Utenos apylinkės teismo nutartis

Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-125-477/2025

2025 m. rugpjūčio 27 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Ž. skundą dėl Utenos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-06-12 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu, pareiškėja skundą palaikė, prašė tenkinti, nurodė, kad važiavo neblaivi, tą dieną alkoholio nevartojo, buvo išgėrusi alkoholio iš vakaro, dėl to gailisi. Ji dirba, taip pat turi nepilnametį vaiką, kurį reikia vežti į mokyklą ir gydymo įstaigas. Pareiškėja rūpinasi pensinio amžiaus neįgalia motina, kurią taip pat reikia nuvežti į gydymo įstaigas. Prašo sumažinti teisių atėmimo laiką.

Utenos apskrities VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareiškėja neginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodo, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte vairavo transporto priemonę. Prašo sumažinti teisių atėmimo laiką.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-4-2013).

Nors byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad G. Ž. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, privalo patikrinti ir paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio pagrįstumą. Skiriantis nuobaudą subjektas privalo atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes – nusižengimo pobūdį, asmens kaltės formą, jo asmenybę.

Tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo byloje G. Ž. nuobauda paskirta įvertinus tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo). G. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta artima minimaliai piniginė nuobauda 850 Eur ir minimaliam laikotarpiui pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 6 mėnesiams, bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai 12 mėnesių.

Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui.

G. Ž. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai, įvertinus alkotesterio paklaidą, jai nustatytas 0,82 promilės neblaivumas. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. Ž. nustatytas neblaivumo laipsnis dvigubai viršija leistiną ribą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, G. Ž. neblaivumas buvo tikrintas du kartus, pirmu tikrinimu jai nustatytas 0,82 promilių neblaivumas, po 23 minučių nustatytas 0,83 promilių neblaivumas, po paklaidos 0,82 promilės apsvaigimas, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu G. Ž. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pati G. Ž., ji alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, ryte ji sėdo už automobilio vairo, pareigūnams ją sustabdžius ir, patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas vis dar žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ketindama vairuoti transporto priemonę, G. Ž., o ne kas kitas, turėjo atsakingai įvertinti alkoholio vartojimo riziką, savo būklę kitą rytą po alkoholio vartojimo, o to nepaisiusi, dabar turi prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo būtent savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. G. Ž. neblaivumo laipsnis viršijo leistiną ribą, toks neblaivumas neabejotinai turi didelės reikšmės vairuotojos koordinacijai, pastabumui ir jos vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Vien tai, kad G. Ž. su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, jos nuoširdus gailėjimasis, nelaikytina išskirtine, ypatinga aplinkybe, leidžiančia taikyti mažesnę sankciją, negu nustatyta įstatymų leidėjo. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-42-2013, Nr. 2AT-25-2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga jos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, teismų praktikoje nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei įstatymų leidėjo nustatytas minimalus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, kas ir buvo įvertinta skundžiamame nutarime. Kartu pažymėtina, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).

Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėja prieš nagrinėjamą įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, ji nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų transporto eismo saugumui, paties vairuotojo ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Svarbu ir tai, jog taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-530-397/2017, Nr. AN2-469-785/2017).

Pareiškėjos motyvai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga rūpinantis artimaisiais, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir naikinti pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą. Šios aplinkybės egzistavo ir pareiškėjai buvo žinomos administracinio nusižengimo darymo metu, tačiau pati pareiškėja nelaikė jų pakankamai svarbiomis, kad nesėstų už vairo neblaivi. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu G. Ž. paskirta teisinga nuobauda ir tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. AN2-26-350/2024, Nr. AN2-57-531/2024), todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos G. Ž. skundo netenkinti.

Utenos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-06-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.