- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-26-932/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- O. E.
- Advokatai
- Povilas Gruodis, Marius Tamošiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. E. atstovo advokato Povilo Gruodžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo O. E. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 200 Eur bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. „O.“ (toliau – Pareiškėja), atstovaujama įgaliotojo atstovo advokato Mariaus Tamošiūno, 2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį iškėlimo UAB „Om.“ (toliau – Bendrovė) vadovei O. E. ir administracinės nuobaudos – 2 000 Eur dydžio baudos – paskyrimo. Pareiškime nurodoma, kad O. E. laiku nesušaukė UAB „Om.“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir šiurkščiai pažeidė Pareiškėjos teisę gauti informaciją apie UAB „Om.“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu O. E. buvo pripažinta kalta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdama UAB „Om.“ vadove, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynių dienų nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos terminą nepateikė akcininkui „O.“ prašomos informacijos apie UAB „Om.“, taip pat ji ABĮ nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu O. E. atstovas advokatas Povilas Gruodis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o, netenkinus šio prašymo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatytą sankcijoje.
3.1. Skunde nurodoma, kad Pareiškėja yra tik priedangos bendrovė, nevykdanti jokios veiklos, neturinti turto, skirta nuslėpti neteisėtą tikrojo pareiškėjo naudos gavėjo, Kinijos valdžios struktūroms priklausančio Kinijos piliečio L. W., neteisėtą, nacionaliniam saugumui ir viešajam interesui prieštaraujančią veiklą ES teritorijoje ir Lietuvoje. Toks subjektas negali būti laikomas bendrovės akcininku ir neturi teisės reikalauti įgyvendinti jokių ABĮ nustatytų akcininko teisių.
3.2. Atstovo teigimu, jautrios verslo informacijos apie bendrovės veiklą teikimas L. W. ar jo valdomai priedangos bendrovei Vokietijoje yra nesuderinamas su nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. L. W. yra priešiškoje Kinijos valstybėje aukštus politinius postus užimantis asmuo (priešiškos užsienio valstybės režimo tarnautojas), todėl preziumuojama esant pagrįstą riziką, jog bendrovės teikiama jautri ir su Lietuvos bei ES energetikos sektoriumi susijusi verslo informacija gali būti naudojama komercinio šnipinėjimo tikslais.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog O. E. nepagrįstai pripažinta kalta dėl akcininkų susirinkimo nesušaukimo, akcentuojant, kad būtent valdyba yra atsakinga už susirinkimo šaukimą. L. W. yra bendrovės valdybos narys, tačiau nei Pareiškėja, nei L. W. nė karto nesikreipė į bendrovės valdybą ir neprašė šaukti akcininkų susirinkimą. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad bendrovės vadovė turėjo organizuoti akcininkų susirinkimą metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti. Tokio susirinkimo organizavimas vien tik vadovo iniciatyva yra neįmanomas, kadangi prieš rengiant susirinkimą finansinės atskaitomybės patvirtinimui bendrovės valdyba pirmiausia turi patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, metinį pranešimą ir tik valdyba šį projektą gali pateikti akcininkams tvirtinti (ABĮ 34 straipsnio 9 dalis). Kol nėra valdybos sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo, projekto patvirtinimo ir valdybos teikimo akcininkams, bendrovės vadovas savarankiškai negali organizuoti jokių akcininkų susirinkimų, skirtų tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, nes toks tvirtinimas objektyviai neįmanomas be valdybos teikimo.
3.4. Taip pat pažymima, kad Bendrovėje yra pilnai sukomplektuota valdyba, ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato tik vieną atvejį, kada įmonės vadovas turi pareigą šaukti akcininkų susirinkimą – t. y. tik tada, kai ABĮ nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Visgi, vadovaujantis ABĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tokiais atvejais vadovui yra būtina ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta paraiška dėl akcininkų susirikinimo sušaukimo. Nagrinėjamu atveju paraiškos dėl akcininkų susirinkimo organizavimo nepateikė nei Pareiškėja, nei L. W., nei kiti bendrovės akcininkai. Atstovo tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja ir jos naudos gavėjas L. W. niekada neorganizavo ir neinicijavo bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo, kaltinimai įmonės vadovei dėl susirinkimo nesušaukimo yra ne realus siekis įgyvendinti akcininko teises, o tik formalus bandymas imituoti tariamą savo teisių gynimą pasitelkiant administracinio nusižengimo teisės procesą, kaip spaudimo bendrovės vadovei priemonę.
