

Pažymi, kad individualizuojant pareiškėjai paskaičiuotą mokestį (pritaikytą sankciją) turi būti nuodugniai įvertintas veikimo/neveikimo pavojingumas, žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju sukeltas pasekmes.

Pareiškėja, eksploatavusi vandenvietes, nevengė deklaruoti išgauto vandens kiekio ir mokėti mokesčius valstybei, sumokėjo teisės aktais nustatytus visus mokesčius. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai atitinka išgautus kiekius. Mokesčių už naudingąsias iškasenas deklaracijos už 2016 - 2018 metų mokestinius laikotarpius pateiktos laiku. Pareiškėja, sužinojusi apie reikalingumą gauti leidimą vandenvietėms eksploatuoti, nedelsdama ėmėsi tam reikalingų veiksmų ir tokius leidimus gavo. Pareiškėja yra ne pelno siekianti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pareiškėjos finansinė situacija yra sudėtinga. Pareiškėjos veikla nuo jos įsteigimo visais metais yra nuostolinga. Pareiškėjos finansiniai ištekliai planuojami taip, kad pareiškėja užtikrintų nepertraukiamą komunalinių paslaugų teikimą. O neplanuotos tokios didelės išlaidos (627 683 Eur), kuriomis laikytina ir paskaičiuota mokestinė bauda, akivaizdu, kad itin neigiamai paveiks nurodytų paslaugų teikimo organizavimą ir sukurs itin skaudžias pasekmes visiems Panevėžio rajono gyventojams ir įmonėms/organizacijoms.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad Departamentas už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį ne tik kad turėjo teisę, bet ir įstatymo nustatytą pareigą taikyti didesnį mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10 (tai yra imperatyvi teisės norma), todėl Departamento sprendimas yra teisėtas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl be leidimo išgautų gamtos išteklių. Mokesčio administratorius privalo taikyti padidintą mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį, deklaracijos nepateikimą ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad pareiškėja neturėjo tikslo sąmoningai pažeidinėti teisės aktų reikalavimų ar nuslėpti nustatytus mokesčius, turėtų būti atmesti.

Pažymi, kad pareiškėjos skunde išvardintos aplinkybės neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo ir negali būti priežastimi sumažinti mokėtiną mokestį, nurodytos aplinkybės nelaikytinos šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui, nustatytam Departamento priimtame sprendime.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus bei prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės J. R. 2020-01-22 sprendimo Nr. AS- 20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia ir išvestinį reikalavimą, jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, prašoma pakeisti Sprendimu patvirtintą 627 683 Eur mokesčio sumą sumažinant ją iki 2000 Eur ar artimos šiam dydžiui sumos.

Pareiškėja, pateiktu skundu ginčija Sprendimą kaip formalų, priimtą nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių, kaip sukuriantį pareiškėjai neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė 2019-12-18 Patikrinimo aktą Nr. PA80-137 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VšĮ “Velžio komunalinis ūkis" išgavo ir naudojo vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo.

Departamentas 2020-01-22 sprendimu Nr. AS-20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" patvirtino 2019-12-18 Patikrinimo aktą ir 627 683 Eur sumą kuri turėjo būti sumokėta į valstybės biudžetą. Sprendime nurodyta, kad VšĮ ,,Velžio komunalinis ūkis" eksploatuoja 33 vandenvietes Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje ir teikia gėlą požeminį vandenį vandens naudotojams. Per tikrinamą laikotarpį 2015-2018 metus VšĮ ,,Velžio komunalinis ūkis" vykdė gėlo požeminio vandens išgavimą neturėdama tam reikalingo leidimo.

Pareiškėja turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-02 išduotą leidimą Nr. PV- 18-01 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo leidžiama naudoti Bernatonių ir Raguvos telkinių (vandenviečių) esančių Panevėžio r. sav., gėlo vandens išteklius. 2018-10-17 pareiškėjai buvo išduotas leidimas Nr. PV-18- 71 p, kuriuo buvo leista naudoti Bernatonių, Raguvos, Naujarodžių, Karsakiškio, Daukniūnų, Daniūnų, Rabikių, Burvelių, Linkaučių, Jasvilionių, Miežiškių, Mikėnų, Smilgių, Šilų ir Upytės telkinių (vandenviečių), esančių Panevėžio r. sav., gėlo vandens išteklius. 2018-12-04 buvo išduotas naujas leidimas Nr. PV-18-81p, kuriuo leidžiama naudoti visų eksploatuojamų Bernatonių, Raguvos, Naujarodžių, Karsakiškio, Daukniūnų, Daniūnų, Rabikių, Burvelių, Linkaučių, Jasvilionių, Miežiškių, Mikėnų, Smilgių, Šilų, Upytės, Barklainių, Gustonių, Perekšlių, Šilagalio, Trakiškio, Velžio, Katinų, Užunevėžio, Pragarėlės, Preidžių, Berniūnų, Ėriškių, Krekenavos, Liberiškio, Liūdynės, Memenčių, Nevėžio ir Žibartonių telkinių (vandenviečių), esančių Panevėžio r. sav. gėlo vandens išteklius.

