Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-412-253/2021 pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamela“ dėl įpareigojimo pašalinti rangos darbų defektus, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“, „Lyderio grupė“, „Atamis“, „Pastatų diagnostika ir statyba“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Tauragės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Stamela“ per šešis mėnesius ištaisyti darbų defektus, t. y. sutvarkyti Jūros upės krantinę, pašalinant nuošliaužą bei pėsčiųjų tako deformacijas, užtikrinant krantinės šlaito ilgalaikį stabilumą, nustatyti sprendimo vykdymo tvarką nurodant, kad, atsakovei UAB „Stamela“ neištaisius defektų per sprendime nurodytą terminą, defektus atsakovės lėšomis turi teisę ištaisyti pati ieškovė arba jos pasitelkti asmenys.

2. Nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 51S-181, pagal kurią atsakovė UAB „Stamela“ įsipareigojo parengti darbo projektą (sutarties 5.1 punktas), atlikti ir perduoti Jūros upės krantinės Tauragės mieste sutvarkymo darbus bei ištaisyti defektus (sutarties 2.1 punktas). 2019 m. rugpjūčio 22 d. šalys pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. 2020 m. vasario mėn. pradžioje upės krantinės viršutinės dalies pėsčiųjų take atsirado įdubų ir tarp trinkelių atsivėrė tarpai, o vėliau nuslinko atraminė sienutė ir šlaito dalis.

3. Atsakovės atliktų darbų defektai paaiškėjo per garantinį terminą, todėl ji privalo neatlygintinai juos ištaisyti arba atlyginti užsakovei jų šalinimo išlaidas. Ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.664 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Siekdamas nustatyti šlaito nuošliaužos atsiradimo priežastis, t. y. išsiaiškinti, ar ji atsirado dėl statybos procese dalyvavusių asmenų atliktų darbų defektų, teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskyrė statybos ekspertizę. 2021 m. sausio 25 d. ekspertas teismui pateikė ekspertizės aktą. Ieškovė, nesutikdama su eksperto išvadomis, nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų patikimumo bei paties eksperto nešališkumo, todėl prašė atlikti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui. Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir byloje esantį ekspertizės aktą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

6. Teismas nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Atamis“ pozicija, kad darbo projekte padaryti techninio projekto pakeitimai, neatitinkantys STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punkto reikalavimų, nebuvo su jais suderinti, todėl atsakovė negali jais remtis. Ekspertizės aktas bei teismo eksperto apklausa teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės pasiūlymai darbo projekte nebuvo esminiai, parinkti sprendiniai nepablogino techninio projekto įgyvendinimo, nes buvo įrengtas efektyvesnis nei techniniame projekte numatytas drenažas.

7. Tai, kad apie darbo projekto sprendinius žinojo techninio projekto rengėja UAB „Atamis“, užsakovė (atstovas E. M.) šiems pakeitimams neprieštaravo, patvirtino byloje surinktų įrodymų visuma, o ieškovės pasamdytos UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ paskirtas techninis prižiūrėtojas R. M. tai patvirtino savo parašais darbo projekte ir statybos žurnale. Kadangi darbo projekte yra techninės priežiūros inžinieriaus R. M. parašas, teismas darė išvadą, kad tai atitiko šalių sudarytos rangos sutarties 5.4.2 punkto reikalavimus. Vykdant statybos rangos darbus, atsakovės atlikti darbai buvo patikrinti statybos techninės priežiūros vadovo, kaip to reikalavo šalių sudarytos rangos sutarties 5.14 punktas. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovė (šios bylos ieškovė) vykdant statybos rangos darbus būtų nustačiusi nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie būtų galėję pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitų trūkumų ir apie tai būtų informavusi atsakovę. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė, jos pasitelkti asmenys (techninio projekto rengėjas, techninis prižiūrėtojas) žinojo, jog atsakovė statybos rangos darbus atlieka pagal darbo projektą, kurio kai kurie sprendiniai skiriasi nuo techninio projekto sprendinių, tam neprieštaravo ir leido tuos darbus atlikti, priėmė darbo rezultatą, todėl neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo techninio projekto kaip darbų trūkumu, kurie, ieškovės nuomone, lėmė šlaito nuošliaužą.

8. Ekspertizės akto išvadose nurodyta ir teismo ekspertas teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kad UAB „Atamis“ paruoštame techniniame projekte sprendiniai nepagrįsti skaičiavimais (nėra pateiktų šlaito pastovumo skaičiavimų), rengiant techninį projektą neatsižvelgta į inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą; projekto dalys tarpusavyje nesuderintos, viena kitai prieštarauja; nepateikti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informacija ir duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais). Iš esmės analogiškus techninio projekto trūkumus 2018 m. gegužės mėnesio raštuose Nr. 147 ir Nr. 160 užsakovei nurodė ir UAB „Stamela“. Ekspertas nurodė, kad prieš pradėdamas rengti techninį projektą jo rengėjas turėjo atlikti inžinerinius tyrinėjimus (esamos vietos analizę), tačiau to techniniame projekte nematyti, o UAB „INGEO“ atlikti geologiniai tyrimai nelaikytini inžineriniais tyrinėjimais. Teismas sutiko su atsakove, kad į techninį projektą nebuvo įtraukti duomenys apie UAB „INGEO“ 2017 m. atliktus tyrimus (ieškinio priedas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad gruntinis vanduo aptiktas 1,6–3,4 m nuo žemės paviršiaus), nes techniniame projekte nurodyta, jog gruntinis vanduo aptiktas 0,3–1,6 m gylyje (ieškinio priedas Nr. 4), prie techninio projekto nepridėti ir nenurodyti ieškinio priedo Nr. 2 geologinių gręžinių pjūviai, todėl atsakovė negalėjo vadovautis ataskaita, apie kurią nežinojo ir kurios neturėjo.

9. Teismas taip pat nustatė, kad, be 2018 m. vasario 14 d. šalių sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. 51S-181, atsakovė taip pat atliko papildomus darbus pagal 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. papildomus susitarimus. Teismas nesutiko su ieškove, kad nurodyti atsakovės atlikti papildomi darbai turėjo įtakos šlaito nuslinkimui, nes atsakovė atliko tik paprastąjį pėsčiųjų tako remontą (jam nereikalingas projektas ir šie darbai nebuvo įtraukti į šalių pasirašytos rangos sutarties darbų apimtį) ir tik papildomo susitarimo su Savivaldybe pagrindu, t. y. konkurse ir techniniame projekte šie darbai nebuvo numatyti ir atlikti tik pagal Savivaldybės administracijos papildomą užsakymą, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas E. M.. Drenažo atnaujinimo ar pėsčiųjų tako giluminio drenažo įrengimo darbai papildomuose susitarimuose nebuvo numatyti.

10. Ekspertizės buvo akte padaryta išvada, kad Jūros upės krantinės Tauragės mieste šlaito nuošliaužų, atsiradusių 2020 metais, priežastis buvo prieš UAB „Stamela“ darbų pradžią vykę statybos darbai įrengiant viršutinėje šlaito dalyje atraminę sienutę, pėsčiųjų ir dviračių taką, neveikiantis drenažas, neleistinas nuotekų išleidimas. Komentuodamas šias išvadas, ekspertas detaliai paaiškino, kad šlaito nuošliauža susidarė dėl komplekso priežasčių: nefunkcionuojančio anksčiau įrengto drenažo, aplinkos vibracinių veiksnių, apkrovos dviračių ir pėsčiųjų take, galbūt šalia šlaito gyvenančių asmenų suformuotos buitinių nuotekų išpylimo duobės, įmūrytos apsauginės sienelės, užtvėrusios laisvą vandens pratekėjimą visu šlaito plotu. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos rengiant techninį projektą. Dėl giluminio gruntinio vandens susikaupimo, apsaugine sienute užtvėrus vandens laisvą pratekėjimą, deformacijos prasidėjo pėsčiųjų take, o galutinai išsiveržė šlaite.