3.5. Atstovo vertinimu, O. E. nepagrįstai pripažinta kalta ir dėl informacijos nepateikimo, kadangi Bendrovė visą informaciją, kuri pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikoma vieša, yra tinkamai išviešinusi viešuose registruose. Ši informacija yra žinoma ir prieinama Pareiškėjai, ką patvirtina kartu su pareiškimu pateiktos viešos informacijos kopijos, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentai, akcininkų sąrašai, įstatai ir visa kita vieša informacija. Kadangi ši informacija yra vieša ir prieinama visiems, Pareiškėjai buvo žinoma, skunde daroma išvada, kad Pareiškėjos teisė į viešą informaciją apie Bendrovę nebuvo niekaip pažeista.
3.6. Skunde nurodoma, kad Bendrovės vadovė, reaguodama į Pareiškėjos prašymą pateikti konfidencialia laikytiną Bendrovės informaciją, pasirinko teisėtą elgesio alternatyvą – aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) ir apie tai informavo Pareiškėją. Bendrovėje yra patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas. Pareiškėja neturi teisės gauti jokios informacijos, kuri yra laikytina konfidencialia informacija, ką pagrindžia aiškūs ir nedviprasmiški argumentai, išdėstyti Bendrovės 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakyme pareiškėjui. Pareiškėjui nesutinkant su tokiais argumentais, toks Bendrovės atsisakymas pateikti informaciją gali būti ginčijamas teisme civilinio proceso tvarka (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis), o ne siekiant inicijuoti administracinio nusižengimo procedūrą.
3.7. Pabrėžiama, kad pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos inicijuotas jau po to, kai Pareiškėja gavo aiškų, išsamų ir motyvuotą bendrovės atsisakymą pateikti informaciją. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad vienintelis ABĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas galėtų būti laikomas nebent ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino atsakymui pateikti nesilaikymas, bet ne akcininko teisės į informaciją pažeidimas. Be to, Pareiškėjos argumentai dėl to, kas laikytina vieša ir nevieša informacija, taip pat nesutikimas su bendrovės 2023 m. rugsėjo 4 d. atsisakymo pateikti informaciją motyvais, nėra šios bylos dalykas ir nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3.8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo O. E. taikytą nuobaudą. Akcentuojama, kad Pareiškėja administracinio nusižengimo teiseną prieš bendrovės vadovę siekė inicijuoti ne dėl realaus teisių pažeidimo, bet kaip spaudimo kitiems bendrovės akcininkams priemonę Bendrovės akcininkų konflikte. Pareiškime nurodomi tariami bendrovės vadovės padaryti pažeidimai neturėjo jokio neigiamo poveikio Pareiškėjai ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su Pareiškėjos statusu, ginčo civiliniu pobūdžiu, susijusio su akcininkų tarpusavio konfliktu, o ne įmonės vadovės veikla, realaus interesų pažeidimo fakto nebuvimo. Tokios aplinkybės, anot atstovo, sudaro pagrindą neskirti administracinės nuobaudos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Pareiškėjos atstovas advokatas Marius Tamošiūnas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti Pareiškėjos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Atsiliepime pirmiausia pažymima, kad apeliacinio skundo teiginiai apie Pareiškėjos tariamai nevykdomą veiklą, turto neturėjimą, taip pat teiginiai, susiję su Pareiškėjo akcininkais (naudos gavėjais, akivaizdžiai išeina už ginčo ribų. Be to, apeliantės pateikta vieša informacija apie L. W. yra visai apie kitą asmenį tokiu pat vardu ir pavarde. Akcentuojama, kad Pareiškėja yra registruota ir teisėtai veikianti ES valstybės Vokietijos bendrovė, vykdanti visus atitinkamos jurisdikcijos teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja taip pat yra PVM mokėtoja, kas ES lygmenyje visuomet patvirtina tinkamą reguliacinių ir mokestinių prievolių vykdymą bei realų ekonominės veiklos vykdymą.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjos atstovo teigimu, šio ginčo išnagrinėjimui aktualu nustatyti, ar Pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina byloje esantys viešojo registro duomenys. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, nepriklausomai nuo to, kam priklauso jo akcijos, turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje saugomą teisę į jam priklausančių Bendrovės akcijų nuosavybę, taip pat ABĮ 18 straipsnyje ginamas akcininko teises, taip pat teisę į informaciją bei teisę dalyvauti Bendrovės valdyme. Šios teisės nėra niekaip apribotos ar atimtos, todėl bet kokie apeliantės išvedžiojimai apie grėsmes nacionaliniam saugumui yra absoliučiai nereikšmingi. Pareiškėjas šias teises įgyvendina sąžiningai ir tinkamai, todėl teiginiai apie piktnaudžiavimą teise neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
4.3. Atsiliepime nesutinkama su skundo teiginiais, jog Bendrovės vadovė neturėjo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Atstovas pabrėžia, kad tais atvejais, kai bendrovės valdyba laiku nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo, visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu. Taigi, O. E., kaip bendrovės vadovė, turi pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir, to nepadariusi, buvo pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio nuostatas. Skundo teiginiai, jog nei Pareiškėjas, nei L. W. nei karto nesikreipė į Bendrovės valdybą ir neprašė šaukti akcininkų susirinkimą, niekaip nepaneigia apeliantei pritaikytos administracinės atsakomybės pagrindo. Taip pat pažymima, jog pareiga sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra imperatyvi: ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad „eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“. Taigi pareiga sušaukti eilinį visuotinį akcininkų yra besąlyginė ir teisės aktai nereikalauja, kad toks susirinkimas būtų inicijuotas bendrovės akcininkų – atsakingi asmenys (vadovas) privalo užtikrinti, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyktų numatytu terminu. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad Pareiškėjas neinicijavo susirinkimo, kuris privalomai privalėjo būti šaukiamas pagal ABĮ reikalavimus, neturi jokios reikšmės.
4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas, net ir turėdamas 50% Bendrovės akcijų, objektyviai negali sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo – tam nepakanka turimų akcijų ir jų suteikiamų balsų. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad Pareiškėjas būtų kviestas į akcininkų susirinkimus ir juose nedalyvautų, todėl apeliantės teiginiai, jog susirinkimas negali vykti be Pareiškėjo dalyvavimo, yra ne tik nepagrįsti, bet ir neturi jokios reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumo vertinimui. Jeigu susirinkimas būtų šaukiamas ir Pareiškėjas į jį neatvyktų, pagal ABĮ numatytas sprendimų priėmimo taisykles kiti akcininkai galėtų priimti sprendimus Pareiškėjui nedalyvaujant. Be to, skundžiamu nutarimu atsakomybė pritaikyta ne dėl to, kad šaukiamas susirinkimas neįvykdo (pavyzdžiui, Pareiškėjui nedalyvaujant), o dėl to, kad susirinkimas sąmoningai net nebuvo šaukiamas.
4.5. Apeliacinio skundo teiginiai neva Bendrovės valdyba privalėjo patvirtinti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir tik tada būtų galimybė šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą finansinės atskaitomybės tvirtinimui, grindžiami akivaizdžiai netinkamu ABĮ nuostatų aiškinimu. ABĮ nenumato valdybos pareigos tvirtinti Bendrovės finansinę atskaitomybę ir apeliantės minimoje ABĮ 34 straipsnio 9 dalyje yra numatyta tik valdybos teisė pateikti akcininkų susirinkimui savo siūlymus dėl šių dokumentų turinio. Akivaizdu, kad tokių siūlymų (ne)pateikimas niekaip netrukdo šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris privalomai turi vykti ABĮ nustatytais terminais pagal imperatyvias ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atstovas pabrėžia, kad finansinių ataskaitų tvirtinimas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo (o ne valdybos) kompetencija, kas aiškiai numatyta ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad susirinkimas negalėjo būti šaukiamas, kol valdyba nepatvirtino finansinių ataskaitų, yra visiškai nepagrįstas ir grindžiamas neteisingu įstatymo aiškinimu.
