Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. K. atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovei O. V., atsakovės atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei O. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Kadangi šaliai, kuriai tenka kambarys, turintis indeksą 14-6, tenka 4,715 kv.m. daugiau, nei turėtų tekti (gyvenamasis plotas - 24,51 kv.m. / 2 = 12,555 kv.m.; 17,27 kv.m. - 12,555 = 4,715 kv.m.) turi būti išmokėta kompensacija, kurios pagalba kompensuojamas skirtumas tarp bendrasavininkiui priklausančios idealiosios buto dalies ir realiai tenkančios naudotis dalies. Ją ieškovė skaičiuoja nuo rinkos kainos, kuri, jos vertinimu, yra ne mažesnė, nei 95 000 Eur už visą butą. Jei atsakovė su tokia buto verte nesutiks, byloje svarstytinas teismo ekspertizės skyrimas rinkos vertei nustatyti. Remiantis ieškovės nurodoma buto rinkos verte (95 000 Eur), Buto 1 kv.m. kaina sudaro 2477,82 Eur (95 000 Eur / 38,34 kv.m.), todėl kompensacija sudaro 11 682,96 Eur (2477,82 Eur x 4,715 kv.m.). Šią kompensaciją atsakovė turėtų sumokėti ieškovei.

9. Reikalavimas priteisti kompensaciją yra nepagrįstas ir neprotingas tuo požiūriu, jog tenkinus tokį ieškovės reikalavimą neišvengiamai ateityje kils nesutarimai dėl tokios kompensacijos dydžio įskaitymo arba neįskaitymo vienai arba abiem ginčo šalims perleidžiant butą arba šį turtą atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kitaip tariant, nustačius ne buto nuomos rinkos kvadratinio metro kainą bet buto vertės (pardavimo) rinkos kvadratinio metro kainą nebus aišku, kokio dydžio kompensaciją hipotetiškai vertinant, atsakovė turėtų mokėti ieškovei nuosavybės atidalinimo atveju ir pan. Taigi atsakovė sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos, koks yra suformuluotas esančiame ieškinyje, sudarys prielaidas šalių ginčams ateityje.

10. Dubliku ieškovė I. K. prašo ieškinį tenkinti, nurodo, kad atsakovė jos teisių pažeidimą sieja su buto dalies (kambario 14-2 ir bendro naudojimo patalpų) išnuomojimui tretiesiems asmenims be atsakovės sutikimo. Ieškovės vertinimu, nuomos santykiai nėra šios bylos dalykas ir niekaip neįtakoja nei teisės ieškovei reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką, nei pačią tvarką, todėl tokie atsakovės argumentai laikytini pertekliniais ir nesusijusiais su byla, o jei atsakovė laiko, kad jos teisės pažeidžiamos, jas gali ginti reikšdama savarankišką ieškinį. Kita vertus, nors kol kas nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, tačiau ieškovė, kaip turto bendrasavininkė nepraranda teisių į turtą, todėl buto dalies (mažesnės net nei priklausanti 1/2 dalis) išnuomojimas negali būti laikomas atsakovės teisių pažeidimu, nes ieškovė išnuomojo ne visą, o tik jai priklausančią buto dalį, likusią buto dalį atsakovė galėjo ir gali naudoti savo nuožiūra. Juolab, kad atsiliepimo 3.2 p. atsakovė tvirtina, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir atsiliepime iš esmės sutinkama, kad ieškiniu prašoma tvarka būtų nustatyta, t.y. išnuomodama mažesnįjį kambarį (indeksas 14-2) ieškovė turtu naudojosi pagal tarp šalių nusistovėjusią tvarką, kas negali pažeisti atsakovės interesų.

11. Atsakovė tvirtina, kad pertvara tarp atsakovei priskirtino kambario 14-6 ir bendro naudojimo patalpos fiziškai egzistuoja ir neturėtų būti įrengiama nauja pertvara bei formuojama nauja patalpa. Ieškovė pažymi, kad su ieškiniu pateikė iš VĮ „Registrų centras“ gautą aktualų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą buto planą, iš kurio matyti, kad patalpos 14-6 atskyrimas nuo bendro naudojimo patalpos nėra įregistruotas ir bendro naudojimo patalpa (ieškinyje nurodoma indeksu 14-7) teisiškai nėra suformuota. Net ir atsakovės pateiktoje buto kadastrinių matavimų byloje minima pertvara yra ištrinta. Todėl siekiant nustatyti naudojimosi tvarką, nauja patalpa (ieškinyje nurodoma indeksu 14-7) turės būti suformuota ir įregistruota nekilnojamojo turto registre.

13. Tripliku atsakovė nesutinka su dublike dėstomais argumentais, nurodo, kad už naudojimąsi didesnės kvadratūros kambarių sutiktų ieškovei mokėti kas mėnesį po 36, 89 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei I. K. ir atsakovei O. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½, priklauso 38, 34 kv. m. butas esantis adresu (duomenys neskelbtini).

