- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eI3-9705-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01609-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
2023 m. spalio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas priteisimo ir grąžinimo į pareigas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1PE-1362 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“;
2) panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1PE-1436 „Dėl A. K. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“;
3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) inspektoriaus pareigas;
4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštas, nuo pareiškėjo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį Nr. IBPS-V-1648851-23 patvirtinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2023 m. liepos 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė atleisti pareiškėją iš Muitinės inspektoriaus pareigų už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą.
Taip pat Departamento Imuniteto tarnyba atliko tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų ir 2023 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-385 „Dėl A. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) pasiūlė Departamento generaliniam direktoriui pripažinti, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, 2023 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė pripažinti, jog pareiškėjas pažemino muitinės pareigūno vardą.
Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2023 m. birželio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03884-23, kuriuo nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio nuostatomis, atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Paaiškino, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, jog pareiškėjas galimai smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartyje konstatuota, jog pareiškėjas kaltę pripažino bei nurodė, kad jis, būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrijos pirmininku, 2023 m. sausio 28 d. apie 21.30 val. daugiabučio namo pirmajame aukšte pamatė dvi nepažįstamas moteris, kurios į pašto dėžutes dėjo sąskaitas ir reklamas. Pareiškėjas atkreipė nepažįstamųjų dėmesį, jog ant pašto dėžučių yra nurodyta, kad reklama yra nepageidaujama, paėmė jų vežimėlį ir užrakino pirmininko kabinete. Vėliau pareiškėjas vežimėlį išvežė į lauką, o jo savininkės lauke pareiškėją išvadino necenzūriniais žodžiais. Kilus konfliktui pareiškėjas griebė vieniai moteriai už abiejų rankų ir pradėjo tempti link daugiabučio namo išėjimo. Prie durų stipriai pastūmė nukentėjusiąją ir ji nukrito. Pareiškėjas uždarė laiptinės duris ir nuėjo namo. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl šio incidento labai gailisi, nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino, su ja susitaikė. Dėl minėto incidento Departamento generalinis direktorius 2023 m. kovo 27 d. įsakymu pavedė Departamento Imuniteto tarnybai pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog nesutinka su anksčiau minėtuose įsakymuose padarytomis išvadomis, prašo juos panaikinti. Atsakovas atleisdamas pareiškėją iš einamų pareigų, neišsiaiškino visų situacijai vertinti aktualių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstus ir nemotyvuotus įsakymus. Atsakovas priimdamas skundžiamus įsakymus atsižvelgė tik į aplinkybę, jog pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinį nusikaltimą, tačiau nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktu, liudijančių pareiškėjo neagresyvų bei neįžūlų elgesį. Pabrėžė, kad pareiškėjas veikė siekdamas apsaugoti bendrijos narių interesus, turi įgaliojimą saugoti viešąją tvarką daugiabučiame name.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2023 m. liepos 14 d. t. y. dar neužbaigus tarnybinio patikrinimo ir nesurašius Išvados, todėl kyla pagrįstų abejonių Išvadoje pateiktų aplinkybių objektyvumo ir teisingumo. Išvadoje pateikti incidento faktai yra vertinami tendencingai pareiškėjo nenaudai, akcentuojamas, jog incidentas buvo smurtinio tipo, išskirtinai remiamasi ikiteisminiame tyrime pateiktais nukentėjusios parodymais. Pareiškėjo nuomone Departamentas tarnybinio patikrinimo metu privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nukentėjusiajai pateikdamas teisėtą reikalavimą sulaukė jos agresyvios reakcijos. Nukentėjusioji išplūdo pareiškėją necenzūriniais žodžiais, taip prisidėdama prie konflikto, pareiškėjo išprovokavimo. Taip pat nevertinta aplinkybė, kad įvykio metu pareiškėjas buvo nedarbingas dėl kojos lūžio, todėl jo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu negalėjo būti agresyvus ir smurtiniai. Pabrėžė, kad pareiškėjas tarnybinėje veikloje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, tačiau priimant skundžiamas įsakymus ši aplinkybė nebuvo vertinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog Išvadoje nepagrįstai buvo konstatuota, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Incidentas įvyko uždaroje aplinkoje, kurioje nebuvo liudytojų, įvykis nebuvo rezonansinis, visuomenė neturėjo priežasties piktintis ar svarstyti pareiškėjo, kaip eilinio Muitinės inspektoriaus, poelgio, todėl pareiškėjas savo veiksmais negalėjo žeminti vidaus tarnybos sistemos autoriteto ar sukompromituoti visuomenės pasitikėjimo muitinės sistema.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad 2023 m. liepos 12 d. Departamente buvo gautas Prokuratūros raštas iš kurio turinio sužinota, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartimi buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai galėjosi, savo poelgį vertino kritiškai.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai padaro tyčinę nusikalstamą veiką ir yra teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturėjo teisės spręsti ar atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, kadangi įstatyme yra nustatytas imperatyvas. Nustačius Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas aplinkybes vidaus tarnybos įstaiga turi prievolę atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Išvada yra tendencinga, nepagrįstai akcentuojamas smurtinis padarytos nusikalstamos veikos aspektas, nevertinta aplinkybė, kad incidentą išprovokavo nukentėjusioji. Akcentuoja, jog surašant Išvadą ir priimant 2023 m. liepos 31 d. įsakymą buvo tinkamai įvertintos visos įvykio aplinkybės. Surašius Išvadą buvo išsamiai bei visapusiškai įvertinta pareikėjo 2023 m. sausio 28 d. atlikta veika, atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei tarnybinio patikrinimo metu pateiktus paaiškinimus.
