- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1834-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12351-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria tenkintas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-17468-545/2021 pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Ignitis grupė“, D. M., M. K., Ž. S., V. S., D. T., D. K., A. S., D. M. ir R. K., dėl juridinių asmenų organų sprendimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 1K-306 „Dėl AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“; pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-306 „Dėl AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisykles; pripažinti negaliojančiu AB „Ignitis grupė“ 2021 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą „Dėl atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (7 punktas); pripažinti negaliojančiomis AB „Ignitis grupė“ 2021 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu „Dėl atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (7 punktas) patvirtintas atnaujintas AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisykles; pripažinti negaliojančiu AB „Ignitis grupė“ valdybos 2020 m. gruodžio 8 d. patvirtintą vidaus aktą – Grupės standartą dėl akcijų suteikimo pagrindiniams vadovams; pripažinti negaliojančiu AB „Ignitis grupė“ valdybos 2021 m. balandžio 8 d. patvirtintą vidaus aktą – Grupės standartą dėl akcijų suteikimo; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė D. M. – AB „Ignitis grupė“ valdybos pirmininkui ir generaliniam direktoriui teisę neatlygintinai įsigyti ne daugiau 2 265 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė M. K. – AB „Energijos skirstymo operatorius“ generaliniam direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 653 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė Ž. S. – AB „Ignitis grupė“ valdybos narei ir Organizacinio vystymo tarnybos direktorei teisę įsigyti ne daugiau 1 178 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė V. S. – AB „Ignitis grupė“ valdybos nariui ir Komercijos ir paslaugų direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 1 178 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė D. T. – AB „Ignitis grupė“ valdybos nariui ir Infrastruktūros ir plėtros direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 1 178 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė D. K. – AB „Ignitis grupė“ valdybos nariui ir Finansų ir iždo direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 1 178 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė A. S. – UAB „Ignitis renewables“ generaliniam direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 605 akcijas ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė D. M. – UAB „Ignitis“ generaliniam direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 661 akciją ateityje; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. Pagrindinio vadovo opciono sutartį, kuria AB „Ignitis grupė“ suteikė R. K. – AB „Ignitis gamyba“ generaliniam direktoriui teisę įsigyti ne daugiau 601 akciją ateityje.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Ignitis grupė“ 2021 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu „Dėl atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (7 punktas) patvirtintas atnaujintas AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisykles bei AB „Ignitis grupė“ valdybos priimto vidaus teisės akto – „Grupės standartas dėl akcijų suteikimo“ – galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė AB „Ignitis grupė“, 2021 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu „Dėl atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (7 punktas) patvirtintas, atnaujintas AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisykles, AB „Ignitis grupė“ valdybos 2020 m. gruodžio 8 d. patvirtinto lokalinio teisės akto „Grupės standarto dėl akcijų suteikimo pagrindiniams vadovams“ bei AB „Ignitis grupė“ valdybos 2021 m. balandžio 8 d. patvirtinto lokalinio teisės akto „Grupės standartas dėl akcijų suteikimo“, galiojimą iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas šioje byloje.
4. Teismas nustatė, ginčas yra susijęs su valstybiniu turtu (AB „Ignitis grupė“ 73,08 procentų akcijų priklauso Lietuvos Respublikai), t. y. pateiktu ieškiniu, be kita ko, ginamas ir viešasis interesas. Teismas vertino, jog netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių AB „Ignitis grupė“ galėtų ir toliau sudarinėti opciono sutartis (susijusias su bendrovės akcijų disponavimu), todėl tikėtina kiltų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to kiltų galimybė naujų teisminių ginčų kilimui, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
5. Teismas pažymėjo, kad tokia padėtis (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) nevaržo atsakovų teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir yra glaudžiai susijusios su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalis). Ieškinio tenkinimo atveju būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, o ieškinio atmetimo atveju lokalinių teisės aktų galiojimo sustabdymas būtų panaikintas.
6. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir ieškovės argumentus bei į tai, kad ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą, pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Kadangi ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą bei atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus teismas patikslino ieškovės parašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. sustabdė AB „Ignitis grupė“ 2021 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu „Dėl atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (7 punktas) patvirtintų atnaujintų AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių, AB „Ignitis grupė“ valdybos 2020 m. gruodžio 8 d. patvirtinto lokalinio teisės akto „Grupės standarto dėl akcijų suteikimo pagrindiniams vadovams“ bei AB „Ignitis grupė“ valdybos 2021 m. balandžio 8 d. patvirtinto lokalinio teisės akto „Grupės standartas dėl akcijų suteikimo“, galiojimas iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas šioje byloje (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
1 III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Ignitis grupė“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17468-545/2021, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atnaujintų taisyklių, Grupės standarto ir atnaujinto grupės standarto galiojimas iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat prašo AB „Ignitis grupė“ priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantės įsitikinimu, teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į jos turtą, kuris nėra ieškinio objektas, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo paskirties – užtikrinti konkrečiu ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų įvykdymą. Apeliantės vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedaro įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – grupės vadovų bei darbuotojų skatinimo akcijų opcionais programos įgyvendinimui bendrovė savų akcijų įsigytų ne iš valstybei nuosavybės teisėmis priklausančios akcijų dalies (73,08 procentų), bet iš reguliuojamoje rinkoje prekiaujamų akcijų dalies (26,92 procentų), kuri nėra valstybės valdomas turtas. Kadangi apeliantės turtas yra atskirtas nuo akcininkų (taigi - ir valstybės) turto, apeliantei įsigijus savų akcijų reguliuojamoje rinkoje, o vėliau jas perleidus pagal Grupės vadovų bei darbuotojų skatinimo akcijų opcionais programą, valstybės turtui ar jo apimčiai tai neturės jokios įtakos, nes valstybė, kaip akcininkė, turi teisę įgyvendinti tik jai nuosavybės teise priklausančių akcijų (73,08 procentai) suteikiamas teises. Ieškiniu siekiant užtikrinti tinkamą valstybės turto valdymą, apeliantės privataus kapitalo atžvilgiu apribojimus sukuriančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.2. Nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas ar palengvinamas būsimas teismo sprendimo įvykdymas – ieškovės ieškiniu pareikšti materialiniai reikalavimai nereikalauja priverstinio vykdymo. Teismui sprendimu patenkinus ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus pripažinti ginčijamus aktus bei sutartis negaliojančiais, jie ir be papildomo vykdymo negalios. Taigi, nėra jokio poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones potencialaus sprendimo, kuris priverstinai nevykdomas, vykdymui užtikrinti.
7.3. Apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka jų taikymo kriterijų ir principų – ieškovės viešojo intereso gynimo poreikiu grindžiamas ieškinys nepagrįstas, t. y. ieškinys grindžiamas klaidinga prezumpcija, kad ginčijami aktai buvo priimti pasinaudojant supaprastinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47¹ straipsnio tvarka; ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 21 punktas nustato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo (toliau – VAS) teisę priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių patvirtinimo. Įsakymas bei VAS Sprendimas priimti pasinaudojant ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 21 punktu suteikta teise, todėl ginčijami aktai priimti esant konkrečiam įstatyme įtvirtintam teisiniam pagrindui ir yra akivaizdžiai teisėti; o sistemiškai vertinant ABĮ nuostatas, akcijų suteikimas darbuotojams ir (ar) organų nariams yra motyvavimo sistemos dalis - vadovaujantis ABĮ 37³ straipsniu, VAS patvirtintoje Grupės atlygio politikoje (toliau – Atlygio politika) sistemiškai atskleista, kaip akcijų suteikimo taisyklės prisideda prie apeliantės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų; o Ginčijami aktai bei Sutartys neturi įtakos valstybės valdomoms apeliantės akcijoms, jų daliai bendrame apeliantės kapitale ar valstybės galimybėms pasinaudoti akcijų suteikiamomis teisėmis, taigi viešasis interesas akivaizdžiai nepažeistas.
7.4. Neegzistuoja jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nėra ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, t. y. nėra realios grėsmės, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip ir grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus įmanoma įvykdyti priverstinio vykdymo nereikalaujantį ieškovei galimai palankų teismo sprendimą; nėra absoliučiai jokio pagrindo išvadai apie tariamą apeliantės nesąžiningumą - apeliantė bendradarbiavo ir toliau bendradarbiaus, siekdama maksimalaus visų jos akcininkų, tame tarpe valstybės, interesų patenkinimo.
