Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-633/2014 pagal B. K. ieškinį atsakovėms Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje L. B. dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino prielaidas-reikalavimus, privalomus tokių norminių teisės aktų, koks yra aptariamas Administracijos direktoriaus įsakymas, įsigaliojimui. Tam, kad įsakymas bei juo patvirtinti nuostatai būtų įsigalioję ir sukūrę sąlygas teisėtai vykdyti Konkursą, privalėjo būti laikytasi šių reikalavimų: Įsakymas privalėjo būti paskelbtas vietinėje spaudoje oficialus informacinis pranešimas, apie Įsakymo priėmimą privalėjo būti paskelbtas vietinėje Vilkaviškio rajono spaudoje, nurodant jo priėmimo datą, numerį, antraštę, išdėstant jo esmę, nurodant interneto tinklalapio, kuriame jis paskelbtas, adresą, ir papildomai įsakymas privalėjo būti paskelbtas Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje. Tačiau įrodymų apie tinkama aktų paskelbimą nėra pateikta byloje. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados apie tai, jog nuostatai neva buvo tinkamai paskelbti, įsigalioję ir jų pagrindu konkursas vyko teisėtai. Teismas nepagrįstai, nesiremdamas jokio kompetentingo specialisto išaiškinimais, o tiesiog darydamas prielaidą, nurodė, kad neva nuostatų patalpinimo interneto svetainėje laiko neįmanoma nustatyti.

Nagrinėdamas bylą teismas nepagrįstai ignoravo svarbius liudytojos A. S. parodymus ir jais nepagrįstai nesirėmė nustatydamas nuostatų paskelbimo interneto svetainėje tikslų laiką.

Sprendimu neteisėtai palikti galioti konkurso rezultatai, teismui nepagrįstai nenustačius konkurso neteisėtumą lėmusių teisės aktuose įtvirtintų viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo viešajame sektoriuje taisyklių pažeidimų bei viešųjų konkursų esminių organizavimo principų pažeidimų.

Byloje atskleisti faktai patvirtina, kad egzistavo realios aplinkybės, keliančios abejonių Komisijos narių nešališkumu, o ypač - paties Komisijos pirmininko A. B. nešališkumu, tačiau nusišalinimų nebuvo. Ginčijamo konkurso rezultatai buvo patvirtinti pažeidžiant minėtus Nuostatų 18 punkto reikalavimus, kadangi komisijos pirmininkas A. B., kaip administracijos direktorius, yra ne tik skiriamas Tarybos, kurios nariu iki Konkurso, jo vykdymo metu ir dar gerokai po Konkurso buvo konkurso laimėtoju pripažintas p. B., tačiau jis yra tiesiogiai pavaldus Tarybai ir jai atskaitingas. Dėl šios priežasties Komisijos pirmininko A. B. suinteresuotumas priimti Tarybos, kuriai jis pavaldus ir atskaitingas, nariui palankų sprendimą yra akivaizdus ir nuo tokio sprendimo priėmimo jis privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, jog B. įtaka Komisijos pirmininkui neva galėjo būti „minimali ir tik netiesioginė“ ir neva, todėl faktinio pagrindo Komisijos pirmininko nusišalinimui nebuvo.

Komisija, vertindama Konkurso dalyvius ir nulemdama konkurso baigtį, veikė interesų konflikto sąlygomis, kadangi, kaip minėta, tarp kelių pretendentų vienas, t. y. B., išsiskyrė tuo, kad dėl savo statuso ir pareiginių santykių turėjo galimybę daryti poveikį bei įtaką Komisijos narių darbiniams interesams. Apeliantė nuomone, Viešojo ir privataus intereso konfliktas, nenusišalinus nuo darbo Komisijoje, tokiu atveju yra akivaizdus. Todėl sprendimas paskelbti B. K. laimėtoju buvo priimant pažeidžiant aukščiau nurodytas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir Konkursas bei jo rezultatai yra neteisėti, todėl naikintini.

