- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-6250-793/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03171-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. F.
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo A. F. OÜ, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: santuoką, sudarytą tarp R. B. ir R. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės R. B. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – B., atsakovei – B.; nustatyti nepilnamečio sūnaus E. B. ir nepilnametės dukros S. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu R. B.; priteisti iš atsakovės R. B. nepilnamečių vaikų sūnaus E. B. ir dukros S. B. išlaikymui po 200,00 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos; išieškotojo A. F. OÜ 1867,74 Eur dydžio prievolę pripažinti solidaria ieškovo R. B. ir atsakovės R. B. prievole. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo susilaukė nepilnamečių vaikų - E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovas su atsakove jau ilgiau kaip tris metus nesutaria, nebeveda bendro ūkio ir vienas kitu visiškai nebesirūpina. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesirūpina nei šeima nei nepilnamečiais vaikais. Toks atsakovės elgesys ieškovo teigimu yra nesuderinamas su normaliu šeimyniniu gyvenimu, todėl ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškovu, kadangi tai labiau atitiks nepilnamečių vaikų poreikius bei jų interesus. Atsakovė turėtų teikti po 200,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės. Toks išlaikymo dydis patenkintų bent jau minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, garantuotų jų normalų vystymąsi, sveikatos priežiūros bei kitas gyvenimo sąlygas. Tokio išlaikymo dydžio iš atsakovės prašo atsižvelgdamas į jos materialinę padėtį. Tokio dydžio išlaikymą atsakovė galėtų teikti, nes yra jauna ir darbinga moteris. Dėl santuokoje įgyto turto ginčo nėra, nes jokio turto su atsakove ieškovas neįgijo. Antstolės R. V. kontoroje vykdomas išieškojimas išieškotojo A. F. OU naudai. Bendra išieškoma suma yra 1867,74 Eur. Šis įsiskolinimas susidarė perkant įvairią įrangą - telefonus Sony Xperia 10 IV 5G6GB, Xiaomi 12 8 GB, Samsung Galaxy S22, planšetinį kompiuterį Lenovo Tab M10, Lenovo Ideapad 330S, mobilųjį maršrutizatorių Alcatel LINK ZONE MW40V ir Acer Aspire 5 AV15-51-52RZ 15.6 įrangą. Visa ši įranga buvo pirkta šeimos poreikių tenkinimui, ja naudojosi tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl ieškovas prašo šią skolą pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.
2. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Tarnyba) pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeimoje dėl atsakovės galimos priklausomybės alkoholiui nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba, nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. vasario 29 d. vyko 4 šeimai taikomo atvejo vadybos posėdžiai. Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečių vaikų E. B. ir S. B. poreikiais. Nepilnametis E. B. pokalbio metu nežinojo kaip norėtų, bet neprieštaravo gyventi su tėčiu, o S. B. aiškiai išreiškė savo norą gyventi su tėčiu. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų E. B. ir S. B. gyvenamosios vietos nustatymo su jų tėvu ieškovu, atitiktų nepilnamečių vaikų geriausių interesų užtikrinimą. Iki preliminarios išvados pateikimo teismui dienos Tarnyboje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaikais. Atsižvelgiant į tai, jog abu vaiko tėvai turi vienodą teisę bendrauti su vaiku, Tarnyba nurodo, kad siūlytų praplėsti ieškinio reikalavimus ir nustatyti bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų bendravimo tvarką, arba susitarti dėl lankstesnės bendravimo tvarkos, jog ateityje būtų išvengta papildomų ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais. Tarnybos vertinimu, ieškinyje prašoma nustatyti išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų E. B. ir S. B. interesus ir poreikius.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas R. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai nesirūpina šeima, nedirba. Ieškovas ilga laiką stengėsi susitarti, kad atsakovė nepiktnaudžiautu alkoholiu. Prieš tris metus atsakovė visiškai nustojo rūpintis šeima. Atsakovė pastoviai dienos ir nakties metu būna girta. Atsakovė žino apie teismo procesą, tačiau jai visiškai tai nerūpi. Ieškovas keturis metus vienas rūpinasi vaikais, vykdo visas rūpinimosi šeima funkcijas vienas, visiškai be sutuoktinės pagalbos, todėl po 200,00 Eur išlaikymo užteks, kad pasirūpintų vaikų poreikiais. Dabartinė gyvenamoji vieta šeimos yra būste, kuris priklauso atsakovės mamai, kai bus nutraukta santuoka ieškovas nuomosis būstą, kuriame gyvens su vaikais.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas R. S. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad sutinka su Tarnybos išvadomis ir Tarnybos atstovės paaiškinimais. Santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu. Ginčo byloje nėra. Ieškovas netrukdys atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimui. Dėl kreditorinio įsipareigojimo svarbu, kad nupirkta įranga, dėl kurios susidarė skola, yra svarbi nepilnamečiams vaikams dėl mokslų.
6. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. S. teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad šeimoje inicijuota atvejo valdyba, teikiamos paslaugos. Atsakovė nepriima pagalbos, nieko nedaro, kad keistų savo problemą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovė daug metų yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, visiškai neprisideda prie šeimos gerovės. Atsakovė žino apie bylą, yra susipažinusi su dokumentais, tačiau nieko neketina daryti. Vaikai supranta, kad tėtis neturi kitos išeities, kad reikės išvykti gyventi kitur su tėčiu, vaikai mandagūs, gerai išauklėti. Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais. Išlaikymo suma tinkama, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė galimai neturės galimybės teikti išlaikymo nes piktnaudžiauja alkoholiu. Konkrečioje situacijoje sunku nustatyti bendravimo tvarką, nes sunku bendrauti su atsakove, kadangi ji dažnai būna neblaivumo būsenoje, vaikai mano, kad dėl bendravimo tvarkos susitars, ir ieškovas neužkirs kelio atsakovės bendradarbiavimui su nepilnamečiais vaikais. Šituo atveju atitiktų bendravimo tvarkos formuluotę – atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių susitarimu, susitarus su ieškovu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. ir R. B. (ikisantuokinė pavardė – I.) sudarė ir įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė dviejų vaikų S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų tėvas, ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
9. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
Žemesnės instancijos teismas
10. Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
11. Sprendžiant klausimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
12. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, santuokos iširimo priežastimis įvardijo aplinkybes, jog atsakovė ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina nepilnamečiais vaikais, nededa pastangų išsaugoti santuoką, atsisako priimti pagalbą ar kažkaip keisti su bendra morale nesuderinamą gyvenimo būdą. Šias ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina išvadą teikiančios institucijos byloje pateikti duomenys, bei jos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovo pozicijos niekaip neginčijo, ji žinodama apie bylą ja visiškai nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas atsižvelgęs į atsakovės pasyvumą ir išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktus duomenis neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės elgesio santuokos metu ir dėl santuokos išyrimo priežasčių (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis).
13. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusišalinimo nuo šeimyninio gyvenimo, nuo sutuoktinės ir motinos pareigų, šie pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
14. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi sutuoktinių gyvenimą, galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės (CPK 384 straipsnio 6 dalis).
Dėl pavardžių ir išlaikymo
15. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus ieškovo poziciją, aplinkybes, jog šalys turi nepilnamečių vaikų, taip pat atsižvelgiant į kitus reikalavimus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės, t. y. atsakovei R. B. paliekama pavardė „B.“, ieškovui R. B. – „B.“.
16. Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
17. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
18. Nors byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
19. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai turi stiprų emocinį ryšį su tėvų, jis jais rūpinasi vienas apie 3 metus, byloje nenustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su tėvų prieštarautų jų interesams, vaikai išreiškė nuomonę, kad nori ar bent neprieštarauja gyventi su tėvu, atsakovė savo pozicijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, be to kaip nustatyta, ji jau apie tris metus yra iš esmės nusišalinusi nuo rūpinimosi vaikais, dėl šių priežasčių ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečių S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu R. B. jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
20. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė su vaikais nebendrauja ir neišreiškia jokio noro su jais bendrauti, jis atsakovės ir veikų bendravimui neužkirstu kelio, todėl neprašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos. Atsakovė savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nepateikė.
21. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (šeimos bylose) teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
22. Kaip minėta įstatymas numato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Tačiau įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes sutiktina su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju konkrečios nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymas su skyrium gyvenančia motina nėra tikslingas ir neatitiktų vaikų geriausių interesų. Pažymėtina, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, neprognozuojamais ilgais laiko tarpais būna neblaivi, neturi kasdieninės dienotvarkės, ilgą laiką su vaikais nebendrauja, nesirūpina ir nereiškia noro pradėti bendrauti, be to šalių vaikai yra sąlyginai nemažo amžiaus S. B. ir E. B. atitinkamai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, jie noro bendrauti su motina neišreiškė.
23. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą išvadą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu ir aukščiau nurodytas faktines aplinkybes neturi pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju vaikai turi faktinę galimybę laisvai pasirinkti kada, kur ir kaip bendraus su skyriumi gyvenančia motina, ir kad ieškovas tokiam bendravimui neužkirs kelio, kita vertus konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas būtų neveiksmingas, faktiškai neįgyvendinamas ir neatitiktų nepilnamečių vaikų geriausių interesų.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas atsižvelgdamas į įstatyme numatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais savo iniciatyva, viršydamas ieškinyje pareikštus reikalavimus sprendžia, kad nustatytina bendravimo tvarka - atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių susitarimu, susitarus su ieškovu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad tokios bendravimo tvarkos nustatymui teismo posėdžio metu neprieštaravo Tarnybos atstovė ir ieškovas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
25. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.
