- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-49-195/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00107-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- R. Z.
- Kategorijos
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 50 MGL, 1883 eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 d., 65 straipsniu, į bausmę įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. 18.35 val. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 17.20 val. (viena para) ir laikyta R. Z. atlikusiu dalį bausmės – 2 MGL. Neatliktos bausmės dalis sudaro 48 MGL,1807,68 dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent: jis, nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 16 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. vasario 5 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, suprasdamas savo kaip vadovo atsakomybę ir pareigas, pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio nuostatą, numatančią, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą ir išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą bei jos išsaugojimą, privalėjo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir užtikrinti, kad ji būtų išsaugota, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 4 straipsnio nuostatas, kadangi netvarkė 2012 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų ir nuosavybės buhalterinės apskaitos ir nesudarė bei registro tvarkytojui nepateikė 2012 m. finansinių ataskaitų dėl to jos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi 2012 m. ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų eurais, JAV doleriais ir Lenkijos zlotais duomenys neperskaičiuoti litais; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi netvarkė 2012 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų ir nuosavybės buhalterinės apskaitos tai į ją ir neįtraukė visų ūkinių operacijų, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nedarė dvejybinio įrašo; 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi netvarkė 2012 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų ir nuosavybės buhalterinės apskaitos; 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kadangi ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais, kadangi jų nėra tarp tyrimui atlikti pateiktų dokumentų: 1000 Lt išmokėtų R. Z. pagal 2011 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11-1101 Kredito unijos pajaus įsigijimą pagrindžiančio dokumento; 21 000 Lt priimto iš R. Z. pagal 2011 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) be numerio įrašyto kasos knygoje; 1 000 Lt priimto 2012 m. liepos 2 d. iš A. L. UAB pagal nenurodytą KPO įrašyto kasos knygoje; 756 226,07 Lt, 32 593,46 eurų, 148 144,00 JAV dolerių ir 1 037 175,69 Lenkijos zlotų iš sąskaitų bankuose išduotų grynaisiais, pervestų į sąskaitas ir išimtų bankomatuose (tyrimas 4-uoju klausimu (3 ir 4 priedai) priėmimą į kasą pagrindžiančių Kasos pajamų orderių ir jų duomenys neužregistruoti apskaitos registruose; 2012 m. ūkinės operacijos neįtrauktos į apskaitą bei jų duomenys neužregistruoti apskaitos registruose, išskyrus Kasą nuo 2011 m. spalio 2 d. iki 2012 m. liepos 16 d.; 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kadangi kasos operacijas pagrindžiančiuose apskaitos dokumentuose nėra privalomų ir papildomai nustatytų privalomų rekvizitų; 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi tarp tyrimui atlikti pateiktų bendrovės dokumentų nėra jos vadovo patvirtinto asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo ir jų parašų pavyzdžių; 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, kadangi 2012 m. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys pagal apskaitos dokumentus jokia tvarka, išskyrus Kasą nuo 2011 m. spalio 2 d. iki 2012 m. liepos 16 d., neregistruoti pagal bendrovės poreikius pasirinktuose apskaitos registruose. Pinigų priėmimo į kasą kasos operacijos neįrašytos kasos knygose ir jų duomenys neužregistruoti kituose apskaitos registruose: 756 226,07 Lt, 32 593,46 eurų, 148 144 JAV dolerių ir 1 037 175,69 Lenkijos zlotų iš sąskaitų bankuose išduotų grynaisiais, pervestų į sąskaitas ir išimtų bankomatuose (tyrimas 4-uoju klausimu (3 ir 4 priedai); 20 000 Lt 2012 m. kovo 6 d. priimtų iš P.T. pagal KPO kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. 0024/2012-06; 1 040 Lt 2012 m. kovo 30 d. priimtų iš D. J. pagal (duomenys neskelbtini) Nr. 2012/0330; 42 150 Lt priimtų 2012 m. rugpjūčio 10 d. pagal (duomenys neskelbtini) Nr. 31 iš nenurodyto asmens, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra kasos knygos bei dokumentų litais nuo 2012 m. liepos 17 d. iki gruodžio 31 d.
Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė Kasos Taisyklių: 3, 16 ir 17 punktų reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti iš sąskaitų bankuose išimtų ar pervestų ir apskaitos dokumentais nepagrįstų bei apskaitos dokumentais pagrįstų, bet kasos knygose neįrašytų grynųjų pinigų apyvartos ir likučio kasoje, t.y. bendrovės tiriamojo laikotarpio trumpalaikio turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi iki 2012 liepos 16 d. atliktų kasos operacijų: nepagrindė Kasos pajamų orderiais:
21 000 Lt priimto iš R. Z. pagal 2011 m. gruodžio 13 d. pagal (duomenys neskelbtini) be numerio įrašyto kasos knygoje;
1 000 Lt priimto 2012 m. liepos 2 d. iš A. L. UAB pagal nenurodytą (duomenys neskelbtini) įrašyto kasos knygoje;
756 226,07 Lt; 32 593,46 eurų; 148 144,00 JAV dolerių ir 1 037 175,69 Lenkijos zlotų iš sąskaitų bankuose išduotų grynaisiais, pervestų į sąskaitas ir išimtų bankomatuose (tyrimas 4-uoju klausimu (3 ir 4 priedai), kadangi tarp tirti pateiktų dokumentų nėra šių sumų priėmimą į kasą pagrindžiančių Kasos pajamų orderių litais, eurais, JAV doleriais ir Lenkijos zlotais ir šios kasos operacijos neįrašytos kasos knygose, kuriose neįrašė ir Kasos pajamų orderiais pagrįstų:
20 000 Lt 2012 m. kovo 6 d. priimtų iš P. T. pagal (duomenys neskelbtini) kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini);
1 040 Lt 2012 m. kovo 30 d. priimtų iš D. J. pagal (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini);
42 150 Lt priimtų 2012 m. rugpjūčio 10 d. pagal (duomenys neskelbtini) Nr.31 iš nenurodyto asmens, kadangi tarp tirti pateiktų dokumentų nėra kasos knygos bei dokumentų litais nuo 2012 m. liepos 17 d. iki gruodžio 31 d; 5 punkto reikalavimų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti trumpalaikio turto, t. y. pinigų likučio kasoje, nes kasos operacijas pagrindžiančiuose apskaitos dokumentuose nėra privalomų ir papildomai nustatytų privalomų rekvizitų: pinigus įnešusio asmens vardo, pavardės ir parašo 2012 m. rugpjūčio 10 d. Kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr.31 pagal kurį 42 150 Lt priimti iš nenurodyto asmens, dėl to atliekant tyrimą nėra galimybės nustatyti ar pinigai įnešti ir pinigus įnešančio asmens; pinigų gavėjų G. Z. ir K. B. parašų 2012 m. birželio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 12 ATL 06, dėl to atliekant tyrimą nėra galimybės nustatyti ar gavo atlyginimą G. Z. 170 Lt ir K. B. 80,57 Lt.
Tai pat Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 ir 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų 89 punkto nuostatas, kadangi nepateikė 2012 metų finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Valstybės įmonės Registrų centrui; inventorizacijos taisyklių 3, 8 ir 51 punktų nuostatas, kadangi 2011 m. ir 2012 m. visas turtas ir įsipareigojimai neinventorizuoti ir nepagrįsti inventorizavimo duomenimis, nes tarp tyrimui atlikti pateiktų dokumentų nėra 2011 m. ir 2012 m. turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenų, kadangi nėra inventorizavimo aprašų dėl to už 2012 metus negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
2. R. Z. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, kad dėl neatsargumo iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. 1 d. iki 2012 m. liepos mėn. 01 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasoje ir sąskaitose bankuose buvo padarytos nepagrįstos ir neskirtos bendrovės veiklai vykdyti išlaidos: 756 226,07 Lt (219 018,21 eurų); 32 593,46 eurų; 148 144 JAV dolerių (120697,37 eurų) ir 1 037 175,69 Lenkijos zlotų (251 946,46 eurų), tame tarpe: 185 300 Lt (53 666,59 eurų) išlaidos iš kasos; 570 926,07 Lt (165 351,62 eurų), 2 629,46 EUR, 39 400 JAV dolerių (32 100,37 eurų) ir 1 000 Lenkijos zlotų (242,92 eurų) išlaidos iš AB „Swedbank“, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais, eurais, JAV doleriais bei Lenkijos zlotais ir AS „UniCredit Bank“, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais, eurais ir JAV doleriais; 1 036 175,69 (251 703,54 eurų) Lenkijos zlotų, 29 964 EUR ir 108 744 JAV dolerių (88 597,01 eurų) išlaidos iš Raiffeisen Bank Polska S.A. esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Lenkijos zlotais, Nr. (duomenys neskelbtini) eurais bei Nr. (duomenys neskelbtini) JAV doleriais ir „Bank Pekao S.A.“, esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, Nr. (duomenys neskelbtini) JAV doleriais, Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkijos zlotais, t. y. tokiu būdu dėl neatsargumo išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtą – 624255,50 eurų.