Pabrėžia, kad pareiškėjas, net ir veikdamas daugiabučio bendrijos naudai negali šiuo pagrindu pateisinti savo teisei priešingos veiklos atlikimo t. y. smurto prieš kitą asmenį. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl incidento metu turėto nedarbingumo yra laikytini išskirtinai kaip gynybinė pozicija, kadangi patirtas kojos lūžis nesutrukdė jam laisvai judėti, vedžioti šunį lauke, atimti iš nukentėjusios vežimėlį, o po to jį išvežti į lauką.
Atsakovo nuomone minėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo skundžiami Departamento generalinio direktoriaus įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, jie priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1PE-1362 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir 2023 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1PE-1436 „Dėl A. K. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ėjo Muitinės Pilies jūrų uosto posto inspektoriaus pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.
Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) II skyrius „Tarnybinių patikrinimų atlikimas“.
Aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Aprašo 10 punktas reglamentuoja, kad gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai laikantis Aprašo reikalavimų, išskyrus Aprašo 12 punkte nustatytą atvejį.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. pranešimu informavo Muitinės Pilies jūrų uosto posto viršininką, kad 2023 m. kovo 16 d. jam buvo įteiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03384-23 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimo byla). Pareiškėjas paaiškino, jog yra kaltinamas, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptų aikštelėje smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atnaujinus tarnybinio patikrinimo eiga, Departamento Imuniteto tarnyba 2023 m. liepos 3 d. surašė pranešimą Nr. 10TTE-351 „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Minėtu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Departamento generalinio direktoriaus pavedimu nuo 2023 m. kovo 27 d. jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau jo eiga buvo sustabdyta iki baudžiamojo proceso pabaigos. Pranešime teigiama, kad yra duomenų, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 28 d. daugiabučio namo laiptinėje įvykusio konflikto metu smurtavo prieš kitą asmenį ir jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas įtariamas, kad minėtais veiksmais pažeidė Statuto bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatas ir pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2023 m. liepos 10 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti ar jis yra profesinės sąjungos narys.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Departamento Imuniteto tarnybos 2023 m. liepos 3 d. pranešimas pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 4 d. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir Departamento Imuniteto tarnybai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. sausio 28 d. apie 21.40 val. daugiabučio namo pirmajame aukšte pastebėjo, kad nepažįstama moteris platina reklamines skrajutes. Pabrėžė, jog daugiabučio namo gyventojai bendru susitarimu yra priėmę sprendimą neleisti platinti reklaminių skrajučių, o pastebėjus asmenis, platinančius reklamas, juos perspėti ir išprašyti iš namo. Teigė, kad paprašė moters palikti daugiabutį, o įsiplieskus ginčui nesusivaldė ir pastūmė kurjerę nuo laiptų, esančių prie įėjimo į daugiabutį namą. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja patvirtino Prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė bei atlygino patirtą žalą. Akcentavo, kad savo poelgį vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi.
Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (Aprašo 23 punktas).
