- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2-2219-722/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01861-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 130 Eur žalos atlyginimo už automobilio VW Passat valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transportavimą, parkovimą, iškrovimą ir saugojimo paslaugas, 1198,78 Eur už automobilio remonto darbus, 54,45 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė susitarė su atsakovu ir jo sutuoktine O. K., kad jis leistų laikyti automobilį jo kieme. Automobilio nerakino, raktelius paliko automobilyje, jei reikėtų jį patraukti. Nei atsakovui, nei jo sutuoktinei nebuvo leista naudotis automobiliu, juo važinėti, buvo leista tik jį patraukti, jei kliudys. Atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo, jo sutuoktinė taip pat nemoka vairuoti automobilio. 2019 m. birželio 2 d. apie 11:40 val. ieškovė pamatė, kad važiuoja jai priklausantis automobilis. Kas vairuoja, kiek jame buvo žmonių, ji nepastebėjo. Kai automobilis važiavo pro jos namą, pamatė, kad išdaužytas automobilio dešinės pusės galinio žibinto stiklas. Ji nuėjo pas atsakovą, kieme jo brolis pasakė, kad automobiliu važiavo atsakovas. Atsakovo kieme pastebėjo raudono stiklo šukių, automobilio žibinto dalis. Automobiliu parvažiavo vienas atsakovas. Jos nuomone, jis vairavo girtas, ieškovės ir jos sugyventinio atžvilgiu elgėsi agresyviai. Pastebėjo automobilio sugadinimus : išdaužtas galinis žibintas, subraižytas galinis bamperis dešinėje pusėje, subraižytas galinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinėse ir galinėse durelėse buvo ryškūs įbrėžimai, sugadinta vairuotojo durelių spynelė. Atsakovas kieme rinko žibinto stiklo šukes. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Neturtinė žala jai padaryta dėl neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, ji buvo sukrėsta atsakovo neteisėto elgesio, dėl agresyvaus elgesio paryrė šoką, turėjo nepatogumų dėl automobilio nugabenimo į saugojimo aikštelę, negalėjimo naudotis automobiliu, turėjo vykti į servisą, kad įvertinti remonto kainą, negalėjo disponuoti jai priklausančiu turtu, patyrė didelių nepatogumų. Todėl prašo iš atsakovo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė patenkinti pilnai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas jai atvykus tartis dėl žalos atlyginimo, nesitarė, elgėsi agresyviai. Ji turėjo ir kitą automobilį, tačiau jo techninė būklė buvo bloga, buvo variklio defektai, su juo važinėjo į darbą tik tuomet, kai reikėjo važiuoti labai anksti. Neturtinės žalos dydį vertina 1000 Eur, nes dėl automobilio sugadinimo ji patyrė stresą, nepatogumų, negalėjo juo važiuoti, jai reikėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į apklausas, į kitus veiksmus, buvo nepatogu prieš kaimynus, jos sugyventinį reikėjo vežti pas gydytojus kitu transportu. Sutinka dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesiams. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė šiuo metu naudojasi apgadintu automobiliu, jo dar neremontavo, nes neturi lėšų. Vėliau, gavusi nors dalį pinigų, remontuos. Automobilio sugadinimai netrukdo važiuoti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies ( b.l. 4-7), papildomai paaiškino, kad jis, be ieškovės leidimo vairuodamas jos automobilį, sudaužė tik galinį automobilio žibintą. Vartai nuo vėjo užsidarinėjo ir kliudė žibintą. Kitų sugadinimų jis nepadarė, jų nematė. Jis savo kieme rinko žibinto šukes, gal norėjo paslėpti nuo policijos pareigūnų. Žalą dėl žibinto sudaužymo jis sutinka atlyginti. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad jo kieme pastatyto A. B. automobilio išorinių sužalojimų nebuvo, nežino, jis sakė, kad jis nematė, kad būtų kokie nors sugadinimai. Prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad jo atlyginimas nepastovus – nuo 400 Eur iki 500 Eur, jis turi nepilnametę dukterį, kuri mokosi gimnazijoje, žmona nedirba. Jis matė, kad ieškovė ir šiuo metu naudojasi automobiliu, juo važinėja.
Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. vasario 18 d. atsiliepimu nustatyta, kad draudimo išmoka dėl automobilio VW Passat, Valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimo A. B. nebuvo ir nebus mokama. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui. Byla ieškovės atstovui ir atsakovui neprieštaraujant nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui ( Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškiniu, ieškovės, jos atstovo, atsakovo paaiškinimais, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 2 d. apie 11.30 val. atsakovas V. K. be ieškovės A. B. leidimo paėmė jos automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį atsakovo namo kieme, ir juo važinėjo. Važiuodamas ieškovės automobiliu atsakovas jį apgadino ir padarė ieškovei turtinę žalą. Ieškovei pranešus policijai, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai, įtarus, kad V. K. vairavo neblaivus, iš atsakovo kiemo nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę Darbininkų g. 4, Jonavoje. Dėl šių atsakovo V. K. veiksmų pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 2019 m. birželio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr.01-1-22981-19. 2019 m. birželio 3 d. tyrėjos nutarimu A. B. pripažinta nukentėjusiąja dėl turtinės žalos. 2019 m. liepos 26 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, ieškovei pasiūlyta kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. V. K. pradėta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnyje, teisena. Ieškovė A. B., atsiimdama automobilį iš saugojimo aikštelės, Darbininkų g. 4, Jonavoje, 2019 m. birželio 12 d. M.Jakimavičiaus įmonei sumokėjo jo pakrovimo, transportavimo, iškrovimo ir saugojimo išlaidas – 130 Eur. 2019 m. birželio 13 d. A. B. I. B. įmonei sumokėjo 54,45 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą. Pagal 2019 m. birželio 13 d. I. B. įmonės sąmatą, automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini) remontas kainuos 1198,78 Eur. VĮ Registrų centras 2020 m. vasario 20 d. duomenimis, ieškovės vardu registruotas automobilis VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).
Dėl turtinės žalos
Atsakovas nesutiko su turtinės žalos dydžiu, su neturtine žala, sutiko su 100 Eur turtinės žalos už automobilio galinio dešinės pusės žibinto remontą suma. Pagrindiniai atsakovo argumentai dėl turtinės žalos dydžio mažinimo : ieškovės nurodyta automobilio vertė yra tik 1000 Eur, VšĮ „Emprekis“ automobilio vertės nustatymo 2019 m. birželio 3 dienai pažyma – 1370 Eur ( ikiteisminio tyrimo medžiagos 29 lapas), automobilio remontas už 1198,78 Eur sumą nepagrįstas, remontuota daug perteklinių detalių, atlikta perteklinių darbų, nepagrįstai skaičiuojamas 21 procentas PVM, kas negali būti ieškovės nuostoliais. Remontuojant automobilį, nebuvo atsižvelgta į jo natūralų nusidėvėjimą.
Liudytojo T. J. parodymais nustatyta, kad jis yra ieškovės sugyventinis, kartu gyvena 5 metus. Įvykio dieną jis su A. B. matė, kaip K. važiavo jos automobiliu su sudaužytu galiniu žibintu. Matė žibinto šukes prie tvoros. K. nesitarė dėl žalos atlyginimo, elgėsi agresyviai. Tuomet jie iškvietė policiją. Automobilio šonas, kampas buvo nubraukti.
Byloje nustatyta, kad V. K., be ieškovės leidimo, vairavo jai priklausantį automobilį ir jį apgadino. Nusikalstama veika nepadaryta, tyrimas nutrauktas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Ieškovei draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ žalos neprivalo atlyginti ir neatlygins. 2019 m. gegužės 10 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu LT/AED 0589949 nustatyta, kad ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 10 d. apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Byloje nėra duomenų, kad dalį turtinės žalos ieškovei draudimas atlygino ar atlygins. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė A. B. paliko atsakovo kieme savo automobilį, kuris jau buvo ankščiau apgadintas.
