Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-72-1230/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
II-72-1230/2025
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00167-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Pušinskė
Advokatai
Donata Berezinaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-72-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00167-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.11; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 8 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė,sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. S., G. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinės nuobaudos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 8 d. 1.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į dešinėje pusėje buvusį kelio ženklą ir atitvarą su smūgio slopintuvu, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvaras su smūgio slopintuvu (žala 18 705,66 Eur), žmonės nenukentėjo. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 219, 222 punktus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą, jei Nutarimas nebus panaikintas – sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti 12 mėn. atėmimą arba šį terminą sutrumpinti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. apklausos metu paaiškino, jog automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini), kur dalyvavo šventėje. Automobilį paliko stovėti toliau nuo kavinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Vėlai vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, bet nakties metu, po vidurnakčio, automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko parvaryti pažįstamam D. L., kurį sutiko prie kavinės aikštelėje išėjęs parūkyti. D. L. priėjo ir paprašė ar gali jį parvežti į (duomenys neskelbtini), jam atsakė, kad jei yra blaivus, tegul parvairuoja jo automobilį į (duomenys neskelbtini), nes pats buvo neblaivus. Taip pat paprašė, kad paliktų automobilį prie serviso „(duomenys neskelbtini)“ esančio (duomenys neskelbtini). D. L. pasakė, kad gali parvaryti automobilį, todėl padavė jam automobilio raktelius ir jis (D. L.) išvažiavo. D. L. 2024 m. birželio 12 d. apklausoje nurodė, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 20:30 val. pamatė rūkantį iš matymo pažįstamą asmenį, pravarde „Č.“, jo pasiteiravo, ar jis važiuos į (duomenys neskelbtini), jai taip galėtų ir parvežti, bet jis atsakė, kad pats nevažiuos, nes laukia žmogaus, kuris jį paims, nes pats yra išgėręs. Asmuo pravarde „Č.“ paklausė ar gali (D. L.) parvaryti jo automobilį iki „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), atsakė, kad gali, tuomet jis padavė automobilio raktelius, automobilis stovėjo šone kavinės aikštelėje, pirštu parodė kur stovi automobilis ir pasakė, kad susitiks prie „ (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini). Nuėjo (D. L.) iki automobilio, užsivedė ir išvažiavo. Išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Toliau nieko neatsimena, atsigavo automobilyje ir suprato, kad padarė eismo įvyki, išsigandęs išėjo, kur, nepamena. 2024 m. birželio 8 d. papildomos apklausos metu D. L. kardinaliai keičia parodymus, todėl neatmestina, kad parodymų keitimą galimai įtakojo institucijos galimas poveikis ar kiti veiksniai. D. L. po pirminės apklausos turėjo vykti į (duomenys neskelbtini). Neatmestina, kad sužinojimas apie padarytos 18 705,66 Eur žalos dydį akcinei bendrovei (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ galimai įtakojo D. L. parodymų pakeitimą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės bei žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad eismo įvykio vietoje buvę liudytojai R. D., O. L. ir U. P., paaiškino, jog pačio eismo įvykio nematė, pamatė tik stovintį apgadintą automobilį ir kai iš automobilio vairuotojo pusės išbėgo plikas vyriškis, su šortais ir baltais marškinėliais, kuris perbėgo į kitą automagistralės pusę ir kažkur nubėgo. Priėję prie automobilio daugiau jokių asmenų nematė. E. K. nėra plikas ir pateiktoje vaizdo medžiagoje ir