3. R. Z. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad apgaule kito naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, tyčia, apgaule kito naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas D.P., pageidavusio įsigyti automobilį TOYOTA LAND CRUISER, pasitikėjimu, 2012 m. sausio 24 d. veikiant UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vardu su sudarė 70 500 JAV dolerių (54 649,34 eurų) vertės automobilio TOYOTA LAND (duomenys neskelbtini) GX-R 4500 cc Diesel NEW 2012 sidabrinės spalvos, tamsiai pilkos salono spalvos, naujo, nenaudoto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 0002/01-24, kurios pagrindu ir sutinkamai su sutarties 3.4. punktu ir 6.1.1. punktu nuostatomis įsipareigojo avansu sumokėti 30 procentų sandorio sumą – 21 150 JAV dolerių (16394,80 eurų), o jis įsipareigojo pristatyti automobilį 8-14 savaičių laikotarpiu nuo avanso sumokėjimo dienos, 2012 m. sausio 27 d. D. P. atlikus avanso apmokėjimą, pervedus pinigus – 21 150 JAV dolerių (16394,80 eurų) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“ banke, automobilio nepristatė, o nepristatęs automobilio ir piktnaudžiaudamas D. P. pasitikėjimu vis žadėjo pinigus grąžinti bei 2012 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu nusiuntė 2012 m. gegužės 17 d. AB „SWEDBANK“ banko netikrą tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 2012/29 kopiją 211 500 JAV dolerių sumai, tariamai patvirtinančią pinigų grąžinimą, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo 21 150 JAV dolerių (16394,80 eurų) svetimą, D. P. priklausantį didelės vertės turtą, tuo padarydamas jam 21 150 JAV dolerių (16394,80 eurų) turtinę žalą.
4. R. Z. nuteistas už tai, kad jis suklastojo netikrą dokumentą, t. y. jį pagamino ir jį panaudojo, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 30 d., įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SWEDBANK“ banke, į D. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 211 500 JAV dolerių, surašė tikrovės neatitinkantį 2012 m. gegužės 17 d. AB „SWEDBANK“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.2012/29, nors nebuvo išduotas AB „SWEDBANK“ banko pavedimas ir realiai pinigai nebuvo išsiųsti D. P., kurį panaudojo 2012 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu nusiunčiant D. P., t. y. šiais savo veiksmais R.Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistojo R. Z. gynėjas advokatas R. S. (toliau – Advokatas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį dalyje, kuria R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje panaikinti, nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba alternatyviai prašo atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla jo atžvilgiu nutraukti.
6. Advokatas apeliaciniame skunde remdamasis dokumento sąvokos reikšme, BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties konstrukcija bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymi, jog jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu.
7. Savo skunde Advokatas nurodo, kad mūsų nagrinėjamu atveju R. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis įrašė melagingus duomenis į 2012 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.2012/29, kad realių pinigų D. P. neišsiuntė, ir kurį panaudojo 2012 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu nusiunčiant D. P. Advokato nuomone, apylinkės teismo aptartas netikras dokumentas 2012 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimas Nr.2012/29, negali būti laikomas teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, kadangi nesukėlė jokių teisinių padarinių nukentėjusiajam D. P., jo teisių pažeidimo neatsirado.
8. Advokato įsitikinimu, ankščiau paminėtas netikras dokumentas neatitinka dokumento požymių, be to, šis netikras dokumentas nebuvo pagrindu AB „Swedbank“ bankui išmokėti, o D. P. gauti 211 500 eurų sumą, jis neturėjo jokios įtakos teisiniams santykiams tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. P. Nurodo, kad pažiūrėjus į šį dokumentą akivaizdu, kad tai kopijavimo aparatu pagaminta kopija, o ne originalas, todėl aptariama nepatvirtinta, netikra kopija, neatitinka netikro dokumento požymių.