2019 m. birželio 11 d. įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad kai A. B. paliko jo kieme automobilį VW Passat, jis buvo be išorinių apgadinimų (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-22981-19 120 lapas). Todėl atsakovo paaiškinimas teismo posėdyje, kad jis nematė, ar A. B. automobilis iki įvykio buvo su išoriniais apgadinimais, vertinamas kaip siekimas išvengti didesnės dalies ieškinio dėl turtinės žalos už automobilio sugadinimą.
Atsakovas pripažįsta tik galinio žibinto sudaužymą dėl neatsargumo, teigia, kad automobilio remonto darbai nesusiję su galinio dešinės pusės žibinto remonto darbais ir sutinka atlyginti tik už jo remontą, tačiau 2019 m. birželio 2 d., 2019 m. birželio 4 d. automobilis apžiūrėtas ir nustatyta : galinis bamperis dešinėje pusėje su mechaniniais pažeidimais, kairėje pusėje yra anga, galinis dešinės pusės sparnas su mechaniniais – horizontaliais pažeidimais, dešinės pusės prekinės ir galinės durelės su mechaniniais pažeidimais – horizontaliais įbrėžimais, ties durelių viduriu, priekinis dešinės pusės sparnas prie durelių su mechaniniais pažeidimais – įbrėžimai, įlenkimas( ikiteisminio tyrimo medžiagos 26 lapas, 30-41 lapai).
Atsakovas, atsiliepime į ieškinį teigdamas, kad remontuojant automobilį, nebuvo atsižvelgta į automobilio natūralų nusidėvėjimą, nenurodė, koks tas nusidėvėjimas turi būti ir kokia suma turi būti mažinama turtinė žala. Ieškovė, remontuodama automobilį, neturi pareigos į jį įdėti tik senas, pigesnes detales. Civiliniame procese galioja rungimosi principas ( Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Pagal Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovei, o atsakovui – pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Ieškovė nėra ūkio subjektas, verslininkė, ūkininkė, kurios sumokėtas PVM jai grąžinamas. Ieškovė, atliekant automobilio remonto paslaugas I. B. įmonėje, turės sumokėti ne tik už automobilio remontą, bet ir 21 % PVM ( 208,05 Eur). Todėl šis PVM yra jos patirti būsimi nuostoliai/ turtinė žala, kurią ji turi teisę reikalauti iš atsakovo. Automobilis dar neremontuotas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3, 27, 46 straipsniai, taip pat suformuotos teismų praktikos analizė duoda pagrindą išvadai, jog ieškovės prašoma priteisti turtinės žalos suma nesumažintina PVM dalyje. Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą - t.y. veikdamas kaip toks. Vertinant, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta PVM suma, teismai išaiškinę, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (LAT 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.Iv-1692-554/2013). Nagrinėjamu atveju, ieškovė automobilio remonto įmonei PVM dar nemokėjo, nes transporto priemonė dar nebuvo remontuota, tačiau ateityje planuojama automobilį remontuoti, automobilis nėra sugadintas taip, kad negali būti remontuojamas.
I. B. įmonės sudaryta automobilio remonto darbų sąmata ir 2019 m. birželio 13 d. PVM sąskaita faktūra, kasos čekiu nustatyta, kad šiai sąmatai sudaryti ieškovė sumokėjo 54,45 Eur, todėl šios išlaidos būtinos, pagrįstos ir priteisiamos iš atsakovo.
