- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1459-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- B. M.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui B. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė nustatyti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė individualiai naudosis kambariais, plane pažymėtais 40-7 (12,96 kv. m), 40-4 (11,80 kv. m), 40-3 (su balkonu, 16,95 kv. m), o atsakovas B. M. (toliau – atsakovas) naudosis kambariu, plane pažymėtu 40-6 (su balkonu, 13,19 kv. m) ir tamsiu kambariuku, pažymėtu 40-5 (2,50 kv. m), paliekant šalims bendrai naudotis koridorių 40-8 (5,24 kv. m), virtuvę 40-2 (8,93 kv. m), tambūrą 40-1 (7,44 kv. m), vonios kambarį 40-10 (2,60 kv. m), WC patalpą 40-9 (0,98 kv. m) ir rūsio patalpą (3,34 kv. m).
2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Kita 1/3 dalis buto priklauso atsakovui, kuris teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Naudojimosi butu tvarka nenustatyta, visu butu šiuo metu naudojasi vienas atsakovas, nes dėl konfliktiškų bendraturčių santykių ieškovė nepradėjo naudotis savo buto dalimi. Atsakovas ir jo globėjas J. A. R. atsisako įleisti ieškovę į butą. Tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas dėl buto dalių atidalijimo, kurio metu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad buto dalis negali būti atidalyta ieškovės pasiūlytu būdu, nepažeidus atsakovo nuosavybės teisės į 1/3 dalį jam priklausančio turto, kad gali būti nustatyta naudojimosi butu tvarka. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką, pagal kurią ji individualiai naudotųsi 41,71 kv. m buto dalimi, atsakovas – 15,69 kv. m, šalys bendrai naudotųsi 25,19 kv. m buto patalpomis ir 3,34 kv. m rūsio patalpomis. Ieškovės siūloma nustatyti buto naudojimosi tvarka labiausiai atitinka bendraturčių dalis ir faktinę situaciją, nes atsakovas gyvena kambaryje, plane pažymėtame 40-6.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovo atstovai iš dalies sutiko su ieškovės ieškiniu, prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką, pagal kurią šalys bendrai naudotųsi koridoriumi, virtuve, tambūru, vonios kambariu ir WC patalpa, ieškovė individualiai naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-3, 40-4, 40-5 ir rūsio patalpa, o atsakovas individualiai naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-6 ir 40-7. Nurodė, kad atsakovo globėjas gyvena kartu su atsakovu. Atsakovo globėjui prižiūrėti atsakovą padeda jo sutuoktinė B. A. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Buto gyvenamąjį plotą sudaro 54,90 kv. m, atsakovui priklausanti 1/3 dalis buto atitinka 27,53 kv. m bendro buto ploto arba 18,30 kv. m gyvenamojo ploto. Ieškovės siūlomas atsakovui naudoti kambarys 40-6 (13,19 kv. m) yra 5,11 kv. m mažesnis nei atsakovui priklausanti nuosavybės teise dalis. Nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarką, atsakovo globėjui teks gyventi tame pačiame kambaryje su atsakovu. Dėl to neproporcingai būtų suvaržyta atsakovo teisė į privatų gyvenimą. Atsakovas siūlė nustatyti kitą naudojimosi butu tvarką, pagal kurią jis naudotųsi didesne nei jam priklauso nekilnojamojo turto dalimi, tačiau mokėtų ieškovei kompensaciją už 7,85 kv. m didesnę gyvenamojo ploto dalį. Nustačius atsakovo pasiūlytą naudojimosi butu tvarką, ieškovei bus sudarytos sąlygos naudotis izoliuotomis patalpomis.
4. Atsakovo atstovai patikslintame priešieškinyje teismo prašė nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią šalys bendrai naudotųsi koridoriumi, virtuve, tambūru, vonios kambariu ir WC patalpa, ieškovė individualiai naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-3, 40-4, 40-5 ir rūsio patalpa, o atsakovas individualiai naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-6 ir 40-7, priteisti iš atsakovo ieškovei 200 Eur mėnesinį nuomos mokestį su komunaliniais mokesčiais už atsakovui tenkančią didesnę naudojamo gyvenamojo ploto dalį.
