- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-91-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23876-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Stadena“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6084-959/2018 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stadena“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl skolos priteisimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kai pasibaigę Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatyti terminai jį pateikti apmokėti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas S. B. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 950 Eur skolą, 106,68 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, jog ieškovas paskolins atsakovui 2 950 Eur jo gyvenamojo namo, kurį jis įsigijo iš UAB „Stadena“, įrengimui. Šiai skolai įforminti atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 950 Eur, kuriuo įsipareigojo šią skolą apmokėti tiesiogiai ieškovui iki 2017 m. kovo 16 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovas įsipareigojimo neįvykdė, skolos negrąžino, ir liko skolingas ieškovui 2 950 Eur. Kadangi ieškovas laiku neatliko privalomų veiksmų, kad būtų galima kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo, todėl prarado galimybę skolą išieškoti paprastuoju būdu. 2017 m. spalio 25 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl skolos grąžinimo. Per ieškovo nurodytą terminą atsakovas skolos negrąžino. Ieškovui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, yra įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui S. B. 2 950 Eur skolą, 106,68 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2017 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. Š. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose nesutiko su ieškiniu ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu ir net permokėjęs 550 Eur. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas skolos suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 2 950 Eur skolą sumokėti į UAB „Stadena“ sąskaitą. 2017 m. gegužės 19 d. atsakovas grynais pinigais atvežė į UAB „Stadena“ 3 500 Eur, kuriuos priėmė administratorė, kuri patvirtino, kad pinigai gauti.
Atsiliepimas
5. Ieškovas S. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame prašė atsakovo prieštaravimus atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 9 d. įsigijo iš UAB „Stadena“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/39 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 52 001 Eur. Atsakovas taip pat pageidavo, kad UAB „Stadena“ atliktų papildomus darbus prie įsigyto namo. Šalys susitarė, kad už šiuos darbus atsakovas sumokės UAB „Stadena“ 4 640,35 Eur. UAB „Stadena“ darbuotojai minėtus darbus atliko ir suformino Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 7. Už papildomus darbus atsakovas UAB „Stadena“ sumokėjo 3 500 Eur. Būtent šią sumą ir patvirtino UAB „Stadena“ administratorė. Nors nurodytą grąžintą sumą atsakovas laiko kaip padengtą asmeninę skolą ieškovui pagal 2017 m. vasario 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau 3 500 Eur buvo sumokėti už UAB „Stadena“ atsakovui atliktus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu 2017 m. gruodžio 6 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovui S. B. iš atsakovo A. Š. 744,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas po preliminaraus sprendimo priėmimo. Priteisė iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 5,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad ieškovas praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl atsakovo pasirašytas vekselis tapo paprastu skolos (paskolos) rašteliu (sutartimi), kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Kadangi atsakovo pasirašytas vekselis atitinka įstatymo paskolos sutarčiai keliamą rašytinės formos reikalavimą, byloje nėra ginčo dėl paskolos sutarties objekto perdavimo atsakovui, todėl teismas sprendė, kad paskolos sutarties sudarymo aplinkybė byloje yra įrodyta.
1.2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, paskolos suma viršija 600 Eur, darė išvadą, jog šios sutarties įvykdymo sandoriui taip pat keliamas privalomas rašytinės formos reikalavimas. Tai reiškia, jog paskolos grąžinimo ieškovui aplinkybę atsakovas gali įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2 950 Eur paskolos grąžinimą ieškovui S. B., atsakovas nepateikė.
1.3. 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Stadena“ administratorės L. J. surašytame pakvitavime nenurodyta, jog atsakovas apmokėjo vekselį ar grąžino paskolą ieškovui. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas nurodė pinigus paduoti administratorei, kuriai liepė juos įforminti kaip atsiskaitymą už UAB „Stadena“ atliktus darbus. Tačiau tokių atsakovo paaiškinimų nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė J. Š. parodė, kad pinigus atsakovas padavė administratorei, nes buvo įsitikinęs, kad juos skolinosi iš UAB „Stadena“, todėl ir grąžinti turi UAB „Stadena“ (tą patvirtino ir pats atsakovas), o pasirašydamas vekselį atsakovas jo net neskaitė; vekselį atsakovas perskaitė tik gavęs ieškinį.
1.4. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 19 d. pakvitavime nurodyta suma (3 500 Eur) nesutampa su paskolos suma (2 950 Eur). Atsakovas 550 Eur skirtumą aiškino tuo, kad šią sumą jis ieškovui sumokėjo pagal jų žodinį susitarimą dėl dujų įvedimo į atsakovo gyvenamąjį namą. Teismui nebuvo aišku, kodėl atsakovas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3994-920/2018 pareiškė ieškinį dėl šios sumos priteisimo iš UAB „Stadena“. Be to, įmoka už namo prijungimą prie dujų sistemos buvo ne 550 Eur, o 687,39 Eur. Dėl šių prieštaravimų teismas atsakovo paaiškinimus laikė nepatikimais ir jais nesirėmė.