foto nuotraukose tai puikiausiai. Akivaizdu, kad traukiamas administracinei atsakomybėn turėjo būti ne E. K., o būtent D. L., jei teismas visgi manys priešingai, E. K. įsitikinimu tokia bauda ir paskirta poveikio priemonė yra neadekvati padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad paskirtos poveikio priemonės skyrimas, t. y. teisės vairuoti atėmimas iš esmės apsunkintų kasdieninį gyvenimą. Pareiškėjas augina mažametį sūnų – (duomenys neskelbtini) amžiaus, kuris lanko ugdymo įstaigą, ir yra poreikis jį vežioti. Taigi, įvertinus vaiko poreikius, pritaikius šią poveikio priemonę būtų užkirstas kelias nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui saugiai pasiekti ir grįžti iš ugdymo įstaigą, gydymo įstaigas ir kt. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jo darbas išskirtinai susijęs su vairavimu, šis darbas pagrindinis jo pajamų šaltinis. E. K. sugyventinė, sūnaus motina, yra bedarbė, todėl vienintelis šeimos išlaikytojas yra E. K.. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę, E. K. negalėtų vykdyti tiesioginių darbo funkcijų, netektų darbo ir atitinkamai pajamų, todėl būtų maksimaliai apsunkinta galimybė dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti mažametį sūnų bei sugyventinę. Pareiškėjas pažymi, kad yra atidus bei rūpestingas vairuotojas, niekada nėra baustas už analogišką pažeidimą, jam nebuvo pritaikytos analogiškos poveikio priemonės.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde lakoniškai nurodo, jog apskaičiuota 18 705,66 Eur žala yra labai didelė, tačiau nepateikia argumentų savo teiginiui pagrįsti. Aplinkybė, kad pareiškėjas spręs klausimą dėl ekspertų skyrimo žalos dydžio pagrįstumui nustatyti, taip pat neatskleidžia pareiškėjo argumentų, ir tik parodo galimus jo veiksmus ateityje. Nepaisant to, AB „(duomenys neskelbtini)“ teikia informaciją, susijusią su padaryta žala ir nuostolių apskaičiavimu. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 6 d. defektiniame akte užfiksavo Eismo įvykio metu padarytą žalą prižiūrimam turtui. Padaryta žala buvo užfiksuota ir nuotraukose. Pagal sugadinimus sudaryta lokalinė sąmata sugadinto kelio atitvaro su smūgio slopintuvu atstatymo darbams, ji sudaryta pagal nustatytus fiksuotus įkainius, „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje pateikiamas rekomendacijas statybos darbų skaičiuojamosioms kainoms, įkainiai nustatomi pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ prieinamus objektyvius duomenis, pagrindžiančius atitinkamų darbų ar paslaugų rinkos’ kainas. AB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą lokalinę sąmatą atstatymo darbams siuntė derinti AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri patikrino sudarytą lokalinę sąmatą ir joje nustatytus įkainius. Gavus patvirtinimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl parengtos lokalinės sąmatos, atlikti sugadinto kelio atitvaro su smūgio slopintuvu atstatymo darbai ir pasirašytas darbų priėmimo aktas. Lokalinėje sąmatoje detaliai išvardinti darbų pavadinimai, jų kainos, mato vienetai ir kiti parametrai, kurie leidžia identifikuoti atliktus darbus bei jų apimtis. Nurodytos darbų kainos yra pagrįstos ir atitinka rinkos kainas, todėl 18 705,66 Eur nuostoliai yra pagrįsti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas paaiškino, kad D. L. sutiko prie ežero (duomenys neskelbtini) aikštelėje, jis paprašė nuvežti namo. Tuo metu pats laukė, kol jį atvažiuos pasiimti kitas automobilis, todėl pasiūlė D. L. parvairuoti jo (E. K.) automobilį, šis sutiko, jie atsisėdo į automobilį, parodė D. L. kaip važiuoti, nes buvo problemos su sankaba, jie pavažiavo iki aikštelės, tuomet palikęs D. L. atsisėdo į atvažiavusį jo pasiimti automobilį ir išvažiavo. Tą vakarą apie 01.00 val. sulaukė skambučio iš pareigūnų, kad su jo automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis. D. L. pažįsta daug metų, bet jie nėra artimi draugai. Perduodamas automobilį paklausė D. L. ar jis negėręs, bet dėl vairuotojo pažymėjimo neklausė, yra jį anksčiau matęs vairuojantį, todėl dėl to klausimų nekilo. Perduodant automobilį D. L. atrodė blaivus. D. L. kaltės prisiimti neprašė, mano, kad D. L. pakeitė parodymus bijodamas atsakomybės. Be to D. L. nurodė, kad jį tai padaryti privertė pareigūnai. Žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kuris paskaičiavo žalą ir parengė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita). Po įvykio su D. L. kontaktų neturėjo. