Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. P. ieškinį atsakovui J. L. dėl daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas įsigytą variklį nugabeno į automobilių servisą (duomenys neskelbtini), kad jo automobilio variklis būtų pakeistas naujai įsigytu. Meistrai, apžiūrėję variklį, nurodė, kad dauguma pagrindinių variklio detalių nėra pakeistos, akivaizdžiai stipriai nusidėvėjusios, tarp detalių spalvų yra akivaizdūs skirtumai. Išardžius ir detaliau patikrinus variklio būklę, 2019 m. birželio 28 d. buvo surašytas defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad ne visos grandinės ir tempėjai su šiužėmis yra keisti. Apžiūrėjus variklių tempėjus ir slopintuvus, pastebėta, kad daugumos detalių gamybos metai yra 2004-2005 m., tik dvi detalės yra 2014 m. ir 2016 m. Autoserviso meistrai žodžiu nurodė, kad variklio remontas kainuotų apie 2 000 EUR.

6. Ieškovas, tik praėjus 12 dienų nuo variklio įsigijimo, atgabeno jį į (duomenys neskelbtini) autoservisą. Tai, kad ieškovas, remdamasis 2019 m. birželio 28 d. atliktų paslaugų akto turiniu, nurodo, kad atsakovas jam pardavė variklį, neatitinkantį skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje išviešintos variklio kokybės ir kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį, nėra pagrįsta pakankamais įrodymais ir teismų praktika. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad negalėjo variklio naudoti pagal paskirtį, kad įsigytas variklis neatitiko kokybės, kurią išviešino atsakovas. Ieškovas, įsigijęs variklį kaip agregatą, o ne atskiras jo dalis, net nebandė jo naudoti pagal paskirtį, nebandė jo įmontuoti į tokio paties modelio automobilį, o variklį išardė ir tam tikras jo detales derino su savo automobilio (duomenys neskelbtini) neveikiančio variklio detalėmis, taip bandydamas pritaikyti įsigytą variklį (duomenys neskelbtini).

7. Atliktų paslaugų akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) variklis buvo išardytas tam, kad neveikiančio (duomenys neskelbtini) variklio dalys būtų perrinktos (duomenys neskelbtini) varikliui. Ieškovo veiksmai nelaikytini variklio naudojimu pagal paskirtį, kadangi jo paskirtis yra ne išardymas, o tolesnio transporto priemonės važiavimo užtikrinimas. Ieškovas nenurodė atsakovui, kad variklio nenaudos pagal jo tikslinę paskirtį. (duomenys neskelbtini) variklio techninės charakteristikos (171 KW ir 229 AG) neatitinka (duomenys neskelbtini) techninių charakteristikų.

8. Ieškovui buvo žinomi visi pagrindiniai duomenys apie parduodamą variklį – kad variklis yra 13 m. senumo automobilio (duomenys neskelbtini), jo rida didesnė nei 300000 km, kad variklis parduodamas dėl to, jog (duomenys neskelbtini) stogas buvo apgadintas eismo įvykio metu, kad prieš 8000 km iki eismo įvykio buvo pakeistos grandinės, tempėjai, slopintuvai, dalys buvo įsigytos 2018 m. rugpjūtį, būtent atsakovui priklausančiam automobiliui, dalis įmontavo reikiamą kvalifikaciją turintis automechanikas, jokių kitų dalių kaip pakeistų į naujas atsakovas ieškovui nenurodė. Atsakovas ieškovui neteikė garantijos, ieškovas, žinodamas automobilio ridą ir pagaminimo metus, net ir nebūdamas specialistu, neturėjo pagrindo susikurti lūkesčių ir būti įsitikinusiu, kad variklis, tiksliau atitinkamos jo dalys, negali turėti jokių nusidėvėjimo trūkumų, atsakovas už ieškovo nepagrįstus lūkesčius nėra atsakingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau – nurodo, kad ieškovas įsigijo naudotą variklį, todėl turėjo žinoti, kad jo detalės bus nusidėvėjusios, tačiau daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog variklis parduodant buvo geros būklės. Būtent tai, kad atsakovas sutartyje buvo nurodęs, jog variklį prižiūrėjo, keitė detales naujomis ir išviešino jo būklę kaip gero, sukėlė ieškovui lūkesčius, kad jis įsigyja variklį, kurį galės naudoti pagal paskirtį. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pokalbio su ieškovu metu ieškovas jam nurodė, jog dėl to, kad pakeistos grandinės, jis variklį perka.

21. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė, kad pardavė ieškovui geros kokybės ir tinkamą naudoti variklį, ir savo ruožtu nešalina jo atsakomybės, nes naujų automobilio detalių įsigijimo dokumentai vertintini kritiškai dėl jų trūkumų, atsakovas įsigytas detales galėjo panaudoti kitiems automobiliams, kadangi jis vadovauja autoservisui, neaišku, kas keitė detales, net jei detalės ir buvo keistos, tai neįrodo, kad sutarties sudarymo metu variklis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie šalintų jo atsakomybę.

22. Pažymi, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne dėl to, kad variklis netiko (duomenys neskelbtini) automobiliui, taip pat ieškovas neginčijo atskirų detalių kokybės, o ieškinį pareiškė dėl viso variklio kaip vientiso agregato kokybės. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neatskleidė atsakovui fakto, kad montuos variklį į (duomenys neskelbtini) automobilį, prieštarauja liudytojo A. L. parodymams.

23. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusiems santykiams turėjo taikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nes ieškovas įsigijo variklį kaip fizinis asmuo savo asmeniniam naudojimui, ko neginčijo ir atsakovas, tuo tarpu atsakovas yra verslininkas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai - atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius, automobilių remonto veikla verčiasi 29 metus, visas dalis automobilio varikliui pirko (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju atsakovui privalėjo būti keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

29. Atsakovo byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pirko autentiškas variklio detales, skirtas būtent atsakovo automobiliui (duomenys neskelbtini), o aplinkybės, kas keitė minėtas automobilio detales nėra esminės nagrinėjamam šalių ginčui. Taip pat vien aplinkybė, kad atsakovas yra autoserviso direktorius, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis variklį pardavė veikdamas, kaip verslininkas. Pažymi, kad variklį atsakovas pardavė, kaip fizinis asmuo ir ši aplinkybė aiškiai matoma atsakovo pasirašytame patvirtinime apie keistas variklio dalis. Be to, automobilis, iš kurio buvo išimtas variklis, taip pat priklausė J. L. kaip fiziniam asmeniui. Be to, vartotojo statusas ieškovo neatleidžia nuo pareigos būti rūpestingu ir atidžiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

32. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, šalys turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti (pateikta kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojai), teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

35. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi ieškovo ieškinyje suformuotas reikalavimas kildinamas iš 2019 m. birželio 14 d. ieškovo ir atsakovo sudarytos variklio pirkimo-pardavimo sutarties, visų pirma būtina nustatyti šalis siejantį teisinį santykį.

37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tokias pačias vartotojo ir verslininko sampratas nustato ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas automobilio variklį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi, jis formaliai atitinka vartotojo apibrėžimą.

38. Kalbant apie atsakovą, pažymėtina, kad verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės-komercinės, individualios veiklos sąvokos. CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine–komercine veikla. Pardavėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris verčiasi prekyba ir, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes vartotojams. Taigi, asmuo tam, kad būtų laikomas verslininku, turi veikti verslo tikslais. Vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine–komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis). Ekonominė veikla – veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).

39. Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir yra įrodymų, kad atsakovas turi atitinkamų profesinių žinių, susijusių su automechanika, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini), kuri užsiima automobilių remonto paslaugomis, direktorius, tačiau ieškovas neįrodo, jog atsakovas, parduodamas naudotą automobilio (duomenys neskelbtini) variklį ieškovui, vykdė tęstinę (nuolatinę), savarankišką ekonominę veiklą, kuria siekiama gauti pajamų. Nors atsakovas dirba įmonėje, kuri užsiima automobilių remonto veikla, ir kaip pats minėjo, turi didelę patirtį šioje srityje, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas verčiasi šia veikla savarankiškai arba, kad jis pastoviai užsiima naudotų automobilių detalių pardavimu. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) užsiimtų naudotų automobilių ar jų detalių prekyba. Aplinkybė, kad atsakovas, sau nuosavybės teise priklausantį automobilį panaudos pagrindais buvo perdavęs (duomenys neskelbtini), taip pat neturi teisinės reikšmės šalių tarpusavio santykių kvalifikavimui. Taigi, atsakovui, šiuo konkrečiu atveju neveikiant kaip verslininkui, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai ir ieškovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji santykių šalis.

40. Sprendžiant ginčą byloje dėl atsakovo ieškovui parduoto naudoto automobilio (duomenys neskelbtini) variklio trūkumų, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia du dalykai -ar parduotas variklis yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį ir ar ieškovo iš atsakovo įsigyta prekė (variklis) atitiko skelbimo ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus kokybės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas abi šias aplinkybes pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino, vadovaudamasis įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis.

41. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sampratą pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

42. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas, kad negali iš atsakovo įsigyto variklio naudoti pagal paskirtį, neįrodinėja, kad variklis tinkamai neatlieka savo funkcijos, t. y. neveikia arba blogai veikia. Tokių duomenų byloje nėra, kadangi ieškovas neginčija fakto, kad jis net nebandė naudoti įsigyto variklio kaip visumos (vieneto), t. y. sumontuoti į atitinkamos markės automobilį ir jį užvesti. Ieškovas taip pat neįrodinėja aplinkybės, kad jo įsigytas variklis netinka ieškovo automobiliui (duomenys neskelbtini), nors yra skirtas automobiliui (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

44. Ieškovo teigimu, iš atsakovo įsigyto variklio negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nepatiriant didelių remonto išlaidų. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja iš esmės vien tik (duomenys neskelbtini), kuri išardžiusi apžiūrėjo variklį, išvadomis, kad „variklis toliau negali būti naudojamas be papildomo remonto ir taip surinkus variklį be remonto gali greitai sugesti. Šitokio variklio remonto išlaidos su reikiamomis dalimis ir darbu kainuotų apie 1 500 EUR“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šis įrodymas, ieškovui net nebandžius naudoti variklio pagal paskirtį, t. y. sumontuoti į automobilį, užvesti variklio ir išbandyti jo darbo, vertintinas neįrodančiu ieškovo nurodytos aplinkybės ir vertintinas kritiškai, kaip nepagrindžiantis fakto, kad atsakovo parduotas variklis, neatlikus jo remonto, negali toliau būti naudojamas pagal paskirtį.

45. Pažymėtina, kad, nors byloje yra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi specialiųjų žinių ir kvalifikacijos daryti atitinkamoms išvadoms, visgi (duomenys neskelbtini) yra verslo subjektas, suinteresuotas gauti užsakymų iš klientų (šiuo atveju ieškovo) ir šios įmonės pateiktos išvados negali vienareikšmiškai būti vertinamos kaip įrodančios esminius variklio trūkumus, t. y. (duomenys neskelbtini) aktas negali būti prilygintas ekspertų išvadoms. Svarbu ir tai, kad variklis buvo išardytas ir apžiūrėtas atsakovui nedalyvaujant, todėl ieškovo pateiktas įrodymas negali būti laikomas nešališku ir objektyviu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys nepasinaudojo galimybe byloje skirti nepriklausomą ekspertizę, todėl tam tikrų aplinkybių egzistavimas yra grindžiamas tik pagal byloje surinktus įrodymus.

46. Akcentuotina ir tai, kad, pasak (duomenys neskelbtini), variklio toliau negalima naudoti ne dėl to, kad nepakeistos grandinės, tempėjai ar slopintuvai, t. y. detalės, kurios, turėjo esminės reikšmės ieškovui pasirenkant būtent šitą variklį, o dėl to, kad reikia remontuoti variklio švaistiklių indėklus. Byloje nėra pateikta informacijos, kad minėtas variklio defektas buvo akivaizdžiai matomas (girdimas), kad dėl jo variklis neužsivedė ar veikė blogai, taip pat, kad minėti variklio defektai nėra nulemti ilgamečio variklio naudojimo (nusidėvėjimo), todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas šiuos variklio trūkumus nuo ieškovo nuslėpė ir taip neįvykdė savo, kaip pardavėjo pareigų. Byloje taip pat nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad problemos su variklio švaistiklių indėklais gali būti laikomos esminėmis, dėl kurių variklis neabejotinai greitu laiku suges ir nebegalės būti naudojamas pagal paskirtį. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad byloje nėra pateikta informacijos ir apie konkrečius būtinus remonto darbus bei remonto darbų sąmatos, o ieškovo pozicija, kad būtina remontuoti variklio švaistiklių indėklus ir tai kainuos 1 500 EUR, laikytina deklaratyvia ir nepagrįsta.

47. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, žinodamas, jog įsigyja 13 metų intensyviai naudotą automobilio, kuris nuvažiavo daugiau kaip 300 000 km variklį, negalėjo tikėtis, kad variklis bus toks, kaip naujas ir kad neturės nusidėvėjimo žymių. Sutiktina, kad ir naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, visgi tokio daikto įsigijimas yra neišvengiamai siejamas su tam tikra rizika, kad daiktas gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kuriuos pardavėjas gali ir nežinoti. Tokią riziką šiuo atveju prisiima pirkėjas.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog iš atsakovo įsigyto naudoto (duomenys neskelbtini) variklio negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, arba, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, nepatiriant didelių remonto išlaidų.

