- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-1009-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00519-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
- 3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dallis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Amber Vilnius“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. A39- /21(3.10.15E-AD10) „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“ ir 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. A39-/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pateiktos pretenzijos“; 2) pirkimo nugalėtoja pripažinti ieškovę UAB „Amber Vilnius“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Taksi pavėžėjimas medicinos personalui“ (pirkimo Nr. 534424). Atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. A39-/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“ laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „Dallis“ ir nutarė su laimėtoja sudaryti sutartį. 2021 m. balandžio 19 d. ieškovė teikė atsakovei pretenziją dėl sprendimo panaikinimo, argumentuodama tuo, kad trečiasis asmuo turi neišnykusį teistumą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), todėl neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų (pirkimo sąlygų 24.1, 85.1 punktų) ir atitinka tiekėjo pašalinimo pagrindus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnyje. Atsakovė atsakyme pripažino, jog trečiasis asmuo yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-3718-1058/2018, tačiau trečiojo asmens atžvilgiu nusprendė taikyti „apsivalymo doktriną“, todėl ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 27 d. pretenziją atsakovei dėl sprendimo panaikinimo, argumentuodama tuo, jog trečiasis asmuo neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų (techninės specifikacijos 3 punkto – sutarties vykdymo metu turi užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių), kadangi trečiasis asmuo turi tik 2 automobilius ir 14 darbuotojų. Jeigu UAB „Dallis“ ketino remtis subtiekėjais, tai privalėjo nurodyti (atskleisti) pasiūlyme, tačiau 2021 m. kovo 9 d. pasiūlyme nurodė, jog subteikėjai nebus pasitelkti. Atsakovė 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. A39-/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pateiktos pretenzijos“ ieškovės 2021 m. balandžio 27 d. pretenziją atmetė, nurodydama, kad pirkimo dokumentuose nebuvo keliamas reikalavimas pateikti dokumentus dėl techninės specifikacijos 3 punkto atitikties bei tuo, kad dokumentus trečiasis asmuo galėjo pateikti ir po pasiūlymo pateikimo. Atsakovė turėjo atmesti UAB „Dallis“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų (techninės specifikacijos 3 punktas), tačiau to nepadarė ir taip pažeidė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės aktus, nukrypo nuo skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų. Atsakovės sprendimai turi būti panaikinti, o pirkimo nugalėtoju pripažintas 2 pasiūlymo eilėje likęs dalyvis – UAB „Amber Vilnius“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės UAB „Amber Vilnius“ ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. A39-/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pateiktos pretenzijos“ kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/ 2017), todėl nutraukė bylos dalį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
5. Teismas nurodė, kad ieškovei (tiekėjai) pasinaudojus VPĮ nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o perkančiajai organizacijai netenkinus jos pretenzijos, ieškovė turi galimybę savo teises ginti pareikšdama materialųjį teisinį reikalavimą dėl ginčo esmės.
6. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kurie siejami su ieškovės teiktais Licencijų informacinės sistemos duomenimis (nurodyti dublike), teismas pažymėjo, kad ieškovė teiktoje pretenzijoje nenurodė argumentų, kurie būtų siejami su Licencijų informacinės sistemos duomenimis, todėl negali ieškinio grįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos perkančiajai organizacijai pretenzijoje (CPK 423³ straipsnio 3 dalyje).
7. Ieškovė savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Kasacinio teismo pažymėta, kad priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (apdairus ir atidus) principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
8. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nevertino nagrinėjamos bylos kontekste ieškovės argumento – dėl turimų licencijų kiekio vežti keleivius, pagrįstumo.
9. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygose taip pat nebuvo nustatyta atitinkamų reikalavimų, kurie būtų siejami su tam tikrų licencijų kiekio turėjimu. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad jis kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai numatyti pirkimo sąlygų 33–33.1 punktuose, tačiau aplinkybės, kad UAB „Dallis“ atitiko nurodytas pirkimo sąlygas ieškovė neginčija.
11. Techninės specifikacijos 3 punkte numatyta, kad „Paslaugų teikėjas Sutarties vykdymo metu turi užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių“. Pasisakydamas dėl šio reikalavimo teismas nurodė, kad: UAB „Dallis“, teikdama pasiūlymą, patvirtino sutikimą su pirkimo sąlygomis; pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas, jog teikiant pasiūlymą kartu būtina pateikti ir atitinkamus įrodymus, patvirtinančius aptariamo reikalavimo atitikimą; reikalavimo apskritai nėra pagrindo vertinti kaip kvalifikacinio reikalavimo; reikalavimo gramatinė konstrukcija patvirtina, jog tai iš esmės yra sutarties vykdymo sąlyga – „sutarties vykdymo metu“, t. y. tiekėjų pareiga sutarties vykdymo laikotarpiu laikytis nurodyto reikalavimo; sąlyga apskritai nebuvo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus; pirkimo dokumentais ne tik yra nustatomos tam tikros sąlygos, tačiau tuo pačiu garantuojama, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu netaikys tokių reikalavimų, kokie nėra nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose; reikalavimų atitiktis dėl minėtos sąlygos konkrečiai yra vertinama ir įrodoma tik sutarties vykdymo etape.