9. Advokato nuomone, net ir pripažinus, kad nuteistasis R. Z. atliko nurodytus kopijos suklastojimo veiksmus, tai neturėjo įtakos teisiniams santykiams, šiuo atveju jo veika neatitinka nusikalstamos veikos sudėties, kadangi nėra vieno iš būtino jos požymių - ne dokumento turinys ar jo forma, o šių dalykų reikšmė teisinių santykių dalyvių teisėms ir pareigoms suteikia pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti.
10. Advokatas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino dokumento suklastojimo aplinkybes, vadovavosi prielaidomis dėl ko nepagrįstai nustatė, kad dėl dokumento suklastojimo nurodytus veiksmus atliko nuteistasis R. Z. Pažymi, jog kaltinimui prieštaraujantys įrodymai byloje nebuvo paneigti kitais, skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodyta, kodėl į juos nėra atsižvelgiama. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismo nuosprendis nemotyvuotas, juo neišsamiai, vienpusiai bei neteisingai įvertinti nuteistojo R. Z. veiksmai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Advokato manymu, skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalį, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, laiko, kad apylinkės teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
11. Advokatas pažymi, jog R. Z. buvo nuteistas už tai, kad jis suklastojo netikrą dokumentą – 2012 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. 2012/29, tai yra jį pagamino ir jį nusiuntė nukentėjusiajam D. P. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį motyvuoja tuo, kad tokios aplinkybės nustatytos remiantis paties nuteistojo R. Z. parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, o taip pat nukentėjusiojo D. P. 2012 m. liepos 27 d. apklausos parodymais.
12. Advokato teigimu, vertinant įrodymų patikimumą, kai faktinių duomenų šaltinis yra žmogus, svarbu įvertinti jo individualias savybes, nuo kurių priklauso asmens sugebėjimas ne tik teisingai suvokti, bet ir perduoti informaciją, taip pat, ar nėra objektyvių ir subjektyvių veiksnių, trukdančių jam tai padaryti (suinteresuotumas ir pan.). Pažymi, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai vertino nuteistojo R. Z. parodymų kontekstą, neatsižvelgė į kitus bylos duomenis, gynėjo nurodytų argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų visumos, jų netikrino su teismo vertintais įrodymais, dėl ko netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų – pažeidė BPK 20 straipsnio 1,3,4.5 dalių, 44 straipsnio 5-7 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, rungimosi principą, teisę į gynybą bei sąžiningą procesą.
13. Advokato manymu, šiuo atveju apskritai nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų R. Z. ir nukentėjusiojo D. P. parodymus. Nurodo, kad byloje t.10., (b.l.192-200) esantis R. Z. kompiuterio apžiūros aktas patvirtina, kad nusikalstamai veikai tirti nerasti kokie nors reikšmingi duomenys. Tai reiškia, kad apylinkės teismo motyvuose aptariami nuteistojo R. Z. ir nukentėjusiojo D. P. parodymai yra nepagrįsti kitais įrodymais, kadangi byloje nebuvo surinkti duomenys apie tai, kad aptariamas 2012 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimas Nr. 2012/29 buvo pagamintas nuteistojo R. Z., tačiau pirmosios instancijos teismo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Advokato įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kad 2012 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu R. Z. ankščiau nurodytą AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą nusiuntė D. P.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. buvo prašoma pateikti elektroninio pašto susirašinėjimo išrašus, apie kuriuos nurodė pats nukentėjusysis, tačiau jie pateikti nebuvo.
14. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. Z. ir D. P. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nesivadovavo in dubio pro reo principu, nepašalino visų abejonių dėl nuteistojo kaltės, kurie nebuvo patikrinti ar patvirtinti atliekant kitus BPK nurodytus procesinius veiksmus.
15. Advokatas vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad neapklausus kaltinimo liudytojų paprastai yra konstatuojami Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto bei BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies pažeidimai, tai yra nustatomi rungimosi principo pažeidimai ir pažeidžiama kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytojus. Pažymi, kad į bylą nesurinkus duomenų apie vykusį tikrąjį elektroninį susirašinėjimą - jo tikrąjį turinį, gautos informacijos nepatikrinus BPK nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje neapklausus nukentėjusiojo D. P., kurio parodymais pirmosios instancijos teismas lemiamai pagrindė skundžiamą nuosprendį nuteistojo R. Z. atžvilgiu, buvo pažeisti ir BPK 7 straipsnis ir 44 straipsnio 7 dalis.
