- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- 1-470-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- E. U.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (228 Eur) dydžio bauda;
2) Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL (456 Eur) dydžio bauda;
3) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. U., 2021 m. birželio 25 d., apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia delnu sudavė smūgį E. Š. į kairį skruostą, po to kumščiu sudavė smūgį į veidą ir spyrė koja į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. Š. poodines kraujosruvas kairiame skruoste, apatinės lūpos raudonyje, dešiniame žaste, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, I, II viršutinių dantų iš dešinės vainikų lūžius, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. U. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su E. Š. buvo draugai, bendraudavo, jis gyveno pas brolį bute, adresu (duomenys neskelbtini), viskas vyko tenai. 2021 m. birželio 25 d., porą valandų prieš incidentą jis atsivežė E. Š. pas save į butą. Jis tuo metu nebuvo išgėręs, nes vairavo automobilį, tačiau ji jau buvo išgėrusi, kai jis ją pasiėmė. Jie su E. Š. sėdėjo lauke, kiemo terasoje prie vidaus durų, ant fotelio, kalbėjosi ir susiginčijo. Ji pirma pradėjo smurtinius veiksmus. Ji išpylė jam taurę sidro ant galvos, taip pat jam į ranką sudaužė plono stiklo taurę, nuo ko jam bėgo kraujas. Veiksmas persikėlė į vidų, jis prašė jos nusiraminti, apsikabino. Svetainėje, sujungtoje su virtuve, yra toks holas, ten jis ją pasodino ant lovos ir prašė nusiraminti, tada vos negavo iš taburetės, bet nustūmė taburetę. Tada ji jam trenkė iš ąsočio, sudaužė ąsotį, jam siuvo ranką, traukė stiklus. Jo viena ranka buvo sužalota su taure, kita su ąsočiu. Ji buvo kaip išprotėjusi, mėtė viską, daužė, virtuvėje ant stalo buvo peiliai ir kadangi ji ėjo prie jų, jis jai trenkė į veidą. Trinktelėjo iš delno, net nežino, kaip, nustūmė, ji krito ant žemės ir tada viskas pasibaigė. Jis nusisukdamas trenkė, nematė, kaip ji nukrito, tik atsisukęs pamatė kraują ir ją rėkiančią. Vedė ją nusiprausti. Ji rėkė, spjaudėsi, prikraujavo ir po to išėjo iš buto, kol jis buvo nuėjęs į tualetą. Jis prisipažįsta, kad sudavė jai vieną kartą ir pastūmė, tikrai to nenorėjo, bet jis gynėsi, jam buvo grėsmė. E. Š. buvo neadekvati, jos girtumo niekas nenustatė. Jo brolio namuose tuo metu nebuvo. Apie šį įvykį jis papasakojo brolio žmonai D. U., visą teisybę, taip pat, kaip dabar teismui. Tai padarė kai po dviejų parų iš policijos grįžo namo į brolio butą, ji buvo namie, taip pat papasakojo ir broliui. Kadangi tai jų namai, jie klausė, kas įvyko, kodėl buvo policija, tai jis viską ir papasakojo. Dėl 7000 Eur dydžio civilinio ieškinio nepripažįsta, jis gynėsi, todėl neturėtų dar ir mokėti. Mano, kad jo veiksmai buvo proporcingi kilusiai grėsmei. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Jis pareiškimo dėl savo sužalojimų nerašė, jį pirmiausia išvežė į policiją, tada jam buvo suteikta pirmoji pagalba, jį nuvežė į ligoninę ir susiuvo ranką. Į medikus jis kreipėsi tik dėl rankos siuvimo, dėl kitų sumušimų nesikreipė. Nežino, kodėl nerašė pareiškimo dėl sužalojimų, nežino, kur tai daryti. Įvykio vieta matėsi per langus, jis ją sutvarkė, visada tvarko namus. Visą įvykio vieta yra nufotografuota. Viskas vyko vakare, nepasakys, kiek buvo valandų. Nežino, kas iškvietė policiją, tik pamatė, kai jie atvažiavo. Nežino, už kiek laiko policija atvažiavo, durų skambučio nėra, jie tikriausiai beldėsi. Policijos jis pradžioje neįsileido, nes tiesiog nenorėjo, iš principo neatidarė durų. Parodymus jis keičia, nes norėjo pažiūrėti, ką E. Š. šneka. Šiuo atveju jis nukentėjo labiausiai, jį mušė ir dar jis liko kaltas. Pareigūnai patys pamatė jo sužalotą ranką ir patys pasakė, kad jis važiuotų į ligoninę. Ją susižalojo konflikto metu ir iš įvykio vietos jį išvežė į ligoninę.