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį, jo modelio neprisimena, pilkos spalvos, su mechanine pavarų dėže. Daug metų gėrė, todėl aplinkybių tiksliai neprisimena, prisimena, kad buvo prie ežero, išgėrinėjo, neturėjo su kuo grįžti, todėl „tranzavo“ aikštelėje prie kavinės, neprisimena kurioje vietoje ji yra, kažkur prie ežero, neprisimena, kur šis ežeras yra. Sustojo žmogus, vardo neprisimena, kurio paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini), bet šis pasiūlė pačiam parvaryti automobilį iki „(duomenys neskelbtini)“ serviso, nes jis (tas asmuo) yra išgėręs ir nelabai gali vairuoti, ir ten automobilį palikti, su tuo (D. L.) sutiko. Kadangi serga (duomenys neskelbtini), kaip tiksliai įvyko įvykis neprisimena, prisimena, kaip suko į posūkį, atsibudęs pamatė, kad automobilis įremtas į autostrados tvorą, ji buvo įlenkta, bet nestipriai. Po įvykio išėjo iš įvykio vietos. Įvykis buvo dienos metu, nuo kavinės nuvažiavus tolokai. To asmens, kuris davė automobilį, nelabai pažinojo, tik iš matymo. Į policiją nuėjo pats. Apklaustas institucijoje, parodė, kad vairavo E. K., nes taip liepė sakyti pareigūnas, kuris apklausinėjo, pasakė, jog greičiau jį paleis. Sutinka atlyginti žalą. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė duomenis, pagrindžiančius padarytą žalą. Darbų kainos atitinka rinkos kainas. Susipažinus su pareiškėjo atstovės pateikta lokaline kainos sąmata ir nustatyta, kad ji yra netiksli, neapimanti visų patirtų kaštų. AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama lokalinę sąmatą ją siunčia kelio valdytojui, kuris sutikrina kelio sąmatą, jei darbai būtų netinkamai apskaičiuoti, sąmata būtų atmesta, bet ji buvo patvirtinta ir darbai atlikti nurodytoje apimtyje. Tikslaus termino, per kurį turi atlikti darbus nebuvo nustatyta, darbai yra atliekami juos suderinus.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad susipažinus su pateikta pareiškėjo lokalinės sąmatos ataskaita matyti, kad joje nenurodyta apie smūgio slopintuvą, sąmata pateikta ne išplėstinė, nėra darbo valandų, žmonių ir mechanizmų darbų kainų, todėl negalima objektyviai vertinti tokios sąmatos, nematant kiekvienos eilutės. Į ataskaitą įdėta ne jų AB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata. Ataskaitos 6 punkte yra informacija apie smūgio slopintuvą ir pridėta nuoroda, kurią atidarius nuorodą nėra tokių pamato matmenų, todėl kyla klausimas ar galėjo lietuvių kalba būti užrašyti matmenys, o visa kita vokiečių ar anglų kalba. Tai kelia klausimų dėl objektyvumo, neaišku iš kur paimti šie matmenys. Ataskaitos 2 dalyje skaičiavimuose įkainių rinkiniai nepatvirtinti ir nėra privaloma naudoti būtent šiuos įkainius. Ataskaitos sąmatoje panaudoti tik du darbų kodai, todėl kyla pagrįstų abejonių, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ smūgio slopintuvas neturi gelžbetoninių stulpų ir keičiamos ne tik metalinio parapeto elementų dalys, bet visa konstrukcija. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ smūgių slopintuvas netvirtinamas gręžiant duobes, nėra statramsčio, neaišku ar objektyviai įvertintas pamato storis. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra teikiamos pilnos apimties sąmatos, AB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su draudimu ir jeigu į draudimo bendrovę kreipiamasi, tuomet skaičiuojamas nusidėvėjimas ir AB „(duomenys neskelbtini)“ jiems (AB „(duomenys neskelbtini)“) kompensuoja skirtumą. Šiuo atveju sąmatą patvirtino AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuotas, mano, kad slopintuvas atlieka savo funkciją nepriklausomai nuo amžiaus, be to, buvo atstatytas naujas elementas, todėl turėtų būti atlyginta visa jo kaina.

Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 426 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Ši norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už joje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

KET 219 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Byloje nėra ginčo, kad automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismų praktikoje pažymima, kad minėtomis įstatymo nuostatomis ne tik nustatyta atitinkama pareiga transporto priemonės savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu (Lietuvos A. T.2020 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Nors teismo posėdžio metu apklausiamas E. K. parodė, kad įvykio metu automobilio nevairavo, transporto priemonę vairuoti perdavė D. L., tačiau šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu įvertinti įrodymai.

Visų pirma, tai Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK pareigūnės Justinos Sargelytės 2024 m. birželio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 8 d. apie 01.45 val. gautas pranešimas, apie tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ant tilto automobilis „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į atitvarus, matosi kraujas, vairuotojas pasišalinęs. Atvykusi į įvykio vietoje pastebėjo važiuojamojoje kelio dalyje stovintį sudaužytą automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Netoliese stovėjo R. D., O. L. ir U. P., kurie paaiškino, kad pačio eismo įvykio nematė, pamatė tik jau stovintį apgadintą automobilį ir kai iš automobilio vairuotojo pusės išbėgo vyriškis plikas, su šortais ir baltais marškinėliais, kuris perbėgo į kitą automagistralės pusę ir kažkur nubėgo. Priėję prie automobilio daugiau jokių asmenų nematė. Pagal valstybinį numerį nustatyta, kad savininkas G. Ž.. Paskambinta telefonu, G. Ž. nurodė, kad automobilis senai parduotas, kam parduotas nurodyti negali. Apžiūrint automobilį rasta „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė E. K. vardu. Pagal duomenų bazes nustatyti jo duomenys. Susiekta telefonu, iš balso neblaivus, teigė, kad eismo įvykio nepadarė, atsisakė pasakyti kur yra, daugiau telefonu nebeatsiliepė. Nuvykus pagal gyvenamosios vietos adresą E. K. nerastas, buto duris atidarė sugyventinė A. P., kuri nurodė, jog buvo gimtadienyje su sugyventiniu, tačiau jis pirmas iš jo išvažiavo, kur yra šiuo metu, nežino, pati bendravo su juo telefonu, tačiau pasakyti kur yra atsisakė.

Kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK pareigūno Aliaus Rasimavičiaus tarnybinio pranešimo, tyrimo metu vertinant asmenų pateiktus paaiškinimus, dėl eismo įvykio buvo peržiūrėtos (duomenys neskelbtini) mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašai, taip pat surašytas reikalavimas, dėl vaizdo įrašų pateikimo „(duomenys neskelbtini) vadovei. Vaizdo įrašų peržiūros metu nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio d. apie 17.01 val. užfiksuotas (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilio savininko E. K., kuris vilki baltus marškinėlius, šalia jo sėdi moteris, galimai sugyventinė A. P.. Automobilis pravažiuoja miesto centrą ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini), kryptimi. Peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ užeigos pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad E. K. ir D. L. duoti paaiškinimai apie eismo įvykį neatitinka tikrovės. Vaizdo kameromis prieš eismo įvykį užfiksuota kaip iš kavinės išeina, ir vėl įeina aukštas vyriškis trumpais plaukais, vilkintis baltus marškinėlius su šortais, matyti, kad tai automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas E. K., kuris apie 01.38 val. išbėga iš kavinės, iš paskos išeina moteris, kuri jam kažką sako, galimai, tai jo sugyventinė A. P.. E. K. nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra tamsoje, po kurio laiko užsidega automobilio šviesos, netrukus atvažiuoja automobilis „Volkswagen Touran“, bet dėl įrašo kokybės nesimato valstybinių numerio ženklų. Prie atvažiuojančio automobilio eina moteris galimai E. K. sugyventinė A. P., bet automobilis nesustoja ir nuvažiuoja link magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ir pasuka į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Moteris atsisėda į autobusiuką, kuris galimai išvežioja renginio dalyvius. Iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad jame užfiksuoti asmenys yra vieno ir to pačio renginio dalyviai, pašalinių žmonių kavinėje neužfiksuota. 2024 m. birželio 18 d. papildomos apklausos metu D. L. paaiškinus, kad jo 2024 m. birželio 12 d. duotas paaiškinimas, dėl eismo įvykio aplinkybių neatitinka tikrovės, t. y. peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ užeigos vaizdo kamerų įrašus, nustatyta, kad jis nurodytu metu nebuvo minėtoje kavinėje ir negalėjo vairuoti automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. L. paaiškino, kad E. K. jam pasiūlė prisiimti atsakomybę, jog vairuojant jam priklausantį automobilį kažkur magistralėje (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, už tai pasiūlė 200 Eur atlygį, jis sutiko. Kur įvyko eismo įvykis ir su kokiu automobiliu jis nežino, 2024 m. birželio 8 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ užeiga nebuvo, E. K. priklausančio automobilio nevairavo. E. K. pokalbio metu nurodė, kad pats vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, prašė jo prisiimti atsakomybę, nes bijo prarasti vairuotojo pažymėjimą. Pažymėta, kad eismo įvykio vietoje buvę liudininkai nurodo, kad iš sudaužyto automobilio vairuotojo pusės išlipo aukštas vyriškis, plikas, kuris vilkėjo šortus ir baltus marškinėlius t. y. buvo apsirengęs lygiai taip pat kaip E. K., užfiksuotas vaizdo kameromis „(duomenys neskelbtini)“ užeigoje prieš pat eismo įvykį. E. K. iš „(duomenys neskelbtini)“ užeigos išėjo apie 01.38 val., automobilis „Volkswagen Touran“ iš aikštelės išvažiavo apie 01.40 val., o pranešimas apie eismo įvykį gautas apie 01.45 val. Pagal. „Maps.lt“ programėlę nuo „(duomenys neskelbtini)“ užeigos iki eismo įvykio vietos atstumas yra 7,63 km. Nurodomas važiavimo laikas automobiliu apie 4 min. Taip pat pažymėtina, kad link automobilio „Volkswagen Touran“ E. K. nuėjo vienas, kitų asmenų vaizdo kameros neužfiksavo. Iš karto po eismo įvykio E. K. atsisakė bendrauti su pareigūnais telefonu, nurodyti savo buvimo vietą, bei susitikti su policijos pareigūnais, taip vengdamas atsakomybės.