Iš gręžinių išgaunamas vanduo naudojamas viešajam vandens tiekimui gyventojams, t. y. ūkinei komercinei veiklai. Bendrovėje vedama paimto vandens apskaita. Pareiškėjas paimamo vandens apskaitą už 2016-2018 metus pateikė. Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini), toliau - deklaracija) už 2016, 2017 ir 2018 metų mokestinius ketvirčius pateiktos laiku. Deklaracijos vėliau patikslintos. Mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingi.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad išgauto požeminio vandens kiekis sutampa su deklaracijose pateiktais duomenimis. Pagal pateiktą apskaitą, pateiktas deklaracijas nustatyta, Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja išgavo požeminio vandens: už 2016 m.: I ketv. - 64 450 m3 (po 0,03 Eur) ir 30 135 m3 (po 0,1 Eur), II ketv. - 74 060 m3 (po 0,03 Eur) ir 35 904 m3 (po 0,1 Eur), III ketv. - 73 514 m3 (po 0,03 Eur) ir 35 388 m3 (po 0,1 Eur), IV ketv. - 60 712 m3 (po 0,03 Eur) ir 30 862 m3 (po 0,1 Eur); už 2017 m.: I ketv. - 62 555 m3 (po 0,03 Eur) ir 28 869 m3 (po 0,1 Eur), II ketv. - 72 098 m3 (po 0,03 Eur) ir 38 123 m3 (po 0,1 Eur), III ketv. - 77157 m3 (po 0,03 Eur) ir 36 171 m3 (po 0,1 Eur), IV ketv. - 62 106 m3 (po 0,03 Eur) ir 32 971 m3 (po 0,1 Eur); už 2018 m.: I ketv. - 64 206 m3 (po 0,03 Eur) ir 23 795 m3 (po 0,1 Eur), II ketv. - 77 777 m3 (po 0,03 Eur) ir 27 053 m3 (po 0,1 Eur), III ketv. - 90 136 m3 (po 0,03 Eur) ir 26 796 m3 (po 0,1 Eur), IV ketv. - 39 602 m3 (po 0,03 Eur) ir 14 947 m3 (po 0,1 Eur). Už per 2016-2018 metų laikotarpį be Lietuvos Geologijos tarnybos išduoto leidimo išgautą požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iš viso 627 683 Eur.

Pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad išgavo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

MVGIĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad mokesčio objektas yra vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Pagal MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas.

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos (duomenys neskelbtini) formą ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formą (jei reikia) pagal Taisykles, užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Taisyklių 7 punktas).

MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Taigi, be leidimo išgautas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nebuvo sudariusi su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties dėl požeminio vandens išgavimo.

Pareiškėja, neginčydama patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad požeminį vandenį išgavo neturėdama leidimo, nurodo, kad dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad gautų leidimą iš Lietuvos geologijos tarnybos gręžinių eksploatavimui, o leidimo eksploatuoti vandenvietes gavimo procesas užtruko ne dėl jos kaltės, o dėl šių leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktais nustatytų procedūrų vykdymo. Taip pat teigia, kad Departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į pareiškėjos veiklos pobūdį ir tikslus. Nurodo, kad ji sąžiningai deklaruodavo išgautą vandenį ir sumokėjo mokesčius. Pažymi, kad jos finansinė padėtis yra ypač sunki, o tokios didelės išlaidos itin neigiamai paveiks viešųjų paslaugų teikimo organizavimą ir sukurs itin neigiamas pasekmes visiems Panevėžio rajono gyventojams, įmonėms bei organizacijoms.

Sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtą sankciją vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą – požeminio vandens išgavimą neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį, vengti sumokėti mokesčius. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nustatytais terminais deklaruodavo išgauto vandens kiekius ir sumokėdavo mokesčius. Deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai teisingi, mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingai. Šios aplinkybės yra konstatuotos Patikrinimo akte. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai leidimo eksploatuoti vandenvietes gavimo procesas užtruko dėl šių leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktais nustatytų procedūrų vykdymo, kurios užtrunka pakankamai ilgą laiką (vandenvietės privalo turėti aprobuotus vandenviečių išteklius, turi būti suformuoti bei su Nacionaline žemės tarnyba suderinti žemės sklypai). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja pašalino pažeidimą dar iki patikrinimo pradėjimo (tikrinimas pradėtas 2019-11-22. o leidimai gauti 2018-01-02. 2018-12-17 ir 2018-12-04).

Pareiškėja yra ne pelno siekianti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pareiškėjos finansinė situacija yra sudėtinga. Pareiškėjos veikla yra nuostolinga (2016 metais patyrė 41 813 Eur nuostolių; 2017 metais patyrė 13 3337 Eur nuostolių; 2018 metais patyrė 30 035 Eur nuostolių, 2019 metais patyrė 89 210 Eur nuostolių). Pareiškėjos teikiamos paslaugos, susijusios su viešuoju interesu, kurio įgyvendinimui privalo būti sudarytos visos būtinos sąlygos.

Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog tokio dydžio sankcija gali sukelti ypatingai neigiamų padarinių, atsižvelgia į tai, kad bendrovė eilę metų dirba nuostolingai ir jos finansinė padėtis yra prasta, taip pat atsižvelgtina į tai, kad bendrovė nustatytais terminais deklaruodavo išgautą vandenį ir mokėdavo už jį mokestį bei į tai, kad pažeidimas buvo pašalintas dar iki patikrinimo pradžios. Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjai paskirta sankcija reikšmingai paveiktų jos finansinę padėtį. Pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis, kaip minėta, pareiškėja sumokėdavo mokesčius, taigi iš esmės valstybės biudžetas nenukentėjo. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja požeminį vandenį Vandenvietėse ginčo laikotarpiu išgavo, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, todėl, vadovaujantis nurodytomis MVGIĮ nuostatomis, atsakovas turėjo pagrindą taikyti didesnį mokesčio tarifą. Konstatuotina, kad Departamentas savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti mokestį už be nustatyta tvarka išduoto leidimo išgautų gamtos išteklių kiekį už 2016-2018 m. laikotarpį pakanka 50 proc. didesnio mokesčio.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant ginčijamą Departamento sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 31 384 Eur. Likusi pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. Nr. AS-20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, apskaičiuotą 627 683 eurų mokestį sumažinti iki 31 384 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėHenrikas SadauskasVita Valeckaitė