Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. K., jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Grambaitei, atsakovių Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei V. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. K. ieškinį atsakovėms Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje L. B. dėl viešo konkurso (Lietuvos Respublikos DK 101 str.) rezultatų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Šalių (ieškovės) reikalavimai.

II. Šalių ir trečiojo asmens reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.

Kita vertus, ieškovė teismui pripažino, kad ji pati konkurse ne viską atsakė, ji neteigianti, kad viską gerai žinojo, savo pasirodymą konkurse vertinanti neigiamai, nes „jaudulys padarė savo“ (žr.-ten pat).

Be to, atsakovės laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido ginčo nuostatais nustatytą 3 darbo dienų nagrinėjamo ieškinio pareiškimo senaties terminą, nustatytą ginčo konkurso nuostatais, kurio atnaujinimo ji neprašanti, todėl atsakovės prašančios ieškiniui taikyti senatį ir jį atmesti dar ir šiuo pagrindu.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Byloje yra kilęs ginčas dėl senaties taikymo nagrinėjamam ieškiniui (a), ginčo konkurso nuostatų, kaip teisėto pagrindo tokį skelbti ir vykdyti, galiojimo (b) konkurso vykdymo dieną (2013-06-12), taip pat ieškovės teisės laimėti ginčo konkursą ir sudaryti darbo sutartį eiti viešos įstaigos vadovo pareigas galimų pažeidimų, susijusių su : c) leidimu konkurso laimėtoju pripažintam trečiajam asmeniui dalyvauti ginčo konkurse šiam atvykus be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat d) 3 (trijų) ginčo konkurso komisijos narių buvimu šališkais, konkurso pretendentus vertinus viešų ir privačių interesų konflikto situacijoje, tuo pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

4.1. Dėl ieškinio senaties.

Ginčo konkurso nuostatuose (b. l. 23-27, 1 tome), 33-ame punkte nustatytas 3 darbo dienų terminas dalyvavusiam atrankoje ir nelaimėjusiam viešo konkurso asmeniui apskųsti konkurso rezultatus teismui, atsakovės ir trečiasis asmuo šį terminą laiko senaties nagrinėjamam ieškiniui terminu Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 1.124 str. prasme, o kadangi jis yra pareikštas vėliau, reikalaujantys ieškinį atmesti CK 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Teismas sprendžia, jog šie atsakovių ir trečiojo asmens argumentai yra nepagrįsti, ir sutinka su ieškovės pozicija, jog nagrinėjamam ieškiniui turi būti taikomas sutrumpintas 1 mėn. senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas ir ieškinį atmesti CK 1.131 str. 1 d. tvarka nėra faktinio pagrindo. CK 1.124 str. įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog ieškinio senatis – tai įstatymais nustatytas laiko tarpas (terminas), vartojama sąvoka „įstatymais“ šiuo atveju negali būti aiškinama plečiamai ir apimti kitus žemesnės juridinės galios teisės aktus (Vyriausybės, ministerijų, savivaldos institucijų ir kt.). CK 1.125 str. 3 dalyje nustatyta, kad iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 1 mėn. ieškinio senaties terminas. CK yra įstatymas, o ginčo konkurso nuostatai, kaip ir pavyzdiniai LR SAM patvirtinti viešo konkurso į sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovų pareigas nuostatai, kurių pagrindu buvo parengti atsakovės (administracijos) nuostatai ginčo konkursui, Vyriausybės 2002-12-17 ir 2007-03-21 nutarimai, atitinkamai Nr. Nr. 1987 ir 301, yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie negali prieštarauti įstatymui, o jeigu prieštarauja, tai jie negalioja dėl įstatymo viršenybės principo. Taigi, šiuo atveju poįstatyminiais teisės aktais yra be teisėto tam pagrindo iš esmės ir akivaizdžiai neteisingai ir neprotingai apribota konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą su reikalavimu apginti pažeistą jo teisę, susiaurinant konkursą nelaimėjusiam asmeniui galimybes tinkamai, tame tarpe ir pasinaudojant kvalifikuoto advokato teisine pagalba, kreiptis į teismą praktiškai iki minimumo.