12. Tiekėjai pasiūlymų pateikimo metu privalo išviešinti tik tuos ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketina pasinaudoti, siekdami pagrįsti savo atitiktį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, tuo tarpu kiti ūkio subjektai, kurie bus pasitelkiami sutarties ar jos dalies vykdymui, gali būti nurodomi jau po pirkimo sutarties sudarymo, o pasiūlymo pateikimo metu jie privalo būti nurodomi tik tais atvejais, kai jie jau pasiūlymo pateikimo metu yra žinomi tiekėjui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-302/2020).
13. Teismas pabrėžė, kad atsakovė triplike nurodė, jog 2021 m. gegužės 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Dallis“ buvo pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis Nr. A64-165/21; atsakovė pažymėjo, kad sutartyje nurodytų įsipareigojimų trečiasis asmuo laikosi ir juos vykdo tinkamai, pilna apimtimi.
14. Įvertinęs pirkimų dokumentų turinį ir į bylą teiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad UAB „Dallis“ pasiūlymas pagrįstai nebuvo atmestas: 1) minėta, kad reikalavimas dėl automobilių skaičiaus nelaikytinas kvalifikaciniu reikalavimu; 2) po sutarties sudarymo atsakovė patvirtino, jog šio reikalavimo trečiasis asmuo laikosi.
15. Netenkinęs ieškovės reikalavimo pripažinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės neteisėtu, teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliantė (ieškovė) UAB „Amber Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, selektyviai ir neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus.
16.2. Teismas atsisakė priimti ieškovės 2021 m. birželio 20 d. rašytinius paaiškinimus ir ieškinio tikslinimą, kaip teiktus procesiškai pavėluotai, taip pažeisdamas lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
16.3. Ieškinys teisme gautas 2021 m. gegužės 13 d., pasirengimas bylai turėjo būti baigtas per 30 dienų (iki 2021 m. birželio 14 d.), teismo sprendimas priimtas per 60 dienų (iki 2021 m. liepos 14 d.). Teismas rezoliucija atsisakė priimti ieškovės 2021 m. birželio 20 d. pateiktus svarbius įrodymus bei ieškinio tikslinimą, kaip teiktus procesiškai pavėluotai. Teisme atsakovės triplikas gautas 2021 m. birželio 8 d., teismas vietoje to, jog atsiųstų tripliką ieškovei ir sudarytų galimybę iki 2021 m. birželio 14 d. susipažinti / atsikirsti į jį, 2021 m. birželio 11 d. atsiuntė ieškovei tripliką bei tuo pačiu nutartį, kuria informavo, kad pasirengimas nagrinėti bylai yra baigtas, taip eliminuodamas ieškovės galimybę laiku pateikti įrodymus bei atsikirsti į naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl sutarties sudarymo / vykdymo fakto.
Atsiliepimas
16.4. Atsakovė 2021 m. birželio 8 d. triplike nurodė, kad su trečiuoju asmeniu pasirašė sutartį bei pažymėjo, jog trečiasis asmuo ją vykdo tinkamai. Šis atsakovės teiginys nurodytas ir teismo sprendime, nors 2021 m. birželio 20 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad trečiasis asmuo neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų ir netinkamai vykdo sutartį. Tokiu būdu teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę įrodinėti jos atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes, dėl to neteisingai išsprendė bylą.
16.5. Ieškovė 2021 m. birželio 20 d. tikslino ieškinį, reikalavo nutraukti sutartį, kadangi apie sutarties sudarymą sužinojo tik 2021 m. birželio 11 d., iš gauto tripliko, tačiau neturėjo objektyvių galimybių laiku patikslinti ieškinio, nes kartu su tripliku gavo teismo nutartį, kuria nutarta baigti pasirengimą bylos nagrinėjimui.
16.6. Teismo sprendimas turėjo būti priimtas per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, taigi teismas turėjo daugiau nei pakankamai laiko priimti ieškovės 2021 m. birželio 20 d. rašytinius paaiškinimus ir ieškinio reikalavimų patikslinimą, sudaryti galimybę į juos atsikirsti atsakovei ir tik tuomet nagrinėti bylą bei priimti sprendimą.