4.6. Kitoje atsiliepimo dalyje pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su informacijos nepateikimu. Pasak atstovo, pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu aiškiai pripažino, kad pasitarusi su advokatais ji priėmė valinį verslo sprendimą neteikti Pareiškėjui jokios informacijos apie Bendrovę ir tai neturi nieko bendro su dokumentų konfidencialumu ar kitomis skunde dėstomomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
4.7. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad visa reikšminga informacija buvo viešai prieinama ir žinoma Pareiškėjai. Nepriklausomai nuo to, kad dalį Bendrovės viešų dokumentų iš tiesų įmanoma mokamai gauti iš Juridinių asmenų registro, tai nesudaro pagrindo Bendrovės vadovei riboti Pareiškėjo teises, kurias jai aiškiai suteikia įstatymas. Jeigu įstatymų leidėjas šiuo atveju būtų siekęs suteikti akcininkui teisę gauti tik tokią informaciją, kurios neįmanoma gauti iš viešųjų registrų, ABĮ 18 straipsnyje taip ir būtų nurodyta. Tuo tarpu ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato priešingai – suteikia akcininkui teisę gauti iš bendrovės ir viešo pobūdžio dokumentus, kurie visais atvejais būna prieinami viešajame registre. Akcininkas gali laisvai naudotis šia įstatymo jam suteikta teise, jis neprivalo sudaryti sutartis su advokatais, turinčiais prieigą prie viešojo registro duomenų ar patirti šių dokumentų gavimo kaštus ir nepatogumus gaunant juos iš viešojo registro. Be to, pabrėžiama, kad ne visi ABĮ 18 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje išvardinti dokumentai, kurie akcininkui privalo būti teikiami besąlygiškai, yra privalomai teikiami viešajam registrui.
4.8. Pažymima, kad apeliantė skunde pripažįsta, jog buvo praleidusi 7 dienų terminą atsakyti į Pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo, kas yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas taikyti atsakomybę pagal ANK 119 straipsnį. Be kita ko, nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluoto reikalavimo, kad bendrovės akcininkas, kurio teisė į informaciją yra pažeista, savo teises būtinai rinktųsi ginti tik civilinio proceso tvarka (o ne inicijuodamas administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 119 straipsnį). Teisės subjektas yra laisvas rinktis būdą įgyvendinti turimas subjektines teises, taip pat ir pasirinkti efektyviausią ir priimtiniausią šių teisių gynybos būdą bei procedūrą. Šiuo atveju Pareiškėja turi teisę tiek civilinio proceso tvarka reikalauti, kad teismas įpareigotų Bendrovę pateikti informaciją, tiek ir reikalauti taikyti atsakomybę Bendrovės vadovei O. E. pagal ANK 119 straipsnį. Šie teisių gynybos būdai yra skirtingai įgyvendinami, sukelia skirtingas pasekmes ir duoda skirtingą rezultatą, todėl ne vienas kita šalina, o tik papildo.