Esant pagrįstų abejonių ginčijamo konkurso rezultatų objektyvumu bei teisėtumu, drąsiai aptariamų netgi viešojoje erdvėje, t. y. konkurso rezultatų teisėtumu abejojant visuomenei, kuri suinteresuota skaidriu ir įstatymų nustatytą tvarką atitinkančiu Ligoninės vyr. gydytojo paskyrimu, Atsakovai ne tik neketino ir neketina organizuoti naujo skaidraus ir abejonių nekeliančio konkurso, bet netgi nesąžiningai, ignoruodami bet kokius veiksmų teisėtumo, teismų sprendimų įsiteisėjimo principus, skubiai paskyrė būtent Konkursą laimėjusį B. laikinai eiti Ligoninės vyr. gydytojo pareigas, pašalinę iš šių pareigų kitą kompetentingą asmenį.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą deramai neištyrė ir neįvertino esminių byloje aplinkybių, susijusių su būtinomis konkurso teisėtumo sąlygomis - komisijos sudėties tinkamumu, komisijos narių nešališkumu, Konkurso organizavimu skaidriai, užtikrinant vienodą požiūrį į jo dalyvius. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė CPK 14, 176, 177, 185 str. nuostatas.

Administracijos direktorius nėra siejamas nei su vienu savivaldybės tarybos nariu artimos giminystės ryšiais. Administracijos direktorius organizuodamas konkursą vykdė savivaldybės tarybos sprendimu jam pavestą įgaliojimą. Komisijos narės Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja D. G., vadovaujantis pareigybės aprašymo 8 punktu, pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui, o to paties skyriaus vyriausioji specialistė D. S. tiesiogiai pavaldi Skyriaus vedėjai. B. K. skundą „Dėl viešo konkurso į VšĮ Vilkaviškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas" nagrinėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija, kuri pažeidimų nenustatė. Ieškovė įtardama viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje galimą konfliktą, turėjo teisę kreiptis į kompetentingą instituciją - Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą netenkinti ieškinio, kuriuo ginčijami viešo konkurso rezultatai. Ieškovė viešo konkurso metu silpniau atsakinėjo į komisijos narių pateiktus klausimus, surinko mažiau vertinimo balų, ir konkurso nelaimėjo.

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojime tvarkos įstatymo 12 str. 1 d., galiojančios redakcijos reikalavimai iki Konkurse organizavimo ir jo vykdymo metu buvo vykdomi tinkamai, kaip tai numatyta šio Įstatymo redakcijoje.

Apie Konkursą ieškovei buvo žinoma, ji jame dalyvavo iki konkurso apie jo organizavimo ir vykdymo tvarką, jei ji buvo netinkama ar pažeista, pastabų neteikė, vadinasi konkursas buvo išviešintas, prieinamas plačiam dalyvių ratui, visi buvo informuoti tinkamai. Dėl konkurse organizavimo skaidrumo iki rezultatų paskelbimo jokių pastabų nei iš ieškovės, nei iš kitų konkurse dalyvavusių asmenų gauta nebuvo. Konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas būtent Įstatymo : Nuostatų nustatyta tvarka, sutinkamai su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str.. Todėl pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs Konkurso organizavimo ir vykdymo eigą patvirtinančius įrodymus, sprendimu pagrįstai pripažino, jog nuostatai buvo paskelbti tinkamai ir įsigaliojo.

Komisijos pirmininkas Savivaldybės administracijos direktorius A. B., vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. B-TS-104 patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybes aprašymo 21 punktu, yra pavaldus Savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Administracijos direktorius nėra siejamas nei su vienu Savivaldybės tarybos nariu artimos giminystės ryšiais ar turintis kokio nors kitokio pobūdžio suinteresuotumą konkurso rezultatais dėl kurio galėjo kilti interesų konfliktas. Administracijos direktorius organizuodamas Konkursą vykdė Savivaldybės tarybos sprendimu jam pavestą įgaliojimą. Apie kokio nors kitokio pobūdžio interesų egzistavimą duomenų byloje nėra. Komisijos narės Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja D. G., vadovaujantis pareigybės aprašymo 8 punktu, pavaldi Savivaldybės administracijos direktoriui, o to paties skyriaus vyriausioji specialistė D. S. tiesiogiai pavaldi Skyriaus vedėjai.

Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje jokie faktai nepatvirtina, kad egzistavo realios aplinkybės, keliančios abejonių Komisijos narių nešališkumu, o ypač Komisijos pirmininko A. B. nešališkumu. Todėl ginčijamo Konkurso rezultatai patvirtinti nepažeidžiant Nuostatų 18 punkto reikalavimų.

Pirmos instancijos teismas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų atžvilgiu tinkamai įvertino Konkurso Komisijos sudėtį ir reikalingumo nusišalinti aplinkybių Komisijos nariams egzistavimą, todėl pagrįstai sprendė, kad Konkurso Rezultatai gali ir turi būti laikomi teisėtais. Ieškovės išsakyti pamąstymai, kad Administracijos vadovo patvirtintos sudėties Komisijoje visi nariai buvo ne tik „vietiniai" asmenys iš Vilkaviškio rajono, tačiau visi taip pat buvo dirbantys Administracijoje, daugiau ar mažiau tiesiogiai pavaldūs pačiam Administracijos vadovui, apie kurio abejotiną objektyvumą išsamiai nurodyta aukščiau“, vertintini kritiškai, nes tokie ir panašūs ieškovės samprotavimai atsirado jau po Konkurso rezultatų paskelbimo. Ieškovei iki Konkurso pradžios Komisijos sudėtis buvo tinkama, ji Konkurse dalyvavo ir jokių abejonių nei iki Konkurso, nei jo metu dėl tokios Komisijos narių sudėties ir ar Konkurso pravedimo atitikimo viešų konkursų skaidrumo principams nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliantė 2014-11-20 pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti papildomus įrodymus ir teismo posėdį atidėti.

Atsižvelgdama į apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija pažymi, kad pagal C P K 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus C P K 322 straipsnyje numatytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrąja bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ( C P K 321 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka įrodymai tiriami pagal tas pačias įrodymų tyrimo taisykles, kurias nustato civilinio proceso kodeksas. Taigi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė taip pat prašo atidėti teismo posėdį ir prijungti naujus bei išreikalauti papildomus įrodymus.