Atsiliepimas
5. Priešieškinį iš esmės grindė tais pačiais motyvais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti ieškovei nuomos mokestį už jam tenkančią naudotis didesnę gyvenamojo ploto dalį. Nuomos mokesčio vidurkis už 1 kv. m (duomenys neskelbtini) yra apie 7 Eur, todėl atsakovas sutiko kompensuoti ieškovei 200 Eur patalpos naudojimo bei komunalines išlaidas.
6. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad juo nukrypstama nuo idealiosios atsakovui priklausančios dalies, nustatant jam teisę naudotis vos ne ½ dalimi (46,9 proc.) buto. Atsakovo globėjas neįrodė, kad negali įgyvendinti savo, kaip atsakovo įstatyminio atstovo ir globėjo, pareigų gyvendamas atskirai nuo atsakovo. Atsakovo siūloma buto naudojimo kompensavimo tvarka yra neproporcinga ir sąžiningai neįgyvendinama. Atsakovas prašo paskirti jam naudotis papildomai 11,21 kv. m jam nepriklausančiu plotu, tai atitiktų 78,47 Eur kompensaciją į mėnesį (11,21 kv. m × 7 Eur). Atsakovas turėtų apmokėti jo naudojamam plotui proporcingus komunalinius mokesčius už namo administravimą ir kitas išlaidas, t. y. 46,90 proc. visų mokesčių. Ginčo buto išlaikymo paskirstymas turėtų būti nustatytas tiesiogiai teismo sprendimu, tačiau toks reikalavimas byloje nereiškiamas. Jei būtų patenkintas priešieškinis, teismo sprendimas dėl kompensacijos dydžio peržiūrėjimas nebūtų įmanomas, nes tai nenumatyta įstatymuose. Tuo tarpu nustačius ieškinyje nurodomą naudojimosi butu tvarką, atsakovas ir taip naudotųsi šiek tiek didesne (t. y. 0,73 kv. m) buto dalimi, už kurią ieškovė kompensacijos neprašo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią: ieškovė individualiai naudosis kambariais, plane pažymėtais 40-7 (12,96 kv. m), 40-4 (11,80 kv. m), 40-3 (16,95 kv. m su balkonu), iš viso 41,71 kv. m buto plotu, atsakovas individualiai naudosis kambariu, plane pažymėtu 40-6 (13,19 kv. m su balkonu) ir tamsiu kambariuku, pažymėtu 40-5 (2,5 kv. m), iš viso 15,69 kv. m buto plotu, ieškovė ir atsakovas bendrai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, naudosis koridoriumi 40-8 (5,24 kv. m), virtuve 40-2 (8,93 kv. m), tambūru 40-1 (7,44 kv. m), vonios kambariu 40-10 (2,60 kv. m), WC patalpa 40-9 (0,98 kv. m) ir rūsiu (3,34 kv. m), priteisė ieškovei iš atsakovo 1 613 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso 2/3 dalys buto, o atsakovui – 1/3 dalis buto. Buto bendras plotas yra 82,59 kv. m, gyvenamasis plotas 54,90 kv. m, butui priklauso 3,34 kv. m rūsys. Įvertinęs šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškovė turi teisę naudotis 55,06 kv. m bendro buto ploto ir 2,23 kv. m rūsio ploto, o atsakovas – 27,53 kv. m bendro buto ploto ir 1,11 kv. m rūsio ploto.
9. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog abi šalys bendrai naudotųsi koridoriumi, tambūru, vonia, WC patalpa, vonios kambariu ir virtuve, kad ieškovė naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-4, 40-3, o atsakovas – kambariu, pažymėtu 40-6. Vertino, kad tokiu atveju ieškovei skiriama naudoti patalpų dalis yra 41,345 kv. m, atsakovui – 25,785 kv. m. Nustatęs šių buto patalpų naudojimosi tvarką, kaip sutarė šalys, teismas konstatavo, kad liko nepaskirstytas 3,34 kv. m rūsio plotas, ieškovei priklausantis 13,715 kv. m buto plotas bei atsakovui priklausantis 1,745 kv. m buto plotas.
10. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad įstatyme imperatyviai ir vienareikšmiškai nenumatyta globėjo pareiga gyventi kartu su globotiniu. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atskiro kambario nesuteikimas naudotis atsakovo globėjui iš esmės pažeis atsakovo teises ir interesus. Sprendė, kad atsakovo neveiksnumo faktas nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą skirti jam naudotis didesnio ploto patalpomis nei priklauso.