Šalies argumentai
16.7. Ieškovė 2021 m. balandžio 27 d. pretenzijoje nurodė, kad trečiasis asmuo neatitinka techninės specifikacijos 3 punkto bei pateikė rekvizitai.lt duomenis, jog trečiasis asmuo turi tik 2 automobilius ir 14 darbuotojų; ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad trečiasis asmuo neatitinka techninės specifikacijos 3 punkto bei 2021 m. gegužės 13 d. pateikė Licencijų informacinės sistemos duomenis iš kurių matyti, jog 2021 m. gegužės 13 d. duomenimis trečiasis asmuo turi 5 leidimus vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; 2021 m. birželio 20 d. pateikė minėtos sistemos duomenis, jog net po sutarties sudarymo trečiasis asmuo turi tuos pačius 5 leidimus, todėl neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.
16.8. Aplinkybė, kad tiekėjas, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją, nenurodė tam tikrų aplinkybių ir argumentų, nesudaro absoliutaus pagrindo teismui atsisakyti nagrinėti šiuos argumentus tiekėjui pareiškus juos teisme, kadangi šios aplinkybės dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, tam tikrų duomenų neišviešinimo ir pan.) gali būti nežinomos tiekėjui ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
16.9. Ieškovė 2021 m. balandžio 27 d. pretenzijoje nurodė, kad trečiasis asmuo neatitiko techninės specifikacijos 3 punkto „Sutarties vykdymo metu turi užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių“, todėl pasiūlyme turėjo išviešinti subtiekėjus, o kadangi to nepadarė, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Ieškovė pretenziją grindė 2 priedais, rekvizitai.lt išrašais, iš kurių matyti, jog trečiasis asmuo turi tik 2 automobilius ir 14 darbuotojų. Tokias pačias aplinkybes ieškovė nurodė ir ieškinyje. Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. pateikė papildomus įrodymus – Licencijų informacinės sistemos duomenis iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo turi tik 5 leidimus vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Šiuo atveju sutapo ieškovės nurodomas teisės pažeidimas tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje. Ieškovė neturėjo galimybės iškart pateikti visų galimų įrodymų.
16.10. Ieškovė pateikdama Licencijų informacinės sistemos duomenis įrodinėjo trečiojo asmens neatitikimą techninės specifikacijos 3 punktui, todėl teismo teiginys, kad ieškovė pretenzijoje nenurodė argumentų, siejamų su šia sistema, yra nepagrįstas.
16.11. Kasacinio teismo praktika nuosekliai bei nenustatant specifinių išimčių plėtojama ta linkme, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014). Vadovaujantis teismine praktika, Pirkimo sąlygų 1.10 punkte buvo suformuluotas imperatyvus reikalavimas pasiūlyme nurodyti, kokius subrangovus tiekėjas ketina pasitelkti, kokiems darbams, paslaugoms ir kokiai pirkimo sutarties daliai jie ketinami pasitelkti. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija ne tik privalo nustatyti aiškias ir visiems suprantamas pirkimo sąlygas, bet ir privalo visiems tiekėjams jas vienodai taikyti ir pati jų laikytis.
16.12. Iš pirkimų sąlygų 41, 42 ir 58.2 punktų nuostatų bei pasiūlymo formos (2 priedas) akivaizdu, kad pirkimo sąlygos aiškiai numatė reikalavimą pasiūlymo pateikimo metu išviešinti subtiekėjus, kurių pajėgumais pasiremiama. Teismo sprendimo teiginys, jog toks reikalavimas pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas, yra nepagrįstas.
16.13. Teismo teiginys, kad techninės specifikacijos 3 punktas nėra aktualus vertinant ekonomiškiausią pasiūlymą, yra paneigtas kasacinio teismo praktika. Ieškovė neteigė, jog techninės specifikacijos 3 punktas yra kvalifikacinis reikalavimas.
16.14. Atsakovė triplike pateikė trečiojo asmens ir atsakovės 2021 m. gegužės 26 d. pasirašytą pirkimo sutartį, iš kurios matyti, kad subtiekėjai net ir sudarius sutartį nebuvo pasitelkti. Nors iš imperatyvių teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, tai neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą) ir ją pateikti; perkančiosios organizacijos turi siekti kuo aiškiau apibrėžti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliantės UAB „Amber Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi pasirengimą bylą nagrinėti teisme nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu, kai pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Apeliantė 2021 m. birželio 1 d. pateikė dubliką, o 2021 m. birželio 8 d. atsakovė pateikė tripliką, kuriame, be kita ko, nurodė aplinkybę apie sudarytą Pirkimo sutartį.