Remiantis Aprašo 24 punktu tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Byloje nustatyta, kad Išvada surašyta 2023 m. liepos 26 d. t. y. nepraleidus Aprašo 23 punkte nustatyto 30 dienų termino. Išvadoje nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 28 d. daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptų aikštelėje, konflikto metu, smurtaudamas nežymiai sužalojo moterį – sugriebęs UAB „Pašto paslaugos“ kurjerę, nugara prispaudę ją į kampą prie pašto dėžučių bei suspaudęs kumštį užsimojo, ketindamas smogti jai į veidą, bet susilaikė, o sugriebęs jai už abiejų rankų, tempė link išėjimo durų bei rankomis stipriai pastūmęs ją į nugarą, išstūmė pro laiptinės duris, dėl ko pastaroji nugara krito ant įėjimo į namą laiptų plokštumos, taip patirdama fizinį skausmą. Tokiais veiksmais pareiškėjas kurjerei padarė poodinės kraujosruvas abiejose rankose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konfliktas tarp pareiškėjo ir kurjerės kilo todėl, kad ji į pašto dėžutes mėtė sąskaitas bei reklamines skrajutes, nors ant dėžučių buvo užrašyta, kad reklama nepageidaujama. Išvadoje pažymima, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino visiškai, savo poelgį vertina kritiškai ir dėl šio įvykio labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasirašytas pareiškėjo ir nukentėjusios susitaikymo protokolas, patvirtinantis, kad pareiškėjas atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo kaltė – nesunkus tyčinis nusikaltimas (smurtinė veika). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiąją. Nutartis įsiteisėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas anksčiau minėtais veiksmais pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1.1, 7.4.1, 7.8.3, 7.8.6, 7.8.7, 22.1 ir 22.3 papunkčių reikalavimus, sulaužė 2009 m. kovo 16 d. duotą muitinės pareigūno priesaiką ir akivaizdžiai pažemino Lietuvos muitinės autoritetą, pakenkė jos prestižui ir muitinės pareigūnų reputacijai ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Išvadoje Departamento generaliniam direktoriui siūloma pripažinti, kad pareiškėjas konflikto metu, smurtaudamas nežymiai sužalojo moterį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir pažemino pareigūno vardą.
Vadovaujantis Aprašo 25 punktu vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; 2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Departamento generalinis direktorius 2023 m. liepos 27 d. rašytine rezoliucija patvirtino Išvadą.
Remiantis byloje esančia rašytinę medžiaga matyti, kad Departamento generalinis direktorius 2023 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1PE-1362 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas einamų pareigų, priėmė vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. IBPS-V-1648851-23 nustatytomis aplinkybėmis.
Departamento generalinis direktorius 2023 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1PE-1436 „Dėl A. K. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“, kuriuo nuspręsta pripažinti pareiškėją pažeminusiu muitinės pareigūno vardą, priėmė remdamasis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi bei 8 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes.
Įvertinus anksčiau išdėstytą konstatuojama jog tarnybinio patikrinimo atlikimo metu Statute ir Apraše pateiktų procedūrinių veiksmų pažeidimų nenustatyta.
Dėl 2023 m. liepos 14 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Prokuratūra 2023 m. liepos 12 d. raštu Nr. 4S-1379 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2023 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino Prokuratūros nutarimą nutraukti Ikiteisminio tyrimo bylą. Pažymėjo, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 27 d. ir persiuntė atsakovui nutarties kopiją.
Susipažinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties turiniu nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 28 d. apie 21.40 val. daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptų aikštelėje, konflikto metu, smurtaudamas nežymiai sužalojo moterį – sugriebęs UAB „Pašto paslaugos“ kurjerę, nugara prispaudę ją į kampą prie pašto dėžučių bei suspaudęs kumštį užsimojo, ketindamas smogti jai į veidą, bet susilaikė, o sugriebęs jai už abiejų rankų, tempė link išėjimo durų bei rankomis stipriai pastūmęs ją į nugarą, išstūmė pro laiptinės duris, dėl ko pastaroji nugara ant įėjimo į namą laiptų plokštumos, taip patirdama fizinį skausmą. Tokiais veiksmais pareiškėjas kurjerei padarė poodinės kraujosruvas abiejose rankose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teigiama, kad pareiškėjas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymima, jog pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo poelgį vertina kritiškai. Pareiškėjas nukentėjusios atsiprašė, ši jam atleido ir jie susitaikė. Pareiškėjas nukentėjusiajai dalį žalos atlygino, o dėl kitos dalies tarpusavyje susitarė, kad bus atlyginta per keturis mėnesius nuo šios dienos, pervedant pinigus į nukentėjusios nurodytą sąskaitą. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes nutarė patvirtinti Prokuratūros 2023 m. birželio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant pareiškėją, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateiktais duomenimis nustatyta, jog minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į anksčiau nurodyta darytina išvada, kad pareiškėjas yra pripažintas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau susitaikius su nukentėjusiąja, teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktas teigia, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą ar jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.
Šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu (Statuto 76 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad Statuto nuostatos nenumato galimybės pasirinkti, ar atleisti pareigūną esant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui, ar ne. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą visais atvejais pareigūnas, padaręs tyčinį nusikaltimą ir net teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda.
