Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-98-519/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-30
Bylos Nr.: 1A-98-519/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26831-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: D. B., M. L.
Civilinis ieškovas: Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis: J. P.
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Mindaugas Jonaitis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-519/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26831-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,gynėjams advokatams Andriui Kazakevičiui, Mindaugui Jonaičiui,nuteistajam D. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024-07-13 iki 2025-01-31.

M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024-07-13 iki 2025-01-31.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. B. ir M. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 154,77 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 77 ct) už nukentėjusiajam J. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, įvykdė plėšimą, t. y. 2024 m. liepos 13 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), reikalavo iš nukentėjusiojo T. G. pinigų, D. B. panaudojus smurtą ir suėmus nukentėjusiajam ranka už kaklo, pareiškus, kad serga psichine liga, bei pagrasinus papjauti nukentėjusįjį, jei šis neduos jam 5 Eur, po ko M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė 10 eurų, tokiu būdu D. B. ir M. L., veikdami bendrai, pagrobė nukentėjusiajam T. G. priklausantį turtą – 10 Eurų.

2. Be to, D. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024 m. liepos 13 d. apie 20.55 val., viešoje vietoje, ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. L. pradėjus šlapintis viešoje vietoje, o nukentėjusiajam J. P. jį sudrausminus, D. B. kitų asmenų akivaizdoje iškoneveikė nukentėjusįjį, įžūliais veiksmais tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. P. metaline skardine į galvos – veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pagriuvo ant žemės ir neteko sąmonės. Po ko D. B. ir M. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną smūgį į tiksliai nenustatytas vietas, ir bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginę kraujosruvą, veido dešinės pusės žaizdas, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimus.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)180 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadarė šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, teigdamas, jog neteisingai buvo įvertintos šios veikos faktinės aplinkybės.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis davė teisingus ir nuoseklius parodymus dėl jam inkriminuojamų veiksmų. Tvirtina, kad jis nukentėjusiojo T. G. nesmaugė ir iš jo nereikalavo pinigų. Teigia, kad paties T. G. parodymai buvo nenuoseklūs. Iš pradžių nukentėjusysis parodė, kad jis (D. B.) jam garsiai išsakė grasinimus, kuriuos turėjo girdėti ir M. L., o vėliau nukentėjusysis nurodė, jog jis grasinimus išsakė į ausį. Apeliantas pažymi, jog visas įvykis vyko autobusų stotyje, kur vaikšto žmonės, apsaugos darbuotojai, yra kameros. Teigia, kad garsiai išsakyti grasinimai būtų atkreipę aplinkinių dėmesį, būtų iškviesta policija. Vaizdo kamerose būtų užfiksuota kaip jis smaugia nukentėjusįjį, o M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšia pinigus, tačiau tokio vaizdo įrašo, pasak apelianto, nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis (D. B.) priėjo prie jo kartu su M. L., o vėliau jau nurodė, jog pašaukė jį (D. B.), tačiau nukentėjusysis nenurodė tokių aplinkybių, kaip tvirtino prokuroras, kad jis apiplėšė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nurodė, kad M. L. ištiesė ranką ir iš jo paėmė pinigus. Apelianto teigimu, jei jis ir būtų grasinęs nukentėjusiajam, tai nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo fizinius duomenis, galėjo priešintis, ir tai būtų užfiksuota vaizdo įrašuose. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis su savimi turėjo telefoną, todėl jei jis būtų grasinęs nukentėjusiajam, jį smaugęs, tai nukentėjusysis galėjo išsikviesti pagalbą. Pažymi, jog tarp nukentėjusiojo ir M. L. buvo kilęs konfliktas, kaip jam dabar yra žinoma, dėl pinigų, o jis norėdamas juos nuraminti, ištiesė į juos rankas. Po to jis susirinko daiktus ir pradėjo eiti, o jam iš paskos pradėjo eiti M. L. ir jį nusekė iki jo vaikystės draugo namų.

