- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eA-1081-629/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01609-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 21.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas priteisimo ir grąžinimo į pareigas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1PE-1362 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 2 ) panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1PE-1436 „Dėl A. K. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“ (Įsakymas dėl pareigūno vardo pažeminimo); 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) inspektoriaus pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, nuo pareiškėjo atleidimo dienos iki grąžinimo į tarnybą dienos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) nuostatomis ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį Nr. IBPS-V-1648851-23, kuria patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2023 m. liepos 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė atleisti pareiškėją iš Muitinės inspektoriaus pareigų už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą. Departamento Imuniteto tarnyba atliko tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų ir 2023 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-385 „Dėl A. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) pasiūlė Departamento generaliniam direktoriui pripažinti, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, 2023 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė pripažinti, jog pareiškėjas pažemino muitinės pareigūno vardą.
2.2. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl to, jog pareiškėjas galimai smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartyje konstatuota, jog pareiškėjas kaltę pripažino bei nurodė, kad jis, būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininku, 2023 m. sausio 28 d. apie 21.30 val. daugiabučio namo pirmajame aukšte pamatė dvi nepažįstamas moteris, kurios į pašto dėžutes dėjo sąskaitas ir reklamas. Pareiškėjas atkreipė nepažįstamųjų dėmesį, jog ant pašto dėžučių yra nurodyta, kad reklama yra nepageidaujama, paėmė jų vežimėlį ir užrakino pirmininko kabinete. Vėliau pareiškėjas vežimėlį išvežė į lauką, o jo savininkės lauke pareiškėją išvadino necenzūriniais žodžiais. Kilus konfliktui pareiškėjas griebė vieniai moteriai už abiejų rankų ir pradėjo tempti link daugiabučio namo išėjimo. Prie durų stipriai pastūmė nukentėjusiąją ir ji nukrito. Pareiškėjas uždarė laiptinės duris ir nuėjo namo. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl šio incidento labai gailisi, nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino, su ja susitaikė. Dėl minėto incidento Departamento generalinis direktorius 2023 m. kovo 27 d. įsakymu pavedė Departamento Imuniteto tarnybai pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą.
2.3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš einamų pareigų, neišsiaiškino visų situacijai vertinti aktualių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstus ir nemotyvuotus įsakymus. Atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, atsižvelgė tik į aplinkybę, jog pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinį nusikaltimą, tačiau nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų, liudijančių pareiškėjo neagresyvų bei neįžūlų elgesį. Pareiškėjas veikė siekdamas apsaugoti bendrijos narių interesus, turi įgaliojimą saugoti viešąją tvarką daugiabučiame name.
2.4. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2023 m. liepos 14 d., t. y. dar neužbaigus tarnybinio patikrinimo ir nesurašius Išvados, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Išvadoje pateiktų aplinkybių objektyvumo ir teisingumo.
2.5. Išvadoje pateikti incidento faktai yra vertinami tendencingai pareiškėjo nenaudai, akcentuojama, jog incidentas buvo smurtinio tipo, išskirtinai remiamasi ikiteisminiame tyrime pateiktais nukentėjusios parodymais. Pareiškėjo nuomone, Departamentas tarnybinio patikrinimo metu privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas nukentėjusiajai pateikdamas teisėtą reikalavimą sulaukė jos agresyvios reakcijos. Nukentėjusioji išplūdo pareiškėją necenzūriniais žodžiais, taip prisidėdama prie konflikto, pareiškėjo išprovokavimo. Taip pat nevertinta aplinkybė, kad įvykio metu pareiškėjas buvo nedarbingas dėl kojos lūžio, todėl jo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu negalėjo būti agresyvūs ir smurtiniai. Pareiškėjas tarnybinėje veikloje charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau priimant skundžiamas įsakymus ši aplinkybė nebuvo vertinta.
2.6. Incidentas įvyko uždaroje aplinkoje, kurioje nebuvo liudytojų, įvykis nebuvo rezonansinis, visuomenė neturėjo priežasties piktintis ar svarstyti pareiškėjo, kaip eilinio Muitinės inspektoriaus, poelgio, todėl pareiškėjas savo veiksmais negalėjo žeminti vidaus tarnybos sistemos autoriteto ar sukompromituoti visuomenės pasitikėjimo muitinės sistema.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai padaro tyčinę nusikalstamą veiką ir yra teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisės spręsti ar atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, kadangi įstatyme yra nustatytas imperatyvas. Nustačius Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas aplinkybes vidaus tarnybos įstaiga turi prievolę atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos.
3.2. Surašius Išvadą buvo išsamiai bei visapusiškai įvertinta pareikėjo 2023 m. sausio 28 d. atlikta veika, atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei tarnybinio patikrinimo metu pateiktus paaiškinimus.