11. Teismas, įvertinęs šalių reikalavimus dėl nustatytinos buto naudojimosi tvarkos, darė išvadą, kad ieškovės pasiūlyta nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka labiausiai atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi butu tvarką ji naudotųsi 54,305 kv. m ir 1,67 kv. m rūsiu, atsakovas – 28,258 kv. m buto patalpomis ir 1,67 kv. m rūsio plotu. Tuo tarpu nustačius atsakovo siūlomą naudojimosi butu tvarką, jam būtų priskirta naudotis 38,745 kv. m buto plotu, t. y. 46,91 proc. buto, kai jam nuosavybės teise priklauso tik 33,33 proc. buto. Pasisakydamas dėl atsakovo siūlomos kompensacijos nurodė, kad ji artimiausiu metu gali tapti neadekvati ir sudaranti prielaidas dar labiau komplikuoti šalių santykius. Sprendė, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi butu tvarka pažeistų proporcingumo principą, todėl tenkino ieškovės siūlomą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 1 dalį, todėl padarė materialinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
12.2. Teismas visiškai nevertino apelianto pasiūlytos naudojimosi butu tvarkos, todėl neteisinga išvada, kad ieškovės pasiūlyta nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka labiausiai atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
12.3. Ieškovės pasiūlyta ir teismo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka neatitinka buto bendro ploto skaičiaus (buto bendras plotas yra 82,59 kv. m, gyvenamasis plotas – 54,90 kv. m, tuo tarpu teismo sprendime buto bendras plotas nurodytas 82,563 kv. m). Be to, ieškovės siūlomas atsakovui kambarys 40-6 (13,19 kv. m) yra 5,11 kv. m mažesnis nei apeliantui priklausanti nuosavybės teise buto gyvenamojo ploto dalis. Teismui nustačius tokią tvarką, globėjui teks gyventi viename kambaryje su apeliantu, bus neproporcingai suvaržyta ne tik apelianto teisė į privataus gyvenimo gerbimą, bet ir pažeista jo teisė į būsto neliečiamybę, nes ieškovė neatlygintinai naudosis apeliantui nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo 5,11 kv. m ploto dalimi. Taipogi paskyrus apeliantui naudotis tamsiu kambariuku, pažymėtu 40-5 (2,5 kv. m), bus pažeidžiami ne tik protingumo, teisingumo ir globotinio interesų viršenybės principai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir teismo saugoma apelianto teisė į orumą, nes jam paskirtas naudotis tamsus kambariukas, kaip ir 1,67 kv. m. rūsio dalis, nėra gyvenamosios patalpos ir juose negali gyventi nei apeliantas, nei jo globėjas.
12.4. Teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė apelianto siūlymą paskirti jam naudotis du kambarius – jo naudojamą kambarį 40-6 (13,19 kv. m) ir 40-7 (12,96 kv. m), kurių bendras gyvenamasis plotas yra 26,15 kv. m, o kitus du kambarius – 40-3 (16,95 kv. m) ir 40-4 (11,80 kv. m), kurių bendras gyvenamasis plotas 28,75 kv. m, paskirti naudotis ieškovei, priteisiant jai 200 Eur kompensaciją už atsakovui naudotis tenkančią 7,85 kv. m didesnę gyvenamojo ploto dalį. Apelianto teigimu, toks reikalavimas niekaip nepažeidžia ieškovės interesų, atitinka teisingumo ir protingumo pricipus, yra teisėtas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovo atstovas neįrodė, kad negalėtų įgyvendinti globėjo teisių ir pareigų gyvendamas atskirai nuo atsakovo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo globėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą su atsakovu tik nuo 2021 m. birželio 29 d., nors teismo sprendimas, kurio pagrindu atsakovas pripažintas neveiksniu, priimtas 2019 m. lapkričio 5 d.
Šalies argumentai
13.2. Teismo sprendimu atsakovui paskirta naudotis dalis yra 0,75 kv. m didesne? nei jam priklausytų pagal turimas nuosavybės teise idealines buto dalis. Tuo tarpu pagal priešieškiniu prašomą nustatyti tvarką yra nukrypstama nuo idealiosios 1/3 dalies (33,33proc.), padidinant atsakovo dali? vos ne iki ½ dalies (46,9 proc.).