Apibendrindamas teismas sprendžia, jog nagrinėjamam ginčui turi būti taikomas 1 mėn. senaties pareikšti ieškinį terminas, kuris nėra praleistas, todėl galimai pažeista ieškovės teisė turi būti ginama, - atsakovių ir trečiojo asmens reikalavimu ieškinį atmesti CK 1.131 str. 1 d. pagrindo nėra. Būtent dėl tokios trukmės (1 mėn.) ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamos rūšies ginčams yra pasisakęs ir šalies kasacinis teismas (2009-10-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009(S) ir kt.).

4.2. Dėl viešo konkurso nuostatų galiojimo.

Šioje ginčo dalyje šalys pirmiausiai laikosi skirtingų pozicijų dėl ginčo konkurso nuostatų (toliau, - nuostatai) kvalifikavimo, - ar tai individualus, ar norminio pobūdžio teisės aktas, kadangi nuo to priklauso jo įsigaliojimo tvarka ir momentas, ieškovė laikosi pozicijos, kad nuostatai yra norminio, o atsakovės atvirkščiai, - kad individualaus pobūdžio teisės aktas.

Teismas pritaria ieškovės pozicijai ir nesutinka su atsakovių motyvacija dėl teisės akto individualaus pobūdžio. Akivaizdu, jog nuostatai yra sukurti, patvirtinti ir skirti ne konkrečiam asmeniui ir tokių grupei, tačiau neapibrėžtam žmonių ratui, - kurie pretenduoja ar ateityje pretenduos į vienos ar kitos sveikatos priežiūros viešos įstaigos (jų savivaldybės teritorijoje yra ne viena) vadovo pareigas, kurie yra paskirti ar bus paskirti ateityje dirbti pretendentų atrankos komisijoje, būti jos sekretoriumi ir pan. Todėl teismo vertinimu šio ginčo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio ne 2-ąja, o 1-ąja dalimi, ir nuostatų įsigaliojimui taikytini reikalavimai, - kad apie jų priėmimą (patvirtinimą administracijos direktoriaus įsakymu) turi būti pranešta vietinėje spaudoje ir jie pilna apimtimi turi būti paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje (alternatyvus skelbimo būdas nesvarstomas, nes šio ginčo situacijoje jis nėra aktualus). Minėtame įstatyme pasakyta, jog atlikus teisės akto (šiuo atveju, - nuostatų) paskelbimą reikalaujama tvarka, jis įsigalioja kitą dieną po pranešimo apie jį spaudoje ir jo patalpinimo internete. Kaip teismas pažymėjo aukščiau, gauti objektyvaus pobūdžio duomenų apie nuostatų patalpinimo savivaldybės interneto tinklalapyje datą nepavyko (priežastys pažymėta aukščiau), byloje turima tinklalapio 2013-09-27 dienos (praėjus 3,5 mėn. po ginčo konkurso) kopija (b. l. 106, 1 tome) nė vienos iš ginčo šalių pozicijos nei patvirtinta, nei paneigia, todėl dėl to teismo bus nuspręsta įvertinant visumą kitų bylos duomenų, - ginčo šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Kaip minėta aukščiau, atsakovės, jų atstovė ir trečiasis asmuo teisme tvirtino, jog nuostatai internete buvo patalpinti (paskelbti) dar iki pranešimų (skelbimų) apie konkurso paskelbimą leidinio „valstybės žinios“ priede „informaciniai pranešimai“ ir vietiniame laikraštyje „Santaka“ , atitinkamai 2013 m. gegužės 15 ir 21 d. d., tokiu būdu nuostatai įsigaliojo vėliausiai 2013-05-16 (dokumentai iš pretendentų buvo priimami iki 2013-05-29, - b. l. 16, 2 tome). Trečiasis asmuo L. B. teismui patvirtino, kad perskaitęs skelbimą laikraštyje, jis asmeniškai savivaldybės tinklalapyje surado ir persiskaitė nuostatus pilna apimti, iš esmės tą patį teisme tvirtino ir abiejų atsakovių atstovė V. K.. Aplinkybę, kad nuostatai buvo paskelbti savivaldybės tinklalapyje ir ten jau buvo patalpinti kai buvo išspausdintas skelbimas laikraštyje (2013-05-21), teisme pripažino ir pati ieškovė (b. l. 109, - 2 pusėje, 1 tome), tik skundėsi, jog buvo sudėtinga juos surasti pačiame tinklalapyje. Liudytoja apklausiama ginčo konkurso komisijos narė A. S. teisme nurodė, kad tai ji paruošė nuostatus, ieškovei pradėjus nagrinėjamą ginčą, pasižiūrėjo savivaldybės tinklalapyje ar jie patalpinti ir kaip, matė, kad patalpinti kitoje skiltyje nei paprastai buvo skelbiami teisės aktai, paskutinis tos skilties turinio atnaujinimas buvęs padarytas 2013-06-17, todėl negalinti garantuoti, kad nuostatai buvo paskelbti iki konkurso 2013-06-12 (b. l. 113, - 2 pusė, 1 tome).

Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 185 straipsnyje įstatymo leidėjo numatyta, kad teismas įvertina nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, sudarančių įrodinėjimo dalyką byloje ir kurios buvo šalių ir trečiojo asmens įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Civiliniame procese įrodinėjimo specifika yra tame, kad bylą nagrinėjantis teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esamų įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei atvirkščiai jo nebuvus, - taikomas tikimybių pusiausvyros principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009-04-28 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009 ir kt.). CPK 176 straipsnio nuostatos dėl įrodymų pakankamumo teismų praktikoje aiškinamos tokiu būdu, kad šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis tuo pačiu minėtu tikimybių balansu, o tai reiškia, jog įstatymu nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, - išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu bylos duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 1999-03-17 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999 ir kt.). Teismas nustatytoje faktinėje situacijoje sprendžia, jog byloje esamų faktinių duomenų, nustatytų abiejų atsakovių atstovės V. K., trečiojo asmens L. B., iš dalies ir pačios ieškovės B. K. paaiškinimais teisme, informacinių technologijų būdu gautais duomenimis iš savivaldybės internetinio tinklalapio 2013-09-27 ir 2014-04-16, visumos pakanka tam, kad padaryti teisiškai pagrįstą išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad nuostatai savivaldybės internetinėje svetainėje buvo paskelbti iki 2013-05-15, priešingų duomenų byloje tiesiog nėra, liudytojos A. S. aukščiau pažymėti parodymai daromam teismo konstatavimui taip pat neprieštarauja, todėl taip pat nėra iš esmės atmetami, - tiesiog pačios liudytojos pasidarytos išvados iš to, kokią informaciją ji pamatė tinklalapyje po 2013-06-17 yra objektyviai nepagrįstos, tai prielaidos, todėl gali būti tiek pat klaidingos, kiek ir teisingos.