Panašiose situacijose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtintas savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuris nėra susietas su tarnybinės atsakomybės taikymu. Taigi, egzistuojant faktinei aplinkybei – įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą – asmuo, turintis teisę priimti ir atleisti pareigūną iš tarnybos, privalo spręsti klausimą dėl tokio pareigūno atleidimo iš tarnybos ir nėra saistomas nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūriniais reikalavimais, nei tarnybinės atsakomybės taikymo senatimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš reikalavimų, keliamų Vidaus tarnybos pareigūnams ir įtvirtintų ginčo metu galiojusios redakcijos Statuto 12 straipsnio 1 dalyje, išplaukia tai, kad vidaus tarnyboje negali tarnauti asmenys, teisti už tyčines nusikalstamas veikas. Įstatymų leidėjas tyčinių nusikalstamų veikų padarymo atveju šių pasekmių nesieja ir su teistumo išnykimu (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3286-552/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5110-662/2021).
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką bei teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turėjo imperatyvią prievolę nedelsiant atleisti pareiškėją iš einamų pareigų.
Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad Departamento generalinis direktorius skundžiamą įsakymą priėmė nepabaigus jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo. Pažymėtina, jog Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas tai yra savarankiškas pagrindas atleisti pareigūną, jis nėra susietas su tarnybinės atsakomybės taikymu. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad 2023 m. liepos 14 d. įsakymo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu dar buvo vykdomas tarnybinis patikrinimas, neturi teisinės reikšmės ir pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl 2023 m. liepos 31 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Kaip ir anksčiau minėta Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas įvykdydamas nesunkią smurtinę nusikalstamą veiką pažeidė Etikos kodekso 7.1.1, 7.4.1, 7.8.3, 7.8.6, 7.8.7, 22.1 ir 22.3 papunkčių reikalavimus, sulaužė 2009 m. kovo 16 d. duotą muitinės pareigūno priesaiką ir taip pažemino pareigūno vardą.
Statuto 2 straipsnio 4 dalis teigia, jog pareigūno vardo pažeminimas - pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Statuto 21 straipsnio 1 punktas reglamentuoja, jog pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves. Taip pat pareigūnai turi pareigą atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas (Statuto 21 straipsnio 6 punktas).
Etikos kodekso 7 punktas nustato, kad muitinės darbuotojų veikla grindžiama šiais etikos principais – pagarbos žmogui ir valstybei principu (7.1 papunktis), teisingumo principu (7.2 papunktis), nesavanaudiškumo principu (7.3 papunktis), padorumo principu (7.4 papunktis), nešališkumo principu (7.5 punktas), atsakomybės principu (7.6 papunktis), viešumo ir skaidrumo principu (7.7 papunktis) bei pavyzdingumo ir profesionalumo principu (7.8 papunktis).
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno priesaiką – prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-333-146/2015; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021 ir kt.). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas 2009 m. kovo 16 d. davė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno priesaiką, kurioje jis, be kita ko, įsipareigojo visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Teismo vertinimu pareiškėjo neteisėti ir įsiteisėjusioje bendrosios kompetencijos teismo nutartyje konstatuoti veiksmai – smurtavimas prieš moterį, fizinio skausmo ir nežymaus kūno sužalojimo sukėlimas nukentėjusiajai dėl mažareikšmės priežasties, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Aplinkybė, jog nukentėjusioji galimai provokavo konfliktą, išvadindama pareiškėją necenzūriniais žodžiais nagrinėjamu atveju nešalina pareiškėjo pareigos laikytis Etikos kodekse įtvirtinų principų bei laikytis duotos pareigūno priesaikos, nes nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Darytina išvada, kad anksčiau minėti pareiškėjo neteisėti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarydamas tyčinę nusikalstamą veiką pažemino pareigūno vardą.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad apie jo padarytą nusikalstamą veiką nebuvo paskelbta žiniasklaidoje, ji nebuvo viešai aptarinėjimas, todėl visuomenė neturėjo pagrindo svarstyti ar piktintis pareiškėjo poelgiu ir taip žeminti muitinės autoritetą visuomenės akyse neturi teisinės reikšmės, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar neblaivumo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 662 -106/2013, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Pažymėtina, kad visuomenės dalimi neatsiejamai yra ir statutinių pareigūnų bendruomenė, todėl viešumo aspektas bet kokiu atveju egzistuoja visada.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 1PE-1362 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir 2023 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 1PE-1436 „Dėl A. K. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“, kuriais pareiškėjas buvo atleistas iš Klaipėdos teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų ir pripažinta, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl A. K. skundas dėl minėtų įsakymų panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Konstatavus, jog skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, išvestiniais laikytini skundo reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.