Kaltinamasis E. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 23 d. susitiko su savo pažįstama E. Š., kelias dienas laiką leido su ja, buvo pas ją namuose, paskui buvo pas jos draugę, kurios vardo neprisimena. Būnant kartu, E. Š. su savo drauge vartojo alkoholinius gėrimus, o jis nevartojo. 2021 m. birželio 25 d. kartu su E. Š. nakvojo pas jos draugę, kurios duomenų nežino. Apie 8 val. kartu su E. Š. grįžo pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Grįžęs nusnaudė, po pietų nubudęs, pradėjo pyktis su E. Š., neprisimena dėl ko, ji prie jo kabinėjosi. Po to jis valandai išvyko į miestą, kad ji nusiramintų. Mieste nupirko 3 butelius, po 1 l talpos, sidro. Jam grįžus, ji susirinko savo daiktus ir jie kartu nuvažiavo pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, kelias valandas su ja bendravo normaliai. E. Š. gėrė sidrą. Po kelių valandų ji vėl tapo neadekvati, išpylė jam ant galvos sidrą, paskui stiklinę su sidru metė jam į kairę ranką. Tada jis ją apkabino iš nugaros ir nusivedė link lovos, pasisodino ant kelių, sakė, kad ji nurimtų. Bet ji vis muistėsi, kelis kartus trenkė jam alkūne per galvą, tada pašoko nuo kelių, čiupo už kedės ir bandė mesti į jį, bet jis kėdę pagavo ir pastatė į šoną. Tada pamatė į jį skrendantį ąsotį, kurį atrėmė ranka, dėl ko jis juto fizinį skausmą, bet E. Š. jokių pretenzijų neturi, pareiškimo dėl to nerašys. Tada jis slystelėjo ir griūdamas užkabino E. Š., jie abu parkrito ant žemės. Parkritęs jis pamatė ant grindų daug kraujo, E. Š. ant jo rėkė, kad jis išmušė jai dantis. Po to ji, pasiėmusi savo rankinę ir namuose buvusį alkoholį, išėjo pro duris, jis nežino, kur. Maždaug po valandos pas jį atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prieš atvykstant pareigūnams jis susitvarkė namus. Konflikto, kuris buvo tarp jo ir E. Š., niekas nematė, jie namuose buvo vieni. Jis su E. Š. susipažino maždaug prieš metus, tarp jų jokių santykių nebuvo, gyveno atskirai. Mano, kad E. dantys išlūžo, kai kartu su ja krito ant žemės, jokio fazinio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Anksčiau su E. Š. jie yra konfliktavę, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai apie jų konfliktą sužinojo policijos pareigūnai (2 t., b. l. 32-35).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. U. parodė, kad savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažįsta iš dalies. 2021 m. birželio 25 d., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir draugės E. Š. įvyko konfliktas. Konflikto metu E. Š. buvo neblaivi, o jis blaivus. Jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų, kad E. Š. pati pradėjo prieš jį smurtauti: metė iš stiklinės, trenkė alkūne į galvą, apipylė sidru. Jis nori papildyti, kad jis E. Š. sudavė vieną kartą delnu per veidą, nes ji buvo agresyvi ir viską į jį mėtė. O po to, kai E. Š. į jį metė iš ąsočio, jis ją ranka pastūmė kažkur į petį ir ji krito ant žemės. Jis taip pat parkrito ant grindų. Po to jis pamatė kraują ant grindų, E. Š. rėkė, kad jis jai išmušė dantis. Gali būti, kad E. Š. sužalojimai atsirado jai krentant ir atsitrenkiant į grindis po to, kai jis ją pastūmė. Jis jai tyčia kumščiu nesudavė ir koja nespyrė. Tą dieną E. Š. jį pati puldinėjo, o jis gynėsi nuo jos veiksmų (2 t., b. l. 52-54).
Nukentėjusioji E. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio diena buvo penktadienis, E. U. ją pasiėmė iš namų, kadangi jo brolio nebuvo namuose. Važiuodama automobiliu ji turėjo vaizdo pokalbį su mama, jos kalbėjosi apie santykius su E. U.. Jie buvo truputį daugiau nei draugai. E. U. yra impulsyvus žmogus, jie pradėjo pyktis, nes E. U. girdėjo jos pokalbį su mama. Jos mama paskambino jai dar kartą, ji girdėjo, kaip jie pykosi, ji mamai pasakė, kad perskambins. Kadangi jie susipyko, ji norėjo išvažiuoti, bet E. U. jai neleido. Jis ją numetė ant lovos, ji stojosi, bet jis neleido, paskui ją smaugė, kumščiavo į veidą, laikė už pažastų. Veiksmas vyko salone, sujungtame su virtuve, iš jo galima išeiti į terasą. Ji stiklinės į jį nemetė, o ąsotį metė į grindis, kai jie jau buvo kambaryje. Tada jis jai išdaužė dantis, ji pradėjo visiškai rėkti, buvo šoko būsenoje, stipriai kraujavo. Jis ją ne vedė, o tempė į vonią, kad ji pradėtų valytis. Mėlynės buvo visur, ji išsiėmusi abdukciją. Įvykio metu ji buvo išgėrusi vieną sidro. Visko detaliai nepamena, nes buvo šoko būsenoje. Ji suklupo nuo jo smūgio, tada jis jai spyrė į veidą, net žandikaulis buvo išėjęs iš vietos, tada ji vėl bandė eiti, stojosi, po to sekė smūgiai kumščiais į veidą. Dantys jai buvo išmušti nuo smūgio. Jis ją vedėsi į vonią, kad ji nusivalytų, o tada jis jau pats išsigando. Ji pabėgo su jo telefonu, nes jos buvo išsikrovęs, skambino mamai, ši pasakė skambinti policijai. Ji sutiko pažįstamą taksistą ir šis iškvietė policiją. Ji sulaukė policijos, bet E. U. ilgai neatidarė durų, nes visą laiką tvarkė namus. Ji mano, kad per tą pusvalandį E. U. susipjaustė rankas, nes matė, kad policija atvažiavo. Kai jie barėsi, jis sužalojimų nepatyrė ir neturėjo. Ąsotį ji metė tyčia, bet ne į E. U.. Kai jis atidarė duris, tada ją greitoji išsivežė į ligoninę. Civilinio ieškinio ji neatsisako. Ieškinį sudaro 1000 Eur turtinė ir 6000 Eur moralinė žala, ji dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, buvo be dantų, taip pat turi randą ant viršutinės lūpos. Ji tepė geliu, turėjo siūti, bet nesiuvo kažkodėl.