Taigi, vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 7 d. apie 17.01 val. (duomenys neskelbtini), vairuoja E. K., kuris vilki baltus marškinėlius. Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įraše („(duomenys neskelbtini) Video“ įrašo laikas 01.37 – 01.38 val.) matyti, kad iš kavinės išeina, o vėliau vėl įeina E. K., vilkintis baltus marškinėlius ir šortus, apie 01.38 val. jis išbėga iš kavinės ir nueina į automobilių stovėjimo aikštelę. Netrukus užsidega automobilio šviesos ir atvažiuoja automobilis „Volkswagen Touran“ (vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini) Video 1“, laikas 01.40 val.), kuris nuvažiuoja link magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) ir pasuka į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Nors vaizdo įraše nesimato išvažiavusio automobilio valstybino numerio ir vairuotojo, tačiau jo modelis „Volkswagen Touran“, t. y. toks pat, kaip ir pareiškėjo, o atsižvelgiant į trumpą laiko tarpą, praėjusį nuo tada, kai pareiškėjas nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę iki kol automobilis išvažiuoja, teismui abejonių, kad išvažiavęs automobilis priklausė E. K. ir jį tuo metu vairavo būtent jis, nekyla. Kaip minėta pirmiau, apie eismo įvykį pranešė R. D., O. L. ir U. P., kurie paaiškino, kad pačio eismo įvykio nematė, pamatė tik jau stovintį apgadintą automobilį ir kai iš automobilio vairuotojo pusės išbėgo vyriškis plikas, su šortais ir baltais marškinėliais, kuris perbėgo į kitą automagistralės pusę ir kažkur nubėgo, taigi, automobilį vairavęs asmuo buvo apsirengęs tokiais pačiais drabužiais, su kuriais prie kavinės užfiksuotas E. K.. Skundo argumentai apie tai, kad apie įvykį pranešę asmenys nurodė, jog iš transporto priemonės vairuotojo pusės išlipo ir išbėgo „plikas“ vyras, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepaneigia aplinkybės, jog transporto priemonę vairavo, eismo įvykį sukėlė ir iš įvykio vietos pasišalino, E. K.. Teismas, vertindamas aptartą argumentą pažymi, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, o iš vaizdo medžiagos matyti, kad E. K. nešioja itin trumpai kirptus plaukus. Visos kitos detalės, sugretinus tyrimo metu surinktą vaizdo medžiagą ir asmenų, mačiusių iš eismo įvykio pasišalinantį asmenį, paaiškinimus, visiškai sutampa.

Apklaustas teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad pasiūlė D. L. parvairuoti jo (E. K.) automobilį, šis sutiko. Jie kartu atsisėdo į automobilį, jis (E. K.) parodė D. L. kaip važiuoti, nes buvo problemos dėl sankabos. Jie kartu pavažiavo iki aikštelės, tuomet palikęs D. L. automobilyje, atsisėdo į atvažiavusį jo pasiimti automobilį ir išvažiavo. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo ( „(duomenys neskelbtini) Video 1“, laikas 01.40 val.), užsidegus šviesoms automobilis niekur nesustojo, o iš karto išvažiavo iš stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, o vaizdo įrašuose liudytojo D. L. šalia kavinės nesimato, taip pat nėra užfiksuota, kad E. K. namo išvyktų kartu su kitais svečiais mikroautobusu ir (ar) kita transporto priemone. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo E. K. ir liudytojo D. L. iškeltą versiją, kad transporto priemonė buvo perduota D. L..

Be to, liudytojo D. L. parodymai yra prieštaringi. 2024 m. birželio 12 d. apklaustas D. L. parodė, kad 2024 m. birželio 7 d. apie 20.30 val. susitiko pažįstamus asmenis, šie pasiūlė kartu važiuoti pavalgyti šašlykų į „(duomenys neskelbtini)“ užeigą, kuri yra prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero (duomenys neskelbtini). Apie vidurnaktį išėjo visi į lauką parūkyti, užėjo už kampo, o grįžęs draugų neberado. Pamatė, kad prie kavinės draugų ir automobilio nebėra. Stovėdamas lauke pamatė rūkantį, iš matymo pažįstamą asmenį, pravarde „Č.“, jo pasiteiravo, ar jis važiuos į (duomenys neskelbtini), jeigu taip, ar galėtų ir jį parvežti. Jis (E. K.) atsakė, kad pats nevažiuos, laukia žmogaus, kuris jį paims, nes yra neblaivus. Asmuo pravarde „Č.“ paklausė ar gali (D. L.) parvaryti jo automobilį iki „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis (D. L.) sutiko, tuomet „Č.