7.5. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau dabar lėmė konkrečias finansines pasekmes apeliantei – akcijų kainos kritimą. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 21 punktas nustato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo teisę priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams taisyklių patvirtinimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržo ir neigiamai veikia ne tik valstybės, kaip vienos iš akcininkų, bet ir kitų akcininkų, kuriems priklauso likusios apeliantės akcijos, ir kurie kartu su valstybe VAS metu balsavo „už“ Atnaujintų taisyklių patvirtinimą, teises ir teisėtus interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nepagrįstai suvaržoma Grupės vadovų ir darbuotojų teisė pasirinkti, kokiu būdu jie nori būti skatinami ir motyvuojami už savo darbo rezultatus.
7.6. Apeliantės vertinimu, teismas, neinformuodamas jos apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai, lygiateisiškumo principą ir dėl to, pats eliminavęs galimybę tinkamai įvertinti visas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne-) taikymo svarbias aplinkybes, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
7.7. Apeliantės įsitikinimu, teismas išėjo už ieškovės ieškinyje suformuoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų, t. y. laikinąsias apsaugos priemones pritaikė platesne apimtimi, negu prašė ieškovė, ir tokiu būdu, be jokio pagrindo, tinkamai nemotyvuodamas, pažeidė proporcingumo bei ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovės teigimu, atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo iš esmės yra susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Šie klausimai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas ieškinio patenkinimui nėra aktualus. Kai sprendžiama dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, pakanka tik patikrinti, ar ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar argumentai pagrindžiami įrodymais. Ieškinyje ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje.
8.2. Ieškovė ieškinyje grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui grindė aplinkybėmis, jog nesiėmus šių priemonių, per tą laiką, kol šioje byloje bus priimtas sprendimas, gali būti pagal ginčijamų aktų nuostatas sudarytos kitos opciono sutartys su apeliantės ir jos dukterinių bendrovių (toliau – apeliantės įmonių grupė) darbuotojais bei pagrindiniais vadovais. Apeliantės valdybos priimtas vidaus aktas - Grupės standartas dėl akcijų suteikimo - suteikia AB „Ignitis grupė“ teisę siūlyti sudaryti opciono sutartis su apeliantės įmonių grupės darbuotojais ir pagrindiniais vadovais kiekvienais kalendoriniais metais iki birželio mėnesio pabaigos. Jeigu būtų sudaryti nauji sandoriai, tai sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o tai pažeistų šalių interesų derinimo, pusiausvyros bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, viešojo intereso gynimas pasunkėtų.
8.3. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos įmonių grupės darbuotojų teises ir teisėtus interesus, apriboja jų teisę pasirinkti kokiu būdu nori būti skatinami už darbo rezultatus, rodo apie galimus apeliantės ketinimus, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vykdyti ginčijamus sprendimus ir sudaryti naujas opciono sutartis.
8.4. Ieškovės teigimu, apeliantės nurodyti argumentai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiriamų neigiamų pasekmių nepagrindžia nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliantė nors ir teigia patirianti akcijų, kuriomis prekiaujama Nasdaq Vilnius, ir akcijų pakvitavimų, prekiaujamų Londono vertybinių popierių biržoje, kainos kritimą, tuo pačiu pažymi, jog akcijų kainos ir akcijų pakvitavimų pokyčiams įtaką galėjo ir gali daryti ir kiti veiksniai. Tokiu būdu, sieti apeliantės patiriamus nuostolius dėl akcijų ir akcijų pakvitavimų kainų pokyčių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje byloje nėra pagrindo. Taip pat atskirajame skunde atsakovės nurodyta aplinkybė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos įtakos jos reputacijai, paremta tik prielaidomis, o ne realių nuostolių atsiradimo faktu.