Nukentėjusioji E. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. U. yra jos pažįstamas. Iki nurodyto momento jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, anksčiau su juo susitikinėjo kaip pora, tačiau šiuo momentu tarp jų nėra jokių santykių, tiesiog su juo susitikinėja, kaip draugai. Kartu negyvena, jokio bendro ūkio neveda. 2021 m. birželio 25 d., apie 20 val., ji kartu su E. U. nuvyko į jo broliui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur E. U. tuo metu gyveno. E. U. turėjo čia persirengti ir jie kartu turėjo važiuoti į jų draugės išleistuvių vakarą, tačiau vėliau, jai geriant sidrą, E. U. netikėtai pareiškė, kad jie kartu niekur nevažiuos. Ji mano, kad E. U. taip elgėsi, nes yra ją įsimylėjęs ir jį apėmė pavydas, kad vakarėlyje ji gali bendrauti su priešingos lyties atstovais. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu E. U. galimai dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairį skruostą, po smūgio ji juto fizinį skausmą. Tuomet ji pasakė, kad išeina iš namų ir pradėjo rinktis daiktus, tačiau jis atėmė iš jos daiktus ir, abiem rankomis griebęs ją už abiejų rankų, nustūmė ją ant sofos. Jai sėdint ant sofos, E. U. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, po ko sudavė jai dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po to pakartotinai sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir dešine koja spyrė į veidą. Po suduoto smūgio jai pradėjo svaigti galva, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Besigindama nuo E. U. veiksmų, ji į jį metė gėlių vazoną, bet į jį nepataikė. Vėliau E. U., rinkdamas šukes, pats susipjaustė sau ranką. Ji išbėgo iš namų, išsikvietė taksi automobilį. Atvykus taksi automobiliui, taksi vairuotojas nurodė jos tikslų buvimo vietos adresą, po ko ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino jiems situaciją, kartu su jais nuėjo iki gyvenamojo namo durų, kur tuo metu viduje buvo užsirakinęs E. U., kuris policijos pareigūnams neatidarė durų. Ji pareigūnams nurodė, kad jai reikalinga GMP ir jie iškvietė jai medikus. Tolesnių įvykio aplinkybių ji nematė. Jai nuvykus į ligoninę, ten ją apžiūrėjo medikai. E. U. savo veiksmais jai išmušė du viršutinius dantis (1 t., b. l. 70-73).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji E. Š. parodė, kad ji patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. 2021 m. liepos 1 d. ji kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Paaiškina, kad dantys jai buvo išmušti po paskutinio smūgio su dešinės rankos kumščiu (2 t., 80-82).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji E. Š.parodė, kad ji pareiškė 7000 Eur civilinį ieškinį, kurį grindžia tuo, jog sutvarkyti 2 dantis jai kainavo apie 1000 Eur, kadangi gydymas nebaigtas kol kas kvitų pateikti negali, tačiau juos galės pateikti teisme. Odontologas nurodė, kad jos žandikaulis yra pajudėjęs iš vietos ir rekomendavo dėti specialų įtaisą, bet šis brangiai kainuoja apie 1000-1500 Eur, todėl ji negali sau leisti įsigyti minėtą įtaisą, norėtų, kad gydymo išlaidas apmokėtų E. U.. Taip pat dėl patirtų sužalojimų jai buvo praskelta viršutinė lūpa ir susidaręs randas virš viršutinės lūpos, kas kenkia jos išvaizdai, dėl to ji išgyvena diskomfortą. Po įvykio jai padaryta moralinė žala, kiekvieną dieną matant randą virš lūpos, tai jai sukelia nemalonius jausmus ir išgyvenimus. Ji norėtų, kad E. U. jai atlygintų moralinę žalą. Bendrai nusikaltimu jai padaryta 7000 Eur turtinė ir neturtinė žala. Prideda odontologo išrašą (1 t., b. l. 93-96, 97-99).
2021 m. spalio 13 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp nukentėjusiosios E. Š. ir įtariamojo E. U. metu kiekvienas iš proceso dalyvių patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, prieštaravimų tarp jų pašalinti nepavyko, abu asmenys nurodė, kad kitas asmuo pirmas pradėjo konfliktą ir fizinio smurto veiksmus. E. U. teigė, kad jokių fizinių veiksmų E. Š. atžvilgiu nenaudojo (2 t., 63-67).
Liudytoja E. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusioji E. Š. yra jos dukra. 2021 m. birželio 25 d. jos bendravo telefonu per programėlę „Messenger“ ir dukra buvo kartu su E. U.. E. Š. pasakojo, kaip jie bendravo, pasakė, kad, kai jie buvo susipykę, E. U. bendravo su kitomis moterimis. E. U. tikriausiai nepatiko kažkoks jos atsakymas ir pokalbis atsijungė. Po kurio laiko ji perskambino ir išgirdo, kaip dukra rėkė nesavu balsu „mamyte, jis mane muša“, matė dukrą visą kraujuotą. To paskutinio pokalbio metu neprisimena, kad būtų girdėjusi E. U. balsą, jo tuo metu ekrane nematė, tik matė, kad dukrai buvo nuskelti dantys, veidas ištinęs ir visas kraujuotas. Matė tik jos veidą, kitų kūno vietų nematė. Dukrai tuo metu buvo isterija, ji labai verkė. Ji jau buvo pabėgusi nuo E. U., o E. U. tuo metu, kaip dukra sakė, kažką tvarkė namuose, dukra tik pasakė, kad išsikvietė taksi ir nori kuo greičiau išvažiuoti. E. U. dukrą jau buvo porą kartų mušęs, jis paskui pridovanojo gėlių ir ji jam atleido.