3.2. Apeliantas nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, kad jis iškoneveikė J. P., o po to jam sudavė smūgį. Tvirtina, kad jis viso proceso metu nuosekliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su jo atliktais veiksmais. Teigia, kad jis sudrausmino M. L., kuris šlapinosi prie namo. Jis, kaip ir J. P., D. O., nepritarė tokiems M. L. veiksmams. Jam užlipus į laiptų aikštelę, jam neleido toliau įeiti, sakė pasiskambinti savo draugui ir jis tegul įsileidžia. Pradėjo jam priekaištauti dėl M. L. elgesio. Tvirtina, jog jį koneveikti pirmas pradėjo J. P., metė į jį kažkokią skardinę, jam pataikė ir dar aplaistė. Tada įsikišo ir D. O., kuris irgi neleido eiti, tada jis (D. B.) pradėjo leistis žemyn laiptais. Lipant laiptais žemyn, jis prasilenkė su M. L., kaip suprato, M. L. ėjo su jais aiškintis. Girdėjo, kaip M. L. įžeidinėjo. Kažkuriuo metu jis pamatė laiptų aikštelėje stovinčius M. L., D. O. ir J. P., kurio veidas buvo kruvinas. Kadangi visi garsiai keikėsi, jis pradėjo lipti laiptais, norėjo priėjęs juos nuraminti, kaip D. O. jį pamatęs griebė prie laiptų bortelio buvusį stiklainį ir į jį metė, jam sužalojo ausį. Apelianto teigimu, tai, kad jam buvo sužalota ausis, turi būti užfiksuota areštinėje atliekant jo asmens apžiūrą. Taip pat apeliantas nurodo, jog po to, kai į jį metė stiklainį, jam išeinant iš laiptinės, jis sutiko asmenį, kaip dabar žino, jog tai buvo E. B., kuriam pasakė kas atsitiko. Tada jis išėjo, kažkuriuo metu prie jo prisijungė ir M. L..

3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas atmestinai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad teismas neišreikalavo prie (duomenys neskelbtini) namo esančių vaizdo kamerų įrašų, kuriuose būtų užfiksuotos įvykio aplinkybės, iš įvykio vietos nebuvo surinkti visi įkalčiai (nesurinktos stiklainio šukės, skardinės), nepaimtas kraujas, buvęs ant laiptų, ir nepateiktas tyrimui. Taip pat apeliantas teigia, kad viešąją tvarką pažeidė ne tik jis, bet ir konfliktą sukėlę J. P. ir D. O., kurie viešoje vietoje konfliktavo ir keikėsi. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atmestinai vertino byloje surinktus įrodymus, o jį pripažino kaltu vertindamas tik jo teistumus, už kuriuos jis bausmes jau yra atlikęs.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, skirti švelnesnes bausmes. Taip pat prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, teigdamas, kad kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi.

4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jis neplanavo su D. B. įvykdyti jam inkriminuotą nusikaltimą. Su D. B. jis susitiko autobusų stotyje, prie jų priėjo nukentėjusysis T. G., jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tvirtina, kad dėl girtumo jis nelabai prisimena kas įvyko. Pažymi, jog nukentėjusiajam įvykio metu taip pat buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, todėl nukentėjusysis galėjo neadekvačiai įvertinti situaciją. Tvirtina, kad jis negirdėjo, kad D. B. būtų grasinęs nukentėjusiajam, o jis taip pat nukentėjusiajam negrasino. Pripažįsta, kad iš nukentėjusiojo paėmė pinigus, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tvirtina, kad prieš nukentėjusįjį jis jokio smurto nenaudojo, susitarimo su D. B. apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo. Pažymi ir tai, kad nukentėjusiajam padaryta tik 10 Eur žala, jokių sunkių padarinių nukentėjusiajam nebuvo sukelta. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu pats buvo neblaivus, padaryta tik 10 Eur žala, nukentėjusiojo atžvilgiu jis nesmurtavo, jam paskirta per griežta bausmė.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jis turi problemų su sveikata, tai yra su šlapimo pūsle, todėl jis sustojo nusišlapinti. Prie jo prisikabino nukentėjusysis J. P., kilo žodinis konfliktas, o po to jie susigrūmė, kas kam sudavė smūgius, pasakyti negali. Apelianto teigimu, konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis J. P., kuris įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,24 promilių girtumas, su kitais asmenimis. Tvirtina, jog neblaivaus nukentėjusiojo atlikti veiksmai, tai yra jo išsakyti įžeidinėjimai, netinkami rankų gestai, ir buvo konflikto kilimo priežastimi. Teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

5. Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. L. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistųjų D. B. ir M. L. apeliacinius skundus atmesti

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš nuteistojo D. B. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo T. G. parodymais, todėl prašo jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad viešąją tvarką pažeidė ne tik jis, bet ir konfliktą sukėlę J. P. ir D. O.. Iš nuteistojo M. L. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sušvelninti, tvirtina, kad prieš nukentėjusįjį T. G. smurto nenaudojo ir su D. B. nesitarė nukentėjusiojo apiplėšti. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apeliantas tvirtina, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis J. P., kuriam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

7. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. B. ir M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog D. B. ir M. L. bendrais veiksmais įvykdė plėšimą ir pagrobė nukentėjusiajam T. G. priklausantį turtą – 10 Eur bei veikdami bendrai, pažeidė viešąją, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

8. BK 180 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

9. Nuteistasis D. B. apklausiamas teisme savo kaltės dėl plėšimo nukentėjusiojo T. G. atžvilgiu nepripažino, tvirtindamas, kad jis nukentėjusiajam negrasino, jo nesmaugė ir pinigų iš nukentėjusiojo nepaėmė. Tvirtino, kad tarp nukentėjusiojo T. G. ir M. L. kažkas įvyko, bet jis negirdėjo, kas ten buvo. Jis buvo uždėjęs ranką ant T. G. kaklo, bet tai tik draugiška forma, o ne dėl smaugimo. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo T. G. duoti parodymai, kuriuos patvirtina bendrojo pagalbos centro pateikta informacija, policijos kūno kameromis užfiksuotos aplinkybės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Be to, nuteistojo D. B. parodymų iš esmės nepatvirtina ir nuteistasis M. L., kuris nors ir tvirtino, kad negirdėjo, jog D. B. būtų sakęs nukentėjusiajam papjausiu ar panašiai, tačiau pripažino prieš nukentėjusiojo T. G. valią paėmęs iš jo pinigus – 10 Eur.

10. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis T. G. dėl esminių aplinkybių nuosekliai tvirtino, kad D. B. paėmęs jam už kaklo grasino peiliu, o M. L. iš jo piniginės ištraukė pinigus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis nuėjo paimti piniginės, nes D. B. prašė jo 5 eurų. Jis sakė, kad turi 10 eurų, o jis jam sakė „parodyk, jeigu bus 10 eurų, aš jų neimsiu“. Įvyko toks faktas, kad ištraukęs piniginę jis parodė, kad turi 10 eurų, tada M. L. atsistojęs, priėjęs prie jo iš piniginės ištraukė pinigus, o D. B. toliau ieškojo kažko piniginėje. Paėmę pinigus jie sako „pasišalinam“ ir nuėjo. Tada jis palaikydamas atstumą pradėjo juos sekti, kvietė policiją. Šios nukentėjusiojo T. G. nurodytos aplinkybės visiškai atitinka vaizdo įrašų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes (1 t., b. l. 72–101). Iš minėtų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti ant suoliuko kairėje sėdintis nukentėjusysis T. G., viduryje – D. B., o dešinėje pusėje ant suoliuko sėdintis M. L.. Matosi kaip D. B. apsikabina dešine ranka T. G. per nugarą, o kaire ranka kažko ieško maišelyje, ar kuprinėje. Tada T. G. atsistoja, kažko ieško kuprinėje, D. B. ir M. L. žiūri į nukentėjusįjį. Matosi kaip T. G. atsistojęs laiko rankose piniginę, prieina arčiau D. B. ir M. L., jiems rodo piniginės turinį. Matosi kaip M. L. atsistoja ir bando paimti iš M. G. rankų piniginę. T. G. kažką sako D. B. ir M. L.. T. G. dar kartą atveria savo piniginę, kažką iš jos ištraukdamas, tuo pačiu metu nuo suoliuko atsistoja D. B., kuris žiūri į piniginės vidų bei tiesia ranką link T. G. piniginės, ją paliesdamas, kita ranka bandydamas kažką paimti iš piniginės. Prie T. G. ir D. B. prieina M. L., kuris iš T. G. dešinės rankos paima kupiūrą, ją suspaudžia dešine ranka ir po to kaire ranka įsideda į kairės pusės kelnių kišenę. Tuo metu D. B. apžiūrinėja T. G. piniginės turinį. Po to D. B. ir M. L. grįžta arčiau suoliukų, susirenka savo daiktus. T. G. pasiima savo kuprinę, kažko ieško savo kuprinėje. Tuomet išsitraukęs telefoną, T. G. greitu žingsniu eina link ten, kur nuėjo D. B. ir M. L.. Nukentėjusiojo T. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip atvykus policijos pareigūnams ir jiems sustabdžius šaligatviu einančius M. L. ir D. B., priėjęs nukentėjusysis T. G. rodo į M. L. ir sako „tas ištraukė pinigus“, girdisi kaip T. G. sako, iš jo pavogė 10 eurų (1 t., b. l. 23–25).