8.5. Ieškovė pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė teismui pareigos visais atvejais pranešti atsakovei apie tai, kad bus sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl būtinumo apie gauto prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovui, o naudojimasis šia teise savaime nelemia priimamos nutarties neteisėtumo ar atsakovų procesinių teisių pažeidimo. Be to, platesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė įvertindamas ieškinio reikalavimus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys susijęs su viešuoju interesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. lapkričio 13 d. UAB „Ignitis grupė” pranešimas apie esminį įvykį „Dėl UAB „Ignitis grupė” vienintelio akcininko teises įgyvendinančios Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuojamo darbo grupės sudarymo”; 2020 m. vasario 28 d. UAB „Ignitis grupė” ilgalaikio finansavimo alternatyvų vertinimo darbo grupės rekomendacijos dėl UAB „Ignitis grupė” ilgalaikio finansavimo alternatyvų; 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Lietuvos Respublikos Vyriausybei „Dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl sutikimo pertvarkyti UAB „Ignitis grupė“ ir padidinti įstatinį kapitalą“ projekto; 2020 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 231 „Dėl sutikimo pertvarkyti UAB „Ignitis grupė“ ir padidinti įstatinį kapitalą“; 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimas „AB „Ignitis grupė“ mažmeninius investuotojus kviečia į bendrovės IPO pristatymą“; 2020 m. spalio 23 d. „Verslo žinios“ straipsnis „Ignitis grupės“ IPO užkulisiai: kritinė masė investuotojų nesutiko nusileisti žemiau 5%“; Lietuvos banko patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas“; 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimas „Dėl AB „Ignitis grupė“ prospekto patvirtinimo“; 2020 m. rugsėjo 21 d. „Pranešimas dėl AB „Ignitis grupė” siūlomų vertybinių popierių kainos intervalo ribų ir patvirtinto prospekto paskelbimo” su prie pranešimo pridėtu priedu; 2020 m. gruodžio 4 d. pranešimas apie esminį įvykį „Priimtas sprendimas dėl AB „Ignitis grupė“ įmonių grupės ilgalaikio vadovų skatinimo akcijų opcionais programos“; 2021 m. vasario 17 d. pranešimas apie esminį įvykį „Dėl AB „Ignitis grupė“ gauto papildyto Finansų ministerijos Lūkesčių rašto“ su priedu; 2021 m. gegužės 11 d. „Pažyma dėl darbuotojų skaičiaus AB „Ignitis grupė“ įmonių grupėje“; 2020 m. spalio 2 d. pranešimas apie esminį įvykį „Correction: Pranešimas apie galutinę viešo akcijų siūlymo kainą“ su priedu; 2020 m. rugsėjo 4 d. AB „Ignitis grupė“ dividendų politika“; 2020 m. liepos 23 d. Advokatų kontoros SORAINEN ir partneriai memorandumas „Dėl valstybės valdomų įmonių teisės pasitelkti akcijų opcionus darbuotojų skatinimui“; Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teigiamas galimybės darbuotojams tapti įmonės akcininkais vertinimas; 2021 m. kovo 22 d. „Verslo žinios“ straipsnis „Ignitis grupė“ patvirtino opcionų programos vadovams tikslus; 2021 m. kovo 25 d. 15min straipsnis „Ignitis grupė“ darbuotojus skatins akcijų opcionais; 2021 m. vasario 25 d. BNS straipsnis „Ignitis grupė“ su profsąjungomis derina akcijų opcionų programą; 2021 m. vasario 25 d. pranešimas „Ignitis grupės“ įmonių profesinės sąjungos palaiko akcijų opcionų programą darbuotojams; BNS straipsnis Teismas laikinai sustabdė „Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo programą; BNS straipsnis Seimo nariai valstybės įmonių darbuotojų skatinimą akcijomis reikės peržiūrėti; 2021 m. gegužės 6 d. „Verslo žinios“ straipsnis „Opcionai ant ventiliatoriaus: įtraukti STT, pasipiktinęs Seimas“.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovei šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu ieškovei susipažinti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Nors atsakovė, kvestionuodama skundžiamos nutarties teisėtumą, nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė nepranešęs atsakovei, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovei. Tokiu teisiniu reguliavimu teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl būtinumo apie gauto prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovei, o naudojimasis šia teise savaime nelemia priimamos nutarties neteisėtumo ar atsakovės procesinių teisių pažeidimo. Nesutikimo su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvus atsakovė išdėstė atskirajame skunde, jie bus vertinami sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo.