13.3. Jeigu būtų patenkintas priešieškinio reikalavimas, tai teismo sprendimo peržiūrėjimas kompensacijos už naudojimąsi nuosavybe nustatymo klausimu būtų neįmanomas, nes įstatymo tiesiogiai nenumatytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (butu) tvarkos nustatymo, o atsakovo patikslintas priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis minėto buto. Bendras buto plotas yra 82,59 kv. m (gyvenamasis plotas 54,90 kv. m). Ieškovės 2/3 dalis sudaro 55,06 kv. m bendrojo (36,60 kv. m gyvenamojo) ploto, o atsakovo 1/3 dalį sudaro 27,53 kv. m bendrojo (18,30 kv. m gyvenamojo) ploto. Taip pat butui priklauso 3,34 kv. m rūsys.
18. Šalys kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės – buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė nustatyti ginčo buto su rūsiu naudojimosi tvarką, pagal kurią ji individualiai naudotųsi kambariais, plane pažymėtais 40-7 (12,96 kv. m), 40-4 (11,80 kv. m), 40-3 (su balkonu, 16,95 kv. m), o atsakovas kambariu, plane pažymėtu 40-6 (su balkonu, 13,19 kv. m) ir tamsiu kambariuku, plane pažymėtu 40-5 (2,50 kv. m), paliekant šalims bendrai naudotis koridorių (5,24 kv. m), virtuvę (8,93 kv. m), tambūrą (7,44 kv. m), vonios kambarį (2,60 kv. m), WC patalpą (0,98 kv. m) ir rūsio patalpą (3,34 kv. m). Tuo tarpu atsakovas prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką pagal kurią šalys bendrai naudotųsi koridoriumi, virtuve, tambūru, vonios kambariu ir WC patalpa, ieškovė individualiai naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-3 (16,95 kv. m), 40-4 (11,80 kv. m), 40-5 (2,50 kv. m) ir rūsio patalpa (3,34 kv. m), o atsakovas individualiai naudotųsi kambariais, pažymėtais 40-6 (13,19 kv. m) ir 40-7 (12,96 kv. m), priteisiant ieškovei iš atsakovo 200 Eur mėnesinį nuomos mokestį su komunaliniais mokesčiais už jam tenkančią didesnę naudojamo gyvenamojo ploto dalį.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė, argumentuodamas tuo, kad ieškovės pasiūlyta nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka labiausiai atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atskiro kambario nesuteikimas naudotis atsakovo globėjui iš esmės pažeis atsakovo teises ir interesus. Sprendė, kad atsakovo neveiksnumo faktas nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą skirti jam naudotis didesnio ploto patalpomis nei priklauso.
20. Apeliantas su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija kategoriškai nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas visiškai nevertino jo pasiūlytos naudojimosi butu tvarkos, todėl neteisinga išvada, kad ieškovės pasiūlyta nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka labiausiai atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apelianto tvirtinimu, teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka neatitinka buto bendro ploto skaičiaus, be to, ieškovės siūlomas atsakovui kambarys, plane pažymėtas 40-6 (13,19 kv. m), yra 5,11 kv. m mažesnis nei apeliantui priklausanti nuosavybės teise buto gyvenamojo ploto dalis, o siūlomas tamsusis kambariukas, plane pažymėtas 40-5 (2,5 kv. m), nėra gyvenamosios patalpos. Taigi, teismui nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarką, globėjui teks gyventi viename kambaryje su apeliantu, ko pasėkoje bus neproporcingai suvaržyta ne tik apelianto teisė į privataus gyvenimo gerbimą, bet ir pažeista jo teisė į būsto neliečiamybę, nes ieškovė neatlygintinai naudosis apeliantui nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo 5,11 kv. m ploto dalimi.
21. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
22. Pagal CK 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pasirinkus ieškovės siūlomą ginčo buto naudojimosi tvarkos būdą, liks neapgintos atsakovo, kaip savininko, teisės, kadangi be jo sutikimo iš jo bus atimama nuosavybės dalis, kuria ieškovė neatlygintinai naudosis. Byloje nustatyta, kad apeliantui priklausanti 1/3 dalis bendro buto ploto sudaro 27,53 kv. m., i6 kurio - 18,30 kv. m. gyvenamojo ploto, o ieškovei priklausančios 2/3 dalys bendro buto ploto sudaro 55,06 kv. m., i6 kurio - 36,60 kv. m. gyvenamojo ploto. Iš byloje pateikto buto patalpų plano matyti, kad gyvenamųjų patalpų – kambario 40-3 plotas yra 16,95 kv. m, kambario 40-4 plotas – 11,80 kv. m, kambario 40-6 plotas – 13,19 kv. m, kambario 40-7 plotas – 12,96 kv. m. Taigi, ieškovės siūlomas atsakovui kambarys, plane pažymėtas 40-6 (13,19 kv. m), yra 5,11 kv. m. mažesnis nei apeliantui nuosavybės teise priklausanti buto gyvenamojo ploto dalis. Pažymėtina, kad ieškovės atsakovui paliekamas tamsus kambariukas, plane pažymėtas 40-5, kurio plotas yra 2,5 kv. m, nėra gyvenamosios patalpos. Akcentuotina, kad šios bylos kontekste svarbia aplinkybe laikytina tai, jog atsakovas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovas turi prioritetinį interesą naudoti visą 1/3 gyvenamąją patalpą savo reikmėms, nesumažinant jos jokia dalimi. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje apelianto apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovės ieškinys atmestinas.
24. Nors teisėjų kolegija šios nutarties 23 punkte pripažino, kad ieškovės siūloma nustatyti nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarka yra ydinga ir pažeidžianti atsakovo teisėtus interesus, tačiau tas pats pasakytina ir apie atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi butu tvarką. Minėta, atsakovas siūlo jam paskirti naudotis kambarius plane pažymėtus 40-6 (13,19 kv. m) ir 40-7 (12,96 kv. m), kurių bendras gyvenamasis plotas 26,15 kv. m, o kitus du kambarius – 40-3 (16,95 kv. m) ir 40-4 (11,80 kv. m), kurių bendras gyvenamasis plotas 28,75 kv. m, paskirti naudotis ieškovei, priteisiant jai 200 Eur kompensaciją už jam naudotis tenkančią 7,85 kv. m didesnę gyvenamojo ploto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi butu tvarką pasielgė teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeistų proporcingumo principą. Kartu pažymėtina, kad nors atsakovas už jam tenkančią didesnę buto ploto dalį prašo ieškovei iš jo kas mėnesį priteisti 200 Eur kompensaciją, tačiau ieškovei nesutinkant, toks reikalavimas netenkintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisus ieškovei atsakovo siūlomą kompensaciją šalių ginčas nebūtų išspręstas, o priešingai – sukeltų dar didesnius konfliktus ateityje.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalys nesutinka su viena kitos siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, o per prievartą jų nuosavybė negali būti atimama ir perduodama kitam naudotis, sprendžia, jog nei vienos iš šalių ieškiniu ir priešieškiniu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami.
Dėl procesinės bylos baigties.
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovės siūlomas buto naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka atsakovo interesų bei proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažindamas tinkamu ieškovės pasiūlytą naudojimosi butu tvarkos nustatymo būdą pasielgė nepagrįstai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 178 straipsnis) ir dėl to iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu sprendimo dalis, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl šioje dalyje paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
27. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.
28. Ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 613 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 83 Eur žyminis mokestis ir 1 530 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį atmetus, išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos. Kadangi priešieškinis taipogi atmestas, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsakovo atstovavimu šiame procese, neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Apeliacinėje instancijoje J. A. R. (atsakovo globėją) atstovavo advokatė J. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, suteikiant 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Valstybė šioje byloje patyrė 140 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pusė šios sumos, t. y. 70 Eur, priteistina iš ieškovės.
31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 450 Eur (patvirtina 2022 m. rugpjūčio 15 d. sąskaita faktūra Serija ADV Nr. 1084 ir bankinis mokėjimo pervedimas nurodytai sumai). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina pusė šios sumos, t. y. 225 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės A. K. ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei A. K..
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 70 Eur (septyniasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.