Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-217-2020 pakeitimo ir administracinės nuobaudos neskyrimo, kurioje jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 292 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-01-16 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-217-2020, R. K. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 292 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 30 Eur bauda.

Jis nubaustas dėl to, kad 2019-05-08 planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežerų naudotojas R. K. 2018 metais įžuvino (duomenys neskelbtini) ežerus, nesilaikydamas Leidimuose naudoti žvejybos plotus Nr.1035244, 1035239, 1039554, 2.2 punkte nustatytų sąlygų: „įveisti žuvis vadovaujantis Žuvivaisos žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.3D-354/D1-303“, o būtent pažeidė nurodytų taisyklių 17 punkto, 26 punkto reikalavimus.

Paduotu skundu R. K. prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-01-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-217-2020 ir dėl nustatytų formalių, mažareikšmių procedūrinių pažeidimų, neskirti nuobaudos.

Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 2004 m. naudojasi valstybiniais vandens telkiniais - (duomenys neskelbtini) ežerais. Visą naudojimosi šiais telkiniais laiką, t. y. jau daugiau kaip 15 metų, R. K. teisės aktuose nustatyta tvarka (telefonu, o nuo 2013 m. - el. paštu) kasmet pateikdavo pranešimus Departamentui apie planuojamą įžuvinimo vietą ir laiką. Šie pranešimai buvo pateikiami prieš vieną-dvi dienas iki planuojamo įžuvinimo laiko. Nepaisant trumpą pranešimo terminą, per penkiolika metą jokių pastabą apie netinkamą informavimo tvarkos laikymąsi ar neatitikimus Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių reikalavimams, Departamento atstovai R. K. nepateikė, neįspėjo apie galimas neigiamas jo veiksmą pasekmes, ankstesnią patikrinimą metu pažeidimą nenustatė ir jokių sankcijų netaikė.

Pagal susiklosčiusią ilgametę praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žuvų įveisimo aktus ir kitus įžuvinimą patvirtinančius dokumentus Departamentui pateikdavo planinių patikrinimų metu. Jokių pastabą ar įspėjimą dėl to R. K. nesulaukė, patikrinimą metu pažeidimą nebuvo nustatyta, visų patikrinimą išvados buvo teigiamos.

Departamentas 2019 m. gegužės 8 d. atliko planinį patikrinimą. Jo metu, nepaisant pirmiau nurodytos nusistovėjusios praktikos, nustatyta, kad R. K., 2018 m. gruodžio 2 d. įžuvindamas naudojamus ežerus padarė šiuos pažeidimus: pirma, 2018 m. pranešimas apie žuvų įveisimo laiką ir vietą R. K. naudojamuose valstybiniuose vandens telkiniuose el. paštu buvo pateiktas prieš vieną dieną iki planuojamos jžuvinimo dienos, antra, per 5 darbo dienas po žuvų įveisimo Departamentui nebuvo pateiktas žuvų įveisimo aktas ir kiti įžuvinimą patvirtinantys dokumentai.

Dėl nustatytų pažeidimų Departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2019 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir jame pateikė administracinį nurodymą - sumokėti 15 Eur baudą - dėl ANK 292 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo. Nesutikdamas su administraciniu nurodymu, R. K. jo nevykdė, nesutikimo motyvus Departamentui pateikė 2019 m. gruodžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Vis dėlto, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, į šiuos paaiškinimus nebuvo atsižvelgta ir ginčijamu Nutarimu R. K. buvo pripažintas padaręs ANK 292 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą bei jam paskirta 30 Eur bauda.