11. Nors ieškovės atstovas, neigdamas eksperto išvados dalį dėl suformuotų buitinių nuotekų išpylimo duobių įtakos šlaito stabilumui, teigė, kad Aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Tauragės vandenys“ (ieškinio priedai Nr. 22, 23) raštai paneigia šias išvadas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuotraukos (ekspertizės akto 2.4 pav.) darytos ir ieškovei pateiktos kartu su 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 71, teismas konstatavo, kad nors kai kurie gyvenamieji namai yra prijungti prie UAB „Tauragės vandenys“ eksploatuojamų centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, kiti namai buitines nuotekas tvarko individualiai, tai savaime nesuponuoja išvados, kad suformuotos duobės nebuvo naudojamos buitinėms atliekoms išpilti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Tauragės vandenys“ savo rašte nurodė, jog namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuotekos šalinamos į išgriebimo duobę, o už nuotekų išvežimą buvo mokėta tik 2019 m. balandžio 11 d., o namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai naudojasi lauko tualetu, o pastato viduje vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrenginių nėra.

12. Nors ieškovės atstovai ir kritikavo eksperto išvadas, kad UAB „Stamela“ pasirinkti projektiniai sprendiniai darbo projekte ir atlikti statybos darbai neturėjo neigiamos įtakos šlaito stabilumui, tačiau, teismo nuomone, šios išvados tiek dėl darbo projekto sprendinių dėl drenažo, geokorio, tiek šlaito nuošliaužos susidarymo priežastys, tiek atraminės sienutės įtaka nuošliaužos susidarymui išsamiai pagrįstos Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, taip pat jas išsamiai paaiškino ir ekspertas teismo posėdyje, atsakydamas į visus jam šalių užduotus klausimus. Vien tai, kad Ekspertizės akto išvados palankesnės atsakovei, savaime nesudarė pagrindo teismui abejoti nei Ekspertizės akto patikimumu, nei šią ekspertizę atlikusio eksperto nešališkumu.

13. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, vykdant statybos rangos sutartį, ir įvykusios avarijos, t. y. šlaito nuošliaužos. Todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, skirti pakartotinę ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad techninio projekto sprendinių pakeitimas buvo suderintas su techninio projekto rengėju. Teismo ekspertas konstatavo, kad pagal darbo projekto sprendinius, kuriais buvo keičiami techninio projekto sprendiniai, atsakovės įrengtas drenažas vis tiek tinkamai nefunkcionavo. Todėl būtent atsakovei, kurios pačios parengtų sprendinių pagrindu toks drenažas buvo įrengtas, kyla atsakomybė už nuošliaužos susidarymą. Atsakovės, kaip projektuotojos, atsakomybės už netinkamų projektinių sprendinių parinkimą nepašalina ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei iki darbų pradžios nepareiškė pretenzijų dėl darbo projekto sprendinių.

14.2. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad techninio projekto rengėjas pritarė ir patvirtino darbo projekto sprendinius, kuriais buvo pakeistas techninis projektas. Darbo projekto sprendiniai, keičiantys techninį projektą, nebuvo patvirtinti techninio projekto rengėjo, nors tai turėjo būti padaryta, todėl už darbo projekto sprendinius ir jų pagrindu sutvarkyto šlaito nuošliaužos susidarymą atsako tokius sprendinius pasiūliusi ir parengusi atsakovė. Tokiu atveju nėra aktualios aplinkybės dėl to, ar paties techninio projekto sprendiniai yra tinkami, nes statybos darbai, kurių rezultatas lėmė nuošliaužos susiformavimą, bet kokiu atveju buvo atlikti pagal darbo projekto sprendinius, kuriais buvo ne detalizuoti, bet pakeisti techninio projekto sprendiniai. Teismas netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad atsakovė neatsako už jos projektinių sprendinių pagrindu sutvarkyto šlaito nuošliaužos susidarymą.

14.3. Atsakovės įrengta drenažo sistema nebuvo pakankama, dėl ko ir nuslinko šlaitas bei įlūžo dviračių ir pėsčiųjų takas. Nors ekspertizės akte teigiama: „UAB „Stamela“ pasirinkti projektiniai sprendiniai darbo projekte ir atlikti statybos darbai neturėjo neigiamos įtakos šlaito stabilumui“, tačiau 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas patvirtino, kad ir atsakovės pagal darbo projektą įrengta drenažo sistema iki galo nefunkcionavo.

14.4. Atsakovė darbo projekte pateikė kitus, techninį projektą keičiančius sprendinius, todėl būtent ji atsako už tokių sprendinių parinkimą ir būtent ji, siūlydama naujus sprendinius, turėjo tinkamai įvertinti, ar jos sprendiniai yra tinkami ir pakankami užtikrinti šlaito stabilumą. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino ir apskritai neatliko teisinio atsakovės kaip darbo projekto, kuriuo buvo pakeistas techninis projektas, rengėjos atsakomybės vertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

14.5. Darbo projektui techninis prižiūrėtojas pritarė, o tai patvirtino ieškovei, kad darbo projekto ir techninio projekto sprendinių suderinimo klausimas buvo išspręstas. Priimdama darbo projektą ir jo pagrindu atliktus statybos darbus ieškovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad darbo projekto sprendiniai nėra tinkami ir pakankami siekiamam rezultatui pasiekti: krantinės šlaito sutvarkymui ir stabilumo užtikrinimui. Tik nuslinkus šlaitui paaiškėjo, kad darbo projekto sprendiniai vis dėlto buvo netinkami ir šlaito stabilumo neužtikrino. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė priėmė darbo projektą ir jo pagrindu atliktus statybos darbus, nepanaikina atsakovės atsakomybės už darbo projekto sprendinių netinkamumą.

14.6. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl priežasčių, lėmusių šlaito nuošliaužos susidarymą, kadangi tokios išvados padarytos neatlikus jokio tyrimo, o dalis išvadų prieštarauja paties eksperto išvadoms, išsakytoms posėdžio metu. Esant abejonių dėl ekspertizės akto, byloje turėjo būti skirta pakartotinė ekspertizė. Pakartotinės ekspertizės neskyrus pirmosios instancijos teismui, tokia ekspertizė turėtų būti skirta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Be to, ginčo krantinė nėra sutvarkyta iki šiol (ieškovė objektyviai negali to padaryti, nes tą padaryti prašo įpareigoti atsakovę), dėl ko jau pusantrų metų ši vieta darko miesto kraštovaizdį ir negali būti naudojama miestiečių ir miesto svečių. Egzistuoja aiškus viešasis interesas, kad kuo greičiau būtų sutvarkyta ginčo krantinė.

14.7. Ieškovės nuomone, logikai prieštarauja eksperto išvada, kad geokorio kiekio ženklus sumažinimas yra galimas sprendimas, „nes siekiant išspręsti paviršinio vandens nuleidimą šlaitu įrengtas papildomas vandens surinkimas nuo pėsčiųjų ir dviračių tako šlaito viršutinėje dalyje, nuvedant į Jūros upę“. Lietaus vandens nuo pėsčiųjų ir dviračių tako surinkimas niekaip nesprendžia paviršinio lietaus vandens surinkimo nuo paties šlaito, nes lietaus vanduo ant jo patenka tiesiogiai. Todėl papildomo paviršinio vandens nuo pėsčiųjų ir dviračių tako nuleidimo įrengimas nepateisina didelės dalies geokorio atsisakymo darbo projekte. Nepagrįsta eksperto išvada dėl augalinio grunto didesnio tinkamumo geokorio užpildymui nei žvyras. Geokorio užpildymo būtent žvyru tikslas – šlaito paviršinio vandens maksimalios filtracijos iki vandens surinktuvų užtikrinimas. Tuo tarpu gruntas nuo drėgmės įmirksta, dėl ko ir susidaro daug didesnis šlaito paviršiaus svoris nei atsirastų vandeniui filtruojantis per žvyro pasluoksnį į numatytus rinktuvus. Ekspertizės akto išvada dėl darbo projekto sprendinių tinkamumo yra nepagrįsta, prieštarauja eksperto posėdžio metu išsakytai pozicijai ir nepanaikina atsakovės atsakomybės už nefunkcionuojančio drenažo suprojektavimą.