Liudytoja E. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prieš pusvalandį iki įvykio ji su dukra E. Š. kalbėjosi per „Messenger“ programą be vaizdo, dukra tuo metu buvo su E., jo brolio bute. Jos kalbėjosi, juokavo, E. labai pavydus, jei jam kas nors nepatinka, iš karto ima muštis. Maždaug po 10-20 min. paskambinusi E., jau su vaizdu klausė jos ką daryti, parodė, kad išmušti dantys, ji buvo visa kruvina. E. ją sumušė kumščiais. Tai E. darbas, nes tuo metu jie buvo tik dviese, daugiau nieko ten nebuvo. Ji nežino kokie jų santykiai buvo, kartais bendraudavo, žino, kad kartas nuo karto jis ją mušdavo, dėl to ji nenorėjo su juo bendrauti. Ji nuo jo jau buvo gavusi, turėjo mėlynių, bet taip smarkiai sumušta kaip šį kartą, dar nebuvo (1 t., 116-119).
Liudytojas D. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis. Jis įvykį prisimena, buvo sumušta moteris. Nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė draugas ar sugyventinis, dabar tiksliai neatsimena, reiktų žiūrėti pagal tarnybinį pranešimą, jis patvirtina tarnybiniame pranešime surašytas aplinkybes. Nukentėjusioji pasakė, kad sumušė jai žinomas asmuo, E. U.. Kiek atsimena, įvykis vyko kaltinamojo brolio name. Su broliu komunikavo kaimynas. Namo kieme jų laukė moteris, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra sumušta, jie iškvietė greitąją pagalbą. Jie iš pradžių negalėjo pateikti į namą, vaikščiojo aplinkui. Jie beldėsi, bet formaliai asmuo galėjo jų ir negirdėti, nes namas dviejų aukštų, po kurio laiko, maždaug po 30 minučių, pats atidarė duris. Jie užėjo į virtuvę, nes reikėjo apžiūrėti įvykio vietą. Viduje kažkiek matėsi kraujo pėdsakų, reikėtų pažiūrėti nuotraukas. Taip pat buvo ir grumtynių požymių. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, streso būsenoje, dėl blaivumo sklido kvapas, tačiau ji buvo adekvati. Kaltinamasis buvo ramus, emocijų nereiškė. Dėl konflikto kaltinamasis neneigė, bet jis tiksliai neatsimena. Kaltinamasis sakė, kad grumtynių metu susižalojo pirštą, berods buvo įsipjovęs, neatsimena, ar jie kvietė jam greitąją pagalbą.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio D. Č. 2021 m. birželio 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 22.07 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu V. T., jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė, išmušė dantis jos draugas. Atvykus, juos pasitiko E. Š., kuri pareiškė, kad kotedže, (duomenys neskelbtini), salone/virtuvėje ją sumušė jos draugas E. U.. Paprašius papasakoti smulkiau, pranešėja paaiškino, kad jai pakalbėjus telefonu su savo motina, dėl pokalbio jos draugas ją užsipuolė – pradėjo mušti su rankomis per veidą (daug kartų), po to kumščiu smogė į lūpas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada pranešėja išbėgo iš namų ir iškvietė policiją. E. Š. buvo iškviesta GMP, kuri ją dėl patirtų sužalojimų (svaigo galva, nuskelti du priekiniai dantys, sutinusios lūpos) išvežė į RVUL. E. Š. taip pat paaiškino, kad su E. U. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, turi tik bendrą draugų ratą, jį pažįsta apie 1 metus. E. U. buvo užsirakinęs kotedže ir į pareigūnų beldimą nereagavo. Kotedžas priklauso E. U. broliui Justinui, kuris yra išvažiavęs prie jūros. Smurtautojas registruotas (duomenys neskelbtini), o brolis jį priėmęs pagyventi. Po apie 30 min. jų ir kaimyno įkalbinėjimo, E. U. atrakino duris ir parodė, kur vyko konfliktas. Smurtu įtariamas E. U. 22.45 val. buvo sulaikytas. Kotedžas užrakintas, o raktus paėmė kaimynas, susitaręs su savininku. Atvykus į Vilniaus m. OVS, apie 23.00 val. sulaikytasis pradėjo skųstis piršto skausmu, kurį susižalojo konflikto metu. Kartu su atvykusia GMP jie nuvyko į RVUL, kur jam buvo susiūta dešinės rakos krumplio (rodomasis) žaizda. Sulaikytasis iš RVUL apie 01.45 val. (26 d.) buvo pristatytas į OVS. E. Š. dėl patirto fizinio skausmo parašė pareiškimą (1 t., b. l. 60).
Pagarsinus minėtą tarnybinį pranešimą teisiamojo posėdžio, metu, liudytojas D. Č. nurodė, kad teismas turėtų vadovautis tarnybiniu pranešimu. Jis su kaltinamuoju kartu vyko į ligoninę, nes sulaikytą asmenį reikia saugoti. Laiko tarpas greičiausiai buvo toks, koks nurodytas tarnybiniame pranešime, jis tiksliai visko neatsimena, reikia vadovautis tarnybiniu pranešimu.
