Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1253-459/2020

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-29Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-07-15Klaipėdos apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-08-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2S-1253-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05561-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos laivų statybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo
Civilinė byla Nr. e2S-1253-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05561-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ir Klaipėdos laivininkų mokykla, dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti po VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos ir Klaipėdos laivininkų mokyklos reorganizacijos įsteigtam juridiniam asmeniui – Jūrinio sektorius darbuotojų rengimo centrui (toliau – JSDRC) organizuoti visuotinius dalininkų susirinkimus bei priimti sprendimus, priskirtus visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai. Ieškovė, atsižvelgdama į šiuo metu esamą teisinę situaciją bei tai, kad teisminis procesas dėl sprendimo pavirtinti įstatus panaikinimo gali trukti ilgą laiką ir šiuo laikotarpiu naujai įsteigtas juridinis asmuo Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras vykdys veiklą vadovaudamasis įstatais, dėl kurių teisėtumo kyla teisminis ginčas, ir Lietuvos Respublika, turėdama kvalifikuotą balsų daugumą, dalininkų susirinkime galės priimti bet kokio pobūdžio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus, neatsižvelgdama į ieškovės poziciją, taip pat ir pakeisti įstatus, priimti naujus įstatus, ieškovė siekdama, jog jai toliau nebūtų daroma didesnė žala ir būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas procese, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Nurodė, kad taikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones esminė žala nei atsakovei, nei kitiems asmenims nebus padaryta, nes reorganizacija galės būti užbaigta ir mokymosi procesas galės būti vykdomas. Visi esminiai klausimai, susiję su naujai steigiamo juridinio asmens veikla, yra išspręsti įstatuose bei reorganizavimo sąlygose. Pažymi, kad, esant būtinumui dėl dalininkų sprendimo priėmimo naujai įsteigto juridinio asmens veikloje, bet kuri proceso šalis turės teisę teikti prašymą teismui bet kurioje proceso stadijoje ir prašyti teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir, teismui įvertinus tokio dalininkų sprendimo priėmimo svarbą bei pasekmes proceso šalims ir ieškovei, išklausius ieškovės nuomonę, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ar jų mastas galės būti pakeistas. Tokiu būdu bus užtikrinta viešojo intereso apsauga. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neproporcinga žala ieškovei, nes jos, kaip naujai steigiamo juridinio asmens dalininkės, dalyvavimas juridinio asmens veikloje būtų tik formalus, tai yra nors ji turėtų teisę dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime, tačiau sprendimo priėmimui įtakos jokios neturėtų, o visus sprendimus vienašališkai turėtų teisę priimti Lietuvos Respublikai atstovaujančios institucijos. Ieškinio patenkinimo atveju tokie sprendimai vėl turėtų būti ginčijami, o tai sąlygotų papildomas išlaidas ir papildomus teisminius procesus. Sugrąžinti šalis į buvusią padėtį faktiškai būtų neįmanoma. Ieškovė turi pagrindą manyti, kad, pasinaudojusi įstatuose numatyta balsų persvara, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, bandys priimti sprendimus, siekdama visiškai eliminuoti ieškovę iš viešosios įstaigos valdymo ir apsunkinti jos pažeistų teisių atkūrimą, nes akivaizdu, kad ir tokia balsų skaičiavimo sistema buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o siekiant atimti iš ieškovės sprendimo priėmimo teisę dalininkų susirinkimuose, nors skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 3 balsus, o ieškovei tik vieną nei teisinio, nei faktinio pagrindo nebuvo, jokio logiško paaiškinimo, be pirmiau nurodyto, nėra.