C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis nurodyta nuostata turi spręsti ir naujų įrodymų išreikalavimo klausimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateiktas prašymas dėl įrodymų prijungimo ir naujų dokumentų išreikalavimo yra nesusijęs su tarp šalių iškilusiu ginču, todėl remiantis CPK 314 straipsniu apeliantės aptarti prašymai netenkintini.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir pateiktų įrodymų įvertinimu nagrinėjant bylą.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su viešojo konkurso rezultatais taikymu bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m. gegužės 8d. įsakymu Nr. B-ĮV-460 buvo patvirtinti viešojo konkurso į Vilkaviškio rajono savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovų pareigas nuostatai pagal kuriuos buvo vykdomas viešasis konkursas V š Į „Vilkaviškio ligoninė“ vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti. Nustatyta, kad šie nuostatai buvo paskelbti Savivaldybės internetiniame tinklalapyje w.w.w. vilkaviskis.lt skiltyje „Gyventojams““Tvarkos, taisyklės“.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė tvirtino, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir juo patvirtinti ginčo konkurso nuostatai nebuvo tinkamai paskelbti, todėl konkursas vyko be teisėto tam pagrindo, taip pat teigė, kad apie vykusio ginčo konkurso sąlygas buvo skaičiusi vietiniame laikraštyje, daugiau informacijos apie tai buvo atsakovių internetiniame tinklalapyje, tačiau „sudėtingai, užslaptintai“. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad apie galiojančius ginčo konkurso nuostatus ir apie įvykstantį ginčo konkursą buvo pranešta savivaldybės tinklalapyje bei vietinėje spaudoje, 2013m. gegužės 21d. skelbime, o taip pat 2013m. gegužės 15d. visos šalies mastu leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kad skelbimuose nebuvo nurodytas nuostatų pavadinimas, institucija ( pareigūnas) juos patvirtinęs ir įsakymo data bei numeris, tačiau teismas tai laikė formaliais trūkumais neturėjusiais jokios realios įtakos konkurso organizavimui ir jo rezultatams bei pripažino, jog tokie trūkumai niekaip nesuvaržė ir nesutrukdė visiems pretendentams dalyvavusiems konkurse, tame tarpe ir ieškovei pasiruošti ir dalyvauti ginčo konkurse. Teisėjų kolegija nepritarti tokioms apylinkės teismo konstatuotoms aplinkybėms neturi teisinio pagrindo ir pabrėžia, kad tokie aptarti trūkumai nesuvaržė ir nepažeidė ieškovės teisių dalyvauti ginčo konkurse. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančia medžiagą nėra jokio pagrindo konstatacijai, kad konkurso nuostatų paskelbimas neatitiko L R Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, nes byloje nustatyta, kad konkurso nuostatai vėliausiai galėjo įsigalioti 2013m. gegužės 16d. ir galiojo viso konkurso organizavimo ir jo vykdymo metu. Teisėjų kolegija neturėdama byloje kitokios pateiktos informacijos daryti priešingų išvadų, kurias nustatė apylinkės teismas negali ( CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Iš Viešojo konkurso į Vilkaviškio rajono savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovų pareigas nuostatų ( t. 1., b. l. 51-54) nustatyta, kad viešas konkursas pradedamas pretendentams praneštu laiku, konkursas pradedamas ir baigiamas tą pačią dieną ( nuostatų 20 straipsnis). Testas žodžiu ( pokalbis) susideda iš atskirai vertinamų dviejų dalių: veiklos programos pristatymo ir pokalbio. Testo žodžiu ( pokalbio) metu pretendentų eiliškumas nustatomas pagal abėcėlę ir pretendentų atranka vykdoma individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Testo žodžiu ( pokalbio ) metu atrankos komisijos nariai išklauso pretendento pateiktos įstaigos vadovo veiklos programos pristatymą, po kurio komisijos nariai gali užduoti su veiklos programa susijusius klausimus. Vėliau komisijos nariai pokalbio metu pateikia klausimus pretendentams, siekiant patikrinti pretendento gebėjimus atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir teisės aktų žinojimą, profesinę patirtį ir dalykines savybes ( nuostatų 22 straipsnis). Atrankos komisijos pirmininkas ir komisijos nariai individualiai vertina pretendento veiklos programą ir pokalbį atskirai nuo 1 iki 10 balų, įrašydami vertinimus į Pretendentų individualaus vertinimo lentelę. Blogiausias vertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų, viešą konkursą laimi daugiausiai balų surinkęs pretendentas ( nuostatų 24, 27 straipsniai); jeigu didžiausią vienodą balų skaičių surinko keli pretendentai, vertinamos pretendentų pateiktos papildomos kompetencijos; jeigu, įvertinus ir papildomas kompetencijas, didžiausią vienodą balų skaičių surinko keli pretendentai, dėl laimėtojo sprendžia komisija balsų dauguma ( nuostatų 28 straipsnis). Viešo konkurso rezultatai ir atrankos komisijos sprendimas įforminamas protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas, nariai ir komisijos sekretorius ( nuostatų 29 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas konkurso nuostatas sprendžia, kad konkurso vykdymo, pretendentų vertinimo tvarka yra pakankamai aiški, joje nurodyta vadovo veiklos pristatymo programa ir atskleistos vadovo pareigybei užimti funkcijos, profesinė patirtis ir dalykinės savybės.