17.2. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Tai reiškia, kad atsakovės triplikas apeliantei laikomas įteiktu 2021 m. birželio 9 d. (trečiadienį). Apeliantė vėliausiai nuo 2021 m. birželio 9 d. žinojo apie sudarytą Pirkimo sutartį. Rašytinius paaiškinimus, kuriuose teikė ieškinio reikalavimų patikslinimą (nurodyti 3 punktuose (17–19 p.)), teismui pateikė tik 2021 m. birželio 20 d. (sekmadienį), t. y., praėjus 11 dienų nuo sužinojimo momento apie sudarytą sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad toks apeliantės prašymas yra procesiškai pavėluotas, nepažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principų.
17.3. Rungimosi ir lygiateisiškumo principai turi būti derinami ir su kitais civilinio proceso principais – bylos nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo. Apeliantė pavėluotai teikė procesinį dokumentą, todėl turi prisiimti savo veiksmų neigiamas pasekmes.
17.4. Be to, rašytinių paaiškinimų pateikimas savaitgalį, be kita ko, bylos nagrinėjimo išvakarėse, laikytinas procesine staigmena, kadangi tuo atveju, jeigu teismas šiuos paaiškinimus būtų priėmęs, atsakovė neturėtų galimybės atsiliepti bei pareikšti nuomonę.
17.5. Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki priimant nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
17.6. Teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą ir laikėsi lygiateisiškumo ir rungimosi principų procese.
Šalies argumentai
17.7. Ieškovė reikalavimą teisme galėjo grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos buvo išnagrinėti, arba pripažinti nepagrįstais.
17.8. Teismas pagrįstai sprendė dėl Licencijų informacinės sistemos duomenų aktualumo nagrinėjamoje byloje bei teisingai nurodė aplinkybę, kad Licencijų informacinės sistemos duomenimis nebuvo grindžiama pretenzija, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo šio įrodymo vertinti.
17.9. Apeliantė teigia, kad argumentą dėl Licencijų informacinėje esančių duomenų nurodė dublike dėl laiko stokos, tačiau byloje nepateikti duomenys, dėl ko ši informacija negalėjo būti įvardijama pretenzijoje ir ieškinyje.
17.10 . Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimų, kurie būtų siejami su tam tikrų licencijų kiekio turėjimu. Pirkime dalyvaujantys tiekėjai, siekdami pagrįsti turimą kvalifikaciją, Perkančiajai organizacijai turėjo pateikti tik tinkamai įvykdytų sutarčių, kuriomis buvo teikiamos taksi ir / ar pavėžėjimo paslaugos, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 40 tūkstančių Eur be PVM, sąrašą.
17.11 . Techninės specifikacijos 1 priedo 3 punkte nurodytas reikalavimas užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių skirtas, ne tiekėjų kvalifikacijai vertinti, o pirkimo sutarties vykdymui ir sutarties apimties įvertinimui iš tiekėjų pusės, todėl dalyvių pasiūlymai nebuvo vertinami pagal šį punktą.
17.12 . Tiekėja UAB „Dallis“ grįsdama turimą kvalifikaciją Perkančiajai organizacijai turėjo pateikti bei pateikė tinkamai įvykdytų sutarčių sąrašą ir jie buvo pakankami, kad patvirtintų pasiūlymo atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams.
17.13 . Pirkimo dokumentų 41 ir 42 punktai yra taikomi tuo atveju, jei tiekėjas ketina pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti specialistus, tačiau ginčo Pirkimo dokumentuose tiekėjams nebuvo keliami jokie kvalifikacijos reikalavimai susiję su specialistais.
17.14 . Pirkimo procedūros yra pasibaigusios, o su trečiuoju asmeniu yra pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kurios įsipareigojimus trečiasis asmuo vykdo tinkamai ir pilna apimtimi patenkina perkančiosios organizacijos poreikius.