16. Advokato įsitikinimu, atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 str. 1 d. 1 p.). BPK įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai teismo baigiamojo akto motyvavimui ir jo pagrindimui: BPK 301 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismo nuosprendį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, BPK 301 straipsnio 2 dalis draudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais.
17. Advokato teigimu, R. Z. veikoje nebuvo pagrindinio subjektyvaus nusikaltimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Nurodo, kad nuteistasis nuo pat pirmosios apklausos davė nuoseklius parodymus. Pastarasis parodė, kad jis buvo suformavęs tarptautinį mokėjimo pavedimą, jį įkėlė į sistemą, įkėlęs į sistemą jo kopiją 2012 m. gegužės 30 d. išsiuntė el. paštu D. P. Atkreipia teismo dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Z. buvo apklausiamas po ilgo laiko tarpo, ikiteisminio tyrimo metu tarptautinio mokėjimo pavedimo turinys, kurį vertina teismas, nebuvo analizuojamas, kas reiškia, kad R. Z. tyčia (veiksmai) buvo nukreipti ne padirbti dokumentą, o sugrąžinti D. P. sumokėtą avansą. Kartu tai nepaneigia iškeltų abejonių, kad ši mokėjimo pavedimo kopija D. P. galėjo būti ir sąmoningai suklastota ir pateikta į bylą, nes jis šioje byloje yra suinteresuotas asmuo – D. P. pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl ko jis turi materialinį teisinį interesą bylos baigtimi.
18. Advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad R. Z. aptariamą AB „Swedbank“ banko 2012 m. gegužės 17 d. tarptautinio mokėjimo pavedimo kopiją pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad surašė ne šį, o kitą 2012 m. gegužės 30 d., į bylą banko AB Swedbank pateiktą mokėjimo pavedimą. Nurodytus R. Z. parodymus visiškai patvirtina jau aptartas t.10 b.l.192-200 byloje esantis R. Z. kompiuterio apžiūros aktas, patvirtinantis, kad nusikalstamai veikai tirti nerasti duomenys, kad 2012 m. gegužės 17 d. pavedimą parengė ir 2012 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė R. Z.
19. Advokato nuomone, tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusikaltimas. Jis suvokia, kad daro nusikaltimą ir nori jį padalyti, tai yra siekia nusikalsti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodo, kad R. Z. parengia tarptautinį mokėjimo pavedimą, jam asmeniškai išduotomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis autorizuoja šį tarptautinį mokėjimo pavedimą, išsiunčia el. laišką D. P. Taigi nuteistojo R. Z. tyčia buvo nukreipta į sumokėto avanso grąžinimą, bet ne tam, kad įrašyti melagingus duomenis į AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą ir tokį išsiųsti D. P.
20. Advokato teigimu, R. Z. tyčios kryptingumą patvirtina jo paties duoti parodymai, kuriais jis tvirtino, kad pinigus grąžins, tuo tikslu paruošė (suformavo) AB „Swedbank“ banko internetinėje bankininkystėje pavedimą, kuris turėjo būti įvykdytas, kai įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą įplauks pinigai, o su įmone neatsiskaitė, nes UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu neturėjo pinigų - laukė mokėjimo pavedimų, tai pagrindžiama susirašinėjimu su Lietuvos Respublikos muitinės departamentu (t.10 b.l.117), vėliau nuo 2012 m. liepos 12 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl ir apgauti nieko nenorėjo (t.14 b.l.120-125). Pažymi, jog šie R. Z. parodymai, kuriais taip pat atskleidžiamas kaltės turinys, pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti. Advokato manymu, R. Z. nesiekė suklastoti dokumento ir tokiais suklastotais dokumentais išvengti kokių nors neigiamų pasekmių ar nepagrįstai įgyti teises D. P. sąskaita, todėl nurodo, kad R. Z. veiksmuose nėra tiesioginės kaltės formos.
21. Advokatas vadovaudamasis teismų praktika pažymi, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip mažareikšmė. Todėl net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme, t. y. taikomas ir BK 37 straipsnis. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip praradusį pavojingumą ar mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos pavojingumas išreiškia veikos pavojingumą, tai yra socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikaltimų, nuosprendyje individualizuojama bausmė.