Liudytojas M. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pažįsta E. Š., ji yra jo buvusi kaimynė, kaltinamojo nepažįsta. Jis maždaug prisimena tą įvykį. Tuo metu jis dirbo „Bolt“ platformoje. Gavo iškvietimą, nepamena, kokiu adresu, atvažiavo į vietą ir laukė klientų. Tada pamatė, kaip nuo gretimo namo eina visa kraujuota mergina, jai priėjus arčiau, jis pamatė, kad tai jo pažįstama E. Š.. Ji sakė, kad skambino policijai ir greitajai, bet ne iš savo telefono, o iš svetimo. Ji buvo šoko būsenoje, prašė jo palaukti kartu su ja, nes bijojo, kad ją sumušęs draugas ją pasivys. Jie sulaukė policijos ir greitosios, pareigūnai jo dar paprašė pabūti, jis pabuvo, kol pareigūnai bandė patekti į namą, nes niekas neatidarė durų, paskui pareigūnai jį paleido. Ikiteisminio tyrimo metu jam uždavinėjo klausimus, dėl to jo atsakymai tikslesni. Nukentėjusioji jam nesakė draugo vardo, jį įvardijo tik kaip draugą. Ji kažką pasakojo, kad jie šventė Jonines, paskui su visais draugais atvažiavo į tą namą, o po to visi išvažiavo ir jie liko dviese, tada kaltinamasis ją pradėjo mušti, bet tiksliai nesakė, kas ir kaip. Bėgdama ji pačiupo jo telefoną, kad paskambintų policijai, mamai, nes jos pačios telefonas buvo išsikrovęs.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą taksi vairuotoju. 2021 m. birželio 25 d. vakare prieš temstant, tikslaus laiko nežino, per „Bolt“ programėlę jis gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) g. vaikino vardu. Atvykus minėtu adresu jis laukė vaikino, kurio vardu buvo kviesta taksi. Tada atėjo mergina, kuri su juo pasisveikino, paaiškėjo, kad tai jo pažįstama E. Š.. Ji vilkėjo baltus rūbus su gėlytėmis, iš priekio jos rūbai buvo kruvini. Jos veidas taip pat buvo kruvinas. Ji buvo šoko būsenoje, nervinga, atrodė neblaivi. Matėsi, kad ji neturėjo priekinių dantų ir jai buvo patinusi lūpa, kitų sumušimų nelabai pamena. Ji paaiškino, kad dienos metu ji buvo gamtoje su kompanija, jis neklausė, su kuo konkrečiai, o po to visi atvažiavo minėtų adresu į namą toliau leisti laiką, kaip jis suprato, tas namas priklauso vaikino broliui ar seseriai. Kai išvažiavo kompanija, ji liko dviese su vaikinu, tada ji paėmė telefoną ir pradėjo kažkam rašyti žinutę, o tas vaikinas iš pavydo pradėjo ją mušti. Vaikinas ją mušė kumščiais, ji sakė, kad vaikinas mušė jos galvą į sieną ir kad namai buvo kruvini, todėl vaikinas paėmė skudurą ir pradėjo namuose valyti kraują, tada ji griebė jo telefoną, išbėgo į lauką ir iškvietė taksi. Nurodė, kad iš savo telefono ji negalėjo niekam paskambinti, todėl griebė vaikino telefoną ir išsikvietė taksi. Ji sakė, kad kol laukė taksi, telefonu susisiekė su mama, kuri nurodė jai skambinti į policiją. Maždaug po 7 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nuėjo prie namo ir bandė ten patekti, kadangi tas vaikinas, kuris sumušė E. Š., jų neįleido, buvo užsirakinęs namuose. Po to už maždaug 10 minučių atvyko greitoji pagalba, kuri apžiūrėjo E. Š.. E. Š. paprašė jo pasilikti, gal kartais nereikės važiuoti į ligoninę, ir kad jis nuvežtų ją namo. Tačiau greitoji nurodė, kad veš E. Š. į ligoninę, todėl jis išvažiavo (1 t., b. l. 111-113).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, M. A. nurodė, kad protokole yra surašyta teisingai. Nukentėjusioji pabėgo, kai kaltinamasis pradėjo valyti kraują nuo grindų ir sienų. Ji atrodė kaip sumušta, jos drabužiai buvo kraujuoti, veidas, lūpa patinusi, rodė nuskilusį dantį.
2021 m. birželio 26 d. E. Š. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 25 d., (duomenys neskelbtini), apie 19 val. kartu atvažiavo namo, virtuvėje pirmame aukšte prasidėjo žodinis konfliktas, po kurio E. U. iš pavydo pradėjo priekaištauti, drausti išvažiuoti iš jo namų, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, trenkė jai iš delno per veidą, ji norėjo išeiti iš jo namų vengdama konflikto, bet jis ją už rankos nutempė ir pasodino ant sofos. Jai norint susirinkti savo asmeninius daiktus, jis dar kartą sudavė jai per veidą, bet jau kumščiu. Norėdama gintis ji slėpė savo veidą, tuo tarpu jis įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Po to, ištrūkus iš jo rankų, jai bandant užsidėti basutes, jis trenkė jai visa jėga iš kumščio tiesiai į burną, po to, pamačius, kad jai išmušė du priekinius dantis, jai prasidėjo isterija ir ji jam bandė suduoti atgal, bet jis vėl jai sudavė taip, kad ji kelioms sekundėms prarado atmintį, po to dar spyrė iš kojos. Ji visą laiką kraujavo, jai iš nosies ir iš dantenų bėgo labai daug kraujo, ji iškvietė taksi ir tuo pačiu metu iškvietė policiją, pajuto fizinį skausmą, jai buvo išmušti dantys ir nuo smūgio labai svaigo galva (1 t., b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos J. M. 2021 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų nurodyta, kad E. Š. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė nuotraukas, darytas įvykio dieną, t.y. birželio 26 d., kuriose užfiksuoti jos sužalojimai (1 t., b. l. 100-107).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1587/2021 (01) nurodyta, kad E. Š. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, apatinės lūpos raudonyje, dešiniame žaste, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, I, II viršutinių dantų iš dešinės vainikų lūžiai, kietu buku daiktu (daiktais) prieš 3-6 paras iki apžiūros (2021 m, liepos 1 d.) kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. Š. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai veide, tikėtina, padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 86-87).