Ieškovė tvirtina, kad trys konkurso komisijos nariai ( A. B., D. G. ir D. S.) iš penkių komisijos narių veikė viešų ir privačių interesų konflikto situacijoje dėl pavaldumo darbe vienam iš pretendentų, trečiajam asmeniui L. B. ir buvo šališki- pretendentus vertino nevienodai, palankiau vertindami L. B. ir tuo buvo pažeistas skaidrumo principas. Esant tokiems ieškovės iškeltiems teiginiams, iškyla klausimas, ar nagrinėjamu atveju, buvo laikomasi konkurso skaidrumo principo, t.y. ar konkurso sąlygų taikymas buvo pakankamai aiškus, ar buvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, ar komisijos nariai nebuvo šališki.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės nurodytus teiginius ir nustatęs ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes konstatavo, kad vykdant konkursą ieškovė turėjo lygias teises su kitais pretendentais jį laimėti ir nebuvo pažeistas skaidrumo principas. Teisėjų kolegija tokią teismo padarytą išvadą laiko pagrįsta.

Apylinkės teismas bylos duomenimis nustatė, kad konkurso komisijos pirmininkas A. B. atliekantis savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas buvo pavaldus savivaldybės tarybai bei jai atskaitingas asmuo. Komisijos narė D. G. pagal savivaldybės administracijos veiklos reglamentą yra tiesiogiai pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui. Kita komisijos narė D. S. dirba savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, todėl taip pat yra pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui. Tačiau, teismas akcentavo, kad nė vienas iš komisijos narių konkursą laimėjusiam trečiajam asmeniui tiesiogiai nėra nei pavaldus, nei atskaitingas. Teismas įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą negalėjo padaryti išvados, kad trečiasis asmuo būdamas tarybos nariu darė ar galėjo padaryti kažkokią įtaką komisijos nariams priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Apylinkės teismas tokias savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis neįrodyta, kad komisijos nariai yra susiję giminystės ar kitais asmeniniais ryšiais su konkursą laimėjusiu asmeniu. Taigi, komisijos nariams atliekantiems savo pareigas nebuvo jokio pagrindo nusišalinti nuo komisijos darbo. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentaciją, kad konkurse dalyvavę pretendentai buvo vertinami nevienodai. Byloje esantys rašytiniais dokumentai, kurie atspindi konkurso eigą ir vertinimą bei atliktas konkurso garso įrašas parodo, kad visi konkurso komisijos nariai abiejuose konkurso etapuose geriausiai įvertino vieną ir tą patį pretendentą L. B.. Antrame etape dėl šio pretendento nežymiai komisijos narių vertinimas išsiskyrė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovė kaip pretendentė visų komisijos narių buvo įvertinta gana aukštais įvertinimais, tik gal jos įvertinimas daugiau išsiskyrė antrame konkurso etape. Apylinkės teismas atlikęs komisijos narių pateiktus įvertinimus su garso įraše užfiksuotais visų pretendentų programų pristatymais ir atsakymus į klausimus įsitikino, kad konkursą laimėjusio trečiojo asmens L. B. atsakymai antroje konkurso dalyje buvo išsamesni, teisingesni ir priėjo išvados, kad komisijos nariai pagrįstai šį pretendentą pripažino laimėtoju. Tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieškovė nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateiktu apeliaciniu skundu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad vykdant konkursą komisijos narių šališkumas nenustatytas, nenustatytas ir šališkas bei neobjektyvus konkurso dalyvių vertinimas, todėl nėra pagrindo konstatacijai, kad vykdant konkursą buvo pažeistas skaidrumo principas, t.y. nebuvo užtikrintas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją pripažįsta, kad teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir įvertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė įstatymus. Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus teisėjų kolegija laiko nereikšmingais galutiniam ginčui išspręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

Esant nurodytam teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 98 straipsnio taisykles atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Minėta atsakovė prašo priteisti 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų ( t 2., b. 118). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius ( 8. 11 punktas) atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1500 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės B. K. priteisti atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.