22. Advokato teigimu, apylinkės teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju neatsirado realios turtinio pobūdžio prievolės, kas nepatvirtina ne tik nusikaltimo pavojingumo, bet ir jokios realios žalos, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos D. P. teisės. Šiuo atveju suklastotas dokumentas nėra itin reikšmingas, kadangi jis nesudarė prielaidų nuteistajam išvengti UAB (duomenys neskelbtini) vardu prisiimtų prievolių vykdymo ar įgyti kokios nors naudos D. P. sąskaita. Advokato nuomone, R. Z. veikos pobūdis, apimtis bei žala BK 300 straipsnio 1 dalies norma saugomoms vertybėms yra nereikšminga, t.y. laikantis prielaidos, kad R. Z. atliko kaltinamus veiksmus, padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Teismo posėdžio metu nuteistojo jas gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
V. Apeliacinis skundas tenkinamas.
23. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo advokatas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl R. Z. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti nuteistojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį arba alternatyviai prašo atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla jo atžvilgiu nutraukti.
24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl R. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje yra nepakankamai argumentuoti, todėl laikytina, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino R. Z. veiksmus. Nuteistojo advokato skundo argumentai yra pagrįsti, todėl teisėjų kolegija jiems pritaria.
25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltinimą R. Z. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje grindė sekančiais įrodymais:
25.1. paties nuteistojo R. Z. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duotais parodymais, kad jis pats suformavo 2012 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą internetinėje bankininkystėje, kad pavedimas turėjo būti įvykdytas kai į sąskaitą įplauks pinigai, kurie turėjo būti sąskaitoje kitą dieną. Paruoštą mokėjimo pavedimą jis atspausdino, pasirašė ir patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu. Nuskanavo ir D. P. išsiuntė elektroniniu paštu į jo nurodytą elektroninį paštą. Pinigai kitą dieną į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą neįplaukė ir pavedimas neįvyko (t.14, b.l.120-125; t.19, b.l.134-140). 2016 m. kovo 24 d. papildomos apklausos metu R. Z. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. pavedime dėl avanso grąžinimo nurodyta 211 500 suma, buvo nurodyta dėl apsirikimo klaidos. Taip pat paaiškino, jog dėl šios klaidos į banką nesikreipė, kadangi turėjusių būti piniginių įplaukų į sąskaitą neįvyko, todėl galimai pavedimas automatiškai anuliavosi (t.14, b.l.151-152);
25.2. Nukentėjusiojo D. P. pareiškimu, kad R. Z. jam atsiuntė banko pavedimo kopiją su jo (D. P.) banko rekvizitais, tačiau buvo nurodyta kita suma – 211 500 JAV dolerių (t.6, b.l.82-83). 2012 m. liepos 27 d. ikiteisminio tyrimo metu D. P. apklausoje duotais parodymais, kad 2012 m. gegužės 30 d. R. Z. jam atsiuntė nuskanuotą 2012 m. gegužės 17 d. tarptautinį mokėjimo pavedimą bei nurodė, kad pinigai per keletą dienų bus pervesti. Nurodė pastebėjęs neteisingai nurodytą pinigų sumą (t.6, b.l.124-125);
25.3. 2018 m. rugpjūčio 24 d. AB „Swedbank“ rašte Nr. SR/12-33688 nurodytais duomenimis apie R. Z. 2012 m. gegužės 17 d. atlikto tarptautinio mokėjimo pavedimą, kad informacijos apie ankščiau paminėtą operaciją AB „Swedbank“ nėra (t.6, b.l.122-123);
25.4. Byloje esančia AB Swedbank tarptautinio mokėjimo pavedimo kopija, kurioje nurodyta, kad mokėjimo pavedimo Nr. 2012/29, data ir laikas: 2012 gegužės 17 d. 14 val. 30 min., valiutos kodas: USD, suma: 211 500, Mokėtojas - UAB (duomenys neskelbtini), Mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Gavėjas - (duomenys neskelbtini), Gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Gavėjo banko pavadinimas ir adresas: (duomenys neskelbtini) SI 1000 LJUBLIJANA. Pavedimas patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, ant kurio ranka rašyta data – 2012 m. gegužės 17 d., „R. Z.“ bei parašas (t.6, b.l.120; t.14, b.l.126);
25.5. Byloje esančiu AB Swedbank raštu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo 2 608,42 litų suma ir tą dieną sąskaitoje nebuvo įskaityta jokių lėšų, taip pat nustatyta, jog 2012 m. gegužės 17 d. tarptautinis mokėjimo pavedimas nebuvo banko sąskaitoje įmonės atstovų pateiktas. Nurodyta, kad R. Z. suformavo „Swedbank“ interneto banku verslui paslauga 2012 m. gegužės 30 d. 09:34:05 val. tarptautinį mokėjimo pavedimą sąskaitoje 21 150 USD sumai. Pavedimas buvo vykdomas iki 2012 m. gegužės 30 d. dienos pabaigos, jis nebuvo įvykdytas ir anuliuotas dėl nepakankamo lėšų likučio sąskaitoje 2012 m. gegužės 31 d. 00:00:11 val. (t.19, b.l.165-166);
25.6. Liudytojos AB Swedbank darbuotojos R. I. parodymais, kad atliekant tarptautinį mokėjimo pavedimą internetu galima įkelti tokį mokėjimo pavedimą susietą su būsima diena, ar ateinančiomis keliomis dienomis, tačiau susieti su į sąskaitą įplaukiančiomis lėšomis galimybės nėra ir pan. (t. 19, b.l.154-158).
26. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Siekiant pritaikyti baudžiamąjį įstatymą asmens veiksmams būtina nustatyti nusikaltimo sudėties požymius. Būtina nustatyti, kokius veiksmus asmuo atliko ir juos įvertinti.
27. Šioje byloje esančiame kaltinime, taip pat ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nurodyta, kad R. Z. nuteistas už tai, kad jis suklastojo netikrą dokumentą, t.y. jį pagamino ir jį panaudojo, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 30 d., įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SWEDBANK“ banke, į D. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 211 500 JAV dolerių, surašė tikrovės neatitinkantį 2012 m. gegužės 17 d. AB „SWEDBANK“ banko tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.2012/29, nors nebuvo išduotas AB „SWEDBANK“ banko pavedimas ir realiai pinigai nebuvo išsiųsti D. P., kurį panaudojo 2012 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu nusiunčiant D. P.
28. Analizuojant R. Z. inkriminuojamos veikos subjektyviąją pusę ir jo kaltės formą, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad R. Z. veikos objektyvieji požymiai sudaro neabejotiną pagrindą teigti, kad šį nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją dokumento turinyje ir norėjo taip veikti. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą yra to dokumento klastojimas. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau neteisingai jas įvertino ir padarė neteisingas išvadas.
29. Teisėjų kolegija nepalaiko pirmosios instancijos teismo argumentų dėl R. Z. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.
30. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų R. Z. savo duotų parodymų viso proceso metu nekeitė, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, paaiškino, kad nieko apgauti neketino ir banko pavedimo neklastojo. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. pavedimą jis buvo suformavęs AB „Swedbank“ banko internetinėje bankininkystėje, pavedimas turėjo būti įvykdytas kai į sąskaitą įplauks pinigai, kurie turėjo būti sąskaitoje kitą dieną. Paruoštą mokėjimo pavedimą jis atspausdino, pasirašė ir patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu. Nuskanavo ir D. P. išsiuntė elektroniniu paštu į D. P. nurodytą elektroninį paštą. Tačiau nustatyta, kad pavedimas bankui nebuvo pateiktas ir pavedimas neįvyko, tuo labiau, kad Z. bendrovės sąskaitoje ir nebuvo reikiamos sumos, todėl ir pateiktas pavedimas nebūtų įvykdytas. Todėl toks dokumentas kuris buvo tik suformuotas kaip pavedimo projektas ir nebuvo pateiktas bankui vykdymui neturėjo jokios įtakos esantiems teisiniams santykiams tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. P. Šį faktą patvirtina skundžiamame nuosprendyje nurodytas 2018 m. rugpjūčio 24 d. AB „Swedbank“ raštas Nr. SR/12-33688, kuriame nurodyta, kad jokių duomenų apie R. Z. 2012 m. gegužės 17 d. atlikto tarptautinio mokėjimo pavedimo operaciją AB „Swedbank“ nėra (t.6, b.l.122-123). Taigi byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ankščiau paminėtas pavedimas iš viso bankui būtų pateiktas. Tas faktas, kad pavedimo kopiją R. Z. išsiuntė D. P. negali būti laikomas teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, kadangi nesukėlė jokių teisinių padarinių nukentėjusiajam D. P., iš esmės jo teisių pažeidimo neatsirado.
31. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad R. Z. asmuo turintis aukštąjį išsilavinimą, ne vienerius metus dirbantis vadovaujamą darbą, turintis prieigą prie elektroninės bankininkystės ir patirties ja naudojantis 2012 m. gegužės 17 d. tarptautinio mokėjimo pavedime nurodė neteisingą pinigų sumą – 211 500 JAV dolerių, nors jam neabejotinai buvo žinoma pinigų suma, reikalinga sugrąžinti D. P.. Taip pat 2012 m. gegužės 30 d. pavedime R. Z. nurodė neteisingą sąskaitos numerį, į kurį turėtų būti pervesti pinigai. Šios teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. Z. 2012 m. gegužės 17 d. banko pavedimą suformavo tyčia ir negalėjo suklysti dėl neatidumo, o tokie pastarojo veiksmai paneigia, jo versiją, kad jis būtent šį pavedimą buvo suformavęs ir pateikęs vykdymui, kol įplauks lėšos į sąskaitą ir kad tas pavedimas buvo vykdomas. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 24 d. papildomos apklausos R. Z. parodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. pavedime dėl avanso grąžinimo nurodyta 211 500 suma, buvo nurodyta dėl apsirikimo klaidos. Taip pat paaiškino, jog dėl šios klaidos į banką nesikreipė, kadangi turėjusių būti piniginių įplaukų į sąskaitą neįvyko, todėl pavedimas automatiškai anuliavosi (t.14, b.l.151-152).
32. Byloje esantis AB Swedbank raštas, kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo 2 608,42 litų suma ir tą dieną sąskaitoje nebuvo įskaityta jokių lėšų. Taip pat nurodyta, kad R. Z. suformavo „Swedbank“ interneto banku verslui paslauga 2012 m. gegužės 30 d. tarptautinį mokėjimo pavedimą sąskaitoje 21 150 USD sumai. Pavedimas buvo vykdomas iki 2012 m. gegužės 30 d. dienos pabaigos, jis nebuvo įvykdytas ir anuliuotas dėl nepakankamo lėšų likučio sąskaitoje 2012 m. gegužės 31 d. (t.19, b.l.165-166). Šie duomenys iš esmės neprieštarauja R. Z. apklausos metu nurodytoms aplinkybėms, kad jis suformavo pavedimą bankui 2012 m. gegužės 17 d. tikėdamasis, jog į sąskaitą įkris pinigais ir jis galės atsiskaityti su D. P., byloje nepaneigta ir jo pateikta informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje tuo metu nebuvo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su D. P.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą negalėjo būti pervesti pinigai iš kitų įmonių. Taigi šie nustatyti duomenys leidžia pagrįstai abejoti dėl apylinkės teismo padarytos išvados ir konstatuotos tyčinės R. Z. kaltės. R. Z. tyčios kryptingumą patvirtina ankščiau aptarti jo duoti parodymai, kuriais jis tvirtino, kad pinigus grąžins, tuo tikslu suformavo AB „Swedbank“ banko internetinėje bankininkystėje pavedimą, kuris turėjo būti įvykdytas, kai įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą įplauks pinigai, o su įmone neatsiskaitė, nes bendrovė tuo metu neturėjo pinigų - laukė mokėjimo pavedimų, tai pagrindžiama susirašinėjimu su Lietuvos Respublikos muitinės departamentu (t.10, b.l.117).
33. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo laikyti, kad nuteistojo suformuotas bankinis pavedimas, kuris bankui nebuvo pateiktas, gali būti laikomas dokumentu, kadangi pastarasis neatitinka dokumento požymių. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta dokumento sąvoka – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ar laikmenos (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, Valstybės žinios, 2004, Nr.57-1982). Teismų praktikoje dokumentą apibūdinantis požymis, tai pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti juridinį faktą. Taigi netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-175-303/2015).
34. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Svarbu ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K–608/2010, 2K–426/2010, 2K–559/2011).
35. Remiantis šiais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. Z. inkriminuotas netikro dokumento suklastojimas yra formalus, nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlė sutarties šalims teisiškai reikšmingų padarinių, kad būtų galima tokius veiksmus laikyti nusikalstamais, todėl toks netikro dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl R. Z. dėl kaltinimo, suklastojus netikrą dokumentą ir jį panaudojus, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas. Tenkinant apeliacinį skundą iš esmės, išsamiau dėl visų jame nurodytų argumentų nebus pasisakoma.
36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo R. Z. gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį dalyje dėl R. Z. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.