18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė I. K. ir atsakovei O. V. naudotųsi nuosavybe tokia tvarka: I. K. - kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv.m.), O. V. - kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv.m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv.m.), bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv.m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv.m.), tualetu 14-4 (2,23 kv.m.) virtuve 14-5 (5,28 kv.m.) bei patalpa, užtikrinančia patekimą į virtuvę (1,54 kv.m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7).

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

19. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

21. Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir paskiria I. K. naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv.m.), atsakovei O. V. paskirti naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv.m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv.m.), ieškovei I. K. ir atsakovei O. V. paskirti naudotis bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv.m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv.m.), tualetu 14-4 (2,23 kv.m.) virtuve 14-5 (5,28 kv.m.) bei patalpa, kuri bus naujai suformuota siekiant užtikrinti patekimą į virtuvę (1,54 kv.m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7).

Dėl kompensacijos priteisimo.

22. Byloje kilęs ginčas dėl to, jog vienai iš turto savininkių, O. V., paskirus naudotis didesne patalpa, ieškovės manymu, jai turėtų būti sumokėta 11 682,96 Eur (2477,82 Eur x 4,715 kv.m.), kompensaciją ieškovė skaičiuoja pagal buto rinkos kainą ir atsakovei tenkančios didesnės dalies plotą kvadratiniais metrais. Atsakovės manymu, toks skaičiavimas nesąžiningas ir turėtų būti skaičiuojama pagal nuomos kainą, atsakovė sutinka mokėti ieškovei pagal ieškovės ir trečiojo asmens nuomos sutartį apskaičiuotą nuomos kainą už kvadratinį metrą, viso 36, 89 Eur.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

24. Šio ginčo atveju, kaip minėta, už 4, 715 kv. m. atsakovei naudotis tenkančią didesnę buto dalį ieškovė prašo 11 682,96 Eur kompensacijos, kuri apskaičiuota pagal turto vertę, t. y. kaina už kvadratinius metrus parduodant turtą. Atsakovė sutinka mokėti kompensaciją, kuri, kaip minėta, skaičiuojama pagal buto nuomos kainą už kvadratinius metrus ir sudarytų 36, 89 Eur per mėnesį.

25. Ieškovė byloje nurodė, kad 11 682,96 Eur kompensaciją skaičiuoja pagal buto rinkos vertę. Visų pirma, pažymėtina, kad nustačius naudojimosi turtu tvarką ieškovės ir atsakovės nuosavybės dalys šiame turto objekte liks nepakitusios, jos ir toliau išliks. Nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybes santykiai nenutrūks, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343- 611/2017). Teismo vertinimu, kompensacijos skaičiavimas, nekintant turto dalims, pagal turto vertę nėra sąžiningas ir proporcingas gaunamai naudai. Grįsdamas ieškinio argumentus, ieškovės atstovas nurodė, kad sumokėjus vienkartinę kompensaciją ginčas būtų užbaigtas ir išspręstas, tačiau teismas su tokiu argumentu taip pat sutikti negali, nes kompensaciją gaus dabartinis turto savininkas, tuo tarpu pasikeitus turto savininkui (dovanojimas, paveldėjimas, pardavimas ir kt.) naujas turto savininkas naudosis turtu pagal nustatytą tvarką be jokios kompensacijos. Kaip minėta, ieškovės prašoma kompensacija atitinkanti turto vertę nėra proporcinga.

26. Atsakovė nurodo, kad galėtų mokėti kompensaciją, kuri skaičiuojama pagal buto dalies nuomos kainą už kvadratą. Naudojimasis turtu yra artimas nuomos teisiniam santykiui, tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad sprendžiami materialiniai reikalavimai turi būti konkretūs ir aiškūs. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovės siūlomas kompensavimas nėra konkretus – iš esmės orientuotas į ateitį, t. y. priimant teismo sprendimą, negalėtų būti įvardijama konkreti priteistina suma. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1459-343/2022).

27. Apibendrinant teismas daro išvadą, kad pagal byloje esančias aplinkybes nėra pagrindo priteisti ieškovei 11 682,96 Eur kompensaciją. Pažymėtina, kad jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.).

28. Byloje susiklostęs teisinis santykis, nustatant, kad didesne dalimi turto naudosis vienas iš bendraturčių teisine prasme panašus į teisinį santykį, kuomet nustatomas servitutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695/2018, 36 punktas). Vienam iš savininkų, šiuo atveju atsakovei naudojantis didesne daikto dalimi, kai ieškovės ir atsakovės nuosavybės dalys yra lygios, ieškovės teisė valdyti ir naudoti daiktą yra ribojama.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). e3K-3-103-611/2021 Iš esmės toks pats išaiškinimas pateikiamas ir nustatant naudojimosi nuosavybe tvarką, kur nurodoma, kad paskyrus šalims naudotis ne vienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo formą atsižvelgtina į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius (pavyzdžiui, ar bendras daiktas turi nematerialią, asmeniniais tikslais pagrįstą vertę (CK 4.11 straipsnio 4 dalis) interesus, todėl kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.