4.9. Apeliantė, remdamasi konfidencialios informacijos sąrašu, ignoravo tai, kad Pareiškėjos prašymo pateikti informaciją ar atsakymo į jį pateikimo metu nebuvo patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas. Tik gavus Pareiškėjos prašymą ir ieškant priežasčių neteikti akcininkui informacijos, buvo suskubta apeliantės ir jos sutuoktinio kontroliuojamoje Bendrovės valdyboje patvirtinti tokį Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą. Iš byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, kad Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašas patvirtintas tik 2023 m. rugsėjo 20 d. valdybos posėdyje, kuris vyko (ir buvo sušauktas) gerokai vėliau, nei buvo pateiktas Pareiškėjo prašymas pateikti informaciją (2023 m. rugpjūčio 21 d.) ir gautas atsakymas, kuriuo atsisakoma teikti informaciją (atsakymas datuotas 2023 m. rugsėjo 4 d., nors išsiųstas tik 2023 m. rugsėjo 6 d.). Tokia bylos faktų chronologija aiškiai patvirtina, kad konfidencialios informacijos sąrašas, kurio iki tol niekas nematė būtinumo tvirtinti, atsirado jau po to, kai Pareiškėja paprašė informacijos ir jai nepagrįstai atsisakyta tokią informaciją pateikti. Pabrėžiama ir tai, kad joks tariamas informacijos konfidencialumas nesuteikia teisės atsisakyti teikti akcininkui informaciją, kuri yra reikalinga akcininkui, kad jis galėtų tinkamai dalyvauti Bendrovės valdyme ir įgyvendinti kitas jam įstatymo suteiktas teises (pavyzdžiui, teisę inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą). Tokios teisės aiškinimo taisyklės yra suformuluotos naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Atsiliepimas
4.10. Atsiliepime teigiama, kad Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašyme aiškiai nurodė, kad užtikrins visos gautos informacijos konfidencialumą ir net pasiūlė pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimus, jei Bendrovė matytų tam būtinybę. Nepaisant to, Pareiškėjai nebuvo atsiųsti jokie konfidencialumo susitarimai, neprašyta pasirašyti tokių susitarimų, todėl konstatuojama, kad tariamas informacijos konfidencialumas yra tik pretekstas neteikti informacijos.
4.11. Pareiškėja nesutinka ir su skundo argumentais dėl netinkamo administracinės nuobaudos individualizavimo. Atsiliepime nurodoma, kad iš Pareiškėjos pusės nėra jokių konfliktų ar taikomų spaudimo priemonių kitiems Bendrovės akcininkams. Priešingai, O. E. minimi „kiti akcininkai“ (konkrečiai jos brolis D. E. ir jo kontroliuojama įmonė UAB „S.“) yra pareikalavę, kad Pareiškėjas pusvelčiui (už nominalią vertę) perleistų O. E. giminaičiams Bendrovės akcijas, nurodant, kad priešingu atveju Bendrovė geruoju nemokės šimtatūkstantinės skolos Pareiškėjai už jos parduotas Bendrovei prekes. Taigi, pati Bendrovės vadovė ir su ja susiję asmenys ėmėsi kryptingos neteisėtos veikos, iš esmės prilygstančios turto prievartavimui, ir būtent dėl šios priežasties priėmė tikslingą sprendimą atriboti Pareiškėją nuo bet kokios informacijos apie Bendrovę. Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad O. E. pagrįstai pritaikyta administracinė nuobauda, kuri vertinama netgi kaip akivaizdžiai per maža.
Žemesnės instancijos teismas
4.12. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog O. E. informacijos Pareiškėjai neteikė tyčia, priėmusi valinį „strateginį“ sprendimą pažeisti teisę, šis sprendimas akivaizdžiai priimtas pasitarus su advokatais ir suvokiant visas jo galimas pasekmes, todėl nėra jokio pagrindo netaikyti apeliantei realios sankcijos ar taikyti mažesnę nuobaudą, nei numatytą ANK 119 straipsnio sankcijoje.
Atsiliepimas
4.13. Atsiliepimu taip pat prašoma priteisti iš O. E. Pareiškėjos patirtas išlaidas (1 500 Eur) advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.