3.3. Pareiškėjas, net ir veikdamas daugiabučio bendrijos naudai, negali šiuo pagrindu pateisinti savo teisei priešingos veiklos atlikimo, t. y. smurto prieš kitą asmenį. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl incidento metu turėto nedarbingumo yra laikytini gynybine pozicija, kadangi patirtas kojos lūžis nesutrukdė pareiškėjui laisvai judėti, vedžioti šunį lauke, atimti iš nukentėjusios vežimėlį, o po to jį išvežti į lauką.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. pranešimu informavo Muitinės Pilies jūrų uosto posto viršininką, kad 2023 m. kovo 16 d. jam buvo įteiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ikiteisminis tyrimo byla). Pareiškėjas paaiškino, jog yra kaltinamas, kad 2023 m. sausio 28 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptų aikštelėje smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų. Departamente buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2023 m. kovo 27 d. sustabdytas iki baudžiamojo proceso pabaigos ir atnaujintas 2023 m. birželio 28 d. Departamento Imuniteto tarnyba 2023 m. liepos 3 d. surašė pranešimą Nr. 10TTE-351 „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Minėtu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Departamento generalinio direktoriaus pavedimu nuo 2023 m. kovo 27 d. jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau jo eiga buvo sustabdyta iki baudžiamojo proceso pabaigos. Pranešime teigiama, kad yra duomenų, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 28 d. daugiabučio namo laiptinėje įvykusio konflikto metu smurtavo prieš kitą asmenį ir jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas įtariamas, kad minėtais veiksmais pažeidė Statuto bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatas ir pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2023 m. liepos 10 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti ar jis yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir Departamento Imuniteto tarnybai pateikė rašytinį paaiškinimą. Išvadoje nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 28 d. daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptų aikštelėje, konflikto metu, smurtaudamas nežymiai sužalojo moterį – sugriebęs uždarosios akcinės bendrovės „Pašto paslaugos“ kurjerę, nugara prispaudęs ją į kampą prie pašto dėžučių bei suspaudęs kumštį užsimojo, ketindamas smogti jai į veidą, bet susilaikė, o sugriebęs jai už abiejų rankų, tempė link išėjimo durų bei rankomis stipriai pastūmęs ją į nugarą, išstūmė pro laiptinės duris, dėl ko pastaroji nugara krito ant įėjimo į namą laiptų plokštumos, taip patirdama fizinį skausmą. Tokiais veiksmais pareiškėjas kurjerei padarė poodinės kraujosruvas abiejose rankose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1.1, 7.4.1, 7.8.3, 7.8.6, 7.8.7, 22.1 ir 22.3 papunkčių reikalavimus, sulaužė 2009 m. kovo 16 d. duotą muitinės pareigūno priesaiką ir akivaizdžiai pažemino Lietuvos muitinės autoritetą, pakenkė jos prestižui ir muitinės pareigūnų reputacijai ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Išvadoje Departamento generaliniam direktoriui siūloma pripažinti, kad pareiškėjas konflikto metu, smurtaudamas nežymiai sužalojo moterį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir pažemino pareigūno vardą. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad Departamento generalinis direktorius 2023 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1PE-1362 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas einamų pareigų, priėmė vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes. Departamento generalinis direktorius 2023 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 1PE-1436 „Dėl A. K. pripažinimo pažeminusiu muitinės pareigūno vardą“, kuriuo nuspręsta pripažinti pareiškėją pažeminusiu muitinės pareigūno vardą, priėmė remdamasis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi bei 8 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes.
6. Teismas konstatavo, kad Statuto nuostatos nenumato galimybės pasirinkti, ar atleisti pareigūną esant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui, ar ne. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą visais atvejais pareigūnas, padaręs tyčinį nusikaltimą ir net teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Teismas darė išvadą, jog atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką bei teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turėjo imperatyvią prievolę nedelsiant atleisti pareiškėją iš einamų pareigų. Teismas pažymėjo, jog Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas pagrindas atleisti pareigūną, jis nėra susietas su tarnybinės atsakomybės taikymu, todėl aplinkybė, kad 2023 m. liepos 14 d. įsakymo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu dar buvo vykdomas tarnybinis patikrinimas, neturi teisinės reikšmės.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjo neteisėti ir įsiteisėjusioje bendrosios kompetencijos teismo nutartyje konstatuoti veiksmai – smurtavimas prieš moterį, fizinio skausmo ir nežymaus kūno sužalojimo sukėlimas nukentėjusiajai dėl mažareikšmės priežasties, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms įprastinėms moralės nuostatoms ir teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji galimai provokavo konfliktą, išvadindama pareiškėją necenzūriniais žodžiais, nagrinėjamu atveju nešalina pareiškėjo pareigos laikytis Etikos kodekse įtvirtintų principų bei laikytis duotos pareigūno priesaikos, nes nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Teismas darė išvadą, kad minėti pareiškėjo neteisėti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, padarydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo skundo argumentas, kad apie jo padarytą nusikalstamą veiką nebuvo paskelbta žiniasklaidoje, jis nebuvo viešai aptarinėjimas atmestas kaip nepagrįstas, be kita ko pažymint, kad visuomenės dalimi neatsiejamai yra ir statutinių pareigūnų bendruomenė, todėl viešumo aspektas bet kokiu atveju egzistuoja visada.
III.
8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
9. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Statuto (2023 m. sausio 1 d. redakcija) 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata „kai buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė“ neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
10. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojo Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, dėl kurios vertinimo 2022 m. spalio 20 d. nutarime sprendė Konstitucinis Teismas. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyti pagrindai sutampa. Vertinant asmens (ne)atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, Departamentui kilo pareiga diferencijuoti situacijas ir įstatymo pagrindus, kuriems esant asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Departamentas Statuto nuostatas taikė būtent taip, kaip jas prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Konstitucinis Teismas. Pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo iš viso nevertino ir dėl to nepasisakė.
11. Pareiškėjo teigimu, Departamentas tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, kurių pagrindu A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra pakankamas pagrindas A. K. atleisti iš pareigų.
12. Pareiškėjas pažymi, kad jo vykdomų tarnybos funkcijų pobūdis yra techninis ir susijęs išimtinai su muitinės procedūrų atlikimu (pvz., rentgeno aparato naudojimas, prekių patikra pasienio poste), eitos pareigos nesusijusios su valdingais įgaliojimais, administracinių funkcijų vykdymu.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tarnyboje apibūdinamas kaip ramaus būdo, mandagus, kultūringas, motyvuotas, draugiškas, stengiasi atlikti savo pareigas. Pareiškėjas nėra turėjęs jokių incidentų su aptarnaujamais asmenimis, kolegomis ar vadovybe.
14. Pareiškėjo vertinimu, ginčijami atsakovo sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Departamentas neatliko jokio pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo vertinimo ir neindividualizavo priimto sprendimo. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
15. Pareiškėjo įsitikinimu, jo veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai nebuvo padaryta, inkriminuotos veikos pavojingumas, pobūdis ir atsiradę padariniai, asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, taip pat aplinkybės dėl pareiškėjo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbos, jo vykdomų funkcijų ypatumai, jam tenkanti atsakomybė, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas negali būti laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos.
16. Pareiškėjas pažymi, kad atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą profesinę patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą (pvz., darbą su rentgeno aparatu, kita specializuota technika, informacinėmis sistemomis). Kita vertus, dėl atsitiktinio, pavienio netinkamo poelgio asmuo praranda visas socialines garantijas (valstybės tarnautojo pensiją, kitas statutiniam pareigūnui taikomas socialines garantijas ir lengvatas). Išvadoje nėra pagrįsta, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes.
17. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentui, sprendžiant jo (ne)atleidimo iš tarnybos klausimą, kilo pareiga atsižvelgti į konstitucinio proporcingumo principo taikymą ir sąlygas, kurios nustatytos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime.
Atsiliepimas
18. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymas šį skundą atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad įstatymu nėra numatyta, kad ankstesni pareigūno, pažeminusio pareigūno vardą, nuopelnai tarnybai turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką.
20. Atsakovas laikosi pozicijos, kad įstatymų leidėjas yra nedviprasmiškai įtvirtinęs nuostatą, kad pareigūnas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebegali eiti pareigų valstybės tarnyboje. Net pripažinus Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą prieštaraujančiu Konstitucijai dėl to, kad įstatymų leidėjas galimai nediferencijavo veikų, tai nepaneigtų fakto, kad pareiškėjas turi būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kadangi jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1PE-1362, kuriuo pareiškėjas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo atleistas iš vidaus tarnybos, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1PE-1436, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeminusiu muitinės pareigūno vardą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, konstatavo, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata buvo pritaikyta pagrįstai. Teismas taip pat vertino, kad įsiteisėjusioje bendrosios kompetencijos teismo nutartyje konstatuoti pareiškėjo veiksmai – smurtavimas prieš moterį, fizinio skausmo ir nežymaus kūno sužalojimo sukėlimas nukentėjusiajai dėl mažareikšmės priežasties, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl sprendė, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime Nr. KT130-N13/2022 pateiktas išvadas ir nepagrįstai neatliko jokio pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo vertinimo, neindividualizavo priimto sprendimo. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad dėl jo veiksmų kilo tokio laipsnio pasekmės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata „kai buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė“ neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą ar jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal Statuto 76 straipsnio 1 dalį Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5110-662/2020 aiškindamas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, konstatavo, kad ši norma yra imperatyvi ir joje nenumatyta galimybė pasirinkti, ar atleisti pareigūną esant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui, ar ne. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda.
