Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. P. S., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Kazanavičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams vadovui A. Č., advokatei Snežanai Raižienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2021 m. balandžio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 89, kuria ieškovas įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovo pareigose (el. b. 1 failas, l. 27-29). Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovui bus mokamas 1500 Eur mėnesinis atlyginimas, nustatytas darbo režimas – 8 val. per dieną, penkių darbo dienų savaitė. Darbo sutarties pakeitimas – nuo 2023 m. gegužės 1 d. dvišaliu susitarimu pakeisti 3 ir 5 punktai išdėstant juos sekančiai: ,,3. Darbdavys įsipareigoja mokėti šį darbo užmokestį 187,50 Eur; 5. Nustatoma darbo dienos trukmė 1 val. per dieną, penkių dienų savaitė“. Sodros pažymos duomenimis, ieškovas iš darbo pas atsakovę atleistas nuo 2024 m. liepos 11 (el. b. 1 failas, l. 22-23). Byloje darbo sutartis, jos atskiros nuostatos, sutarties nutraukimo pagrindas nėra ginčijami.

6. Ieškovas kreipėsi į DGK komisiją prašydamas priteisti iš atsakovės darbo užmokestį, nesumokėtą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki atleidimo iš darbo, kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kauno DGK 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 379,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo netenkino. Atsakovė darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė 2024 m. spalio 15 d. (el. b. 2 failas, l. 153-157).

Dėl atsakovės prašymo

8. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. CPK 412 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji darbo bylų nagrinėjimą reglamentuojanti norma, pagal kurią jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Taigi, kilus darbo ginčui dėl teisės ieškovas prieš kreipdamasis į teismą turėtų pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme turėtų būti priimami ir nagrinėjami ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos, reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 51-53 p.).

Dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį

10. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje. Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

12. Byloje pateikta šalių pasirašyta darbo sutartis, kurioje padarytas pakeitimas, nustatantis, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. ieškovo darbo laikas – 1 val. per dieną, penkių dienų savaitė; 187,50 Eur darbo užmokestis, pakeitimas pasirašytas vienos darbo sutarties šalies – darbdavio. Šalys darbo sutartį sudaro raštu, jos pakeitimai taip pat daromi raštu (DK 43 straipsnis). Keisdamas darbo sutarties sąlygas dėl apmokėjimo už darbo tvarkos ir/ar mažindamas darbo laiko trukmę darbdavys turi gauti raštišką darbuotojo sutikimą (DK 45 straipsnis).

14. Jeigu viena darbo sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ir reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos (DK 24 straipsnio 6 dalis). DK 45 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Iš ieškovo DGK pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovui sumažintą darbo užmokesčio dydį pradėjo taikyti nuo 2023 m. gegužės mėnesio, pirmąjį sumažinto dydžio darbo užmokestį į ieškovo sąskaitą atsakovė pervedė 2023 m. birželio 15 d., mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydama, kad tai darbo užmokestis už gegužės mėnesį (neskaitmenizuotas failas DOK-123429 (el. b. l failas, l. 6). Byloje duomenų, kad ieškovas po šio atlikto atsakovės mokėjimo per DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį, nėra, kas vertintina, kad pakeistų darbo sutarties nuostatų nelaikė pažeidžiančiomis jo teises. Ieškovas DGK teiktame prašyme dėl neišmokėto darbo užmokesčio savo teisių pažeidimo negrindė darbo sutarties nuostatų pakeitimu, prašyme jokių su sutarties nuostatų pakeitimu aplinkybių nenurodė. Ieškovas reikalavimo siekdamas nuginčyti sutarties pakeitimą nereiškė.

15. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-62/2013; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Byloje duomenų visumos pagrindu aplinkybė, jog atsakovė rašytinio ieškovo sutikimo pakeisti darbo sutarties sąlygas dėl darbo laiko trukmės ir darbo užmokesčio sumažinimo nebuvo gavusi, vertinama kaip nepaneigianti, kad dėl darbo sutarties nuostatų pakeitimo šalys susitarė žodžiu, kurį atsakovė įformino darbo sutartyje padarydama įrašą. Nors rašytinis ieškovo sutikimas pakeisti darbo sutarties sąlygas nebuvo gautas, tačiau pakeitimas nebuvo atliktas vienašališkai atsakovės, kadangi šalys dėl sutarties pakeitimo susitarė žodžiu ir šį susitarimą atsakovė įformino darbo sutartyje padarydama įrašą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog atsakovė neturėjo pagrindo vadovaujantis sutarties nuostatų pakeitimu mokėti sumažinto dydžio atlyginimą, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 183, 185 straipsniai, DK 24 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju, šalys darbo sutartyje įtvirtino susitarimą, kad ieškovas vykdys statybos darbų vadovo darbo funkcijas, o už jų atlikimą atsakovė mokės sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą. Ieškovas turi įgijęs teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (el. b. l. 2 failas, l, 59). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės įsakymais ieškovas buvo paskirtas atsakingu už objektus: 2021 m. balandžio 7 d. už objektą (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 28 d. už objektą (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 1 d. už objektą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 2 failas, l. 75-77), kad ieškovas vykdė šių objektų statybos priežiūrą. Aplinkybę, kad tik atsakovės įsakymais darbų vadovai buvo paskiriami atsakingais už objektus, patvirtino abi šalys. Teismo posėdyje ieškovo ir atsakovės vadovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas statybos priežiūros darbų nevykdė, nes objektų nebuvo, į darbą pas atsakovę nėjo nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki jo atleidimo iš darbo, kadangi nebuvo reikalaujama atvykti dirbti. Būtent aplinkybės, jog atsakovė neturėjo objektų, kuriuos galėjo paskirti ieškovui, sudarė šalių susitarimo dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio dydžio sumažinimo pagrindą, šalys tarėsi, kad ieškovas dirbs, kai bus jam paskirtas objektas. Atsakovės vadovas nurodė, kad ieškovas atsisakė 2023 m. gegužės mėnesį vykti į objektą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovė be aukščiau nurodytų trijų įsakymų buvo ieškovą laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki jo atleidimo iš darbo įsakymu paskyrusi atsakingu už kokius nors objektus ir ieškovas jam paskirtų objektų statybos priežiūros nevykdė, t. y. neatvyko darbą, atsisakė į juos vykti, nėra. Dėl to atsakovei nebuvo jokio pagrindo žymėti ieškovo pravaikštas. Byloje duomenų, kad ieškovas vienu iš DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu prašė atsakovės suteikti nemokamas atostogas nėra. Ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. liepos 11 d. į darbą neatvyko, kadangi atsakovė jam nesuteikė darbo, ieškovas laukė, kol suteiks. Atsakovė iki 2023 m. gruodžio 1 d. laikėsi žodžiu sudaryto susitarimo, jog kol bus paskirtas objektas ieškovui, bus ieškovui mokama po 187,50 Eur per mėnesį, o nuo 2023 m. gruodžio 1 d. šio susitarimo atsakovė nesilaikė, nors darbo ieškovui nesuteikė, darbo santykių nutraukimo klausimo su ieškovu nesprendė, kaip nurodė atsakovės vadovas teismo posėdyje, laukdamas, kol pats ieškovas prisistatys. Tokia situacija tęsėsi daugiau kaip pusę metų iki kol ieškovas pats nusprendė nutraukti darbo sutartį. Atsakovė akcentuoja, jog ieškovas neturi teisės į atlyginimą, nes nedirbo. Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 1-5 dalys). Todėl byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta faktinė situacija, kuomet atsakovė nebuvo priėmusi įsakymo, kuriuo būtų paskyrusi ieškovui objektą statybos priežiūros darbų vykdymui, žymėjo nemokamas atostogas nesant ieškovo prašymo jas suteikti, žymėjo ieškovo pravaikštas nors pati atsakovė nesuteikė darbo ir pati nesilaikė žodžiu sudaryto susitarimo, neatitinka aukščiau nurodytų sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų. Dėl ilgą laiką atsakovės – darbdavio, tokios situacijos toleravimo, teismo vertinimu, neigiamas pasekmes turi prisiimti stipresnioji darbo santykių šalis – atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš dalies, už laikotarpį 2023 m. gruodžio 1 d.–2024 m. liepos 11 d. priteisiant ieškovui iš atsakovės 1312,50 Eur (7 mėn. x 187,50 Eur) + 81,63 Eur (už 2024 m. liepos mėnesio 9 d. d., imant ieškovo vidutinį dienos darbo užmokestį 9,07 Eur x 9 d. d.), viso 1394,13 Eur darbo užmokesčio.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas

19. DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Byloje ginčo, kad ieškovui darbo santykių metu nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos nėra. DGK sprendė, kad ieškovui atleidimo metu priklausė paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už visą dirbtą laikotarpį, t. y. už 55 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (už 2021 m. – 15 d. d., už 2022 m. – 20 d. d., už 2023 m. – 20 d. d., už 2024 m. – 0 d. d.). Kompensacijos dydis paskaičiuotas taikant ieškovo vidutinį darbo dienos užmokesčio dydį 9,07 Eur, atsakovės paskaičiuotu vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 (el. b. l failas, l. 26). Kadangi atsakovė buvo išmokėjusi 379,40 Eur mažesnę kompensaciją nei ieškovui priklausė jo atleidimo iš darbo dieną, DGK šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovės. Atsakovė šios DGK sprendimo dalies neskundė, ją įvykdė. Ieškovas nesutikdamas su DGK nustatytu kompensacijos dydžiu ieškinio reikalavimą grindė tik vienu argumentu, t. y. kad priteistinos kompensacijos dydis turėtų būtų paskaičiuotas vadovaujantis 1500,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčiu. Sprendimo 13-16 p. nurodytų argumentų pagrindu teismas netenkina ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ją apskaičiuojant vadovaujantis didesniu darbo užmokesčio dydžiu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo atmetamas.

Dėl netesybų

20. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, kad su ieškovu galutinai atsakovė atsiskaitė 2024 m. spalio 15 d. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Byloje nenustatyta ieškovo kaltės dėl atsakovės uždelsto atsiskaitymo; uždelsta suma yra didesnė nei ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 187,50 Eur; uždelsta atsiskaityti daugiau nei vienas mėnuo (ieškovas atleistas 2024 m. liepos 11 d./ atsakovė su ieškovu galutinai atsiskaitė 2024 m. spalio 15 d. ir sprendimo 19 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1125,00 Eur netesybos (187,50 Eur x 6 mėn.; Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5 dalis, DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Laikytina, kad ieškovas pareiškė vienodai vertintinus tris reikalavimus (3 x 33 proc.): priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti netesybas. Pirmasis reikalavimas patenkintas 7 proc. (1394,13 x 100 proc. / 21000,00 Eur), antrasis reikalavimas atmestas, trečiasis patenkintas, todėl laikytina, kad bendras ieškovo reikalavimų patenkinimo procentas yra 40 proc., o atmestų 60 proc.

23. Ieškovas byloje patyrė 2280,85 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai pamokėti (el. b. 2 failas, l. 84-93, 118-121). Atsakovė byloje patyrė 2250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 2 failas, l. 78-82, 101-103). Ieškinį tenkinus 40 proc., iš ieškovo atsakovei tenkančios priteisti bylinėjimosi išlaidos sudaro 1350,00 Eur (2250,00 Eur x 60 proc.), o iš atsakovės ieškovui – 912,34 Eur (2280,85 Eur x 40 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 437,66 Eur (1350,00 Eur – 912,34 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybei priteisiama 57,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. P. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1394,13 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 13 ct) (su mokesčiais) darbo užmokesčio, 1125,00 Eur (su mokesčiais) (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) netesybų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 437,66 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 379,40 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, yra įsiteisėjęs.

Sprendimui įsiteisėjus, jį siųsti Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus