Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodama ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pašalinti rangos darbų defektus, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

39.2. Sprendiniai: TP geokorys buvo užpildytas stambiagrūde medžiaga (sąmatoje – žvyru), t. y. įrengtas paviršinis drenažas. DP ir pagal darbų žurnalą korys užpildytas velėna, praleidžiant labai svarbų užpildą – žvyrą. Pagal TP korio plotas – 4 841 m², stambiagrūdės medžiagos (žvyro) – 726 m³. Pagal DP korio plotas – tik apie 2 000 m², o stambiagrūdės medžiagos visai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

43. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parengti darbo projektą (sutarties 5.1 punktas), atlikti ir perduoti (duomenys neskelbtini) upės krantinės Tauragės mieste sutvarkymo darbus bei ištaisyti defektus (sutarties 2.1 punktas). 2019 m. rugpjūčio 22 d. šalys pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. 2020 m. vasario mėn. pradžioje upės krantinės viršutinės dalies pėsčiųjų take atsirado įdubų ir tarp trinkelių atsivėrė tarpai, o vėliau nuslinko atraminė sienutė ir šlaito dalis.

44. Ieškovės manymu, atsakovės atliktų darbų defektai paaiškėjo per garantinį terminą, todėl ji privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovei jų šalinimo išlaidas. Ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.664 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsakovės nuomone, krantinės šlaitas pagal rangos sutartį buvo įrengtas tinkamai, o defektai atsirado už atraminės sienutės (ne atsakovės vykdyti darbai), kur susidarė nuošliauža, ir pėsčiųjų take (atliktas paprastasis remontas).

45. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šlaito nuošliauža įvyko garantiniu laikotarpiu.

46. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Ginčas byloje kyla dėl to, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų pagal rangos sutartį darbų ir įvykusios avarijos, t. y. šlaito nuošliaužos.

47. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

48. Siekiant nustatyti nuošliaužos atsiradimo priežastis, t. y. išsiaiškinti, ar ji atsirado dėl statybos procese dalyvavusių asmenų atliktų darbų defektų, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo paskirta statybos ekspertizė. 2021 m. sausio 25 d. ekspertas teismui pateikė ekspertizės aktą. Ieškovė, nesutikdama su eksperto išvadomis, nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų patikimumo bei paties eksperto nešališkumo, todėl prašė atlikti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui. Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir byloje esantį ekspertizės aktą vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

49. Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.1 punktu rangovė (atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parengti Darbo projektą, vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasi techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasi žiniaraštyje (veiklos sąraše) pateikto grafiko, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos, techninių dokumentų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. Sutartis numatė, kad užsakovė (šios bylos ieškovė) privalo paskirti statinio statybos techninės priežiūros vadovą, kuris vadovaudamasis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ vykdys darbų techninę priežiūrą (sutarties 4.2 punktas); teikti reikiamus pranešimus, paraiškas, dalyvauti posėdžiuose bei Darbo projekto rengime, darbų vykdymo bei statybos užbaigimo akto išdavimo metu (sutarties 4.3 punktas); užsakovės atsakomybei ir rizikai priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai Techniniame projekte, išskyrus aplinkybes, nurodytas 10.1 punkte (sutarties 4.6 punktas).

50. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikydamasi tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokią sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo kiekio ir kokybės ir pan. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia tai, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

51. Byloje nustatyta, kad atsakovei pradėjus rengti DP buvo nustatyti TP rengėjos UAB (duomenys neskelbtini) paruošto techninio projekto trūkumai. 2018 m. gegužės 15 d. rašte (duomenys neskelbtini) (ieškinio 9 priedas), adresuotame ieškovei ir jos pasamdytam techninės priežiūros inžinieriui, atsakovė įvardijo TP trūkumus ir pateikė pasiūlymus. 2018 m. gegužės 28 d. rašte (duomenys neskelbtini) atsakovė pakartotinai informavo ieškovę apie būtinybę keisti TP sprendinius ir dėl naujos TP A laidos išleidimo.

52. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad po šio rašto buvo suorganizuotas ne vienas susitikimas tarp ieškovės, atsakovės, UAB (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą vykdžiusios UAB (duomenys neskelbtini) susitikimų metu buvo aptarti TP, DP, atsakovės pasiūlymai. Kadangi atsakovės pasiūlymai nebuvo esminiai, parinkti sprendiniai nepablogino TP įgyvendinimo, buvo nuspręsta TP A laidos nerengti. Ieškovė ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai šias aplinkybes pripažino tik iš dalies, nurodydami, kad bendrų susitikimų nebuvo, tačiau atskiri pokalbiai vykdavo. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas neneigė aplinkybės, kad TP rengėjas atsakovės el. laišką gavo, tačiau teigė, kad tai nereiškia, kad TP pakeitimams pritarė, kaip to reikalauja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

53. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktas numato, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentams suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti projekto naujos laidos projektinių sprendinių dokumentai pasirašomi reglamento nustatyta tvarka.

54. Teismas nesutinka su ieškovės ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) pozicija, kad DP padaryti TP pakeitimai, neatitinkantys STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punkto reikalavimų, nebuvo su jais suderinti, todėl atsakovė negali jais remtis. Ekspertizės aktas bei teismo eksperto apklausa teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės pasiūlymai nebuvo esminiai, parinkti sprendiniai nepablogino TP įgyvendinimo, nes buvo įrengtas efektyvesnis nei TP numatytas drenažas. Tai, jog apie DP sprendinius žinojo TP rengėja UAB (duomenys neskelbtini) užsakovė (atstovas E. M.), jos šiems pakeitimams neprieštaravo, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, o ieškovės pasamdytos UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas techninis prižiūrėtojas R. M. tai patvirtino savo parašais DP ir statybos žurnale. Tai iš esmės atitinka šalių pasirašytos statybos rangos sutarties 5.4 punkto reikalavimus, numatančius, kad rangovo parengtas Darbo projektas turi būti pateiktas statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti, kuris, ne vėliau kaip per 10 dienų: (i) gali pranešti, kad Darbo projektas neatitinka sutarties (ir nurodyti, kas neatitinka), netinkami sprendiniai turi būti rangovo sąskaita ištaisyti ir pateikti pakartotinai peržiūrėti (5.4.1 punktas), arba pranešti rangovui, kad Darbo projektas patvirtintas (5.4.2 punktas). Kadangi DP yra techninės priežiūros inžinieriaus R. M. parašas, darytina išvada, kad tai atitiko šalių sudarytos rangos sutarties 5.4.2 punkto reikalavimus. Vykdant statybos rangos darbus, atsakovės atlikti darbai buvo patikrinti statybos techninės priežiūros vadovo, kaip to reikalavo šalių sudarytos rangos sutarties 5.14 punktas. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad užsakovė (šios bylos ieškovė) vykdant statybos rangos darbus būtų nustačiusi nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie būtų galėję pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitų trūkumų ir apie tai būtų informavusi atsakovę. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (CK 6.689 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios specialios statybos rangos instituto teisės normos nuostatos kyla iš statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principo. Šį principą įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, inter alia (be kita ko), dideles tokių sutarčių kainas, kaip turintį ypatingą reikšmę, atskirai įtvirtino CK 6.691 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį statybos rangos sutarties šalis, kuri nesiima visų nuo jos priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396//2008). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė, jos pasitelkti asmenys (TP rengėjas, techninis prižiūrėtojas) žinojo, jog atsakovė statybos rangos darbus atlieka pagal DP, kurio kai kurie sprendiniai skiriasi nuo TP sprendinių, tam neprieštaravo ir leido tuos darbus atlikti, priėmė darbo rezultatą, todėl neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo TP kaip darbų trūkumu, kurie, ieškovės nuomone, sąlygojo šlaito nuošliaužą.