27. Taigi, atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas įsiteisėjusia teismo nutartimi yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, privalėjo vadovautis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir atleisti pareiškėją iš tarnybos.
28. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime sprendė dėl Statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, ir Statuto (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkto tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, konstitucingumo. Taigi, Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime nebuvo sprendžiama dėl Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto savarankiško atleidimo iš tarnybos pagrindo atitikimo Konstitucijai ir ši įstatymo nuostata nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl atsakovas, priimdamas Įsakymą dėl atleidimo, pagrįstai ja vadovavosi.
29. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018-07-16, Nr. 12049) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022-01-04, Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
30. Pažymėtina, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo keitėsi ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos teisinių santykių reguliavimas, kuriuo nusikalstamos veikos, su kuriomis susieta nepriekaištingos reputacijos sąlyga, buvo diferencijuotos pagal pavojingumą ir pobūdį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančioje Statuto redakcijoje nėra numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas, analogiškas tam, pagal kurį buvo atleistas pareiškėjas, tačiau yra išlikęs atleidimo pagrindas – kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (aktualios redakcijos Statuto 74 str. 1 d. 7 p.), o nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal naujai įtvirtintą teisinį reguliavimą, be kita ko, nelaikomas asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba už neatsargių nusikalstamų veikų padarymą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika yra praradę pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nėra praėję vieni metai, o jeigu asmuo atleistas pagal laidavimą, kurio trukmė ilgesnė už šį terminą, arba buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, kurių vykdymo trukmė ilgesnė už šį terminą, – iki laidavimo termino pabaigos arba baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos (aktualios Statuto redakcijos 8 straipsnio 2 dalies d punktas).
31. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareigūnas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir turi būti atleistas iš vidaus tarnybos.
32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Įsakymo dėl pareigūno vardo pažeminimo teisėtumo klausimą, pagrįstai vertino, kad įsiteisėjusioje bendrosios kompetencijos teismo nutartyje konstatuoti pareiškėjo veiksmai – smurtavimas prieš moterį, fizinio skausmo ir nežymaus kūno sužalojimo sukėlimas nukentėjusiajai dėl mažareikšmės priežasties, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms įprastinėms moralės nuostatoms ir teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pagrįstai pripažino, jog tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatas, įpareigojančias muitinės darbuotojus tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas, savo išvaizda, kalba ir elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo (Muitinės etikos kodekso 7.8.3. p.); nereikšti paniekos bendradarbiams ir kitiems asmenims, neįžeidinėti, nevartoti necenzūrinės kalbos, nevartoti smurto (Muitinės etikos kodekso 7.8.6. p.); elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos darbuotojų patikimumo ir gero vardo (Muitinės etikos kodekso 22.1. p.); sulaužė muitinės pareigūno priesaiką. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl tokio pareiškėjo veiksmų teisinio įvertinimo teisės normų, reglamentuojančių nepriekaištingą pareigūnų reputaciją kontekste. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo veiksmų pobūdį, jo kaltės formą, veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo elgesys, neatitiko įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir pagrįstai Įsakymą dėl pareigūno vardo pažeminimo pripažino teisėtu.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog konkrečių faktinių aplinkybių apie pareigūno padarytas neteisėtas veikas visuma gali būti ne tik baudžiamosios ar administracinės, bet ir tarnybinės atsakomybės pagrindas. Kartu tos pačios faktinės aplinkybės gali būti pakankamu pagrindu tiek atskirai spręsti asmens patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei klausimą, tiek ir pasisakyti dėl šio asmens veiksmų vertinimo pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Taigi, išvadai dėl pareigūno vardo pažeminimo padaryti nekliudo tai, kad pareiškėjas už tuos pačius veiksmus jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2497-552/2017). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Išvada, kuria pareiškėjas pripažintas pažeminusiu muitinės pareigūno vardą, priimta vėliau, nei įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Kadangi, kaip jau minėta, Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtintas savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, tačiau net ir priėmęs įsakymą dėl atleidimo, atsakovas turėjo teisę spręsti dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo pareigūno nepriekaištingos reputacijos aspektu.
35. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Taigi klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017).
36. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste (pareiškėjas padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai) teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl byloje taikomų teisės normų, įskaitant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) nuostatos galimo neatitikimo Konstitucijai.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
38. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.