11. Šių aptartų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo netikėti nukentėjusiuoju T. G. ir nesivadovauti jo parodymais, nes kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti anksčiau aptarti rašytiniai bylos duomenys.

12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. panaudojant smurtą bei pagrasinus papjauti nukentėjusįjį T. G., jei šis neduos jam 5 Eur, M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė 10 eurų, jie bendrais tyčiniais veiksmais visiškai realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad visos apeliantų skunduose minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir jie pagrįstai nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. B. ir M. L. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 180 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 180 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), pagal kurią už minėtos D. B. ir M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą numatoma alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas.

14. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 180 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 180 straipsnio 1 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), švelnina nuteistųjų D. B. ir M. L. teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

16. Todėl D. B. ir M. L. padaryta nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

17. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, D. B. ir M. L., veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką, t. y. demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. L. pradėjus šlapintis viešoje vietoje, o nukentėjusiajam J. P. jį sudrausminus, D. B. kitų asmenų akivaizdoje iškoneveikė nukentėjusįjį, įžūliais veiksmais tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. P. metaline skardine į galvos-veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pagriuvo ant žemės ir neteko sąmonės. Po ko D. B. ir M. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną smūgį į tiksliai nenustatytas vietas, ir bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

19. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu neginčija įvykio vietos, laiko, tačiau nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jog jis iškoneveikė nukentėjusįjį J. P., o po to jam sudavė smūgį. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu pripažįsta, kad sustojo nusišlapinti ir tarp jo bei nukentėjusiojo J. P. kilo žodinis konfliktas, o po to jie susigrūmė, tačiau tvirtina, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis.

20. Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo J. P. teisme duotų parodymų, šias nuteistųjų nurodytas aplinkybes jis iš esmės paneigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. P., patvirtinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad prie laiptinės susitiko namo pirmininką, pradėjo su juo kalbėtis ir tuo momentu išlindo M. L. su D. B.. M. L. sustojo netoli laiptinės ir ten sustojęs nusišlapino. Tada jis M. L. sakė „ką čia darai, čia vieša vieta, vaikai eina, o tu čia išsitraukęs sysioji“. Tada jis jam sako „neaiškink, o aš tave pripjausiu“, ir dar kažką jam pasakė, bet tiksliai neatsimena ką. Tada užbėgo laiptais D. B., kuris pradėjo mosikuotis, o jis manydamas, kad D. B. gali trenkti, gindamasis nuo jo metė į jį „skarbonkę“. D. B. tada truputį atsitraukė, o jis tada nusileido žemyn link M. L., ir tada pajuto smūgį į galvą, veido sritį. Smūgis buvo iš galo, kurį jam sudavė D. B. ir jis tada be sąmonės nukrito, o kas vyko toliau, nežino. Kaip matyti iš pareigūno kameromis darytų vaizdo išrašų apžiūros protokolo, tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir atvykusiems pareigūnams, t. y. nurodė, kad jie, tai yra D. B. ir M. L., jį sumušė prie laiptinės, nes „pradėjo myšt“, jis juos sudrausmino (1 t., b. l. 24–25). Tai, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas D. B., kuris stovėdamas iš galo sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą su nepraimta metaline skardine į galvą, dešinę pusę link veido ir akies, po ko jis nugriuvo ant žemės be sąmonės, nukentėjusysis J. P. nurodė ir protokole-pareiškime (1 t., b. l. 105). Taigi nukentėjusiojo parodymai, užfiksuoti pirmosios instancijos teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, yra analogiški esminėse aplinkybėse, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jais grindė nuteistųjų kaltę.

21. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir įvykį matęs liudytojas D. O.. Liudytojas parodė, kad jis buvo lauke su nukentėjusiuoju J. P., būtent prie laiptų, su juo stovėjo, bendravo, ir pamatė, kaip du žmonės priėjo ir vienas iš jų pradėjo šlapintis ant laiptų, žemiau ant sienos. Jie tiesiog sudrausmino „ką čia dirbi, ar nėra vietos kažkur kitur“. Abu sakė, vienas pirmiau, kitas vėliau, kadangi tiesiai prieš akis nusišlapino. Iš pradžių tas, kas atlikinėjo reikalus tylėjo, o šalia stovintis bandė aiškinti, turėdamas kažką rankoje, kad „aš ne prie ko“, bet jie kartu atėjo ir trypčiojo aplink. Kai užbaigė pirmasis asmuo šlapintis, priėjo prie laiptų ir jie su jais toliau bendravo. Tas asmuo, kuris šlapinosi, priėjęs prie laiptų sakė „ateik čia, papjausiu, leiskis žemyn papjausiu“. Po to pakilo į viršų, o jis taip ir liko viršuje laiptų, kaimynas pradėjo leistis žemyn. Ir tada viskas vyko ganėtinai greitai, matė pasipylusius purslus, kaimynas pagriuvo, ar buvo pargriautas ant laiptų, ir tada jie jau dviese mušė, spardė. Liudytojas taip pat nurodė, jog po šių nuteistųjų veiksmų, pasirodė vienas kaimynas pro duris, ir kitas kaimynas iš kažkur grįžinėjo iš laukinės pusės. Ir jie, kurie mušė, ar nuėjo, ar pabėgo, jis nežino, nes dingo iš tos vietos. Kiek buvo suduota smūgių, atsakyti negali. Visos muštynės vyko apie 10 sekundžių. Jam buvo nemažas stresas. Buvo pikta, kad jis ten šlapinosi, bet paskui viskas įsijungė į stresą, išgąstį.

22. Vertinant aptartus liudytojo parodymus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad jo parodymais netikėti pagrindo nėra, kadangi liudytojas D. O. su nukentėjusiuoju betarpiškai buvo įvykio vietoje, matė visas įvykio aplinkybes, o jo ir nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės tapatūs. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esantis pareigūnų kūno kameromis darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo D. O. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, patvirtina liudytojo viso proceso metu nurodytas aplinkybes.

23. Be to, nukentėjusiojo J. P. ir liudytojo D. O. nurodytas aplinkybes, kad nuteistieji mušė nukentėjusįjį, nurodė ir liudytojas E. B.. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad jam grįžtant iš parduotuvės, pamatė, kad tarp kaimynų ir nepažįstamų žmonių vyksta muštynės. Tiksliau jau buvo įvykusios muštynės, ten vyko keiksmažodžiai, žodžiavimasis, pamatė kaimyną J. P., kuris buvo sumuštas, buvo dar namo komendantas, ir dar keletą vyrų, bet neatsimena, kas tokie. Jie stovėjo ant laiptų, lipo atgal, o tas vienas iš tų stambesnių, tokių aukštesnių, keikdamasis puolė rankomis suduoti, bet jis tiksliai nematė. Viskas vyko labai greitai. Kažkas iš kaimynų matomai pamatė ir iškvietė policiją.

24. Nors apeliantai kvestionuoja nukentėjusiojo parodymus, teigdami, kad jis pats išprovokavo konfliktą, įvykio metu buvo neblaivus ir pan., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant nuteistųjų parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistųjų paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, priešingai nei nukentėjusysis ir liudytojai. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių nesuinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas pagrindo neturi, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus vertina kaip nuteistųjų D. B. ir M. L. pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, jog apeliantų keliamas versijas paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o nukentėjusysis ir liudytojai neturi jokio objektyvaus pagrindo apkalbėti nuteistuosius.

25. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad J. P. buvo nustatyti sužalojimai: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginė kraujosruva, veido dešinės pusės žaizdos, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti įvykio metu (1 t., b. l. 124–125). Tai patvirtina, kad nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai.

26. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. L. ir D. B. demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje, todėl jie pagrįstai ir teisingai nuteisti pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš kiekvieno įrodymų šaltinio gautą informaciją įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, savo išvadas pagrindė ne atskirais įrodymais, o jų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiamas BK 284 straipsnis, tai reiškia, jog dėl šios nusikalstamos veikos, nuteistųjų atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, todėl perkvalifikuoti šios nusikalstamos veikos nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

28. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi D. B. ir M. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas.

29. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes teigdamas, kad paskirtos bausmės yra per griežtos. Nuteistojo D. B. apeliaciniu skundu bausmių dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus, kad apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti ir tai, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, pasisakytina ir dėl nuteistajam D. B. paskirtų bausmių.

30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

31. D. B. ir M. L. veikdami bendrai įvykdė plėšimą bei pažeidė viešąją, tai yra padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), nusikalto veikdami tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos.

32. M. L. nusikalto būdamas anksčiau teistas 13 kartų, teistumas neišnykęs, iš jų ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK 178, 180, 187 straipsniai), viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis) bei kitas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias jis atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes, naujas nusikalstamas veikas įvykdė praėjus vos 9 mėnesiams po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, M. L. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 1–17), nedirba, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė dar vieną M. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką padarė recidyvistas.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

34. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

35. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. L. šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad M. L. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.

36. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, įtvirtinusia bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę, nuteistajam M. L. už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje skyrė laisvės atėmimo bausmes artimas šios bausmės vidurkiui. Kaip jau minėta, M. L. nusikalto būdamas ne kartą teistas tiek už nusikaltimus nuosavybei, tiek ir už viešosios tvarkos pažeidimus. Šios aplinkybės patvirtina didesnį M. L. asmenybės pavojingumą. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija, vertindama šias ir pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat atsižvelgdama ir į pagrobto turto vertę, veikų padarymo aplinkybes, sužalojimų mechanizmus, kilusias pasekmes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. L. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 metų 6 mėnesių bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežtos. Šios paskirtos bausmės tiek bausmės rūšimi, tiek ir jos dydžiu yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Švelninti M. L. paskirtas bausmes, ar subendrintą bausmę, nėra jokio pagrindo.

37. Nepagrįstas nuteistojo M. L. prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar bylos nagrinėjimo metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimą, kaip tai numato BK 64¹ straipsnio nuostatos.

38. D. B. nusikalto būdamas anksčiau teistas 18 kartų, iš jų ne kartą teistas už plėšimus, sveikatos sutrikdymus, vagystes, naujas nusikalstamas veikas įvykdė praėjus tik 1,5 mėnesio po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, D. B. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė dar vieną D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką padarė recidyvistas.

39. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. B. šioje byloje nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė praėjus tik 1,5 mėnesio po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, neišnykus teistumui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad D. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, o BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus D. B. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais D. B. paskirtos gana griežtos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus nuteistajam švelnesnes bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys.

41. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 bei 4 dalių redakcija šiuo atveju D. B. teisinės padėties lengvinimo aspektu neįtakoja, nes nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o yra nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

42. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, tik paskyrus D. B. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmes, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, nėra per griežtos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį nuteistųjų M. L. ir D. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

44. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

45. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. L., kurias sudaro 225,00 Eur ir patikslinta 2025 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. B., kurias sudaro 133,33 Eur.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems M. L. ir D. B. gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų M. L. ir D. B. apeliacinius skundus, kurie atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkti gynėjai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistųjų apeliaciniais skundais, dalyvavo teismo posėdyje, t. y. įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistiesiems M. L. ir D. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Taip pat atsižvelgiama į nuteistųjų finansinę padėtį, jog jie nedirbantys, tačiau duomenų apie jų turtinę padėtį nėra pateikta, jie abu yra darbingo amžiaus. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji M. L. ir D. B. yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos, kurios yra realios ir pagrįstos (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymomis), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistųjų M. L. ir D. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistųjų M. L. ir D. B. apeliacinius skundus.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. L. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Išieškoti iš nuteistojo M. L. 225,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš nuteistojo D. B. 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Martynas GalvičiusNerijus MasiulisGražvydas Poškus