55. Byloje taip pat nustatyta, kad, be 2018 m. vasario 14 d. šalių sudarytos statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė taip pat atliko papildomus darbus pagal 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. spalio 29 d. papildomus susitarimus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. M. patvirtino, kad papildomuose susitarimuose nurodytų darbų atlikimą inicijavo ieškovė, jie nebuvo įtraukti į viešųjų pirkimų metu inicijuotą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes neviršijo 50 proc. rangos sutarties kainos. Ieškovės manymu, atsakovei žinant, kad praeityje (2012–2015 metais) dėl krantinės ir kitų rangovų vykdytų darbų buvo pastebėti pirmieji (duomenys neskelbtini) krantinės deformacijos požymiai – tako dangos ir atraminės sienelės deformavimasis ties pėsčiųjų tiltu, o vėliau (2016 m.) įgriuvo naujai įrengtas takas kartu su sienele ir (duomenys neskelbtini) upės krantinės šlaitu, tiek TP, tiek DP sprendiniai turėjo būti tokie, kad užtikrintų šlaito stabilumą.

56. Vertinant šiuos ieškovės argumentus, pastebėtina, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo ieškovės paskelbtame konkurse ir vadovavosi konkurso medžiaga, pagal kurią teismas ir vertina, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievoles pagal šalių pasirašytą rangos sutartį. Iš 2018 m. liepos 16 d. papildomų darbų sutarties (ieškinio 13 priedas) matyti, kad šalys susitarė įrengti papildomą vandens surinkimo nuo šaligatvio šlaito viršutinėje dalyje, nuleidžiant vandenį į (duomenys neskelbtini) upę, sistemą; iš 2018 m. spalio 29 d. papildomo susitarimo (ieškinio 14 priedas) matyti, kad šalys susitarė įrengti papildomą paviršinio vandens surinkimo ir nuleidimo į (duomenys neskelbtini) upę apatinėje krantinės šlaito dalyje sistemą, užpildant tarpą tarp atraminės sienutės ir asfalto apatinėje šlaito dalyje asfaltuojant, įrengti akmenų metinio užbaigimo konstrukciją.

57. Ieškovei pripažįstant šio sprendimo 4 punkte nurodytus ankstesnių rangovų atliktų darbų trūkumus, šlaito stabilumui užtikrinti ieškovė samdė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veikiančias jungtinės veiklos pagrindu, joms pavedė parengti (duomenys neskelbtini) upės krantinės (duomenys neskelbtini) sutvarkymo techninį projektą. Pagal TP rengėjo pasitelktos subrangovės UAB (duomenys neskelbtini) paruoštą techninį projektą atsakovė rengė DP ir pagal jį atliko darbus.

58. Ekspertizės akto išvadose nurodyta ir teismo ekspertas teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) paruoštame TP sprendiniai nepagrįsti skaičiavimais (nėra pateiktų šlaito pastovumo skaičiavimų), rengiant TP neatsižvelgta į inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą; projekto dalys tarpusavyje nesuderintos, viena kitai prieštarauja; nepateikti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pateiktus projektinius sprendinius, informacija ir duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, technine užduotimi ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais). Iš esmės analogiškus TP trūkumus 2018 m. gegužės mėnesio raštuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsakovei nurodė ir UAB (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodė, kad prieš pradėdamas rengti TP jo rengėjas turėjo atlikti inžinerinius tyrinėjimus (esamos vietos analizę), tačiau to TP nematyti, o UAB (duomenys neskelbtini) atlikti geologiniai tyrimai nelaikytini inžineriniais tyrinėjimais. Sutiktina su atsakove, kad į TP nebuvo įtraukti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. atliktus tyrimus (ieškinio 2 priedas, kuriame nurodyta, kad gruntinis vanduo aptiktas 1,6–3,4 m nuo žemės paviršiaus), nes TP nurodyta, kad gruntinis vanduo aptiktas 0,3–1,6 m gylyje (ieškinio 4 priedas), prie TP nepridėti ir nenurodyti ieškinio 2 priedo geologinių gręžinių pjūviai, todėl atsakovė negalėjo vadovautis ataskaita, apie kurią nežinojo ir kurios neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad galbūt ieškinio 2 priede nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitą TP rengėjas turėjo, bet norint tuo įsitikinti reikia peržiūrėti archyvus.