18. Trečiasis asmuo UAB „Dallis“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atsisakė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. A39-/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“ ir pirkimo nugalėtoja pripažinti ieškovę UAB „Amber Vilnius“. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
21. Apeliantės teigimu, siekdama atitikti techninės specifikacijos 3 punktą UAB „Dallis“ privalo turėti bent 30 vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ar teikiančių paslaugas, ir bent 30 automobilių, tačiau apeliantės vertinimu, UAB „Dallis“ neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų; UAB „Dallis“ ketindama remtis subtiekėjais, tai privalėjo nurodyti (atskleisti) pasiūlyme, tačiau to nepadarė, todėl Perkančioji organizacija turėjo atmesti UAB „Dallis“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų (techninės specifikacijos 3 punkto). Tuo tarpu, atsakovė akcentuoja, kad, viena vertus, UAB „Dallis“ pati atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus; kita vertus, Pirkimo dokumentuose nebuvo keliami reikalavimai tiekėjams pateikti dokumentus, patvirtinančius techninės specifikacijos 3 punkto atitiktį, kadangi Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 3 punkto reikalavimas taikomas ne dalyvių kvalifikacijai ar pasiūlymų vertinimui, o skirtas sutarties vykdymui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 10 d. pranešimą ir teisėjo 2021 m. birželio 21 d. rezoliuciją. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai yra registruoti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, taigi apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą, todėl aptariamų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nesprendžiamas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis vykdė atvirą supaprastintą konkursą „Taksi pavėžėjimas medicinos personalui“ (pirkimo Nr. 534424); paslaugų apimtis – nurodyta techninėje specifikacijoje (1 priedas); faktinės paslaugų apimtys priklausys nuo paslaugų poreikio ir paslaugų teikimo laikotarpiu paslaugų bus įsigyjama neviršijant 79 999 Eur be PVM (96 798,79 Eur su PVM) (10 punktas). Perkančioji organizacija nereikalauja, kad esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs dalyvis, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės partneris (11 punktas). Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkime pateiktus dalyvių pasiūlymus ir pašalinimo pagrindų nebuvimą, 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. A39-409/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“ Pirkimo laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „Dallis“, kurios pasiūlyta bendra preliminari pasiūlymo kaina su PVM yra 51 909 Eur; apeliantė UAB „Amber Vilnius“ užėmė antrą vietą pasiūlydama 78 129,70 Eur kainą su PVM.
25. Perkamų paslaugų savybės apibūdintos techninėje specifikacijoje (1 priedas), kurioje nustatyta, kad Pirkime bus taikoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinus pasiūlymus bus tikrinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar šis dalyvis laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (19 punktas). Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatyti 33 punkte, t. y. tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs ir (ar) vykdyti 1 (vieną) ar daugiau sutartį(-is), kurios(-ių) vykdymo metu buvo teikiamos taksi ir (ar) pavėžėjimo paslaugos ir kurios (-ių) vertė (bendra vertė) ne mažesnė kaip 40 000 Eur be PVM. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį (36 punktas). Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis savo pasiūlyme (pasiūlymo formoje (2 priedas)) nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai (apimtis eurais ir dalis procentais) ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti (73 punktas). Šiame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal kainą (87 punktas). Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyta, kad Paslaugų teikėjas Sutarties vykdymo metu turi užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių.
26. Nesutikdama su Perkančiosios organizacijos sprendimu ir kvestionuodama trečiojo asmens kaip Pirkimo nugalėtojos pripažinimą, apeliantė atsakovei pateikė 2021 m. balandžio 19 d. pretenziją (toliau – ir Pretenzija 1), kurioje pažymėjo, kad UAB „Dallis“ atžvilgiu per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 220 straipsnio 1 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies, UAB „Dallis“ iki šiol turi įsipareigojimų, susijusių su mokesčių nemokėjimu, kurių suma siekia 77 998,12 Eur, UAB „Dallis“ pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 straipsniui (pateiktas EBVPD), tiekėjas neatitinka minimalių pirkimo mokesčių kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Apeliantė Perkančiosios organizacijos prašė sustabdyti pirkimo procedūrą kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas; panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. A39-/21(2.1.0.15.E-AD) „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“ ir priimti naują sprendimą – laimėjusiu pasiūlymu pripažinti ir sutartį sudaryti su UAB „Amber Vilnius“; kartu su pretenzija pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. e2A-439-602/2021 bei viešai publikuojamų straipsnių publikacijas.
27. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija išnagrinėjusi pretenziją 2021 m. balandžio 23 d. raštu Nr. A39-462/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pateiktos pretenzijos“, atmetė ją kaip nepagrįstą. UAB „Amber Vilnius“ CVP IS priemonėmis buvo informuota apie pretenzijos atmetimą, kartu dalyvei paaiškinta, kad vien tik faktas, jog tiekėjas yra elgęsis neteisėtai ir dėl to jam kilo teisinių pasekmių, nėra pakankamas pagrindas tokį tiekėją diskvalifikuoti iš pirkimo procedūrų visam įstatymo numatytam terminui; tiekėjai turi teisę „reabilituotis“; perkančioji organizacija savo iniciatyva apeliantei pateikė susipažinti UAB „Dallis“ pasiūlymą ir kitus dokumentus (išskyrus konfidencialią informaciją), pagrindžiančius dalyvės UAB „Dallis“ „apsivalymą“.
