Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-606/2022

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28600-2021-4

2022 m. kovo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. (A. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo) laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš A. L. priteista nukentėjusiajam G. V. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus tarpusavio konfliktui su G. V., išstūmė jį iš sofos ant grindų ir gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvą, padarydamas trauminę kraujo išlają po kietųjų galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kairėje alkūnėje, ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo G. V., nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

2. A. L. nuteistas ir už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.20 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. V. priklausantį 150 eurų vertės televizorių „Grunding“ ir 200 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Acer“, iš viso pagrobė nukentėjusiajam G. V. priklausančio turto už 350 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nusikalstamų veikų kvalifikavimo neneigia, prašo jam sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

8. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

10. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius.

11. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. anksčiau teistas net 11 kartų, dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažįsta, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptų į vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę ir žmogaus sveikatą nusikaltimų padarymą. A. L. yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Būdamas teistas jau daug kartų laisvės atėmimo bausmėmis, atlikęs bausmes turėjo visas galimybes pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau jis dėl savo elgesio teigiamų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat. Nustatytos ir aptartos aplinkybės charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir nuolat nusikalsti, neįvertinantį savo elgesio pasekmių bei nelinkusį pasitaisyti.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, o nustatyti šios bausmės rūšies dydžiai, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra mažesni nei BK 138 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai.

14. Šiuo atveju įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgus ne tik į nustatytą nuteistojo vieną atsakomybę lengvinančią, bet ir į jo atsakomybę net dvi sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas, už BK 138 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą ir taip paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažesnis nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis žymiai mažesnis nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis, todėl skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas nustatytų laisvės atėmimo bausmių dydžius mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.