14.8. Visiškai nepagrįsta ir nelogiška eksperto išvada, kad anksčiau įrengta nefunkcionuojanti drenažo sistema buvo 2020 m. atsiradusios nuošliaužos susidarymo priežastis. Būtent dėl to, kad UAB „Kvėdarsta“ įrengtas drenažas nefunkcionavo, buvo sulaužytas dėl 2016 m. nuošliaužos, buvo samdytas projektuotojas ir atsakovė naujos funkcionuojančios šlaito drenažo sistemos suprojektavimui ir įrengimui. Anksčiau įrengto drenažo nefunkcionavimas negali būti ginčo nuošliaužos (2020 m.) susidarymo priežastimi.

14.9. Ekspertas nesiaiškino, kurioje tiksliai vietoje atsakovės įvardinamos duobės buvo. Eksperto išvada, kad prie šlaito nuslinkimo prisidėjo neleistinas buitinių nuotekų išleidimas yra ne tik nepagrįsta jokiu tyrimu, bet ir prieštarauja byloje surinktiems oficialiems įrodymams. Teismas prioritetą suteikė atsakovės nuotraukoms, iš kurių net negalima spręsti apie tų duobių buvimo vietą, pačios nuotraukos niekaip nepatvirtina, kad į tas duobes buvo pilamos buitinės nuotekos. Į bylą buvo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai (turintys didesnę įrodomąją galią), surašyti po atliktų patikrinimų ir tyrimų, kurių metu nenustatyta neteisėto buitinių nuotekų pylimo į tokias duobes, taip pat buitinių nuotekų patekimo į ginčo šlaito gruntą.

14.10. Teismo ekspertas akivaizdžiai netinkamai įvertino faktinę situaciją. Ekspertizės akto 2.3 nuotraukoje matomas vamzdis yra ankstesnio rangovo įrengtas paviršinio lietaus nuotekų vamzdis, egzistavęs 2016 m. nuošliaužos susidarymo metu. Eksperto apžiūros metu darytose nuotraukose matyti, kad minimas anksčiau buvęs vamzdis neegzistuoja. Taigi, eksperto išvados, siejamos su vamzdžiu, kuris ginčo nuošliaužos (2020 m.) susidarymo metu net neegzistavo ir kurio buvimas grindžiamas 2016 m. nuošliaužą fiksuojančia nuotrauka, verčia abejoti ir viso ekspertizės akto pagrįstumu ir patikimumu.

14.11. Neaišku, kaip teismo ekspertas nustatė, kad pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo metu naudota technika ir jos dinaminė apkrova, keliami dideli virpesiai susilpnino grunto struktūrą. Ekspertizės akte nėra jokio tyrimo, kaip buvo nustatyta, kokie darbai buvo atliekami, kada jie buvo atliekami, kokia technika buvo naudojama, kaip ji buvo naudojama, neatlikti jokie technikos apkrovų skaičiavimai ir jų įtaka grunto struktūrai.

14.12. Eksperto išvada dėl atraminės sienutės yra nepagrįsta jokiu tyrimu. Ekspertas objekto apžiūros metu nenustatė, kokiame gylyje yra įkasta atraminė sienelė, kokia technologija atraminė sienelė įrengta, todėl ekspertas objektyviai neturėjo galimybių padaryti jokių išvadų dėl to, ar atraminė sienelė iš tiesų sulaiko paviršinį ir gruntinį vandenį ties ja. Vadovaujantis eksperto išvada, kad būtent atraminė sienutė sulaikė vandens pratekėjimą, tai nuošliauža, visų pirma būtų paveikusi pačią atraminę sienutę, kurios padėtis išliko nepakitusi, taigi eksperto išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Atraminė sienutė eina per visą pėsčiųjų ir dviračių tako perimetrą, tačiau jokioje kitoje vietoje šlaito nuošliauža nesusidarė. Atraminė sienutė egzistavo dar prieš krantinės projektavimo ir statybos darbus, todėl eksperto nurodomas tariamas neigiamas atraminės sienutės poveikis, jei toks apskritai egzistavo, galėjo ir privalėjo būti įvertintas prieš parengiant projektinius sprendinius. Ekspertizės akte ekspertas prie išvadų, kas lėmė nuošliaužos susidarymą, niekur net neužsimena, kad techninis projektas yra ydingas. Tuo tarpu 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad techninis projektas parengtas netinkamai.

14.13. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės atlikti papildomi pėsčiųjų ir dviračių tako paviršinio vandens surinkimo sistemos įrengimo ir tako atstatymo darbai turėjo įtakos šlaito stabilumui, todėl nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Ta aplinkybė, kad dviračių ir pėsčiųjų tako sutvarkymo darbams nebuvo reikalingas projektas bei tai, jog rangos sutartyje ir techniniame projekte nebuvo numatyti vandens surinkimo nuo tako paviršiaus sistemos įrengimo ir tako sutvarkymo darbai, nepaneigia to fakto, kad šie darbai buvo faktiškai atlikti, o juos atliko būtent atsakovė. Byloje nustačius, kad atsakovė paraleliai krantinės sutvarkymo darbams atstatinėjo šlaito viršuje esantį taką, kam buvo naudojama apkrovas ir virpesius šlaitui generuojanti technika, vadovaujantis eksperto išvadomis, turėjo būti konstatuota, jog tokie atsakovės darbai prisidėjo prie nuošliaužos susidarymo. Teismas šiuos įrodymus visiškai ignoravo ir nepagrįstai padarė priešingą išvadą.

14.14. Teismas nenustatė, kas yra atsakingas už teismo nurodytų nuošliaužą lėmusių aplinkybių neįvertinimą. Nenustatęs atsakingų asmenų teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio.

14.15. Teismas nepagrįstai UAB „Atamis“ iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nors konstatavo, kad UAB „Atamis“ parengtas techninis projektas yra netinkamas. UAB „Atamis“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl vien dėl to iš ieškovės negali būti priteistos UAB „Atamis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.

15. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prašymo dėl pakartotinės ekspertizės netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai išplečia bylos nagrinėjimo ribas. Pagal ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, byloje spręstinas ginčas, ar atsakovės atlikti darbai 2018 m. vasario 14 d. statybos darbų rangos sutarties ir papildomų 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. spalio 29 d. susitarimų pagrindu lėmė 2020 metais įvykusią Jūros upės krantinės šlaito nuošliaužą. Ieškovė nepagrįstai plačiai aiškina atsakovės prievoles, neva atsakovei buvo žinomi ankstesni atvejai, susiję su krantine, kitų rangovų vykdyti darbai.

15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ekspertizės akte padarytos išvados tiek dėl darbo projekto sprendinių dėl drenažo, geokorio, tiek šlaito nuošliaužos susidarymo priežastys, tiek atraminės sienutės įtaka nuošliaužos susidarymui yra išsamiai pagrįstos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, taip pat jas išsamiai paaiškino ir teismo ekspertas teismo posėdyje, atsakydamas į visus jam šalių užduotus klausimus.

15.3. Atsakovė rangos sutarties pagrindu vykdė krantinės šlaito tvarkymo darbus, be kita ko ir drenažo šlaite įrengimą. Tuo tarpu pagal 2018 m. liepos 16 d. papildomą susitarimą atsakovė turėjo ir įrengė tik papildomą vandens surinkimą nuo šaligatvio šlaito viršutinėje dalyje, nuvedant į Jūros upę. Taigi, nei pagal rangos sutartį, nei pagal papildomus susitarimus atsakovė neturėjo pareigos pėsčiųjų take įrengti giluminio drenažo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad deformacijos prasidėjo ne šlaite, o būtent už atraminės sienutės bei pėsčiųjų take. Bylos duomenys patvirtina, kad problema kilo ne šlaite, kuris buvo pagal rangos sutartį atsakovės įrengtas tinkamai, bet pirmiausia už atraminės sienutės, o ten atsakovė jokių darbų nevykdė.

