Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų;

7) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 2019 m. spalio 11 d. bausmę atlikęs;

9) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nusprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausme;

10) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi 9 dalimi, bausmė, paskirta 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu subendrinta su 2020 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto, bausmę atlikęs;

11) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis nėra įsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus tarpusavio konfliktui su G. V., išstūmė jį iš sofos ant grindų ir gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, padarydamas trauminę kraujo išlają po kietųjų galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairėje alkūnėje ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo G. V., nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Be to, A. L. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.20 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. V. priklausantį televizorių „Grunding“ , kurio vertė 150 eurų ir nešiojamą kompiuterį „Acer“, kurio vertė 200 eurų, iš viso pagrobė nukentėjusiajam G. V. priklausančio turto už 350 eurų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie porą metų gyvena su A. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, priklauso jos mamai. Kadangi A. L. yra jos sugyventinis, nori pasinaudoti teise prieš jį neduoti parodymų, tačiau patvirtina, kad šių metų vasarą, nakties metu, A. L. į namus sugrįžo su vienu balto rėmo televizoriumi ir vienu mažu kompiuteriu (1 t., b.l. 122-124).

2021 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1456/2021(04) konstatuota, kad G. V. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietųjų galvos smegenų dangalu abejose pusėse, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairėje alkūnėje. G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 68-69).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, tai yra tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015, 2K-517-303/2015). BK 178 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą taikytina nenustačius šios veikos kvalifikuojančių ar privilegijuojančių požymių.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo A. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 168-171, 187-190), parodymų patikrinimo vietoje davimo metu ( 3 t., b.l. 5-16), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų – S. V., T. B., V. P., A. L., R. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų ir objektų apžiūros protokolai, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1456/2021(04) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. L. sužalojo nukentėjusįjį G. V., kai dėl to jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent A. L. 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus tarpusavio konfliktui su G. V., išstūmė jį iš sofos ant grindų ir gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, padarydamas trauminę kraujo išlają po kietųjų galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairėje alkūnėje ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo G. V., nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir jau aptartį įrodymai patvirtina, jog A. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą turtą, tai yra jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.20 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. V. priklausantį televizorių „Grunding“, kurio vertė 150 eurų, ir nešiojamą kompiuterį „Acer“, kurio vertė 200 eurų, iš viso pagrobė nukentėjusiajam G. V. priklausančio turto už 350 eurų sumą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus: vieną - žmogaus sveikatai, o kitą - nuosavybei. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, tačiau byloje nustatytos ir dvi kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis daug kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, tuo pačiu nukreiptas ir į žmogaus sveikatą, kaltinamasis šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. A. L. ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes bei už nusižengimus viešajai tvarkai, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 102-118). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi draugę. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis A. L. yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nedaro ir elgiasi nusikalstamai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį A. L. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, už smurtinę veiką parenkant bausmę, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už turtinį nusikaltimą – mažesnę už sankcijos vidurkį. Kaltinamajam A. L. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į padaryto turtinio nusikaltimo pavojingumą, pobūdį ir pasekmes, parenkant minimalų – tris mėnesius laisvės atėmimo).

Kadangi kaltinamasis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam A. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo laikas) laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios (3 t., b.l. 17, 30-31).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtas teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka.

Nukentėjusysis G. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. L. priteisti 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog buvo sumuštas A. L., dėl kurio veiksmų jam galvoje išsiliejo kraujas ant smegenų, jis negalėjo eiti į darbą du mėnesius ir tris savaites. Be to, dėl šių kaltinamojo veiksmų, jis gulėjo ligoninėje. Po įvykio jam sutriko atmintis. Prašo atlyginti jam padarytą žalą (1 t., b.l. 89). 2021 m. lapkričio 17 d. tyrėjos nutarimu G. V. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 90-91).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką, šiose bylose buvo sprendžiami neturtinės žalos dydžio klausimai bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Nukentėjusysis G. V. savo ieškinyje nurodė, kad buvo sumuštas, jam galvoje išsiliejo kraujas ant smegenų, jis negalėjo eiti į darbą du mėnesius ir tris savaites. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų, jis gulėjo ligoninėje, po įvykio jam sutriko atmintis.

Nustatant nukentėjusiajam G. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo A. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam konstatuoti sužalojimai – trauminė kraujo išlaja po kietųjų galvos smegenų dangalu abejose pusėse, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairėje alkūnėje. G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 68-69). Iš byloje esančio VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo matyti, kad G. V. gydėsi šios įstaigos Neurochirurgijos skyriuje nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (2 t., b.l. 54). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog kaltinamajam ir nukentėjusiajam kartu vartojant alkoholį nukentėjusiojo bute ir įvykus tarpusavio konfliktui, kaltinamasis išstūmė nukentėjusįjį iš sofos ant grindų ir gulinčiam bei negalinčiam pasipriešinti nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo - savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, teigė, kad jis neplanavo sužaloti nukentėjusiojo, jo nusikalstamus veiksmus įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Kaltinamasis A. L. sutiko, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Byloje duomenų, kad būtent dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų G. V. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar dėl patirto sužalojimo būtų esmingai apribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis A. L. šiuo metu yra suimtas, iki sulaikymo nuolatinio darbo nedirbo, nuosavo turto neturi, nuteistojo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, tačiau kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinat kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius nukentėjusios sveikatai, kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 2000 eurų dydžio suma patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi nepasikeitė jos taikymo sąlygos ir pagrindai.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, paliktinos saugoti voke prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. L. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jo kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo) laiką nuo 2021 m. spalio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. L. priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.