Kaip jau buvo vertinta aukščiau, teismas taip pat laiko, jog apie nuostatus (kad jie kaip tokie yra patvirtinti ir egzistuoja, galioja) buvo pranešta ir vietinėje spaudoje 2013-05-21 skelbimu apie paskelbtą konkursą bei visos šalies mastu leidinio „valstybės žinios“ priede “informaciniai pranešimai“ 2013-05-15 skelbimu apie konkursą. Iš šių skelbimų turinio kiekvienas protingas, atidus ir rūpestingas žmogus galėjo ir turėjo suprasti, jog yra priimti ginčo nuostatai, kurių pretendentams aktuali dalis dargi pažodžiui skelbimuose buvo cituojama. Tai, kad skelbimuose nebuvo nurodytas nuostatų pavadinimas, institucija (pareigūnas) juos patvirtinęs ir įsakymo data bei numeris, teismo pripažįstama trūkumais, tačiau kartu jie vertinami kaip grynai formalaus pobūdžio, neturėję jokios realios įtakos konkurso organizavimui ir jo rezultatams, nesuvaržė nei pretendentų, nei kt. asmenų teisių ir niekaip nesutrukdė pretendentams, tame tarpe ir ieškovei, pasiruošti ir dalyvauti ginčo konkurse, - ir pati ieškovė, procesiniuose dokumentuose akcentuodama šią aplinkybę, nesiskundžia, jog ji būtų kaip tai sutrukdžiusi jai subjektyviai realizuoti savo teises dalyvauti ginčo konkurse ir jį laimėti, kita vertus, jeigu šie trūkumai formaliai ir sukėlė kokius tai nepatogumus, tai jie vienodai palietė visus pretendentus ir svarstyti dėl ieškovės subjektyvių teisių pažeidimo šiame kontekste pagrindo nėra.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog nuostatų paskelbimas iš esmės atitiko Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus, todėl nuostatai įsigaliojo vėliausiai 2013-05-16 ir galiojo tiek konkurso organizavimo, tiek ir vykdymo metu. Todėl ieškinys šioje dalyje teismo vertinamas nepagrįstu ir turi būti atmestas.

4.3. Dėl trečiojo asmens L. B. asmens tapatybės dokumento.

Ginčo konkurso protokole, konkurso vykdymo metu darytame garso įraše yra užfiksuota, kad šis konkursas buvo pradėta iš anksto skelbtu laiku, t.y. 2013-06-12 d., 09.00 val. 2013-06-12 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pretendentų į Vš. Į. Vilkaviškio ligoninė vyriausiojo gydytojo pareigas viešo konkurso protokolas Nr. VK-1 savo, kaip įrodymo, galia yra oficialus rašytinis įrodymas (prima facie), todėl turi didesnę įrodomąją galią, - jame pažymėtos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Taigi aplinkybei, kad konkursas buvo pradėtas vėliau nei 9 val. dėl to, kad trečiasis asmuo atvyko su savimi neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir jam buvo leista išvykti jo pasiimti, byloje įrodyti ieškovė negali remtis liudytojos R. B. parodymais, o ir pati minimą protokolą yra asmeniškai persiskaičiusi ir pasirašiusi be jokių pastabų, taigi, ir be pastabų dėl konkurso pradžios laiko. Kita vertus, teisme apklausti visi konkurso komisijos nariai vieningai patvirtino, kad konkursas buvo pradėtas kaip iš anksto buvo skelbta 9 val., komisijos narė V. K. atvyko dėl svarbių priežasčių apie minutę pavėlavusi, tačiau tai konkurso nesutrikdė. Taigi, aplinkybė, kad trečiasis asmuo, kaip pretendentas, į konkurso vykdymo patalpas atvyko apytiksliai 08.45-08.50 val. pamiršęs prie to paties pastato pasiliktame automobilyje savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl šiai aplinkybei paaiškėjus sugrįžo į automobilį ir dar iki 09.00 val. (konkurso pradžios) dokumentą pristatė ir pateikė komisijos sekretorei, konkurso niekaip nesutrikdė, komisija ir negalėjo uždrausti pretendentui išeiti atsinešti dokumento, kai tai vyksta iki skelbto konkurso pradžios momento. Iš to seka, jog tuo pačiu nebuvo pažeistas nei konkurso skaidrumo principas aplamai, nei konkrečiai ieškovės teisės lygiai su kitais pretendentais dalyvauti konkurse ir jį laimėti.

Tokiu būdu ieškinys ir šioje dalyje teismo vertinamas nepagrįstu ir atmestinas.