Departamentas, nustatęs formalę Taisyklėse įtvirtintą termino pažeidimą, nepagrįstai konstatavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę - neįvertino, kad nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų valinius jo veiksmus pažeisti Taisykles (tyčią), neatsižvelgė į susiklosčiusią praktiką, pagal kurią R. K. negalėjo numatyti, kad pažeidžia teisės aktuose nustatytus reikalavimus (jis negali būti laikomas nerūpestingu). Be to, nebuvo įvertintas faktas, kad nors ir šiek tiek pavėluotai, tačiau visos leidime naudoti žvejybos plotą nurodytos pareigos buvo įvykdytos. Skiriant administracinę nuobaudą (baudą) buvo pažeista ANK 32 straipsnio 2 dalis - nebuvo taikyti (netinkamai taikyti) teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principai. Departamentas, parinkdamas skirtinos administracinės nuobaudos rūšį, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, pagal kurią administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdama nurodytoje normoje nustatytas aplinkybes gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėjamu atveju turėjo būti pripažinta, kad administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis) pasiektę vien administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo faktas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra nusiteikęs prieš nustatytą tvarką, stengiasi laikytis visą teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir vykdyti visas jam kaip ežerų naudotojui nustatytas pareigas (byloje nėra ginčo dėl to, kad ežerai žuvinami, visi reikiami dokumentai parengiami ir pateikiami Departamentui). Faktą, kad R. K. veiksmuose nėra tyčios, jis suinteresuotas laikytis nustatytos tvarkos ir vykdyti visus teisės aktą reikalavimus, patvirtina ir aplinkybė, kad, 2019 m. gegužės 8 d. atlikto planinio patikrinimo metu sužinojęs apie padarytus formalius pažeidimus, per artimiausią įžuvinimą R. K. juos ištaisė.

Departamentas, 2019 m. lapkričio 13 d. surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir vėliau 2020 m. sausio 16 d. Nutarimu paskirdamas R. K. baudą, pažeidė teisingumo, protingumo, proporcingumo, gero administravimo principus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, šiuo atveju, net ir teismui pripažinus, kad buvo R. K. kaltė (neapdairumas) dėl Departamento nustatytą pažeidimą, egzistuoja visos ANK 34 straipsnio 6 dalyje ir teismą praktikoje nustatytos sąlygos, kad bauda jam nebūtą skiriama. Skunde nurodytos faktinės nustatyto pažeidimo padarymo aplinkybės, šio pažeidimo pobūdis, faktas, kad jis nesukėlė neigiamų padarinių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika, taip pat Departamento darbuotojų elgesys pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir pristatytus teismų praktikos išaiškinimus sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą Nutarimą ir R. K. neskirti administracinės nuobaudos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad žvejybos ploto naudotojas žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo laikytis nustatytų specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, žvejybos taisyklių, kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų ir reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad R. K. vykdydamas Leidimuose Nr. 1035244, 1035239, 1039554 nustatytas sąlygas ir laikotarpiu nuo 2014 iki 2017 m. planuodamas įžuvinimus (duomenys neskelbtini) ežeruose, apie planuojamus įžuvinimus minėtuose ežeruose Departamentui pranešdavo prieš vieną - dvi darbo dienas (ne kalendorines dienas) ir Departamentui buvo sudaromos galimybės spręsti dėl dalyvavimo planuojamuose įžuvinimuose.

R. K. būdamas (duomenys neskelbtini) ežerų naudojoju ir sutikdamas su Leidimų Nr. 1035244, 1039554, 1035239 sąlygomis, viena iš jų, t. y. 2.2 punkte nurodyta sąlyga, kad „Įveisti žuvis vadovaujantis Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. Įsakymu Nr. 3D-354/DI-303“, tuo pačiu Įsipareigojo ir domėtis Taisyklėmis ir jose Įžuvinimui valstybiniuose vandens telkiniuose nustatytais reikalavimais, ir ežerus Įžuvinti laikydamasis minėtose taisyklėse nustatytų reikalavimų.

R. K. tyčia nesiekė pažeisti Taisyklių reikalavimų, tačiau jis elgėsi nerūpestingai ir tokiu savo elgesiu pažeidė Leidimų Nr. 1035244, 1039554 ir 1035239 2.2 punktuose nustatytų sąlygų bei Taisyklių 17 ir 26 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą už kurį atsakomybė numatyta ANK 292 straipsnio 2 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu iš byloje esančių duomenų R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir aplinkybių, kurios būtų laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nenustatyta, todėl skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, pagrindų nėra.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