49. Vertinant ieškovo teiginius, kad ieškovas galimai negavo to, ką pagal skelbimą ir sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, būtina nustatyti tiek skelbime, tiek sutartyje aptartas variklio savybes, ieškovo lūkesčius bei įvertinti, kokios būklės automobilio variklis ieškovui iš tiesų buvo parduotas (pateiktas).

50. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o, jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

51. Ieškovo teigimu, apsisprendimą įsigyti būtent atsakovo siūlomą variklį visų pirma nulėmė atsakovo skelbimas portale www.autoplius.lt, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas 2006 m. gamybos (duomenys neskelbtini) automobilis dalimis, „geras variklis, prieš 8000 km pakeistos visos grandinės, tempėjai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo patalpinto skelbimo tekstas, asmeniui, net ir neturinčiam specialiųjų automechaninių žinių, nesuteikia pagrindo susidaryti įspūdį, kad parduodamas 2006 m. variklis yra kažkuo išskirtinis ir geresnis, nei kiti rinkoje esantys panašūs varikliai. Šiuo atveju, nors ieškovas ir teigė, kad automobilio variklį pirko brangesne nei rinkos kaina, tačiau šių teiginių įrodymais nepagrindžia, todėl teismas neturi pagrindo tuo įsitikinti. Taigi, be to, kad skelbime minima, jog pakeistos grandinės, tempėjai, nėra nurodyta jokių kitų išskirtinių variklio savybių (kaip pvz. maža rida, atlikta kompleksinė variklio diagnostika, atliktas kapitalinis variklio remontas, pakeičiant visas pagrindines variklio dalis ar pan.), kurios leistų ieškovui identifikuoti perkamą variklį kaip geresnį, nei kiti 2006 m. gamybos (duomenys neskelbtini) varikliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui buvo atskleistos aplinkybės, kad jam siūloma įsigyti 13 metų naudotą variklį su didesne nei 300 000 km rida ir kad ieškovas neturėjo pagrindo susidaryti vaizdo, kad jam parduodamas geresnis, nei kiti rinkoje esantys naudoti varikliai, išskyrus tai, kad pakeistos nurodytos detalės (grandinės, tempėjai).

52. Ieškovas akcentuoja, kad jo apsisprendimą įsigyti šį variklį, iš esmės lėmė tai, kad visų pirma skelbime, o po to ir variklio pirkimo-pardavimo sutartyje, buvo nurodyta, kad yra pakeistos grandinės, tempėjai ir slopintuvai. Ieškovo teigimu, išardžius variklį, paaiškėjo, kad ne visos atsakovo nurodytos detalės yra pakeistos. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad, įrodinėdamas šias aplinkybes, ieškovas vėlgi remiasi vienintele (duomenys neskelbtini) išvada, kuri nėra informatyvi - nėra nurodyta, kurios detalės nėra pakeistos, nepridėta atitinkamų detalių nuotraukų, taip pat paaiškinimų, kodėl, (duomenys neskelbtini) daro atitinkamas išvadas dėl konkrečių detalių nepakeitimo, ir pan. Taigi, iš esmės ieškovas neįrodė, kurios konkrečiai detalės, turėjusios būti pakeistos pagal skelbimą ir sutartį, nebuvo pakeistos. Priešingai, atsakovas įrodė, kad 2018 m. konkrečiam (duomenys neskelbtini) automobiliui įsigijo atitinkamas detales (ar dalį detalių), todėl tikėtina, kad šios detalės buvo sudėtos į ginčo variklį. Visgi byloje nesant informacijos, kiek grandinių, tempėjų ir slopintuvų turėjo būti pakeista, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovo kaip pirkėjo teisės buvo pažeistos ir jei buvo, tai kokia apimtimi. Nors pats atsakovas yra pripažinęs, kad nebuvo pakeitęs vienos grandinės ir ieškovas galėtų prašyti atsakovo atitinkama suma sumažinti įsigyto variklio kainą, toks reikalavimas byloje pareikštas nebuvo, todėl ir teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

53. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Šiuo atveju, ieškovas nurodo, kad ne visos detalės, dėl kurių buvo sutarta sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pakeistos, tačiau neįrodo šių savo teiginių.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra ne kartą išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

55. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Taigi, teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovas neįrodė, kad įsigijo ne tokį variklį, kokį sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu pagrįstai tikėjosi įsigyti.

56. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

57. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis).

58. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovui iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 726 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti(CPK 93 ir 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. L. iš ieškovo A. M. P. 726 EUR (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.