28. Apeliantė, susipažinusi su 2021 m. balandžio 23 d. atsakymu į pretenziją bei UAB „Dallis“ pasiūlymu, 2021 m. balandžio 27 d. CVP IS priemonėmis Perkančiajai organizacijai pateikė antrą pretenziją (toliau – ir Pretenzija 2), kuria buvo prašoma dalyvės UAB „Dallis“ pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų techninės specifikacijos (1 priedas) 3 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „Paslaugų teikėjas Sutarties vykdymo metu turi užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių“, kadangi iš www.rekvizitai.lt pateikiamų ir viešai prieinamų duomenų matyti, kad dalyvė UAB „Dallis“ turi tik 2 automobilius ir 14 darbuotojų, o pasiūlymo formoje nebuvo išviešinusi kitų žinomų subteikėjų, kurie bus pasitelkti vykdant pirkimo sutartį.
29. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija priėmė 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. A39-507/21(3.10.15E-AD10) „Dėl pateiktos pretenzijos“ antrąją UAB „Amber Vilnius“ pretenziją atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos (1 priedas) 3 punkto reikalavimas taikomas ne dalyvių kvalifikacijai ar pasiūlymų vertinimui, o skirtas sutarties vykdymui, t. y. pasiūlymai nėra vertinami pagal šį punktą, kadangi tai yra tiekėjo įsipareigojimas sutarties vykdymo metu. UAB „Amber Vilnius“ taip pat buvo paaiškinta, kad, jeigu UAB „Dallis“ sutarties vykdymui ketina pasitelkti subtiekėjus, siekiant užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, Viešųjų pirkimų įstatymo, konkrečiai šio įstatymo 88 straipsnio 4 dalyje, numatyta, jog nėra draudžiama tokią informaciją pateikti prieš pasirašant sutartį, ar net ir sutarties vykdymo metu pateikti Perkančiajai organizacijai informaciją apie pasikeitusius subtiekėjus.
30. Pirkime dalyvaujantys tiekėjai, siekdami pagrįsti turimą kvalifikaciją Perkančiajai organizacijai turėjo pateikti tinkamai įvykdytų sutarčių, kuriomis buvo teikiamos taksi ir / ar pavėžėjimo paslaugos ir kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 40 tūkstančių Eur be PVM, sąrašą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Dallis“ atitiko kvalifikacijos reikalavimus, t. y. pateikė tinkamai įvykdytų sutarčių sąrašą 49 202,79 Eur sumai. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad apeliantės nuomone, UAB „Dallis“ neatitiko techninės specifikacijos 3 punkto reikalavimo sutarties vykdymo metu užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių, nes UAB „Dallis“ turi tik 2 automobilius ir 14 darbuotojų; teikdama pasiūlymą UAB „Dallis“ jau turėjo išviešinti subtiekėjus, jei tokie yra pasitelkiami, tačiau to nepadarė; be to, apeliantė į bylą pateikė Licencijų informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, jog 2021 m. gegužės 13 d. duomenimis trečiasis asmuo turi 5 leidimus vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, t. y. neturi reikiamo kiekio licencijų.
Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų ir ieškinio tikslinimo
31. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2021 m. birželio 20 d. rašytinius paaiškinimus ir ieškinio tikslinimą, kaip teiktus procesiškai pavėluotai; teismas vietoje to, jog atsiųstų tripliką apeliantei ir sudarytų galimybę iki 2021 m. birželio 14 d. susipažinti / atsikirsti į jį, 2021 m. birželio 11 d. atsiuntė apeliantei tripliką bei tuo pačiu nutartį, kuria informavo, jog pasirengimas nagrinėti bylą yra baigtas, taip pažeisdamas lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
32. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).
33. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje N.-H. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje P. ir A. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 44624/98, par. 42; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje C. des A. ir kiti prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01 ir kt., par. 38; 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje S. prieš Graikiją, peticijų Nr. 63000/00, 74291/01 ir kt., par. 29–30 ir kt.). Šiuo atžvilgiu svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu: šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Teismas išaiškino, kad bylos šalys gali pagrįstai tikėtis, jog jų bus pasiteirauta (atsiklausta), ar konkretus dokumentas reikalauja jų pastabų (komentarų) (ar joms reikia (ar jos pageidauja) pateikti pastabų dėl dokumento).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi pasirengimą bylą nagrinėti teisme nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu, kai pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Taigi apeliantė 2021 m. birželio 1 d. pateikė dubliką, o atsakovė 2021 m. birželio 8 d. – tripliką, kuriame, be kita ko, nurodė aplinkybę apie sudarytą sutartį Pirkime. Gavęs šiuos dokumentus, pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi baigė pasirengimą bylai ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 21 d. 9.00 val.