R. K. 2020-01-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-217-2020 nubaustas pagal ANK 292 straipsnio 2 dalį už Žuvivaisą vandens telkiniuose reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Jis nubaustas dėl to, kad 2019-05-08 planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežerų naudotojas R. K. 2018 metais įžuvino (duomenys neskelbtini) ežerus nesilaikydamas Leidimuose naudoti žvejybos plotus Nr.1035244, 1035239, 1039554, 2.2 punkte nustatytų sąlygų: „įveisti žuvis vadovaujantis Žuvivaisos žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.3D-354/D1-303“, o būtent pažeidė nurodytų taisyklių 17 punkto, 26 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numatė, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus (įstatymo redakcija 2017-12-14 iki 2019-09-30). Šio įstatymo 2 straipsnio 33 ¹ dalis numatė, kad žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas – teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai žuvininkystės veiklai, pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir (arba) atsakomybė, numatyta šiame įstatyme. Minimas įstatymas reglamentavo, kad už žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, gali būti taikoma atsakomybė, numatyta administracinių nusižengimų kodekse. Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numatė, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.

Tokios aplinkybės aktualios ir sprendžiant dėl žvejybos ploto naudotojo elgesio bei veiksmų, atliekant įžuvinimą 2018 metais, kadangi 2018 metais R. K. surašytame žuvų įveisimo akte yra neaptartų rašymo taisymų - ištaisyta mėnesio ir dienos skaičiai, kaip ir taisyti žuvų įveisimo įmonės išrašyto Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio mėnesio ir dienos skaičiai, sumokėtų pinigų priėmimo kvito dienos skaičius. Tuo pačiu buvo nepagrįstai ribojama kitų asmenų (vandens telkinio valdytojo, visuomeninių organizacijų ar vietos bendruomenių atstovų) teisė susižinoti ir stebėti, dalyvauti įveisiant žuvis šiuose ežeruose (Taisyklių 23 punktas).

Skundą padavusio asmens aiškinimai, kad tarp jo, kaip žvejybos ploto naudotojo ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų buvo nusistovėjusi kita, negu Taisyklėse nustatyta tvarka, įžuvinant žvejybos plotus, neatleidžia nuo atsakomybės konkrečiu nagrinėjamu atveju. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). ANK 21 straipsnis numato, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Skundą padavęs asmuo įrodymų apie klaidingą oficialią konsultaciją nėra pateikęs, todėl ir negali būti sprendžiama dėl jo atleidimo nuo atsakomybės šiuo pagrindu. Teismas nenagrinėja aplinkybių dėl kitų įžuvinimų, išskyrus nurodytą 2020-01-16 nutarime.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-689/2019).

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai).

Nutarimą priėmusi institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos padarė teisingą išvadą, kad teisės aktų nustatytais terminais nepranešimas apie žuvų įveisimo laiką ir vietą bei nesavalaikis su tuo susijusių dokumentų pateikimas, nėra tik formalūs, nesukeliantys jokių teisinių pasekmių, veiksmai. Žvejybos ploto naudotojui, nesilaikant nustatytų Taisyklių tvarkos dėl žuvų įveisimo, atsiranda prielaidos dėl žuvų arba tos rūšies žuvų įveisimo tame vandens telkinyje pagal numatytus valstybiniame žuvų įveisimo plane arba vandens telkinio tvarkymo plane, taip pat koks faktinis žuvų kiekis ir svoris buvo panaudotas įžuvinimui. Tuo buvo apribota ir suvaržyta galimybė Aplinkos apsaugos pareigūnams vykdyti jiems valstybės priskirtas funkcijas - kontroliuoti ūkio subjekto įmonėje esančių žuvų, skirtų įveisti, kiekį ir amžių (Taisyklių 22 punktas). Kita vertus, nėra būdo ištaisyti žvejybos ploto naudotojui padaryto pažeidimo dėl nepranešimo apie įžuvinimo vietą ir laiką, dėl proceso negrįžtamumo (žuvys suleidžiamos į vandenį), ir patikrinti ar buvo tokios aplinkybės, kaip nurodytos Žuvų įveisimo akte, jau negalima. Be to Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos imperatyviai nustato, kad žvejybos ploto naudotojas žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo laikytis nustatytų specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, žvejybos taisyklių, kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų ir reikalavimų. Skundą padavęs asmuo nenurodė kokių nors išskirtinių aplinkybių, kodėl 2018 metais vykdydamas įžuvinimą nesilaikė Taisyklių nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, surašydami R. K. administracinio nusižengimo protokolą ir priimdami nutarimą, nesielgė familiariai ar formaliai. Jau vien vertinant konkretaus atlikto tyrimo aplinkybes matyti, kad nenurodė ir netraukė atsakomybėn dėl to, kad R. K. nesilaikė Taisyklių 25 punkto reikalavimų, o būtent išleidus žuvis į vandens telkinį, užpildomas žuvų įveisimo aktas ir jį pasirašo išleidžiant žuvis dalyvavęs pareigūnas, vandens telkinio valdytojo atstovas ir asmuo arba asmens atstovas. Jeigu pareigūnas, vandens telkinio valdytojo atstovas nedalyvavo įveisiant žuvis, žuvų įveisimo aktą užpildo asmuo arba asmens atstovas (ne mažiau 2 žmonių parašų) ir per dvi darbo dienas pateikia RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys. Nagrinėjamu atveju 2018 m. žuvų įveisimo aktas yra surašytas ir pasirašytas tik vieno R. K..

Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, kadangi jį padaręs asmuo R. K. turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

Nagrinėjamoje byloje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnė, skirdama R. K. administracinę nuobaudą pagal ANK 292 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę ir lengvinačių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir parinko minimalią baudą, numatytą pagal straipsnio dalies sankciją. Be to reikia atkreipti dėmesį, kad administracinio nusižengimo bylą buvo siekiama užbaigti administraciniu nurodymu, siūlant nusižengimą padariusiam asmeniui sumokėti 15 eurų baudą. Kadangi siūloma sumokėti bauda nebuvo sumokėta nustatytu terminu, byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnė, priimdama nutarimą byloje, vadovavosi ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklėmis, svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, vertino, ar administracinės nuobaudos paskyrimas R. K. atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo, jo asmens pavojingumą, proporcingumo bei teisingumo principus, ir motyvavo, kad šiuo atveju ir minimalios sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos – 30 Eur dydžio baudos skyrimu bus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

Pažymėtina, jog mažai pavojingos veikos sąvoka reglamentuota ANK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Minėtame straipsnyje nurodyti nusižengimai, kuriems šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos. ANK 292 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

Skundą padavusios asmens manymu, teisingumo ir protingumo principai reikalauja jam neskirti administracinės nuobaudos, tik apsiriboti bylos nagrinėjimu. Teismas konstatuoja, kad nuobauda R. K. skirta teisingai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, šioje situacijoje nėra pagrindo.

Skundą padavęs asmuo nurodo, kad nėra teisinga, sąžininga ir proporcinga asmeniui, neatlygintinai prižiūrinčiam ir įžuvinančiam ežerus, tvarkančiam jų aplinką, nemokamai išduodančiam žvejybos leidimus ir suteikiančiam prieigą prie vandens telkinių artimiausių gyvenviečių bendruomenių nariams bei jų svečiams, skirti baudą už formalų pažeidimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 292 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui), galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas, priešingai nei tai aiškina skundą padavęs asmuo, yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) visada taikytų specialiąją taisyklę. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnė), įvertinusi visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 6 dalies, nes nenustatė išskirtinių aplinkybių tokios nuostatos taikymui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. nebuvo nustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar didelio pavojingumo. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Skundą padavusios asmens nurodoma aplinkybė, kad jis neatlygintinai prižiūri ir įžuvina ežerus, tvarko aplinką, tai yra jo asmeninis pasirinkimas būti žvejybos ploto naudotoju. Pabrėžtina, kad žvejybos ploto naudotojas pagal išduoto Leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygas įgyja teisę organizuoti mėgėjų žvejybą ir nustatyta tvarka naudoti žuvų išteklius.

Pastebėtina, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet nesprendžia dėl viešojo administravimo subjektų veiklos ir jų aktų teisėtumo. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą – nutarimą priėmęs administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnė), visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnė) priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pažeidėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

skundą netenkinti.

Palikti nepakeistą 2020-01-16 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-217-2020.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.