26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
27. Nustatyta, kad ieškovas auginą du nepilnamečius vaikus S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Atsakovė vaikams išlaikymo neteikia, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas paaiškino, kad yra reikalinga patenkinti vaikų poreikius.
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2023 m. birželio 28 d. minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 708,00 Eur, taigi tėvo išlaikymo, skiriamo vaikui, orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos t. y. 354,00 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo ženkliai mažesnės išlaikymo sumos, tik po 200,00 Eur tokį reikalavimą pagrįsdamas tuo, kad 200,00 Eur išlaikymo suma per mėnesį leistų patenkinti būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius, o likusią vaikų poreikių užtikrinimo naštą išpildys pats.
29. Teismo vertinimu didesnės išlaikymo sumos priteisimas būtų netikslingas nes, nors atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, ji piktnaudžiauja alkoholiu yra galimai priklausoma, neturi pastovaus darbo ar kitokių pastovių pajamų, be to ieškovas jau apie 3 metus savarankiškai rūpinasi vaikais, todėl konstatuotina, kad 200,00 Eur išlaikymo dydžio priteisimas iš atsakovės kiekvienam vaikui šiuo atveju yra pakankamas ir tinkamas.
30. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kad prašo išlaikymą indeksuoti, tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo, protingumo principais, siekdamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimo, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo savo iniciatyva reikalavimą papildo nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.208 straipsnis).
31. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, į tai, kad atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, atsakovė yra darbingo amžiaus, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).
32. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytojas uzufrukto teisėmis skirtinas ieškovas (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
33. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl turto padalijimo
35. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).
36. Šalys nepateikė duomenų apie dalintinus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Reikalavimų dėl aktyvaus turto padalinimo nėra.
37. Ieškovas pateikė duomenis apie kreditorinį įsipareigojimą, kurį prašo pripažinti buvusių sutuoktinių solidaria atsakomybe. Antstolės R. V. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0074/24/00181, išieškotojo A. F. OU, naudai. Bendra išieškoma suma yra 1867,74 Eur. Šis įsiskolinimas susidarė perkant įvairią įrangą iš UAB „B. L.“, kuri vėliau reikalavimo teisę perleido išieškotojui A. F. OU. Buvo pirkti telefonai Sony Xperia 10 IV 5G6GB, telefonas Xiaomi 12 8 GB, Samsung Galaxy S22, planšetinis kompiuteris Lenovo Tab M10, Lenovo Ideapad 330S, mobilusis maršrutizatorius Alcatel LINK ZONE MW40V ir Acer Aspire 5 AV15-51-52RZ 15.6 įranga.
38. Teismas pažymi, jog sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros. CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Todėl ieškovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-P-186/2010).
39. Iš byloje esančios medžiagos ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad įsiskolinimas susidarė dėl pirktos elektroninės įrangos, kaip telefonų, maršrutizatoriaus, ši įranga buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, telefonai suteikti vaikams, kad jie jais galėtu naudotis mokymosi įstaigose ir dėl asmeninių susisiekimo, bei kitų poreikių, o maršrutizatoriaus suteikiamu internetu naudojosi visa šeima.
40. Teismo vertinimu, elektroninių ryšių paslaugos priskirtinos prie bendrų šeimos poreikių, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad įranga ir elektroninių ryšių paslaugos buvo suteiktos ne šalių santuokos metu ar kad įranga naudojosi išimtina ieškovas, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas šią prievolę pripažinti solidaria (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Už ieškinį mokėtinas 218,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalvos įstatymo 20 straipsniu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo 218,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.
43. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad byloje dėl ieškovui suteiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnybos nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato antrinės teisinės pagalbos paslaugų susidarė 270,83 Eur išlaidos. Taigi, tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 270,83 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 31,72 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (ikisantuokinė pavardė – I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui R. B. palikti pavardę – „B.“, atsakovei R. B. palikti santuokoje turėtą pavardę – „B.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vietą su tėvu, R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Atsakovė R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais, E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu, susitarus su ieškovu, R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), mokamomis kas mėnesį nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki E. B. ir S. B. pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą, arba sumokant perlaidos būdu. Priteistų E. B. ir S. B. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskirti R. B..
Prievolę pagal antstolės R. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0074/24/00181 vykdomą išieškojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. teismo įsakymą Nr. eL2-11431-838/2023 dėl 1404,57 Eur skolos, 126,41 Eur delspinigių, 13,64 Eur palūkanų ir 6,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojos A. F. OU naudai pripažinti solidaria ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 218,00 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270,83 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 83 ct) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.