Atsakovo argumentu, ieškovei jis neprivalo atlyginti 130 Eur žalos už automobilio transportavimą, saugojimą, nes ieškovės veiksmai buvo nepagrįsti, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o ieškovė melagingai pranešė apie tariamą automobilio vagystę, žinant tikrai, kad automobilis nebuvo pavogtas. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė 2019 m. birželio 2 d. pranešė policijai ne apie automobilio vagystę, o apie tai, kad be jos leidimo, galimai neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, V. K. vairuoja jai priklausantį automobilį, padarė eismo įvykį, kurio metu automobilis apgadintas ( ikiteisminio tyrimo medžiagos 3, 11 lapai). Tyrimas pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Dėl V. K. vairavimo galimai neblaiviame stovyje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. liepos 26 d., buvo tiriamos įvykio aplinkybės, nenustatyta neginčijamų įrodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl tyrimas nutrauktas. Tačiau tai neįrodo, kad ieškovės pranešimas buvo melagingas, A. B. nepradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Automobilis buvo transportuojamas į saugojimo aikštelę Darbininkų g. 4, Jonavoje, teisėtu policijos pareigūno pavedimu ( ikiteisminio tyrimo medžiagos 27 lapas). Todėl 130 Eur, ieškovės sumokėti saugojimo aikštelei atsiimant automobilį, laikytini pagrįstais ir įrodytais jos nuostoliais, todėl priteisiami iš atsakovo.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 straipsnio 2 dalis). 1198,78 Eur už automobilio remontą dar nesumokėti, automobilis dar neremontuotas, tačiau teismas gali įvertinti ir būsimą žalą ir priteisti konkrečią pinigų sumą ( CK 6.249 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Įvertinus byloje esančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22981-19 duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, argumentus, liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistina ieškovės patirta bendra 1383,23 Eur turtinė žala.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Neturtinė žala priteisiama tik įstatymo numatytais atvejais ( CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje nėra padaryta neturtinė žala dėl nusikaltimo, sveikatos sutrikdymo, gyvybės atėmimo. Teismų praktika, galimi atvejai, kai neturtinė žala priteisiama kitais įstatymo numatytais atvejais, nei dėl sveikatos sutrikdymo, gyvybės atėmimo ar nusikaltimo ( Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-1626-601/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2013, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad šioje byloje priteisti neturtinės žalos ieškovei nėra pagrindo, nes to nenumato įstatymas. Neturtinę žalą ieškovė grindė tik savo paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovės patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ribas. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas ( Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1889-924/2019). Ieškovės patirti išgyvenimai ir nepatogumai dėl vykimo į apklausas pas tyrėjus ikiteisminio tyrimo metu, nepatogumai prieš kaimynus, važiavimas į darbą visuomeniniu ar samdytu transportu, dvasiniai išgyvenimai dėl negalėjimo naudotis automobiliu, negalėjimas automobiliu vežti T. J. pas gydytojus negali būti įvertinti kaip neturtinė žala. Kelionės darbą visuomeniniu ar samdytu transportu, išlaidos vykstant apklausai pas tyrėjus, galėtų būti turtine žala, kuri taip pat turėtų būti įrodyta.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovas prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti per 6 mėnesius dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, teismui pateikė pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą, kad O. K. ieško darbo, dukters V. K. gimimo, santuokos liudijimų kopijas, pažymą apie savo atlyginimą (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9-13). Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutinka dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovas turi vieną nepilnametę dukrą, kuri mokosi gimnazijoje, jis dirba, žmona ieško darbo ir atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti, atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą neilgam laikotarpiui, teismas sprendžia, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesiams iš esmės nepažeis ieškovės interesų. Todėl atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas, teismo sprendimo vykdymas išdėstomas 6 mėnesiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė šioje byloje turėjo 804,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ( sumokėjo 54,00 Eur žyminio mokesčio ir 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Atsakovas šioje byloje turėjo 50,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( b.l. 14,15). Ieškinys patenkintas 58 procentais. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai yra 466,32 Eur ( 804 x 0,58), atsakovo – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 21 Eur ( 50 x 0,42). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo, įskaičius jam iš ieškovės priteistiną 21 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ( 466,32 - 21), priteistina 445,32 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Byloje yra 6,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurias, padalinus šalims, kiekvienai šaliai teks mažesnė, nei 5 Eur suma ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Todėl pašto išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 284 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1383,23 ( vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 23 centus) Eur žalos atlyginimo ( tame skaičiuje 130 Eur žalos atlyginimo už automobilio VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), transportavimą, parkovimą, iškrovimą ir saugojimo paslaugas, 1198,78 Eur už automobilio remonto darbus, 54,45 Eur už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą) ir 445,32 ( keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 32 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti atsakovui V. K. teismo sprendimo vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, mokant ieškovei A. B. kas mėnesį lygiomis dalimis po 304,75 ( tris šimtus keturis eurus 75 centus) Eur, paskutinį mėnesį sumokant 304,80 Eur, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.