59. Nesutiktina su ieškove, kad šio sprendimo 55 punkte nurodyti atsakovės atlikti papildomi darbai turėjo įtakos šlaito nuslinkimui, nes atsakovė atliko tik paprastąjį pėsčiųjų tako remontą (jam nereikalingas projektas ir šie darbai nebuvo įtraukti į šalių pasirašytos rangos sutarties darbų apimtį) ir tik papildomo susitarimo su savivaldybe pagrindu, t. y. konkurse ir techniniame projekte šie darbai nebuvo numatyti ir atlikti tik pagal Savivaldybės administracijos papildomą užsakymą, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovas E. M.. Drenažo atnaujinimo ar pėsčiųjų tako giluminio drenažo įrengimo darbai papildomuose susitarimuose nebuvo numatyti.

57. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) upės krantinės (duomenys neskelbtini) šlaito nuošliaužų, atsiradusių 2020 metais, priežastis buvo prieš UAB (duomenys neskelbtini) darbų pradžią vykę statybos darbai įrengiant viršutinėje šlaito dalyje atraminę sienutę, pėsčiųjų ir dviračių taką, neveikiantis drenažas, neleistinas nuotekų išleidimas.

58. Komentuodamas šias išvadas, ekspertas detaliai paaiškino, kad šlaito nuošliauža susidarė dėl komplekso priežasčių: nefunkcionuojančio anksčiau įrengto drenažo, aplinkos vibracinių veiksnių, apkrovos dviračių ir pėsčiųjų take, galbūt šalia šlaito gyvenančių asmenų suformuotos buitinių nuotekų išpylimo duobės, įmūryta apsauginė sienelė, užtvėrusi laisvą vandens pratekėjimą visu šlaito plotu. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos rengiant TP. Dėl giluminio gruntinio vandens susikaupimo, apsaugine sienute užtvėrus vandens laisvą pratekėjimą, deformacijos prasidėjo pėsčiųjų take, o galutinai išsiveržė šlaite.

59. Nors ieškovės atstovas, neigdamas eksperto išvados dalį dėl suformuotų buitinių nuotekų išpylimo duobių įtakos šlaito stabilumui, teigė, kad Aplinkos apsaugos departamento ir UAB (duomenys neskelbtini) (ieškinio 22, 23 priedai) raštai paneigia šias išvadas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuotraukos (ekspertizės akto 2.4 pav.) darytos ir ieškovei pateiktos kartu su 2020 m. vasario 14 d. raštu (duomenys neskelbtini), o šių institucijų atliktais po atsakovės rašto gavimo formaliais patikrinimais konstatuota, kad kai kurie gyvenamieji namai yra prijungti prie UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamų centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, kiti namai buitines nuotekas tvarko individualiai, negalima daryti išvados, kad suformuotos duobės nebuvo naudojamos buitinėms atliekoms išpilti, atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo rašte nurodė, kad namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) nuotekos šalinamos į išgriebimo duobę, o už nuotekų išvežimą buvo mokėta tik 2019 m. balandžio 11 d., o namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) gyventojai naudojasi lauko tualetu, o pastato viduje vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrenginių nėra. Pastebėtina, kad fotonuotraukose, darytose 2020 m. birželio mėn., nurodytos duobės užlygintos (panaikintos).

60. Ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą ir ją detaliai pakomentavo teismo posėdžio metu, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasirinkti projektiniai sprendimai DP ir atlikti statybos darbai neturėjo neigiamos įtakos šlaito stabilumui. Nors ieškovės atstovai ir kritikavo šias išvadas, tačiau, teismo nuomone, jame padarytos išvados tiek dėl DP sprendinių dėl drenažo, geokorio, tiek šlaito nuošliaužos susidarymo priežastys, tiek atraminės sienutės įtaka nuošliaužos susidarymui yra išsamiai pagrįstos Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, taip pat jas išsamiai paaiškino ir ekspertas teismo posėdyje, atsakydamas į visus jam šalių užduotus klausimus. Vien tai, kad Ekspertizės akto išvados yra palankesnės atsakovei, savaime nesudaro pagrindo abejoti nei Ekspertizės akto patikimumu, nei šią ekspertizę atlikusio eksperto nešališkumu.

62. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, vykdant statybos rangos sutartį, ir įvykusios avarijos, t. y. šlaito nuošliaužos. Todėl ieškinys atmestinas.

63. Priėmus sprendimą ir ieškinį atmetus, išspręstinas bylinėjosi išlaidų paskirstymo klausimas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

64. Ieškovė Tauragės rajono savivaldybės administracija šioje byloje patyrė 4 587,91 Eur advokato pagalbos išlaidų (reg. Nr. DOK-5025) ir į teismo sąskaitą įmokėjo 250 Eur už eksperto apklausą (reg. Nr. DOK-3047). Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) šioje byloje patyrė 8 394,37 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 3 630 Eur už ekspertizę (reg. Nr. DOK-5025, DOK-15375). Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 3 218,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai ir 788,19 Eur būtinąsias išlaidas (reg. Nr. DOK-5023).

65. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovei grąžintina 92,70 Eur suma, kadangi už eksperto apklausą teisme buvo sumokėta 157,30 Eur (250 Eur - 157,30 Eur).

66. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 8 394,37 Eur atstovavimo išlaidos susijusios su tuo, kad atsakovės atstovas šioje byloje ruošė atsiliepimą, kitus procesinius dokumentus (paaiškinimus, prašymus), teikė konsultacijas, dalyvavo teismo posėdžiuose.

67. Atsakovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį paruošimą maksimalus dydis yra 3 395 Eur (2,5 x 1 358 Eur (2020 m. 2 ketv.), už prašymus (8.17 punktas) (koeficientas 0,1 x laikotarpiais nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 m. balandžio 13 d. taikyto vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje) – 943,6 Eur, už dalyvavimą teismo posėdžiuose (8.19 punktas) (0,1 x 1 524,20 Eur x 7 val.) – 1 066,94 Eur. Nors atsakovė į bylą teikė įrodymus, kad patyrė kelionės į 2020 m. rugsėjo 1 d. parengiamąjį teismo posėdį išlaidas, 2021 m. sausio mėn. 3 val. 15 min. atsakovės atstovas jai teikė konsultacijas, tačiau, teismo nuomone, bylai esant sustabdytai ir joje nevykstant jokio proceso tokios konsultacijos yra perteklinės. Šalies atstovo turėtos kelionės išlaidos nepripažintinos būtinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Remdamasi tuo, teismas nusprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti suma mažintina iš ieškovės atsakovei priteisiant 5 405,54 Eur (3 395 Eur + 943,6 Eur + 1 066,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą ir 3 630 Eur sumą, sumokėtą už ekspertizę (iš viso 9 035,54 Eur).

68. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo priteisti 3 218,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai ir 788,19 Eur būtinąsias išlaidas. Prašoma priteisti 3 218,60 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, todėl ši suma priteistina iš ieškovės. Iš teismui trečiojo asmens pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų išklotinių matyti, kad prašomą priteisti 788,19 Eur sumą, kurią atstovas įvardija kaip būtinąsias išlaidas, sudaro kelionės laikas ir išlaidos, bendrosios biuro išlaidos. Kadangi tokios išlaidos nepatenka į Rekomendacijose nurodytų išlaidų apimtį, teismo nuomone, jos nepripažintinos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl iš ieškovės priteistina tik 3 218,60 Eur išlaidų, kurias trečiasis asmuo patyrė teisinei pagalbai apmokėti, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 5 405,54 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų), sumokėtų už ekspertizę.

Iš ieškovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 3 218,60 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai sugrąžinti 92,70 Eur sumos likutį, į teismo sąskaitą pervestą 2021 m. vasario 24 d. lėšų pervedimo nurodymu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.