15.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl neva atsakovės įrengto vandens surinkimo viršutinėje dalyje pagal papildomus susitarimus kaip priežasties šlaito nuslinkimui. Atsakovė atliko tik paprastąjį pėsčiųjų tako remontą papildomo susitarimo su ieškove pagrindu, t. y. konkurse ir techniniame projekte šie darbai nenumatyti ir atlikti išskirtinai tik pagal ieškovės papildomą užsakymą. Drenažo atstatymo ir / ar pėsčiųjų tako giluminio drenažo įrengimas nebuvo nei rangos sutarties, nei papildomų susitarimų objektas.

15.5. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nepagrįstus samprotavimus tiek dėl geokorio, tiek dėl atraminės sienutės, taip pat ir dėl ekspertizės akto 2.3 pav. užfiksuotos situacijos – nuotekų vamzdžio. Per ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausą teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad vamzdis buvo fiksuotas dar prieš atsakovės darbų pradžią. Atsakovė negalėjo išardyti to, kas jau buvo sugadinta, o ieškovė teismą klaidina ir nepaaiškina, kad techniniame projekte nebuvo ir nėra jokios nuorodos išsaugoti kokią nors buvusią paviršinę sistemą ar likusią jos dalį rekonstruoti (prijungti) prie paviršinio vandens surinkimo sistemos.

15.6. Byloje esančios nuotraukos (ekspertizės akto 2.4 pav.) akivaizdžiai patvirtina, kad suformuotos duobės buvo naudojamos būtent buitinėms atliekoms išpilti.

15.7. Atsakovė su UAB „Ingeo” 2017 m. parengta ataskaita dėl pėsčiųjų tako atsakovė pirmą kartą susipažino ir ją pamatė tik šioje byloje, gavusi ieškinį. Taigi, atsakovei nebuvo žinoma apie pėsčiųjų take esantį gruntinį vandenį 1,6 – 3,4 m gylyje.

15.8. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad UAB „Atamis“ techninio projekto sprendiniai nepagrįsti skaičiavimais (nėra pateiktų šlaito pastovumo skaičiavimų), rengiant techninį projektą neatsižvelgta į inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą; projekto dalys tarpusavyje nesuderintos, viena kitai prieštarauja, nepateikti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informaciją ir duomenis, kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais. Iš esmės analogiškus techninio projekto trūkumus 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. raštuose atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tiek dėl techninio projekto, tiek dėl darbo projekto sprendinių, pagrįstai vadovavosi pirmiau teismo ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis, kurių apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia.

15.9. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad darbo projekto sprendiniais buvo pakeisti techninio projekto sprendiniai. Nėra jokio pagrindo atsakovės sprendinius darbo projekte traktuoti kaip techninio projekto pakeitimus. Atsakovė darbo projektu patikslino techninio projekto sprendinius, kuriuos akceptavo tiek ieškovė, tiek techninę priežiūrą vykdęs techninės priežiūros vadovas R. M., pasirašydamas darbo projekte.

15.10. Ieškovė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo jau buvo pareiškusi ir pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi minėto prašymo netenkino, nenustatęs pagrindo pakartotinės ekspertizės byloje skyrimui. Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, o padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra aiškiai bei pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

16. Trečiasis asmuo UAB „Atamis“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo dėl Tauragės rajono savivaldybės apeliacinio skundą dalyje dėl įpareigojimo ištaisyti darbų defektus spręsti teismo nuožiūra, dėl apeliantės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę spręsti teismo nuožiūra, apeliacinį skundą dalyje dėl UAB „Atamis“ naudai priteistų 3 218,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie esminiai argumentai:

16.1. Atsakovės parengtas darbo projektas, pagal kurį atlikti darbai, neatitinka UAB „Atamis“ paruošto techninio projekto, todėl UAB „Atamis“ nėra ir negali būti teisiškai atsakingas už atsiradusią nuošliaužą ar jos pašalinimą. Darbo projektas buvo atliktas ne detalizuojant, o keičiant techninio projekto sprendinius.

16.2. UAB „Atamis“ nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad UAB „Atamis“ neva žinojo apie tai, jog atsakovė darbo projektu pakeitė techninio projekto sprendinius ir tam neprieštaravo. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad UAB „Atamis“ pritarė atsakovės atliktiems techninio projekto pakeitimams. Atsakovė pateikė el. laiško kopiją, kuriuo atsakovė siūlo keisti techninio projekto sprendinius, tačiau šis dokumentas nereiškia, kad darbo projekto sprendiniams buvo pritarta. Dalyvavimas susitikime su atsakove taip pat negali reikšti UAB „Atamis“ pritarimo darbo projekto sprendiniams, kurie keičia techninio projekto sprendinius.

16.3. Techninis projektas ir jo sprendiniai nebuvo teismo ekspertizės vertinimo dalykas, t. y. teismo ekspertui nebuvo pateikta užduotis vertinti techninio projekto tinkamumo. Todėl ekspertizės akte pateikiamos išvados negali būti naudojamos vertinant techninio projekto sprendinius. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai pasisakė dėl UAB „Atamis“ parengto techninio projekto.

16.4. UAB „Atamis“ techninį projektą parengė tinkamai, laikydamasis sutarties bei įstatymų reikalavimų. Techninis projektas buvo patvirtintas eksperto, pasirašiusio Bendrosios projekto ekspertizės aktą ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kas patvirtina, kad UAB „Atamis“ tinkamai atliko savo pareigas kaip projektuotoja. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl techninio projekto.

16.5. UAB „Atamis“ nesutinka su ieškovės pozicija, pagal kurią sprendimas priimtas ne UAB „Atamis“ naudai. Civilinėje byloje UAB „Atamis“ atžvilgiu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, be to Klaipėdos apygardos teismas nenustatė, kad UAB „Atamis“ būtų pažeidusi jai tenkančias pareigas. Taigi, sprendimas turėtų būti vertinamas kaip priimtas UAB „Atamis“ naudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovė su UAB „Hidrostatybos projektai“ sudarė projekto „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinis sutvarkymas, I etapas“ projektavimo paslaugų teikimo sutartį. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas UAB „Hidrostatybos projektai“ parengtas Jūros pakrančių ir šlaitų kompleksinio sutvarkymo I etapo remonto darbų techninis projektas.

19. 2012 m. spalio 9 d. ieškovė ir UAB „Kvėdarasta“ sudarė statybos rangos sutartį dėl Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinio sutvarkymo darbų atlikimo, taip pat darbo projekto parengimo. Darbai užbaigti ir statybos užbaigimo aktas išduotas 2014 m. sausio 31 d.

20. 2015 m. birželio 1 d. buvo pastebėti pirmieji nedideli Jūros krantinės deformacijos požymiai – tako dangos ir atraminės sienelės deformavimasis ties pėsčiųjų tiltu. Nepraėjus dvejiems metams po UAB „Kvėdarasta“ rangos darbų atlikimo, įgriuvo naujai įrengtas takas kartu su sienele ir Jūros upės krantinės šlaitu.

21. 2016 m. rugpjūčio 15 d. Savivaldybės iniciatyva pradėtas rengti Meilės alėjos tako ir sienutės atstatymo techninis projektas.

22. UAB „INGEO“ 2017 m. sausio mėnesį atliko inžinerinių geologinių tyrimų darbus, šio tyrimo išvadose konstatavo, kad gruntinis vanduo aptiktas 1,6 – 3,4 m gylyje nuo žemės paviršiaus; rekomenduojama atlikti viso pėsčiųjų tako detalius inžinerinius geologinius tyrimus; įrengus ir sutvirtinus atraminę sienutę, užpilamas gruntas turi būti sutankintas. 2017 m. kovo mėnesį UAB ,,INGEO“ atliko objekto „Pėsčiųjų – dviračių tako Jūros upės krantinėje Tauragės m. techninis projektas“, papildomus inžinerinius geologinius tyrimus, šio tyrimo išvadose konstatavo, kad gruntinis vanduo sutiktas 0,3 – 1,6 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Išvadose nurodoma, kad tik skaičiavimu patikrinus šlaito pastovumą, galima parinkti inžinerines – technines priemones jo paviršiaus tvirtumui.