4.4. Dėl ginčo konkurso komisijos narių buvimo šališkais ir konkurso pretendentus vertinus nevienodai, pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 punktas kartu su 11 str. 1 dalimi įpareigoja valstybės tarnautojus ir jiems prilyginamus asmenis vengti viešų ir privačių interesų konfliktų ir elgtis taip, kad nesukelti abejonių, jog toks konfliktas yra, taip pat draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitaip paveikti tokius sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, - tokiais atvejais jie turėtų nusišalinti. Analogiškos nuostatos dėl viešų ir privačių interesų derinimo yra perkeltos ir į ginčo konkurso nuostatų 18-ąjį punktą.

Ieškovė tvirtina, jog trys konkurso komisijos nariai (A. B., D. G. ir D. S.) iš penkių veikė viešų ir privačių interesų konflikto situacijoje dėl pavaldumo darbe vienam iš pretendentų, trečiajam asmeniui L. B., galėjusiam daryti tiesioginę įtaką jų darbo sąlygoms ir pan., buvo šališki, - pretendentus vertino nevienodai, palankiau vertindami būtent L. B., todėl ieškovės vertinimu buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas, minėtos interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymo nuostatos, ieškovės teisė lygiai su kitais pretendentais laimėti konkursą.

Bylos duomenimis komisijos pirmininkas A. B., kaip savivaldybės administracijos direktorius buvo pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas jai ir savivaldybės merui (Vietos savivaldos įstatymo 29 str., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos veiklos reglamento (b. l. 67-68, 1 tome) 7 punktas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (b. l. 73-74, 1 tome) 9 punktas), komisijos narė D. G. tiesiogiai pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui (b. l. 69-70, 1 tome), komisijos narė D. S., - savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui (b. l. 71-72, 1 tome). Taigi, nė vienas iš šių komisijos narių tiesiogiai pretendentui L. B., kaip savivaldybės tarybos nariui ir sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui, nebuvo pavaldus ir (ar) atskaitingas, - pastarasis asmeniškai tiesiogiai įtakoti minimų komisijos narių darbo sąlygų ir kt. negalėjo. A. B. nors ir buvo pavaldus ir atskaitingas savivaldybės Tarybai, kurios sudėtyje buvo ir L. B., tačiau šiuo atveju pavaldumas ir atskaitingumas yra Tarybai kaip kolegialiam savivaldos organui, kurį bylos duomenimis sudarė 25 asmenys (be savivaldybės mero), akivaizdu, jog vieno iš balsų dauguma sprendimus priimančio kolegialaus organo nario (L. B.) įtaka administracijos direktoriui, o juolab tik jam (A. B.) pavaldžioms atskiro skyriaus vedėjai ir vyr. specialistei, galėjo būti minimali ir tik netiesioginė (per visos tarybos sprendimus). Bylos duomenimis nė vienas iš komisijos narių nebuvo ir nėra susijęs su konkurso laimėtoju paskelbtu trečiuoju asmeniu nei giminystės, nei svainystės ar kitais asmeninius interesus formuojančiais santykiais, todėl teismo vertinimu faktinio pagrindo minimiems komisijos nariams nusišalinti nuo dalyvavimo komisijos darbe nebuvo, tokia pareiga jiems nekilo ir interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimai šiuo atveju pažeisti nebuvo. Taigi, šiame kontekste nebuvo pažeistas konkurso skaidrumo principas bei ieškovės teisė lygiomis galimybėmis su kitais pretendentais laimėti ginčo konkursą.