30. Metodikų kaip apskaičiuoti naudojimosi tvarką esant neproporcingoms dalims, kuriomis naudojasi savininkai, nėra, teismų praktika nukreipia į CK 1.5 straipsnį, t. y. siūlo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Tačiau, kaip jau aptarta sprendime, pats teisinis santykis, susiklostantis, nustatant naudojimosi turtu tvarką primena teisinį santykį nustatant servitutą. Tuo tarpu kompensacijos skaičiavimas už servitutą yra reglamentuotas pvz. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika. Šios metodikos 32 punkte nurodoma vienkartinės kompensacijos skaičiavimo formulė, kuria teismas remsis šioje byloje skaičiuodamas kompensacijos sumą. Pagal nurodytą punktą matyti, kad kompensacija skaičiuojama pagal užimamą plotą nekilnojamame daikte (simbolis Sd ), nekilnojamo daikto rinkos vertę (simbolis Vk ) bei simbolį Kn , kuris indeksuojamas priklausomai nuo to ar įsigyjant turtą buvo ar nebuvo įrenginiai kitaip tariant, ar savininkas žinojo apie tai, kad jo naudojimosi teisė bus ribojama. Kadangi šios bylos atveju ieškovė prieš nustatant naudojimosi tvarką, kuri nustatyta šiuo teismo sprendimu žinojo, kad kambarys, kurį ji faktiškai naudoja yra mažesnis, t. y. žinojo, kad naudosis mažesne ploto dalimi, kas reiškia, jog aplinkybė apie nuosavybės teisės apimties ribojimą, jai buvo žinoma, teismas taiko koeficientą 0,1.

31. Dėl vieno iš skaičiavimo kriterijų, buto rinkos vertės byloje kilęs ginčas. Ieškovė skaičiuoja buto kvadratinio metro kainą nuo 95 000 Eur rinkos vertės, atsakovė įrodinėja, kad buto rinkos vertė 36 600 Eur. Atsakovė šiems teiginiams pagrįsti pateikė Centro kubas konsultaciją dėl turto vertės rinkoje, ieškovė pateikė į bylą Ober Haus Nekilnojamojo turto, buto adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Pažymėtina, kad vertinimo ataskaita darytą pagal konkrečias metodikas ir konkrečiam objektui ir šios įrodymas prieš konsultaciją yra reikšmingesnis. Be kita ko, viešais duomenimis panašaus buto, statyto 1972 m., (duomenys neskelbtini), kurio plotas 33 kv. m. kaina 115 000 Eur. Taigi skaičiuojamas kompensacija teismas remiasi ieškovo pateikta ataskaita, pagal kurią ginčo buto vertė 98 000 Eur. Vieno buto kvadrato rinkos vertė 2 556, 08 Eur (98 000 Eur/38,34 kv.m.). Pagal pateiktą metodiką skaičiuojant kompensaciją ji sudaro 1 205, 19 Eur (2 556, 08 Eur x 4,715 kv.m. x 0,1).

32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą naudojosi mažesne buto dalimi (mažesniu kambariu, kuris išnuomotas), tai, kad jai prašant nustatyti naudojimąsi mažesne dalimi žinoma ir suprantama, kad ji naudojasi ne visa turima nuosavybe, ji pati pasirinko ir išreiškė norą naudotis mažesne buto dalimi, naudotis didesniu kambariu nenori ir nesutinka, tai, jog naudojimosi tvarka nuosavybės teisių nepakeičia, o tik jas apriboja, tai, kad ieškovė jai tenkančią daikto dalį gali naudoti ir naudoja pagal paskirtį, yra sudariusi nuomos sutartį, teismas sprendžia, kad abiejų bendraturčių interesus atitiks 1 205, 19 Eur vienkartinė kompensacija, kuria teismas priteisia ieškovei ir atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų.

33. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 1 205, 19 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

35. Ieškovė prašo priteisti 2 025, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašo priteisti 765 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 150 Eur už konsultaciją. Šioje byloje ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 10 proc. atmesti reikalavimai 90 proc., atitinkamai proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės priteisiant 202, 52 Eur, o atsakovei iš ieškovės 823, 50 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Paskirti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-2 (7.24 kv.m.), atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, turinčiu indeksą 14-6 (dabartinis plotas 18.81 kv.m., po papildomos bendro naudojimo patalpos suformavimo - 17,27 kv.m.), ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis bendrai patalpomis, turinčiomis indeksus: koridoriumi 14-1 (1.32 kv.m.), koridoriumi 14-3 (3.46 kv.m.), tualetu 14-4 (2,23 kv.m.) virtuve 14-5 (5,28 kv.m.) bei patalpa, kuri bus naujai suformuota siekiant užtikrinti patekimą į virtuvę (1,54 kv.m., pridedamame plane žymima indeksu 14-7).

Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 205, 19 Eur vienkartinę kompensaciją, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteisiamą 1 205, 19 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 202, 52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 823, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.