2. Pirmiausia pabrėžtina, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra prieštaringi ir pernelyg nutolę nuo nagrinėjamos bylos esmės. Viena vertus, apeliantas teigia, kad Pareiškėja yra formalus, jokios veiklos nevykdantis juridinis asmuo, tačiau iš susirašinėjimų (b. l. 26) ir O. E. paaiškinimų (b. l. 104-112) taip pat matyti, kad Bendrovė būtent iš Pareiškėjos pirko prekes ir nesutinka su skolos apmokėjimu dėl galimai nekokybiškų prekių, kas iš esmės paneigia teiginius dėl veiklos nevykdymo ir bendrovės fiktyvumo. Be to, Pareiškėja yra teisėtai įsteigta ES valstybėje narėje, turi suteiktą PVM mokėtojo kodą, kas taip pat neduoda pagrindo išvadai apie jos veiklos pobūdį, prieštaraujantį valstybių narių interesams. Skunde taip pat teigiama, kad vienas iš Pareiškėjos vykdomųjų direktorių L. W. yra aukštus politinius postus užimantis asmuo priešiškoje valstybėje, tačiau tokių teiginių nepatvirtina bylos medžiaga. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys (b. l. 79-88) apie asmenį L. W., kuriam Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija yra skyrusi baudą bei įspėjimą, taip pat informacija apie tokio asmens eitas įvairias politinio pobūdžio pareigas, tačiau nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad ši informacija identifikuotų vieną iš „O.“ vadovų. Kaip teisingai pažymima, atsiliepime, minėtuose dokumentuose nurodytas tik asmens vardas ir pavardė, tačiau nėra pateikta kitų reikšmingų asmens tapatybę identifikuojančių duomenų – gimimo datos, asmens kodo, dėl ko negalima spręsti, kad apelianto nurodomas asmuo yra tas pats, kuris Pareiškėjos bendrovėje užėmė vykdančiojo direktoriaus pareigas.
3. Šioje byloje O. E. pripažinta kalta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB „Om.“ vadove, pažeisdama ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per nustatytą septynių dienų nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos terminą nepateikė akcininkui „O.“ prašomos informacijos apie UAB „Om.“, taip pat ji ABĮ nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Taigi O. E. inkriminuotas administracinis nusižengimas pasireiškė dviem alternatyviomis veikomis – uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimu nustatytu laiku ir įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkui.
4. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas laiku, tik apeliaciniame skunde teigiama, kad O. E. ir neturėjo pareigos jį sušaukti, kadangi būtent valdyba yra atsakinga už susirinkimo šaukimą. Tokiems argumentams nėra pagrindo pritarti.
5. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi UAB „Om.“ visuotinis akcininkų susirinkimas privalėjo būti sušauktas vėliausiai iki 2023 m. gegužės 1 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka įtvirtinta ABĮ 23 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos arba šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – bendrovės vadovo sprendimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Jeigu įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo, įstatymas pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tokia vadovo pareiga yra besąlygiška. Taigi Bendrovės vadovė O. E., matydama susiklosčiusią situaciją, kai valdyba nesiėmė veiksmų sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, privalėjo vykdyti ABĮ imperatyviai vadovui nustatytą pareigą tokiu atveju sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Lygiai taip pat ir ANK 119 straipsnis, be kita ko, numato atsakomybę būtent juridinio asmens vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku.
6. Nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad O. E. negalėjo sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo dėl nepatvirtintų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinio pranešimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį gali išskirtinai tik visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Valdyba tik analizuoja ir vertina minėtus dokumentus, teikia dėl jų pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui, tačiau negali susiklostyti tokia situacija, kad nepateikus atitinkamų pasiūlymų, vadovui nelieka pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą įstatyme nustatytais terminais.
7. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad Bendrovėje esant pilnai sukomplektuotai valdybai, įmonės vadovui pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą kyla tik esant iniciatyvos teisę turinčių asmenų paraiškai. Pabrėžtina, kad sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą privaloma kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, tokia pareiga yra besąlyginė. Apelianto minima paraiška sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nėra siejama su eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimo sušaukimu, kuris, kaip minėta, privalo būti šaukiamas be jokių išlygų. Paraiška yra siejama būtent su kitomis priežastimis ir sprendžiamais klausimais, kurie priskirtini tik visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, t. y. klausimais, dėl kurių ir gali būti šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi ir šie apelianto dėstomi argumentai niekaip nepaneigia vadovės pareigos susiklosčiusioje situacijoje sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog O. E. pagrįstai pripažinta kalta dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo nustatytu laiku.
8. Kitoje apeliacinio skundo dalyje, nesutinkant su inkriminuotu alternatyviu ANK 119 straipsnio 1 dalies požymiu – informacijos nepateikimu, pabrėžiama, kad visa aktuali bendrovės informacija yra viešai prieinama ir žinoma Pareiškėjai, todėl papildomai neprivalėjo būti pateikta. Be to, apelianto teigimu, O. E. pasirinko teisėtą elgesio alternatyvą – aiškiai išreiškė atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus), kuri yra konfidenciali ir negali būti teikiama. Tokie argumentai taip pat vertintini kaip nepagrįsti, todėl atmetami.
9. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė – gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
10. Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėja, atstovaujama advokato Mariaus Tamošiūno, 2023 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus, finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenis, kas patvirtino finansinės atskaitomybės dokumentus, turimo turto, kreditorių, debitorių, sąrašą, banko sąskaitų išrašus, informaciją apie iš Pareiškėjos įgytas ir parduotas prekes, jų pardavimo dokumentus, paskolų sutarčių kopijas, informaciją apie Bendrovės atskaitingų asmenų skolas Bendrovei, dokumentus, susijusius su dukterine įmone Italijoje (b. l. 21-22). Į tokį kreipimąsi Bendrovė per nustatytą terminą visiškai nereagavo, dėl ko Pareiškėjos atstovas advokatas 2023 m. rugsėjo 6 d. papildomai kreipėsi dėl informacijos pateikimo (b. l. 27). Po šio kreipimosi, 2023 m. rugsėjo 6 d. Bendrovė pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. datuotą atsakymą, kuriame Bendrovės atstovas advokatas nurodė, kad Pareiškėjos prašymas dėl informacijos pateikimo akcininkui yra atmetamas dėl Pareiškėjos galimo veikimo prieš Bendrovę, šiame atsakyme taip pat pažymėta, kad Bendrovė turi teisę atsisakyti pateikti dokumentus, kurie sudaro komercinę paslaptį ir laikytini konfidencialia informacija (b. l. 28).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsisakymas pateikti prašomą informaciją yra formalus, nemotyvuotas, todėl nelaikytinas tinkamu bendrovės vadovo pareigos aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti informaciją įgyvendinimu. O. E. nedėjo pastangų, kad būtų užtikrinta jo vadovaujamos Bendrovės ir jos akcininkės interesų pusiausvyra. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia apeliantas, ne visi prašomi pateikti dokumentai yra viešai prieinami. Be to, prašoma pateikti informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės turtu, finansine atskaitomybe, sudarytais sandoriais, turto ir lėšų naudojimu, bendrovės pajamomis, išlaidomis, pelnu, t. y. bendrovės ūkine veikla. Byloje nėra jokių duomenų, ar šiai informacijai Bendrovė buvo suteikusi komercinės paslapties statusą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašas buvo sudarytas tik 2023 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 95-96). Kaip galima spręsti iš pačios O. E. paaiškinimų, priimtas sprendimas atsisakyti pateikti informaciją buvo ne dėl informacijos konfidencialumo, o dėl konfliktiškų santykių su vienu iš Pareiškėjos vykdančiųjų direktorių, vykdomo verslo specifikos, konkurencijos. Pabrėžtina ir tai, kad Pareiškėja, kreipdamasi dėl informacijos suteikimo, iškart nurodė sutinkanti pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą esant tokiam poreikiui ir tokiu būdu apsaugoti informaciją, tačiau Bendrovė šią aplinkybę ignoravo bei sąmoningai pasirinko netinkamą pareigos pateikti informaciją akcininkams realizavimo formą – formaliai ir aiškiai nemotyvuotai atsisakė pateikti prašomą informaciją.