“ padavė automobilio raktelius, automobilis stovėjo kavinės aikštelėje, automobilio modelio tiksliai nepamena, tai buvo „VW“ automobilis modelio neatsimena „Sharan“ arba „Toureg“. Automobilio savininkas pirštu parodė kur stovi automobilis ir pasakė, kad susitiks prie „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini). Nuėjo iki automobilio užsivedė ir išvažiavo. Kiek atsimena, automobilis buvo su mechanine pavarų dėže. Išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Toliau nieko neatsimena, jį (D. L.) ištiko (duomenys neskelbtini) priepuolis, atsigavo automobilyje ir suprato, kad padarė eismo įvykį, išsigando ir išėjo, kur taip pat nepamena. Atsigavęs ryte paskambino automobilio savininkui pravarde „Č.“ ir pasakė jam, kad sudaužė automobilį. Apklaustas 2024 m. birželio 18 d. pirminius parodymus pakeitė, parodė, kad tiksliai dienos nepamena, sutiko savo pažįstamą E. K., jis pasiūlė prisiimti atsakomybę dėl to, kad vairuojant jam priklausantį automobilį, kažkur magistralėje (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. E. K. už tai pasiūlė 200 Eur, jis (D. L.) sutiko, todėl 2024 m. birželio 12 d. su E. K. nuvyko į Ukmergės r. PK, kur policijos pareigūnui davė netikslius parodymus. Apie 2024 m. birželio 8 d. įvykusį eismo įvykį, t. y. įvykio vietą, automobilio modelį, jis nieko nežino. 2024 m. birželio 8 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, E. K. priklausančio automobilio nevairavo. Teismo posėdžio metu D. L. vėl pakeitė savo parodymus, teigė vairavęs transporto priemonę, tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti nei kur yra kavinė, prie kurios susitiko E. K., nei koks buvo į eismo įvykį patekęs automobilis, nei kur yra eismo įvykio vieta. Taip pat nurodė, kad su E. K. susitiko dienos metu, nors įvykis įvyko naktį, taigi akivaizdu, kad liudytojui nežinomos jokios aplinkybės, susijusios su įvykiu. Teismo vertinimu, vadovautis liudytojo D. L. parodymais nėra jokio faktinio pagrindo, nes jie ne tik nenuoseklūs ir prieštaringi, bet ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teismo neįtikina ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. ir liudytojo D. L. iškelta versija, kad E. K. perdavė savo automobilį tik iš matymo pažįstamam D. L., o pats išvažiavo ne kartu su juo keleivio vietoje, bet nusprendė vykti kita transporto priemone. Be to, skiriasi ir pareiškėjo bei liudytojo versijos dėl automobilio perdavimo, pareiškėjas teigia, kad automobilį D. L. perdavė kavinės automobilių aikštelėje, o liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad „tranzavo“. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, o liudytojo D. L. parodymus – kaip siekį padėti išvengti atsakomybės administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K..

Byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis būtent E. K. vairavo transporto priemonę „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į dešinėje pusėje buvusį kelio ženklą ir atitvarą su smūgio slopintuvu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Nors pareiškėjas E. K. nesutiko su AB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu žalos dydžiu (18 705,66 Eur) ir bylos nagrinėjimo metu pateikė viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ žalų specialisto T. M. parengtą „Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą“, pagal kurią padaryta žala vertinama 3 155 Eur be PVM, neįskaitant smūgio slopintuvo, tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių, kad žalos dydis, net ir vadovaujantis pareiškėjo skaičiavimu (9 650 Eur), viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

AB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje reikalavimo priteisti patirtą turtinę žalą nepareiškė. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad klausimą ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka (žr., pvz. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-1049/2024). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotas žalos dydis esmingai skiriasi, ginčijami lokalinėje sąmatoje nurodyti eismo įvykio metu sugandinto kelio atitvaras su smūgio slopintuvo atlikti darbai, jų būtinybė ir įkainiai, apskaičiuotos žalos metodikos taikymo (ne)pagrįstumo, kyla sugadinto turto nusidėvėjimo ir draudimo išmokos (ne)gavimo klausimas, todėl operatyviai žalos atlyginimo klausimas šiuo konkrečiu atveju taip pat negali būti išspręstas. Atsižvelgiant į tai, žalos priteisimo klausimas administracinio nusižengimo byloje nesprendžiamas. AB „(duomenys neskelbtini)“ išaiškinama teisė klausimą dėl žalos atlyginimo spręsti kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismo vertinimu, administracinė nuobauda E. K. paskirta laikantis ANK 38 straipsnio nustatytų reikalavimų, nutarime išsamiai individualizuota, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.