23. 2017 m. sausio 27 d. ieškovė su UAB „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“ bei UAB „Lyderio grupė“, veikiančiomis jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią techninio projekto rengėjas įsipareigojo parengti ir perduoti Jūros upės krantinės Tauragės m. sutvarkymo techninį projektą. Techninio projekto parengimas patikėtas techninio projekto rengėjo pasitelktai subrangovei UAB „Atamis“.

24. UAB „Atamis“ parengė techninį projektą, jis 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo patvirtintas eksperto, o 2017 m. rugsėjo 4 d. – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

25. 2018 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 51S-181, pagal ją atsakovė įsipareigojo pagal techninį projektą parengti darbo projektą, atlikti ir perduoti Jūros upės krantinės Tauragės mieste sutvarkymo darbus, ištaisyti defektus.

26. 2018 m. gegužės 17 d. atsakovė informavo ieškovę, kad jai pradėjus rengti darbo projektą buvo nustatytos techninio projekto klaidos, darbų kiekių neatitikimai, projekto dalių prieštaravimas viena kitai, taip pat UAB „INGEO“ rekomendacijų nesilaikymas, dėl to atsakovė pasiūlė projektinių sprendinių pakeitimus, kurie atsispindėtų darbo projekte.

27. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė su techninio projekto rengėju sudarė Techninio projekto vykdymo priežiūros sutartį, pagal ją techninio projekto rengėjas įsipareigojo teikti techninio projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

28. 2018 m. liepos 16 d., atsakovei jau vykdant statybos darbus ir nustačius, kad viena iš šlaito slinkimo priežasčių yra paviršinio vandens nuleidimas šlaito paviršiumi, buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie rangos sutarties, kuriuo susitarta dėl papildomų darbų įrengiant papildomą vandens surinkimo nuo šaligatvio šlaito viršutinėje dalyje ir nuleidimo į upę sistemą.

29. 2018 m. spalio 29 d., nustačius būtinybę atlikti papildomus darbus įrengiant paviršinio vandens surinkimo ir nuleidimo į upę sistemą, buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie rangos sutarties dėl papildomų 6 730,55 Eur vertės darbų.

30. 2019 m. vasario 12 d., atsiradus šlaito nuošliaužai, ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama pašalinti nuošliaužą. 2019 m. vasario 13 d., atsakydama į ieškovės raštą, atsakovė nurodė, kad įsipareigoja atsiradusį šlaito defektą sutvarkyti 2019 m. balandžio mėnesį.

31. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą.

32. 2020 m. vasario 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad upės krantinės viršutinės dalies pėsčiųjų take atsirado įdubų ir tarp trinkelių atsivėrė tarpai.

33. 2020 m. vasario 14 d., atsakydama į ieškovės raštą, atsakovė nurodė, kad pėsčiųjų tako defektai nebuvo nulemti jos netinkamai atliktų darbų, tačiau nurodė 2020 m. vasario 17 d. vis dėlto pradėsianti defektų šalinimo darbus.

34. 2020 m. vasario 17 d. atsakovė informavo, kad, nuvykus šalinti defektų, buvo rasta dar daugiau defektų, t. y. nuslinkusi atraminė sienutė ir šlaito dalis.

35. 2020 m. vasario 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu, jame nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. buvo užfiksuotas šlaito slinkimas dideliame plote ir didelės įdubos pėsčiųjų take, pareikalavo iki 2020 m. kovo 30 d. pašalinti šiuos defektus. Prie šio rašto ieškovė pridėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštą, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog vyksta buitinių nuotekų infiltracija į gruntą ties ginčo šlaitu; UAB „Tauragės vandenys“ raštą, kuriame taip pat nenustatytas nuotekų šalinimas į gruntą ties šlaitu.

36. 2020 m. kovo 3 d. atsakovė atsakydama į ieškovės 2020 m. vasario 28 d. raštą nurodė, kad nesutinka, jog defektai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų ar netinkamos medžiagų kokybės, todėl sutiko atlikti avarijos padarinių šalinimo darbus, jei už juos būtų atsiskaityta.

Dėl ginčo esmės ir ekspertizės akto vertinimo

37. Remiantis CK 6.664 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šlaito nuošliauža įvyko garantiniu laikotarpiu, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar šlaito nuošliauža atsirado dėl atsakovės atliktų darbų defektų pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį ir papildomus susitarimus prie šios sutarties, taip pat dėl to, ar atsakovės parengtas darbo projektas lėmė netinkamus projektinius sprendinius, dėl kurių atsakovės atliktų darbų kokybė neatitiko rangos sutarties nuostatų.

39. Atsakovė, atsikirsdama į byloje pareikštus reikalavimus ir siekdama paneigti, kad nuošliauža šlaite atsirado dėl jos netinkami atliktų rangos darbų ir(ar) netinkamų sprendinių darbo projekte, prašė byloje skirti statybos ekspertizę, kuri ir buvo atlikta. 2021 m. sausio 13 d. teismui pateiktas eksperto L. U. parengtas statybos ekspertizės aktas (toliau – Ekspertizės aktas). Savo ruožtu apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl priežasčių lėmusių šlaito nuošliaužos susidarymą, kadangi išvados padarytos neatlikus jokio tyrimo, o dalis išvadų prieštarauja paties eksperto išvadoms, išsakytoms teismo posėdžio metu. Pasak apeliantės, esant abejonių dėl ekspertizės akto, byloje turėjo būti paskirta pakartotinė ekspertizė, o tokios ekspertizės neskyrus pirmosios instancijos teismui, pakartotinė ekspertizė turėtų būti skiriama bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

40. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas gali paskirti ekspertizę išsiaiškinti byloje kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių žinių. Taigi, specialiųjų žinių poreikis lemia ir ekspertizės akto vertinimą: remiantis CPK 218 straipsniu, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek pačios teismo ekspertizės išvadas, tiek kitus įrodymus, ekspertizės išvadomis rėmėsi, tačiau vien tai, kad apeliantė kvestionuoja jai nepalankos ekspertizės išvadas, nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui. Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Nustatant eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti su visa bylos medžiaga. Tuo atveju, jeigu po ekspertinio tyrimo kyla abejonių dėl išvados patikimumo, jos (abejonės) gali būti pašalinamos eksperto apklausos teisme metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojamu atveju teismo ekspertas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, eksperto paaiškinimai nesukėlė abejonių dėl atlikto ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo, nenustatyta eksperto išvadų akivaizdžių prieštaravimų su kitais byloje esančiais įrodomaisiais duomenimis. Ekspertizės akto turinys, priešingai negu tvirtina apeliantė, nėra prieštaringas, o padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir yra aiškiai bei pakankamai detaliai pagrįstos, paaiškinant bylai reikšmingas aplinkybes. Įvertinus ekspertizės akto išvadas pagrindžiančią ekspertizės akto tiriamąją dalį, teismo eksperto papildomai teismo posėdyje pateiktus išsamius paaiškinimus, nėra objektyvaus pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga bei ekspertizės akto išvadų pagrįstumu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad teismo ekspertas savo išvadas dėl šlaito nuošliaužos susidarymo priežasčių pagrindė tinkamai įvertinęs jam pateiktą bylos medžiagą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nenustačius CPK 219 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, suponuojančių poreikį skirti pakartotinę ekspertizę, taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilus abejonių dėl byloje esančio ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismui pateiktas apeliantės prašymas skirti pakartotinę ekspertizę atmestinas.

42. Teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisako dėl konkrečių apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės atliktų darbų kokybe bei darbo projekto sprendinių įtaka rangos darbų rezultatui ir dėl su tuo susijusių apeliantės akcentuojamų ekspertizės išvadų (ne)pagrįstumo.

