Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. kaltinamas tuo, kad įvykdė plėšimą, tai yra 2024 m. liepos 13 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. L., reikalavo iš nukentėjusiojo T. G. pinigų, panaudodamas smurtą suėmė nukentėjusiajam ranka už kaklo, pareiškė, kad serga psichine liga, pagrasino papjauti nukentėjusįjį, jei šis neduos jam 5 Eur, po to M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė 10 Eur, tokiu būdu kartu su M. L. pagrobė nukentėjusiajam T. G. priklausantį turtą – 10 Eur, tai yra D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, D. B. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2024 m. liepos 13 d. apie 20.55 val. viešoje vietoje, ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. L. pradėjus šlapintis viešoje vietoje, o nukentėjusiajam J. P. jį sudrausminus, D. B. kitų asmenų akivaizdoje iškoneveikė nukentėjusįjį, įžūliais veiksmais tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. P. metaline skardine į galvos-veido sritį, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir neteko sąmonės. Po to D. B., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su M. L., sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną smūgį į tiksliai nenustatytas vietas, ir bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginę kraujosruvą, veido dešinės pusės žaizdas, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimus, tai yra D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

3. D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2024 m. liepos 13 d. 21.06 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi D. B. suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui 7 dienoms, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d., o 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. spalio 20 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 20 d. Teismas, pratęsdamas D. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, konstatavo, kad D. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tai yra nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte įtvirtintus suėmimo pagrindus.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo D. B. gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė kaltinamojo D. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. skundas atmestinas.

6. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia – tai daroma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų T. G., J. P., kaltinamojo M. L., liudytojų D. O., E. B. apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, akistatų protokoluose, daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose, fotolentelėse, specialisto išvadoje, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

8. Skundžiama apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam D. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. D. B. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienų metų laisvės atėmimo bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą iki 2 metų ir laisvės atėmimą iki 6 metų. D. B. anksčiau yra daug kartų teistas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui (3 t., b. l. 164–181), daug kartų baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 1–12), yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini) metų), nevedęs, tai yra savo šeimos neturi, iki sulaikymo nedirbo (3 t., b. l. 162), o tai rodo, kad kaltinamojo su Lietuvos Respublika tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai nesieja. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

11. D. B. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas (numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, anksčiau jis yra daug kartų teistas, be kita ko, ir už turtinius nusikaltimus, įskaitant analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, naujus nusikaltimus jis kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, nepraėjus nė 2 mėnesiams po jo paleidimo iš kalėjimo atlikus laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką nuosavybei (3 t., b. l. 164–181). Kaltinamasis yra daug kartų baustas administracine tvarka, po jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (paleistas 2024 m. gegužės 24 d.) jis net 7 kartus nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (4 t., b. l. 1–12). Be to, D. B. yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos pacientų registrą (3 t., b. l. 136), kaip jau minėta, jis iki sulaikymo nedirbo (3 t., b. l. 162). Dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl suėmimas D. B. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes yra pagrįstas pagrindas manyti, jog paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti kaltinamojo skundą jame nurodytais argumentais ir šią nutartį naikinti arba skirti kaltinamajam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.