Institucija skundžiamu nutarimu už inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, E. K. skyrė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) paskyrimas yra diskrecinio pobūdžio, t. y. teismas ar ne teismo tvarka administracinę bylą nagrinėjanti institucija, įvertinusi surinktas bylos aplinkybes, administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, gali neskirti šios administracinio poveikio priemonės.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas turi diskrecijos teisę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį savo iniciatyva, individualizuodami skiriamas nuobaudas. Tokiu atveju teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Skunde pareiškėjas reiškia alternatyvų reikalavimą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, argumentuodamas tuo, kad teisės vairuoti atėmimas iš esmės apsunkintų jo šeimos ir darbo pareigų vykdymą. Nurodo, kad augina (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnų, kuris lanko ugdymo įstaigą, todėl yra poreikis jį vežioti. Pritaikius administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, būtų užkirstas kelias nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui saugiai pasiekti ugdymo, gydymo įstaigas. Be to, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jo darbas išskirtinai susijęs su vairavimu, šis darbas yra pagrindinis jo pajamų šaltinis. Pareiškėjo gyvenimo draugė ir sūnaus motina bedarbė, todėl vienintelis šeimos išlaikytojas yra pareiškėjas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, pareiškėjas negalėtų vykdyti tiesioginių darbo funkcijų, netektų darbo ir atitinkamai pajamų, todėl būtų maksimaliai apsunkinta galimybė dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti mažametį sūnų bei gyvenimo draugę.

Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo ir (ar) jos termino sutrumpinimo, pažymi, kad pareiškėjas administracine tvarka nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino didelės vertė svetimą turtą (paties pareiškėjo apskaičiavimu 9 650 Eur) ir iš eismo įvykio vietos neteisėtai pasišalino, šie veiksmai negali būti pripažinti mažareikšmiais ar nepavojingais. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Priešingai, prašė kito asmens prisiimti kaltę, taip siekdamas išvengti atsakomybės bei žalos atlyginimo. Be to, paties pareiškėjo teigimu, jis tą eismo įvykio vakarą buvo neblaivus. Iš byloje esančių policijos pareigūnų pateiktų tarnybinių pranešimų ir juose nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas po eismo įvykio su policijos pareigūnais nebendradarbiavo, telefonu kalbėti nepanoro, ir gyvenamojoje vietoje jo rasti nepavyko.

Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus baustas daugybę kartų, iš jų už greičio viršijimą, automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, vairavimą neužsisegus saugos diržo ir naudojantis mobiliuoju telefonu, vairavo privalomuoju transporto priemonės savininkų (valdytojų) draudimu neapdraustą transporto priemonę. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o ankstesnės sankcijos teigiamo poveikio KET laikymuisi nepadarė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas šeimos, darbo pareigų vykdymas, pačios savaime prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde minimos asmeninio pobūdžio aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pareiškėjo nuo administracinio nusižengimo nesulaikė. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pareiškėjas turėjo suvokti daromo nusižengimo keliamą pavojų ir galimas neigiamas pasekmes tiek jam, tiek šeimos nariams, todėl tokias pasekmes jis turi prisiimti. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir (ar) jo šeimos gerove, darbinių pareigų vykdymu, kitais nepatogumais nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir administracinio nusižengimo byloje priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės pritaikytos tinkamai. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarimą palikti nepakeistą.

Išaiškinti akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kad dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

TeisėjaDalia Pušinskė