43. Apeliantė skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog techninio projekto sprendinių pakeitimas buvo suderintas su techninio projekto rengėju. Darbo projekto sprendiniai, keičiantys techninį projektą, nebuvo patvirtinti techninio projekto rengėjo, nors tai turėjo būti padaryta, todėl už darbo projekto sprendinius ir jų pagrindu sutvarkyto šlaito nuošliaužos susidarymą atsako tokius sprendinius pasiūliusi ir parengusi atsakovė. Apeliantės vertinimu, tokiu atveju nėra aktualios aplinkybės, ar paties techninio projekto sprendiniai yra tinkami, nes statybos darbai, kurių rezultatas lėmė nuošliaužos susiformavimą, bet kokiu atveju buvo atlikti pagal darbo projekto sprendinius, kuriais buvo ne detalizuoti, bet pakeisti techninio projekto sprendiniai.

44. Byloje nustatyta, kad atsakovei pradėjus rengti darbo projektą atsakovė identifikavo, jos nuomone, techninio projekto rengėjos UAB „Atamis“ paruošto techninio projekto trūkumus. 2018 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 147 (ieškinio priedas Nr. 9), adresuotame ieškovei ir jos pasamdytam techninės priežiūros inžinieriui, atsakovė įvardijo jos nustatytus techninio projekto trūkumus ir pateikė pasiūlymus kaip jie turėtų būti ištaisyti. 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 160 atsakovė pakartotinai informavo ieškovę apie būtinybę keisti techninio projekto sprendinius ir dėl poreikio parengti naują techninio projekto A laidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės analogiškus techninio projekto trūkumus, kuriuos atsakovė 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. raštuose buvo nurodžiusi ieškovei, t. y. įvardijusi techninio projekto trūkumus bei būtinybę keisti techninio projekto sprendinius, teismo ekspertizės akte konstatavo ir teismo posėdyje apklaustas patvirtino teismo ekspertas.

45. Ta aplinkybė, kad atsakovei informavus užsakovę apie techninio projekto trūkumus, būtinybę juos ištaisyti bei poreikį parengti techninio projekto pakeitimus, techninio projekto A laida taip ir nebuvo rengiama, patvirtina atsakovės argumentus, jog tiek užsakovės, tiek techninio projekto rengėjos vertinimu, atsakovės pasiūlymai nebuvo esminiai ir būtent dėl to nuspręsta nerengti techninio projekto A laidos. Kad pakeitimai nebuvo esminiai, o parinkti sprendiniai nepablogino techninio projekto įgyvendinimo, nes buvo įrengtas efektyvesnis nei techniniame projekte numatytas drenažas, patvirtina ir ekspertizės aktas bei teismo eksperto apklausa teismo posėdžio metu. Visi darbo projekto sprendiniai, kuriais buvo patikslintas / detalizuotas techninis projektas, buvo žinomi ir ieškovės pasamdytai techninę priežiūrą vykdžiusiai UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ (techninis prižiūrėtojas R. M.). Tai patvirtina jo parašai darbo projekte ir statybos žurnale. Apie darbo projekto sprendinius žinojo ir UAB „Atamis“, kuri buvo informuota atsakovės elektroniniu laišku. Nei užsakovė, nei techninio projekto rengėja UAB ,,Atamis“, nei techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl techninio projekto A laida nebuvo rengiama, jeigu buvo laikomasi pozicijos, kad atsakovės siūlomi sprendiniai yra esminiai, keičiantys techninio projekto sprendinius ir(ar) galintys turėti įtakos projektuojamų rangos darbų kokybei. Taip pat, byloje nėra pateikti nurodytų asmenų argumentai, kodėl toks, techninio projekto sprendinius esą keičiantis, darbo projektas buvo derinamas (darbo projekte yra statinio statybos techninės priežiūros vadovo – R. M. parašas) ir leidžiama tokį darbo projektą įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės parengtas darbo projektas buvo patvirtintas Rangos sutarties 5.4.2 punkte nustatyta tvarka.

46. Pasak apeliantės, atsakovė yra atsakinga už netinkamą darbų rezultatą, nes ir atsakovės įrengta drenažo sistema nebuvo pakankama, dėl ko ir nuslinko šlaitas bei įlūžo dviračių ir pėsčiųjų takas. Apeliantė taip pat nurodo, kad ekspertas patvirtino, jog ir atsakovės pagal darbo projektą įrengta drenažo sistema iki galo nefunkcionavo.

47. 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 1 min. 45 s. – 2 min. 20 s.) ekspertas nurodė, kad Jūros upės krantinės Tauragės mieste šlaito nuošliaužų, atsiradusių 2020 metais, viena iš priežasčių buvo ir anksčiau buvusio drenažo neveikimas, ekspertas taip pat nurodė, kad ir UAB „Stamela“ įrengtas drenažas savo funkcijos tinkamai neatliko, tačiau nepatvirtino, jog eksperto paminėtos išleidimo funkcijos nevisiškas veikimas lėmė nuošliaužos susidarymą. Pasak eksperto, atsakovės įrengtas drenažas dėl geologinių priežasčių atsidūrė po vandens lygiu, o giluminis drenažas turėjo būti numatytas kitame lygyje. Ekspertas nurodė, kad prieš pradėdamas rengti techninį projektą jo rengėjas turėjo atlikti inžinerinius tyrinėjimus (esamos vietos analizę), tačiau to techniniame projekte nematyti. Į techninį projektą nebuvo įtraukti duomenys apie UAB „INGEO“ 2017 m. sausio mėnesį atliktus tyrimus (ieškinio priedas Nr. 2; šioje tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad gruntinis vanduo aptiktas 1,6–3,4 m nuo žemės paviršiaus); techniniame projekte yra tik duomenys apie UAB „INGEO“ 2017 m. kovo mėnesį atliktus tyrimus (ieškinio priedas Nr. 4; šioje tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad gruntinis vanduo aptiktas 0,3–1,6 m gylyje). UAB ,,INGEO“ tyrimų ataskaitoje, parengtoje pagal 2017 m. sausio mėnesį atliktus tyrimus, buvo konstatuoti Jūros upės pakrantėje vykstantys sudėtingi persiformavimo procesai, inžinerinių geologinių sąlygų pokyčiai – vidutinė erozija ir defliacija (2-3 mm/metus) (išvadų ir rekomendacijų 4 punktas) bei rekomenduota atlikti viso pėsčiųjų – dviračio tako ruožo detalius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus (išvadų ir rekomendacijų 6 punktas). Tačiau prie techninio projekto nepridėta nei ši ataskaita, nei joje nurodomi detalūs inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai bei geologiniai gręžinių pjūviai, todėl atsakovė negalėjo vadovautis ataskaita, apie kurią nežinojo ir kurios neturėjo bei kurios duomenys apie gruntinio vandens lygį skyrėsi nuo tų, kurie buvo nurodyti techniniame projekte (gruntinis vanduo aptiktas 0,3–1,6 m gylyje). Iš eksperto paaiškinimų seka, kad dėl gruntinio vandens radimo 1,6–3,4 m nuo žemės paviršiaus gylyje, kitame lygyje turėjo būti numatytas ir giluminis drenažas. Tačiau atsakovė, minėta, šių duomenų neturėjo.

48. Apeliantės nuomone, atsakovė darbo projekte pateikė kitus, techninį projektą keičiančius sprendinius, todėl būtent ji atsako už tokių sprendinių parinkimą ir būtent ji, siūlydama naujus sprendinius, turėjo įvertinti, ar jos sprendiniai yra tinkami ir pakankami užtikrinti šlaito stabilumą. Kadangi šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino ir apskritai neatliko teisinio atsakovės kaip darbo projekto, kuriuo buvo pakeistas techninis projektas, rengėjos atsakomybės vertinimo, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nepripažintini pagrįstais.

49. Ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą ir ją detaliai pakomentavo teismo posėdžio metu, kad UAB „Stamela“ pasirinkti projektiniai sprendimai darbo projekte ir atlikti statybos darbai neturėjo neigiamos įtakos šlaito stabilumui. Teismo eksperto detaliai išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės lemia išvadą, kad šlaito nuošliauža 2020 metais įvyko ne dėl atsakovės veiksmų, vykdant Rangos sutartį ir papildomus susitarimus. Nenustačius, kad atsakovei atlikus techninį projektą tikslinančius sprendinius ir juos įgyvendinus, tai lėmė nuošliaužos susidarymą, nesutiktina su apeliante, jog teismas turėjo įvertinti teisinę atsakovės, kaip darbo projekto rengėjos, atsakomybę. Atsakovės atlikti techninio sprendinio pakeitimai nesukėlė padarinių, kuriuos įrodinėjo apeliantė, atsakovės pasiūlymai dėl techninio projekto patikslinimo nebuvo esminiai, parinkti sprendiniai nepablogino techninio projekto įgyvendinimo, todėl konstatuotina, jog atsakovė buvo įvertinusi, kad tikslinant techninio projekto sprendinius būtų užtikrintas šlaito stabilumas.

50. Pasak apeliantės, tik nuslinkus šlaitui paaiškėjo, kad darbo projekto sprendiniai vis dėlto buvo netinkami ir šlaito stabilumo neužtikrino. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė priėmė darbo projektą ir jo pagrindu atliktus statybos darbus, nepanaikina atsakovės atsakomybės už darbo projekto sprendinių netinkamumą.

51. Pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Kaip jau buvo minėta, apie techninio projekto trūkumus, darbo projektą, siūlymus ieškovė ir jos pasamdyti asmenys buvo informuoti 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. raštais. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei vykdant Rangos sutartį ieškovė būtų nustačiusi kokius nors nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie būtų galėję pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus ir apie tai būtų informavusi atsakovę. Darbo projektui techninis prižiūrėtojas pritarė, atsakovės atlikti darbai buvo patikrinti statybos techninės priežiūros vadovo. Byloje nenustatyta, kad atsakovės darbo projekto sprendiniai nėra tinkami ir pakankami krantinės šlaito sutvarkymui ir stabilumo užtikrinti, todėl nėra pagrindo šių sprendinių laikyti nuošliaužos susidarymo priežastimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, vykdant Rangos sutartį ir rengiant darbo projektą, bei įvykusios šlaito nuošliaužos.

52. Ieškovės nuomone, eksperto išvada, kad geokorio kiekio žymus sumažinimas yra galimas sprendimas, „nes siekiant išspręsti paviršinio vandens nuleidimą šlaitu įrengtas papildomas vandens surinkimas nuo pėsčiųjų ir dviračių tako šlaito viršutinėje dalyje, nuvedant į Jūros upę“, prieštarauja logikai, kadangi lietaus vandens nuo pėsčiųjų ir dviračių tako surinkimas nesprendžia paviršinio lietaus vandens surinkimo nuo paties šlaito, nes lietaus vanduo ant jo patenka tiesiogiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertas 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog geokorys padeda surinkti paviršinį vandenį, tačiau nagrinėjamu atveju pagrindinė problema buvo giluminio vandens surinkimas (garso įrašo 49 min. 20 s. – 49 min. 36 s.), atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad būtent geokorio kiekio sumažinimas būtų lėmęs nuošliaužos susidarymą, nes pati apeliantė pripažįsta, kad geokorio paskirtis yra surinkti paviršinį, o ne giluminį, vandenį.

53. Apeliantės teigimu, nepagrįsta ir eksperto išvada dėl augalinio grunto didesnio tinkamumo geokorio užpildymui nei techniniame projekte numatytasis žvyras. Pasak apeliantės, geokorio užpildymo būtent žvyru tikslas – šlaito paviršinio vandens maksimalios filtracijos iki vandens surinktuvų užtikrinimas. Tuo tarpu gruntas nuo drėgmės įmirksta, dėl ko ir susidaro daug didesnis šlaito paviršiaus svoris nei atsirastų vandeniui filtruojantis per žvyro pasluoksnį į numatytus rinktuvus.

54. Ekspertizės akte, atsakydamas į 1 klausimą, ekspertas nurodė, kad geokorio užpildymas ne stambiagrūde medžiaga žvyru, o augaliniu gruntu yra galimas sprendimas, nes įvertinus šlaito nuolydį, grunto stiprį bei siekiant išvengti papildomų apkrovų šlaito viršutinėje dalyje pasirinkta lengvesnė medžiaga (žvyro svoris 1 kub. m – 1,92 t; dirvožemio svoris (drėgno) 1 kub. m – 1,44 t). Apeliantė savo įžvalgų dėl vandens užsibuvimo viršutiniame grunto sluoksnyje geokoriui esant užpildytam ne žvyru, o augaliniu gruntu, jokiais įrodymais nepagrindė, pateikė tik, jos nuomone, tikėtiną nuošliaužos susidarymo priežastį. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas posėdžio metu nurodė, jog net ir parengus darbo projektą ir atlikus darbus pagal techninį projektą, avarijos nebūtų pavykę išvengti, nes techninio projekto sprendiniai nepagrįsti skaičiavimais ir praktika.

55. Apeliaciniame skunde ieškovė kritikuoja eksperto išvadą, jog prie šlaito nuslinkimo prisidėjo neleistinas buitinių nuotekų išleidimas, nes, pasak apeliantės, ši išvada nepagrįsta jokiu tyrimu ir prieštarauja byloje surinktiems oficialiems įrodymams. Nors apeliantė teigia, kad Aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Tauragės vandenys“ (ieškinio 22, 23 priedai) raštai paneigia eksperto išvadą dėl suformuotų buitinių nuotekų išpylimo duobių įtakos šlaito stabilumui, tačiau patys savaime šie raštai nepaneigia aplinkybės, jog atliekos į šias duobes galėjo būti pilamos anksčiau, nei apeliantės nurodytos institucijos atliko patikrinimus ir kad ši aplinkybė galėjo tam tikra apimtimi prisidėti prie nuošliaužos atsiradimo būtent už atraminės sienelės ir dviračių bei pėsčiųjų take. Atsižvelgiant į tai, kad nuotraukos (ekspertizės akto 2.4 pav.) darytos ir ieškovei pateiktos kartu su 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 71, o minėtų instituciją patikrinimai atlikti jau po atsakovės rašto gavimo, nurodytuose institucijų raštuose konstatuotos aplinkybės, jog kai kurie gyvenamieji namai yra prijungti prie UAB „Tauragės vandenys“ eksploatuojamų centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, o kiti namai buitines nuotekas tvarko individualiai, savaime nepatvirtina, jog suformuotos duobės nebuvo naudojamos buitinėms atliekoms išpilti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ekspertizės akte nėra teigiama, jog galimas nuotekų pylimas buvo pagrindinė ar esminė nuošliaužos susidarymo priežastis: ekspertas pažymėjo visą priežasčių kompleksą, kurios ne kiekviena atskirai, o visos bendrai turėjo įtakos nuošliaužai susidaryti ir tik kaip galimą papildomai prisidėjusią prie nuošliaužos susidarymo priežastį nurodė nuotekų išpylimą į atliekų duobes.

56. Apeliantė ekspertizės akto pagrįstumą kritikuoja ir dėl eksperto išvados, siejamos su vamzdžiu, kuris ginčo nuošliaužos (2020 m.) susidarymo metu net neegzistavo ir kurio buvimas grindžiamas 2016 m. nuošliaužą fiksuojančia nuotrauka. Teisėjų kolegija pažymi, kad per teismo eksperto apklausą teismo posėdyje buvo paaiškinta, jog vamzdis buvo fiksuotas dar prieš atsakovės darbų pradžią, ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nuotekų vamzdis užfiksuotas prieš statybos darbų pradžią, be to, ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ši aplinkybė neturėjo lemiamos reikšmės šlaito stabilumui (garso įrašo 13 min. 32 s.).

57. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad deformacijos prasidėjo ne šlaite, o būtent už atraminės sienutės bei pėsčiųjų take. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad deformacijos pirmiausia atsirado pėsčiųjų take. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. vasario 6 d. ieškovės raštas atsakovei, kuriame nurodoma, kad upės krantinės viršutinės dalies pėsčiųjų take atsirado įdubų ir tarp trinkelių atsivėrė tarpai. Tai, kad deformacija dėl giluminio gruntinio vandens prasidėjo pėsčiųjų take, o galutinai išsiveržė šlaite, kas ir lėmė šlaito nuošliaužas, konstatavo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas. Pažymėtina, kad pagal Rangos sutartį ir papildomus susitarimus atsakovė neturėjo pareigos pėsčiųjų take įrengti giluminio drenažo; ji atliko tik šio tako paprastąjį remontą, t. y. sutvarkė anksčiau atsiradusias įgriuvas. Tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantė, atsakovės įsipareigojimai dėl dviračių ir pėsčiųjų tako remonto neapėmė pareigos atlikti šio objekto tyrinėjimus ir parengti tokias priemones, kurios eliminuotų įgriuvų susidarymą ateityje. Jokių projektinių sprendinių, susijusių su dviračių ir pėsčiųjų tako stabilumo užtikrinimu neapėmė ir techninis projektas. Taigi, bylos duomenys patvirtina faktą, kad problema kilo ne šlaite, kuris buvo pagal Rangos sutartį atsakovės įrengtas, bet pirmiausia už atraminės sienutės ir dviračių bei pėsčiųjų take, už kurių įrengimą bei stabilumo užtikrinimą atsakovė nėra atsakinga.

58. Nors apeliantė skunde teigia, kad eksperto išvada susijusi su atraminės sienutės įtaka nuošliaužos atsiradimui nepagrįsta jokiu tyrimu, kad ekspertas objekto apžiūros metu nenustatė, kokiame gylyje yra įkasta atraminė sienelė, kokia technologija atraminė sienelė įrengta, todėl esą objektyviai neturėjo galimybių padaryti jokių išvadų dėl to, ar atraminė sienelė iš tiesų sulaiko paviršinį ir gruntinį vandenį ties ja, šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo.

59. Apeliantės nuomone, jei būtent atraminė sienutė sulaikė vandens pratekėjimą, tai nuošliauža, visų pirma būtų paveikusi pačią atraminę sienutę, kurios padėtis išliko nepakitusi. Tačiau pažymėtina, kad nors sienutė eina per visą pėsčiųjų ir dviračių tako perimetrą ir jokioje kitoje vietoje šlaito nuošliauža nesusidarė, byloje nėra jokių įrodymų, kad gruntinis vanduo sienelę visu perimetru veikia vienodai; aptariami apeliantės argumentai grindžiami tik jos samprotavimais, bet ne kokiais nors objektyviais duomenimis ir(ar) tyrimais bei skaičiavimais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuošliauža turėjo susidaryti per visą sienutės perimetrą ar būtinai dar kokioje nors jos vietoje. Be to, iš fotonuotraukų, darytų iš karto po nuošliaužos susidarymo, matyti, kad kita šlaito dalis yra apaugusi medžiais, o, eksperto teigimu, augančių medžių šaknys pasitarnauja kaip tinkama alternatyva šlaito stabilumo užtikrinimui ir neleidžia susidaryti nuošliaužai.

60. Apeliantė taip pat remiasi argumentu, kad byloje nustačius, jog atsakovė paraleliai krantinės sutvarkymo darbams atstatinėjo šlaito viršuje esantį taką, tam naudojo techniką, generuojančią šlaitui apkrovas ir virpesius, tad vadovaujantis eksperto išvadomis, turėjo būti konstatuota, jog tokie atsakovės darbai prisidėjo prie nuošliaužos susidarymo.

61. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas posėdžio metu nurodė, jog visi vibraciniai veiksniai, atliekami šlaito zonoje, lemia šlaito avariją, bet šių aplinkybių pagrįsti skaičiavimais nebuvo įmanoma, nes nebuvo pateikti pagrindiniai (pirminiai) skaičiavimai techniniame projekte. Dviračių ir pėsčiųjų tako apkrovos ir naudojamos technikos virpesiai turėjo būti įvertinti techninio projekto rengimo metu ieškant sprendinių šlaito sutvirtinimui, taip pat nurodant, kokia technika leistina naudoti. Darbo projektas tik detalizuoja techninį projektą, visi skaičiavimai turėjo būti atlikti techninio projekto lygmenyje. Ekspertas teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kad šlaito nuošliauža susidarė dėl komplekso priežasčių: nefunkcionuojančio anksčiau įrengto drenažo, aplinkos vibracinių veiksnių, apkrovos dviračių ir pėsčiųjų take, galbūt šalia šlaito gyvenančių asmenų suformuotos buitinių nuotekų išpylimo duobės, įmūrytos apsauginės sienelės, užtvėrusios laisvą vandens pratekėjimą visu šlaito plotu. Visos šios aplinkybės, eksperto teigimu, turėjo būti įvertintos rengiant techninį projektą.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas būtent rangovo atsakomybės dėl kilusios nuošliaužos klausimas, kitų asmenų galimos atsakomybės dėl atsiradusios nuošliaužos ieškovė neįrodinėjo, teismas tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo ieškovės pareikšto ieškinio ribose, todėl nenustačius, jog nuošliauža įvyko būtent dėl atsakovės vykdytų rangos darbų, atliktų Jūros upės krantinėje Tauragės mieste, teismas ieškinį atmetė ir neturėjo pareigos pasisakyti dėl kitų asmenų, neįtrauktų byloje atsakovais, galimai atliktų veiksmų, lėmusių avariją. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nenustatęs, kas yra atsakingas už teismo nurodytų nuošliaužą lėmusių aplinkybių neįvertinimą, teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės

63. Apeliantė laiko nepagrįsta teismo išvadą priteisti UAB „Atamis“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad UAB „Atamis“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl vien dėl to iš ieškovės negali būti priteistos UAB „Atamis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

64. CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ta aplinkybė, jog iš pralaimėjusios bylą šalies buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui, nepažeidžia CPK 98 straipsnio nuostatų, nes turi būti atsižvelgta į CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2005). Šiuo atveju akcentuotina, kad trečiasis asmuo UAB „Atamis“ byloje nebuvo aiškiai nurodęs, kurios iš šalių pusėje jis dalyvauja byloje. Ieškinį jis prašė spręsti teismo nuožiūra, o atsiliepimo į ieškinį argumentai buvo dėstomi, siekiant paneigti jo, kaip projektuotojo, atsakomybę dėl nuošliaužos susidarymo. Todėl konstatuojama, kad Klaipėdos apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principą – „pralaimėjęs moka“ ir UAB „Atamis“ priteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, kurios ieškinys buvo atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

66. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

67. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 268,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kurias prašė priteisti iš apeliantės.

68. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktį maksimalus rekomenduojamas priteisti teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis – 1 972,62 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokatas, atstovavęs atsakovei ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsižvelgusi į nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, mano, kad pagrįstas advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis šiuo atveju yra 1 972,62 Eur ir ši suma priteistina atsakovei iš apeliantės.

69. Trečiasis asmuo UAB „Atamis“ prašė priteisti 2 976,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai ir 119,05 Eur būtinosioms išlaidoms apmokėti. Pažymėtina, kad remiantis trečiojo asmens atstovo atliktų darbų išklotine, matyti, kad trečiasis asmuo nepagrįstai į prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme sumą įtraukė ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas atstovaujant trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme (2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 44664). Pagal trečiojo asmens pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus realiai patirtos (apmokėtos) išlaidos atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti yra 1 610 Eur (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 45543, 2021 m. liepos 13 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto dydžio, todėl priteisiama trečiajam asmeniui iš apeliantės. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo priteisti bendrųjų biuro išlaidų, nes šios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamela“ iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Atamis“ iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos 1 610 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.