2021 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kotedžas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į vidų, matomas koridorius, kurio gale yra svetainė kartu su virtuve. Svetainėje, patalpos viduryje, stovi stalas, kairėje prie sienos stovi sofa. 65 cm atstumu nuo stalo ant grindų laminuotos dangos matomi sudžiuvę raudonos spalvos skysčio lašeliai, kurie nufotografuoti ir padaryta nuoplova. Nuo stalo dešinėje pusėje yra langas, kurio apatinė dalis yra prie pat grindų. Ant lango rėmo apatinės dalies prie grindų matoma daug smulkių sudžiuvusių rausvos spalvos skysčio taškelių, kurie nufotografuoti ir padaryta nuoplova (1 t., 10-26).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. birželio 25 d., 22.07 val. gautas E. Š. pranešimas, kad 2021 m. birželio 25 d. ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė draugas E. U., jai išmušti dantys ir visa sudaužyta. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota iš esmės analogiška informacija, kuri nurodyta ir pareigūno D. Č. tarnybiniame pranešime. Taip pat nurodyta, kad 2021 m. birželio 26 d. Lazdynų RVUL slaugytoje informavo, kad 2021 m. birželio 26 d. su policijos pareigūnais atvyko E. U., kuriam diagnozuota dešinės plaštakos žaizda, paaiškino, kad jį sužalojo draugė 2021 m. birželio 25 d., apie 22 d. 2021 m. birželio 26 d. Lazdynų RVUL slaugytoja informavo, kad 2021 m. birželio 25 d., 22.50 val. į ligoninę atvyko pati E. Š., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, dantų lūžiai, kairio antakio sumušimas, nosies sužalojimas, lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas. Paaiškino, kad I(duomenys neskelbtini) ją sumušė draugas (1 t., b. l. 61-65).
2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojo ir skambinančios į BPC moters balsas. Pranešėja prašo iškviesti policiją, tiksliai negali nurodyti adreso, pasiklausia taksisto, kuris atvažiavo jos paimti, šis nurodo, kad adresas yra (duomenys neskelbtini). Moteris nurodo, kad ją užpuolė jos draugas E. U., kuris yra labai pavydus, išmušė jai du priekinius dantis. Ją visą daužė, iš galvos į sieną, visur. Nurodo, kad jai reikalingi medikai, o draugas šiuo metu yra name, valo namus, nes namai visi kraujuoti. Moteris prisistato E. Š., sako, kad lauks lauke prie (duomenys neskelbtini) namo (1 t., b. l. 33-36).
2021 m. liepos 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti BODY vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai ieško įvykio vietos adreso, privažiuoja prie vaikino ir merginos, kuri nurodo, kad jos draugas ją sumušė. Sako, kad ji kalbėjo telefonu su savo mama ir jos draugas pradėjo pavydėti. Mergina nurodo, kad ji yra išgėrusi, jos draugas irgi minimaliai išgėręs. Mergina rodo, kad neturi dviejų dantų, bei nejaučia lūpos. Parodo, kad namas, kuriame vyko įvykis, priklauso jos draugo broliui, kuris šiuo metu išvykęs į Klaipėdą. Aiškina, kad draugas mušasi jau ne pirmą kartą, tačiau buvo tik mėlynės. Pareigūnai kartu su mergina eina link namo, durų niekas neatidaro.
Sekančiame vaizdo įrašė užfiksuota, kad policijos pareigūnai skambina namo šeimininkui ir atvažiuoja GMP brigada.
Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad moteris aiškina, jog konfliktas kilo dėl pavydo, kadangi moteris nurodė, kad nenori bendrauti su vyru, kuris ją sumušė. Moteris vartojo alkoholį, vyras labai mažai suvartojo. Moteriai pakalbant su mama, vyras pradėjo ją mušti. Nurodo, kad nebuvo praradusi sąmonės, GMP nurodo, kad dėl galvos sumušimų reikės važiuoti į Lazdynų ligoninę. Moteris nurodo, kad ji su minėtu vyru yra tik draugai, ne pora, pažįstami apie metus laiko, tačiau tai ne pirmas smurto atvejis.
Sekančiame vaizdo įraše moteris nurodo, kad ji buvo sumušta namie, vyras mušė moterį kumščiais ir, jai nukritus, jis jai spyrė į veido sritį. GMP darbuotojas nurodė, kad moteriai dantys išmušti, praskelta lūpa viršutinė iš vidinės pusės, tačiau siūti nereikia.
Sekančiuose dviejuose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota kaip iš namo išeina vaikinas.
Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip, stovint lauke, vaikinas aiškina pareigūnui, kad jis su mergina sėdėjo, šnekėjo, ji jam išpylė ant galvos ir iš ąsočio sudavė per galvą, jis prisidengė ir atsisukant jis su ąsočiu pataikė merginai, ko pasėkoje pastebėjo, kad mergina neteko dantų. Pareigūnas užeina namo, kur viskas vyko ir fiksuoja pėdsakus.
Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai pastebi, kad vaikino ranka sužalota. Vaikinas nurodo, kad ranką jam sužalojo mergina, kuri sudavė jam iš ąsočio.
Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 39-42).
2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti BODY 9007 vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji aiškina pareigūnui, kad vaikinas vienas namuose, jis minimaliai išgėrė alkoholio. Jam negerai su psichika, ji pasakė vaikinui, kad jie negali būti kartu, dėl ko vaikinas supyko, jis yra agresyvus. Pareigūnai beldžiasi į duris, tačiau jų niekas neatidaro. Pareigūnai skambina vaikino broliui (namo šeimininkui).
Sekančiuose penkiuose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad namie užsidega šviesa, vaikinas išeina iš namų. Prie namo vaikinas aiškina, kad jis sėdėjo su mergina, šnekėjo, ji išpylė sidrą jam ant galvos, jis išėjo galvą išsiplauti ir, jam grįžus, mergina iš ąsočio sudavė jam per galvą du kartus. Viskas vyko virtuvėje, jis prisidengė ir, atsisukant, jis su ąsočiu pataikė merginai, ko pasėkoje pastebėjo, kad mergina neteko dantų.
Sekančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas užeina namo, kur viskas vyko, ir fiksuoja pėdsakus.
Sekančiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Sekančiame vaizdo įraše matomas ligoninės vidus. Mergina aiškina, kad ji rašys pareiškimą, nes vaikinas mušė ją su kumščiais ir spardė su kojomis, mergina spėja, kad ji buvo praradusi sąmonę. Ji aiškina, kad neatsimena, ar ji buvo sudavusi smūgius vaikinui, spėja, kad ji galėjo gintis nuo jo (1 t., b. l. 43-45).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. U. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus iš esmės neneigė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t.y. paaiškino, kad nusisukdamas trenkė iš delno, nustūmė, ji krito ant žemės ir tada viskas pasibaigė, tačiau tvirtino kad taip pasielgė, nes gynėsi, tvirtino, jog tai padarė po to, kai nukentėjusioji į jį metė ąsotį, aiškino, jog tai padarė gindamasis, nes nukentėjusiosios veiksmai buvo neadekvatūs. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, apatinės lūpos raudonyje, dešiniame žaste, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, I, II viršutinių dantų iš dešinės vainikų lūžiai, kietu buku daiktu (daiktais) prieš 3-6 paras iki apžiūros (2021 m. liepos 1 d.) kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. Š. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai veide, tikėtina, padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 86-87).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiosios, paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, liudytojos E. L. ir liudytojo M. A., policijos pareigūno D. Č. parodymai, minėta specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės domenys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, BODY kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu, tyčia delnu sudavė smūgį nukentėjusiajai į kairį skruostą, po to kumščiu sudavė smūgį į veidą ir spyrė koja į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. Š. poodines kraujosruvas kairiame skruoste, apatinės lūpos raudonyje, dešiniame žaste, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, I, II viršutinių dantų iš dešinės vainikų lūžius, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusioji sukėlė konfliktą ir pirma metė į jį stiklinį ąsotį, todėl jis, gindamas save nuo neadekvačių nukentėjusiosios veiksmų, trenkė jai delnu į veidą ir nustūmė. Teisme kaltinamasis teigė, jog nukentėjusioji pirma pradėjo smurtinius veiksmus, tai yra išpylė jam taurę sidro ant galvos, taip pat jam į ranką sudaužė plono stiklo taurę, nuo ko jam bėgo kraujas. Jis prašė jos nusiraminti, apsikabino, tada vos negavo iš taburetės, bet nustūmė taburetę, tada ji jam trenkė iš ąsočio, sudaužė ąsotį, jam siuvo ranką, traukė stiklus. Jo viena ranka buvo sužalota su taure, kita su ąsočiu. Ji buvo kaip išprotėjusi, mėtė viską, daužė, virtuvėje ant stalo buvo peiliai ir kadangi ji ėjo prie jų, jis jai trenkė į veidą. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant sušvelninti atsakomybę. Pažymėtina, kad kaltinamojo paaiškinimai teisme apie konflikto eigą, elgesio motyvus, nesutampa su jo duotais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metui. Kaltinamojo pozicija dėl kaltės viso proceso metu keitėsi, pradžioje asmuo kaltę pripažino iš dalies, vėliau ėmė neigti. Pirmos apklausos metu E. U. aiškino, kad nukentėjusioji tapo neadekvati, išpylė jam ant galvos sidrą, paskui stiklinę su sidru metė jam į kairę ranką. Tada jis ją apkabino iš nugaros ir nusivedė link lovos, pasisodino ant kelių, sakė, kad ji nurimtų. Bet ji vis muistėsi, kelis kartus trenkė jam alkūne per galvą, tada pašoko nuo kelių, čiupo už kedės ir bandė mesti į jį, bet jis kėdę pagavo ir pastatė į šoną. Tada pamatė į jį skrendantį ąsotį, kurį atrėmė ranka, dėl ko jis juto fizinį skausmą, tada jis slystelėjo ir griūdamas užkabino E. Š., jie abu parkrito ant žemės. Parkritęs jis pamatė ant grindų daug kraujo, E. Š. ant jo rėkė, kad jis išmušė jai dantis.
Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad E. Š. sudavė vieną kartą delnu per veidą, nes ji buvo agresyvi ir viską į jį mėtė. O po to, kai E. Š. į jį metė iš ąsočio, jis ją ranka pastūmė kažkur į petį ir ji krito ant žemės. Jis taip pat parkrito ant grindų. Po to jis pamatė kraują ant grindų, E. Š. rėkė, kad jis jai išmušė dantis. Gali būti, kad E. Š. sužalojimai atsirado jai krentant ir atsitrenkiant į grindis po to, kai jis ją pastūmė. Jis jai tyčia kumščiu nesudavė ir koja nespyrė. Tą dieną E. Š. jį pati puldinėjo, o jis gynėsi nuo jos veiksmų.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu E. U. neakcentavo ir neužsiminė, kad jis nukentėjusiajai trenkė į veidą todėl, kad ji ėjo prie virtuvės stalo ant kurio buvo peiliai ir jis neva gynėsi, nes jam buvo kilusi reali grėsmė. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus ir atviras, aiškindamas apie konflikto aplinkybes, bei aplinkybes po konflikto, nes jo paaiškinimų apie tai, kad nukentėjusioji trenkė jam su ąsočiu ar metė į jį ąsotį, ar ėjo prie stalo su peiliais, ar atliko jo atžvilgiu kitus pavojingus veiksmus, nepatvirtina byloje esantys duomenys, tai yra kaltinamasis dėl kitų sužalojimų, išskyrus dešinės plaštakos sužalojimą, nenurodė skubios medicinos centre, dėl jam padarytų sužalojimų nenurodė atvykusiems policijos pareigūnams, nesikreipė su pareiškimu į policiją dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, dėl rankos sužalojimo jis buvo nukreiptas ne iškart po įvykio, bet buvo nuvežtas iš policijos. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tik apie 23.00 val. sulaikytasis pradėjo skųstis piršto skausmu, kurį susižalojo konflikto metu. Kartu su atvykusia GMP jie nuvyko į RVUL, kur jam buvo susiūta dešinės rankos krumplio (rodomasis) žaizda. Taigi įvykio dieną kaltinamasis nurodė, jog susižalojo ranką, apie tai, kad jis yra nukentėjęs, ar buvo sužalotas nukentėjusiosios jis nenurodė. Policijos pareigūnas apklaustas teisme patvirtino, kad kaltinamasis tik po 30 min. įkalbinėjimo atrakino duris. Teisme kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis neįsileido atvykusių policijos pareigūnų, jo paaiškinimas, jog tiesiog tvarkė butą, teismo yra vertinamas kaip siekis sunaikinti nusikaltimo pėdsakus.
Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko tarpusavio konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus, kuriose abi konfliktuojančios pusės buvo aktyvios ir galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-9/2007, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-428/2008, Nr. 2K-489/ 2011 ir kt.).
Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis, nes tokių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tyčia delnu sudavė smūgį E. Š. į kairį skruostą, po to kumščiu sudavė smūgį į veidą ir spyrė koja į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. Š. poodines kraujosruvas kairiame skruoste, apatinės lūpos raudonyje, dešiniame žaste, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, I, II viršutinių dantų iš dešinės vainikų lūžius, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, suvokdamas vykdomos smurtinės veikos pobūdį, jis numatė galinčius kilti padarinius (jų neišvengiamumą), ir sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios E. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. U. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. U., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 3 kartus, už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 7-10), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 12-19), dirbantis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. U. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į E. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2021 m. birželio 26 d., nuo 00.00 val. iki 09.47 val. (1 diena) (2 t., b. l. 24, 36), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismo vertinimu, siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir kaltinamąjį E. U. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam tikslinga skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam šios įmokos dydį – 10 MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam E. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 32,60 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios E. Š. gydymo (1 t., b. l. 49-50). Kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. liepos 2 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. birželio 25 d. E. Š. buvo suteiktos neurochirurgo paslaugos (pagrindinė diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas) (1 t., b. l. 51). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis E. U. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis, patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Pažymėtina, kad šį civilinį ieškinį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.
Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. Š. pareiškė 7000 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 88-90). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ieškinį sudaro 1000 Eur turtinė ir 6000 Eur neturtinė žala, kurią ji grindžia tuo, kad ji dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, buvo be dantų, taip pat turi randą ant viršutinės lūpos. Teismui nukentėjusioji taip pat pateikė 2021 m. spalio 28 d. sąskaitą-faktūrą su pridėtais mokėjimo kvitais, kurioje užfiksuota, kad už odontologines paslaugas ji sumokėjo 820 Eur (2 t., b. l. 161), todėl E. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė išgyvenimus, jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji kentė fizinį skausmą, pažeminimą, sužalojimai buvo padaryti veido srityje, dėl ko jauna mergina negalėjo pasirodyti viešumoje. Tačiau teismo manymu, prašoma priteisti 6000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Nors nukentėjusioji teigė, kad dėl patirto fizinio smurto, kentė fizinį skausmą, diskomfortą dėl ant veido likusių žymių kurį laiką negalėjo pasirodyti viešumoje, tačiau apie tokio pobūdžio sveikatos sutrikimus ar apie tai, kad nukentėjusiajai būtų konstatuotos sunkios pasekmės, sumažėjęs darbingumas ar nustatyta neįgalumo grupė, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, ar dėl emocinės depresijos, ar teko kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą) byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusysioji, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 1500 EUR neturtinės žalos priteisimas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1 ir vokas Nr. 2 su nuoplovomis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal 2021 m. liepos 1 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK002482 (1 t., b. l. 29) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į E. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2021 m. birželio 26 d., nuo 00.00 val. iki 09.47 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti E. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Kaltinamajam E. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš E. U. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 32,60 Eur (trisdešimt du eurus 60 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš E. U. 820 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1500 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 ir voką Nr. 2 su nuoplovomis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal 2021 m. liepos 1 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK002482 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).