Teismo vertinimu svarbios aptariamu aspektu yra ir aplinkybės, kad ieškovei iš anksto buvo žinoma tiek pretendentų vertinimo komisijos sudėtis, tiek ir trečiojo asmens, kaip pretendento ir jos konkurento, dalyvavimas konkurse, kitaip tariant, aplinkybės, kuriomis remiasi šioje ieškinio dalyje ieškovė, jai buvo žinomos dar iki konkurso pradžios, tačiau ji pati nušalinimų niekam iš komisijos narių, ar visai komisijai, nereiškė, todėl teismas sprendžia, jog ji nelaikė, kad yra susidariusi komisijos narių interesų konflikto situacija ir jie negalės būti nešališki, ieškovę tenkino tokia situacija iki pat to momento, kai paaiškėjo, jog konkurso laimėtoju skelbiamas kitas pretendentas, o ne ji. Tokia ieškovės laikysena teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šios jos ieškininio dalies argumentacijos sąžiningumo tiek ligoninės, tiek komisijos narių, tiek kitų konkurso pretendentų atžvilgiu.

Dėl konkurso skaidrumo kitais aspektais. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnyje reglamentuota įstaigos steigėjo kompetencija leidžia jam, sprendžiant įstaigos veiklos klausimus, taigi ir parenkant kandidatą vadovo pareigoms užimti, siekti kuo efektyvesnių rezultatų, teikiant gyventojams medicinos paslaugas. Kandidatai eiti tokios įstaigos vadovo pareigas turi pademonstruoti ne tik medicinos žinias, bet ir tokių specializuotų įstaigų vadybos sugebėjimus, jų pritaikymo galimybes, todėl šiuo aspektu yra reikšmingos kandidatų veiklos programos, jų realaus pritaikymo galimybės. Įstatymų leidėjas šiuo atveju yra suteikęs steigėjui teisę pačiam nustatyti tokio konkurso organizavimo sąlygas ir tvarką. Kartu tai nereiškia, jog steigėjas gali veikti visiškai savo nuožiūra, jis neatleistas nuo pareigos konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeidžiant bendrųjų teisės, darbo teisės (DK 101 str.), viešų konkursų organizavimo (CK XLIX skyrius) principų.

Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą (DK 101 str.) pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal konkurso sąlygas jo rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Visa tai reiškia, kad konkursą skelbiant, vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reiškia : 1) konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, paskelbimą ir taikymą, 2) konkurso sąlygų keitimą tik įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka, 3) vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (2009-03-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, 2013-09-16 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1577-343/2013).

Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir ieškovės jų vertinimo argumentaciją, šios bylos atveju yra aktuali trečioji skaidrumo principo sudedamoji dalis, - ginčo situacijoje spręstina, ar skaidrumo principas, kaip yra įsitikinusi ieškovė, buvo pažeistas neužtikrinant sprendimų priėmimo pagal deklaruotas konkurso sąlygas bei nevienodai traktuojant pretendentus. Teismo vertinimu, tiek konkurso organizavimo ir vykdymo metu kolegialiai surašyti ir pasirašyti oficialūs rašytiniai įrodymai, tiek teismo posėdyje ištirtas konkurso vykdymo metu padarytas garso įrašas rodo, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindo konstatuoti, kad pretendentai buvo traktuojami, vertinami nevienodai nėra, - iš konkurso protokolo (b. l. 61, 1 tome) akivaizdu, kas teismo vertinimu yra labai svarbu, jog komisijos nariai abiejuose konkurso etapuose (tiek veiklos programų pristatyme, tiek atsakinėjant į klausimus) geriausiai įvertino vieną ir tą patį pretendentą (L. B.), komisijos narių vertinimai šiam pretendentui buvo iš esmės vienodi, antrame etape tesiskyrė per 1 balą. Gana vienodai pirmame konkurso etape buvo įvertinta kaip pretendentė ir pati ieškovė (įvertinimai svyravo taip pat tik per 1 balą), tie patys jos vertinimu, šališki A. B. ir D. G. jai skyrė aukščiausią įvertinimą (po 10 balų). Antrame konkurso etape komisijos narių vertinimai ieškovei išsiskyrė labiau (per 1-4 balus), tačiau atsižvelgiant į didelę vertinimo balų skalę (1-10 balų) tai nėra didelis skirtumas ir juolab neduoda pagrindo spręsti, kad mažesnius balus skyrę A. B. ir A. S. buvo neobjektyvūs, neteisingi, vertino pretendentus nevienodai, ne pagal tuos pačius kriterijus ir pan. (pirmame etape jie ieškovę įvertino atitinkamai 10 ir 9 balais). Teismui sulyginus komisijos narių vertinimus su garso įraše užfiksuotais visų pretendentų programų pristatymais ir jų atsakymais į klausimus, įsitikinta, kad konkursą laimėjusio L. B. atsakymai į komisijos narių klausimus 2-oje konkurso dalyje, lyginant su ieškovės, buvo išsamesni, teisingesni, atsakyta į juos visus, todėl komisijos nariai pagrįstai palankiau (aukštesniais balais) įvertino būtent šio pretendento (L. B.) atsakinėjimą, o ne ieškovės ar R. B., juolab, kad ir pati ieškovė teisme pripažino, jog labai jaudinosi, kai ko nežinojo, neatsakė, o pateikti jos atsakymai nebuvo labai geri, - savo pasirodymą konkurse vertino neigiamai (b. l. 109, - 2 pusė, 1 tome). Esamas konkurso kriterijų reglamentavimas, komisijos nariams suteikia laisvę savo nuožiūra spręsti dėl įstatyme ir nuostatuose nurodytų kriterijų turinio (ką kuris reiškia ir savyje apima), objektyvių duomenų pagrindu susidaryta subjektyvi nuomonė leidžia komisijos nariams priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl pretendentų ir skiriant įvertinimą jiems balais objektyviai išreikšti savo požiūrį dėl jų kiekvieno tinkamumo konkursinėms įstaigos vadovo pareigoms užimti.

Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog vien faktas, kad asmuo (šiuo atveju ieškovė) nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad yra vienoks ar kitoks konkurso organizavimo reikalavimų pažeidimo faktas, kad pretendentas neteko dėl to galimybės konkursą laimėti ir visa tai sieja tiesioginis priežastinis ryšys, - bet kokiu atveju turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas (2006-11-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006 (S), 2013-09-16 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1577-343/2013). Šios bylos atveju, teismo vertinimu, yra nustatytas ne konkrečių ieškovės subjektyvių teisių pažeidimas, o faktai, kad turėjo neesminių formalaus pobūdžio trūkumų ginčo konkurso nuostatų paskelbimas, kad konkurso komisijoje dirbo tos pačios savivaldybės administracijos darbuotojai, kurios (savivaldybės) tarybos nariu ir jos sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju buvo pretendentas, pripažintas konkurso laimėtoju L. B., bei kad ieškovė nelaimėjo ginčo konkurso. Susiklosčiusioje situacijoje aktualu pažymėti, kad tik vienas iš penkių pretendentų vertinimo komisijos narių (D. G.) pripažino ieškovę laimėjusia pagal visus vertinimo kriterijus, tačiau ir tai tik vieno vertinamojo balo skirtumu (ši komisijos narė ieškovei per abu konkurso etapus skyrė 19 balų, L. B. – 18 balų), todėl panaikinant konkurso rezultatus būtų akivaizdžiai pažeistos jį laimėjusio asmens L. B. teisės (CK 1.138 str.), - konkurso teisėtumas, jo rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į subjektyvių teisių apsaugos principą (2006-11-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006(S).

Apibendrinant teismas sprendžia, jog ieškinys ir šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nei abi atsakovės, nei jų pusėje bylos procese dalyvavęs trečiasis asmuo prašymų priteisti jiems iš ieškovės, kurios ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl dėl tokių paskirstymo teismo nesprendžiama (CPK 93 str. 1 d.).

Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 19,06 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pareiga jas atlyginti tenka nuo jų mokėjimo neatleistai ieškovei, kurios ieškinys šiuo sprendimu yra atmetamas (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), devyniolika litų 6 ct. (19,06 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama, – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ABV „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.