17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-09-16 įsakymą Nr. 1K-306 „Dėl AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas); pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos finansų ministro Įsakymu patvirtintas Taisykles; pripažinti negaliojančiu AB „Ignitis grupė“ 2021 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą „Dėl atnaujintų Bendrovės akcijų suteikimo taisyklių (toliau - Atnaujintos taisyklės) patvirtinimo“ (7 punktas) (toliau – VAS Sprendimas); pripažinti negaliojančiomis AB „Ignitis grupė“ VAS Sprendimu patvirtintas Atnaujintas taisykles; pripažinti negaliojančiu AB „Ignitis grupė“ valdybos 2020 m. gruodžio 8 d. patvirtintą vidaus aktą - Grupės standartą dėl akcijų suteikimo pagrindiniams vadovams (toliau – Grupės standartas); pripažinti negaliojančiu AB „Ignitis grupė“ valdybos 2021 m. balandžio 8 d. patvirtintą vidaus aktą - Grupės standartą dėl akcijų suteikimo (toliau – Atnaujintas grupės standartas) (toliau visi kartu - Ginčijami aktai); pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 18 d. pagrindinio vadovo opciono sutartis (toliau – Sutartys). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
19. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti minėtus Ginčijamus aktus bei Sutartis negaliojančiais. Taigi iš esmės ieškovė siekia, kad išliktų padėtis, buvusi iki Ginčijamų aktų bei sudarytų Sutarčių. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl pripažinimo, t. y. ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl nereikalauja ir vykdymo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių pagalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
22. Kita vertus, neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1253-459/2020).
23. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, taip pat turi teisę remtis viešojo intereso argumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2007). Teismas turi atsižvelgti į padarinius, kurie kiltų abiem šalims, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2007).
24. Šiuo atveju ginčas yra susijęs su valstybiniu turtu (AB „Ignitis grupė“ 73,08 procentai akcijų priklauso Lietuvos Respublikai), t. y. pateiktu ieškiniu, be kita ko, ginamas ir viešasis interesas. Pažymėtina, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtą būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).
25. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas - sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-403/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-219/2020). Jie riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 232/2014).
26. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo - sprendimais turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo - valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis). Visos sutarčių dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos, pagal kurias atimamos ar apribojamos valstybės teisės, nustatytos įstatymuose, negalioja. Valstybės teisės gali būti apribotos tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 9 dalis).
27. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, taip pat turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui.
28. Ieškovė, argumentuodama grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teigia, kad nesiėmus šių priemonių, per tą laiką, kol šioje byloje bus priimtas sprendimas, gali būti pagal ginčijamų aktų nuostatas sudarytos kitos opciono sutartys su apeliantės ir jos dukterinių bendrovių darbuotojais bei pagrindiniais vadovais, o dėl tokių veiksmų atlikimo kils poreikis inicijuoti kitus teisminius procesus.
29. Nagrinėjamu atveju tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas – nuosavybės teisės į valstybės turtą įgyvendinimas ir privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant atnaujintų taisyklių, Grupės standarto ir atnaujinto grupės standarto galiojimą, įvertinus ir tai, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne tik į valstybės (priklausanti akcijų dalis 73,08 procentai), bet ir apeliantės turtą (priklausanti akcijų dalis 26,92 procentai), bei atsižvelgiant į aukščiau minėtus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus, yra proporcingos siekiamam tikslui – apginti viešąjį interesą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti didesnes neigiamas pasekmes visuomenės interesams bei padaryta žala visuomenei gali būti didesnė už atsakovės nurodomas galimai galinčios atsirasti jai neigiamas finansines pasekmes. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos įtakos jos reputacijai yra paremtos tik prielaidomis, o ne realių nuostolių atsiradimo faktu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei (CPK 144 straipsnis) bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
31. Taip pat apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškovės ieškinyje suformuoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų, t. y. laikinąsias apsaugos priemones pritaikė platesne apimtimi, negu prašė ieškovė.
32. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. CPK 144 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas iniciatyvos teise, viešo intereso pagrindą nurodė, juo rėmėsi ir motyvavo. Taigi, sutiktina su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones didesne apimtini įvertindamas ieškinio reikalavimus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys susijęs su viešuoju interesu, todėl aukščiau minėti atsakovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
33. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.