35. CPK 7 straipsnyje įtvirtinta bendra bylos šalių ir teismo pareiga rūpintis, kad bylos nagrinėjimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiko tarpą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad šalys privalo būti aktyvios procese ir rūpintis savo galimai pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba. Todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės 2021 m. birželio 8 d. tripliką ir 2021 m. birželio 10 d. nutartimi baigęs pasiruošimą bylai ir kartu su šia nutartimi išsiuntęs atsakovės tripliką bei nenustatęs termino apeliantei į jį atsikirsti, savaime nereiškia, jog buvo pažeista apeliantės (ieškovės) teisė būti išklausytai. Viena vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, civilinio proceso kodeksas numato ginčų dėl viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus (konkrečius terminus ir pan.), kita vertus, šiuo atveju priešingai nei teigia apeliantė, ji sužinojo apie sudarytą Pirkimo sutartį vėliausiai 2021 m. birželio 9 d., t. y. kitą darbo dieną po tripliko išsiuntimo apeliantei elektroninėmis ryšių priemonėmis, tuo tarpu, nedidelės apimties rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo teismui pateikė tik 2021 m. birželio 20 d. (sekmadienį), t. y., paskirto teismo posėdžio išvakarėse, praėjus 11 dienų nuo sužinojimo apie sudarytą sutartį, nors pagal CPK 423⁶ straipsnį paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Vadinasi, apeliantės 2021 m. birželio 20 d. teikti dokumentai paskirto teismo posėdžio išvakarėse ne tik viršijo pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatytą paruošiamųjų dokumentų kiekį, bet ir buvo pateikti nesavalaikiai. Be to, ieškinio tikslinimas rašytiniuose paaiškinimuose nėra galimas ir neatitinka CPK nustatytos patikslinto ieškinio formos ir pateikimo tvarkos (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas rašytinius paaiškinimus priėmė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje (ir dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo) – atsisakė priimti.
36. Kita vertus, atsižvelgiant į VPĮ pobūdį ir juo siekiamus tikslus, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą (taikyti alternatyvias sankcijas). Viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui. Tokiu atveju, siekiant nustatyti, kurios aplinkybės, nekeliamos ieškinyje, yra svarbios teisingam teismo sprendimui priimti, reikėtų ištirti visas įmanomas aplinkybes. Taigi visada kiltų abejonių ne tik dėl šių aplinkybių vertinimo pagrįstumo, bet ir apimties. Proceso sparta ypač svarbi viešųjų pirkimų ginčų bylose. VPĮ įtvirtinta tvarka, taikytina tokio pobūdžio ginčams, nukreipta į kuo spartesnį ir ekonomiškesnį ginčų sprendimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeistų teisių gynyba neišvengiamai daro įtaką konkursą laimėjusio tiekėjo interesams ir pačios visuomenės suinteresuotumui patenkinti tam tikrus poreikius sudaromos sutarties vykdymu. Šie poreikiai turi būti derinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
37. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose laikytinas jo diskrecija, tačiau ne absoliučia, ji ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016, 83 punktas). Dėl to apeliantės 2021 m. birželio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, kuriais prašoma nutraukti su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį Pirkime, nedaro įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. jei pirmos instancijos teismas būtų nustatęs atitinkamus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus turėtų ex officio spręsti dėl šalių sudarytos sutarties Pirkime pripažinimo negaliojančia ar kitų alternatyvių sankcijų taikymo jos šalims, tuo tarpu, šiuo atveju perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Dėl techninės specifikacijos 3 punkto reikalavimo
38. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka.
39. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas).
40. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
41. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).
42. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apeliantė pati pripažįsta ir tarp šalių ginčo nėra, kad trečiasis asmuo UAB „Dallis“ atitiko kvalifikacijos reikalavimus, tačiau teigia, jog ji neatitiko pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 3 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad Paslaugų teikėjas Sutarties vykdymo metu turi užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių – ne mažiau negu 30 automobilių, kadangi iš www.rekvizitai.lt pateikiamų ir viešai prieinamų duomenų matyti, jog dalyvė UAB „Dallis“ turi tik 2 automobilius ir 14 darbuotojų, o pasiūlymo formoje nebuvo išviešinusi kitų žinomų subtiekėjų, kurie bus pasitelkti vykdant pirkimo sutartį.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 3 punkto reikalavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nurodytas reikalavimas užtikrinti paros metu nuolatos paslaugas teikiančių automobilių skaičių pirkimo sutarties vykdymui sietinas jau su sudarytos Sutarties vykdymu, todėl apeliantė neteisi teigdama, jog jau pasiūlymo pateikimo metu turi būti išviešinami subtiekėjai, nes techninės specifikacijos 3 punkte aiškiai numatyta, kad tokia sąlyga gali būti reikalinga sutarties vykdymo metu, todėl, viena vertus, teikiami pasiūlymai pagrįstai nebuvo vertinami pagal šį punktą. Apeliantė teisingai nurodo, kad jei UAB „Dallis“ ketino remtis subtiekėjais, tai privalėjo nurodyti (atskleisti) pasiūlyme, tačiau 2021 m. kovo 9 d. pasiūlyme nurodė, jog subtiekėjai nebus pasitelkti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai jų nenurodė; be to, subtiekėjai nebuvo pasitelkti ir UAB „Dallis“ sudarius Sutartį. Kita vertus, šios bylos dalykas yra Perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo laimėtoja pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Dallis“ ir susijęs su pasiūlymų teikimu bei vertinimu vykdant viešąjį Pirkimą, t. y. šios bylos dalykas nėra sutarties vykdymas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su Sutartimi ir jos vykdymu Pirkime.
Dėl turimų licencijų kiekio
44. Apeliantė 2021 m. gegužės 13 d. į bylą pateikė Licencijų informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad 2021 m. gegužės 13 d. duomenimis, trečiasis asmuo turi 5 leidimus vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, įrodinėdama, jog trečiasis asmuo neturi ne tik reikiamo kiekio automobilių, bet ir reikiamo kiekio licencijų.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog Pirkime nurodyta veikla yra licencijuojama ir trečiasis asmuo UAB „Dallis“ turi licenciją verstis šia veikla ir teikti taksi pavėžėjimo paslaugas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad ieškovė savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais.
46. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apribojimas tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šioje normoje nurodyti išimtiniai atvejai siejami, visų pirma, su išskirtinėmis situacijomis, kai dalyvis(-iai) sužino ar turi objektyvią galimybę suprasti perkančiosios organizacijos galimai neteisėtą sprendimą, inter alia, dėl pirkimo sąlygų turinio, tik tada, kai jau prasidėjusi peržiūros procedūra (pavyzdžiui, paduota pretenzija ir į ją atsakyta arba apie tam tikrą informaciją sužinoma tik teismo proceso metu) ir dėl to tiekėjas savo teises gali ginti jau tik teismine tvarka. Pažymėtina, kad tokios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 70 punktas).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 44 punktas).
48. Teisės doktrinoje taip pat nurodyta, kad vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nurodytos pozicijos laikomasi nuosekliai <...> Tačiau nurodytas aiškinimas netaikomas tais atvejais, kai atitinkamų aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Vienas tokių atvejų – išimtinės situacijos, kai ieškovas (tiekėjas) turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus. Vis dėlto šios situacijos vertintinos griežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą. <...> Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad svarbiau, jog sutaptų pretenzijoje ir ieškinyje išdėstyti perkančiosios organizacijos sprendimų ir (ar) veiksmų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai (pagrindai), negu pretenzijoje ir ieškinyje keliami reikalavimai (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 1113–1115).
49. Nagrinėjamu atveju apeliantė teikdama pretenzijas Perkančiajai organizacijai nenurodė argumentų, susijusių su trečiojo asmens turimų licencijų kiekiu, todėl, viena vertus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste vertinti minėto apeliantės argumento dėl turimų licencijų kiekio vežti keleivius pagrįstumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pirkimo sąlygose be kita ko nebuvo nustatyta atitinkamų reikalavimų, kurie būtų siejami su tam tikrų licencijų kiekio turėjimu, todėl apeliantė neteisi nurodydama, kad neturėdama atitinkamo kiekio licencijų UAB „Dallis“ neatitiko Pirkimo sąlygų. Be to, vertinant apeliantės iškeltą argumentą dėl licencijų kiekio, pažymėtina ir tai, kad ir pati apeliantė neturi reikiamo kiekio licencijų, tai iš esmės paneigia apeliantės keliamas prielaidas. Šiuo atveju Pirkimo sąlygos nebuvo ginčijamos, apeliantė nesikreipė ir dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo, vadinasi, apeliantei jos buvo aiškios ir suprantamos, jose nebuvo reikalavimo tiekėjui turėti atitinkamą kiekį licencijų teikti konkrečias paslaugas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).
52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu atsakovė bei trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jų priteisti neprašė, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.