13. Pažymėtina, kad Pareiškėjos prašymas pateikti minėtą informaciją buvo argumentuotas – nurodyta apie negaunamą informaciją apie Bendrovę, Pareiškėja nekviečiama į akcininkų susirinkimus, nėra skirstomas Bendrovės pelnas, Bendrovės didelė skola Pareiškėjai. Tokiu prašymu buvo siekiama gauti informaciją apie Bendrovę, kuri yra būtina situacijos įvertinimui ir galimam kreipimuisi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Nurodytos aplinkybės sudarė prielaidą akcininkei ginti tiek savo, tiek juridinio asmens, kurio dalyvė ji yra, įstatymuose nustatytas teises bei teisėtus interesus ir prašyti taikyti bendrovės vadovui atsakomybę, be kita ko, kreipiantis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.124 straipsnis, 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymas suteikia akcininkui teisę į bet kokią informaciją ir dokumentus (net ir laikomus bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija), būtinus vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ši nuostata taikoma ir akcininkui siekiant inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK antrosios knygos X skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Pažeidus šią teisę, akcininkas neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumą, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai ir interesai, ir kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti su bendrovės veikla susijusius kolektyvinius sprendimus, grindžiamus išsamia ir objektyvia informacija apie bendrovės veiklą. Nemotyvuotai, formaliai atsisakius pateikti informaciją, buvo nepagrįstai apribotos Pareiškėjos galimybės priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo ir taip sudaryta kliūtis pasinaudoti įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad O. E. veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti O. E. administracinės nuobaudos. Toks prašymas grindžiamas tuo, kad Pareiškėja administracinio nusižengimo teiseną prieš Bendrovės vadovę siekė inicijuoti ne dėl realaus pareiškėjo teisių pažeidimo, bet kaip spaudimo kitiems bendrovės akcininkams priemonę bendrovės akcininkų konflikte. Be to, nurodoma ir tai, kad vadovės padaryti pažeidimai neturėjo jokio neigiamo poveikio Pareiškėjos teisėms. Tokiems argumentams taip pat nėra pagrindo pritarti.
16. Už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas vidurkio nesiekiantį baudos dydį, įvertino visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes baudos dydžio parinkimui. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad padaryti pažeidimai buvo tik formalaus pobūdžio. Bendrovės vadovė nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame yra sprendžiami svarbiausi Bendrovės veiklos, struktūros, kapitalo klausimai. Be to, nesuteikiant informacijos didžiausiam akcininkui – Pareiškėjai, buvo realiai užkirsta galimybė jai įvertinti Bendrovės veiklą, valdymo tinkamumą, kuris neabejotinai yra susijęs ir su akcininko teisėtais lūkesčiais, dividendų gavimu.
17. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti mažesnę, nei ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, minimalią baudą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinė nutartis, kurioje pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati nagrinėjamai bylai. Šioje byloje O. E. pripažinta kalta pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ne tik dėl informacijos nepateikimo, bet ir visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, kurio nesušaukus ir Bendrovėje nepriėmus sprendimų, pagal kompetenciją priskirtų tik visuotiniam akcininkų susirinkimui, toks neveikimas neabejotinai kelia realų pavojų tiek Pareiškėjai, tiek ir kitų akcininkų teisėtiems lūkesčiams dėl tinkamo Bendrovės valdymo, dividendų gavimo. Be to, nesuteikus prieigos prie akcininkui svarbios informacijos (dokumentų) iš esmės buvo apribota galimybė įvertinti Bendrovės valdymo tinkamumą, siektinų tikslų įgyvendinimą bei akcininkų interesų užtikrinimą.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog O. E. paskirta 1 200 Eur dydžio nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui, dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
20. Pareiškėjos atstovas advokatas atsiliepime pateikė ir prašymą priteisti 1 500 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo surašymą. Kartu pateiktas ir banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą.
21. Prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagrįstas ANK 666 straipsnio nuostatomis, todėl Pareiškėja turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Vis dėlto čia pažymėtina, kad Pareiškėjos atstovas advokatas Marius Tamošiūnas dalyvavo šiame procese nuo pat pradžios – parengė pareiškimą dėl Bendrovės vadovės patraukimo atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, vėliau aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi visa bylos medžiaga jam buvo žinoma. Apeliacinio skundo bei dėl jo pateikto atsiliepimo didesnė dalis argumentų yra tapatūs išsakytiems ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsiliepimui parengti neprireikė didesnių darbo ir valandų skaičiaus. Be to, pateiktame prašyme priteisti Pareiškėjos patirtas išlaidas ir pridėtuose dokumentuose nenurodyta, kiek konkrečiai valandų prireikė parengti atsiliepimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašoma priteisti suma Pareiškėjai dėl patirtų išlaidų apeliacinio proceso metu vertintina kaip pernelyg didelė, todėl prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš viso 700 Eur advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. E. atstovo advokato Povilo Gruodžio apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti „O.“ 700 (septynis šimtus) Eur iš O. E. advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.