1.5. Teismas darė išvadą, jog 550 Eur sumą, o kartu ir visą 3 500 Eur sumą, atsakovas sąmoningai sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Stadena“, o ne paskolos davėjui S. B.. Teismo vertinimu, ar tą jis padarė dėl savo aplaidumo (nežinodamas, kas yra tikrasis kreditorius) ar įvykdydamas kitą piniginę prievolę, šiai bylai neturi didelės reikšmės, nes abiem atvejais paskolos grąžinimo tinkamam kreditoriui pagal prievolę (ieškovui) faktas liko neįrodytas.
1.6. Teismas nustatė, kad šalys žodžiu susitarė, jog UAB „Stadena“ atsakovo įsigytame gyvenamajame name atliks statybos darbus. Nežiūrint to, kad byloje kilo ginčas dėl šių darbų atlygintinumo, ši aplinkybė, nesant kitų atsakovo nepatikimus paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, neleido teismui daryti net tikėtinos išvados, jog 3 500 Eur suma buvo sumokėta kaip paskolos grąžinimas ieškovui, o ne kaip kitos atsakovo piniginės prievolės įvykdymas.
1.7. Teismas, nustatęs, jog atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, taikant 5 procentų metinę palūkanų normą, ieškovui iš atsakovo priteisė 106,68 Eur dydžio palūkanas, bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai taikė nuostatą, kad ieškovui neva praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Šiuo atveju terminas reikalavimams pagal vekselį pareikšti dar nėra pasibaigęs, kadangi ieškovas neįvykdė ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės pateikti vekselį apmokėti. Ieškovas 2017 m. spalio 25 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl skolos apmokėjimo, todėl ieškovui vis dar nustatyta forma pateikus vekselius apmokėjimui atsakovui ir nurodžius protingą terminą jų apmokėjimui, ieškovas per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos dar turėtų teisę patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka, t. y. pateikdamas prašymą notarui. Atsakovo nuomone, dėl to civilinė byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovas nesutinka, kad nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2 950 Eur paskolos grąžinimą ieškovui. Faktą, kad atsakovas pagal vekselį yra atsiskaitęs su ieškovu, patvirtina 2017 m. gegužės 17 d. Kasos pajamų orderis Serija Nr. ST4013, sumokėta suma 2 000 Eur, ir 2017 m. gegužės 19 d. Kasos pajamų orderis Serija Nr. ST4014, sumokėta suma 1 500 Eur. Atsakovas manė, kad sumokėdamas UAB „Stadena“ 3 500 Eur, atsiskaito už 2017 m. vasario 28 d. pasirašytą paprastąjį vekselį, kadangi vekselyje nurodyti rekvizitai atitiko UAB „Stadena“ rekvizitus, taip pat įmonės direktorius yra ieškovas, kuriam ir turėjo tiesiogiai sumokėti 2 950 Eur, bei ant Kasos pajamų orderių yra ieškovo vardas, pavardė ir parašas, o mokėjimas įvykdytas, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad buvo išpildytos visos paprastojo vekselio sąlygos ir atsakovas ieškovui skolą grąžino.
1.3. Atsakovas nesutinka, kad jis 2017 m. gegužės 17 ir 19 d. 3 500 Eur sumokėjo už UAB „Stadena“ 4 640 Eur skolą. Nors ieškovas 2017 m. gegužės 15 d. surašė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7 dėl 4 640,35 Eur vertės darbų, tačiau jame atsakovo parašo nėra. Šiame akte, nors ir pasirašytame ieškovo, nėra žymos apie tai, kad atsakovas atsisakė jį pasirašyti, nenurodyta tokio atsisakymo priežasčių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis pranešė atsakovui apie būtinybę priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą. Dėl to atsakovas 2017 m. gegužės 17 ir 19 d. UAB „Stadena“ 3 500 Eur sumokėjo už vekselį, o ne už tariamą 4 640 Eur skolą. Atsakovas neturėjo pagrindo mokėti už atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 7 nurodytą sumą, kadangi nebuvo raštiškos sutarties dėl papildomų statybos darbų.
1.4. Atsakovas nurodo, kad ĮPVĮ 7 straipsnio 1 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vekselyje, mokėtiname jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos. Vekseliuose, išrašytuose mokėti kitais terminais, sąlyga dėl palūkanų negalioja. Palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu ši sąlyga nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja. Ieškovo nurodytame vekselyje nėra numatyta sąlyga, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos, todėl procesinės palūkanos šiuo atveju negali būti priteisiamos.
8. Ieškovas S. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neminėjo ir neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovo pateiktas vekselis yra nepraradęs vertybinio popieriaus statuso ir negali būti pripažįstamas skolos rašteliu, bei neprašė civilinę bylą šiuo pagrindu nutraukti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių neturėtų nagrinėti ir vertinti, bei šioje dalyje apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu.
2.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo pateiktas vekselis neprarado vertybinio popieriaus statuso ir negali būti laikomas skolos rašteliu. Be to, atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015 ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi, bei atsakovas netinkamai remiasi šioje nutartyje suformuotais išaiškinimais.
2.3. Atsakovas vekselį apmokėti privalėjo iki 2017 m. kovo 16 d., tačiau ieškovas reikalavimą jį apmokėti pateikė tik 2017 m. spalio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo apmokėjimo termino. Ieškovui pareikalavus apmokėti vekselį nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų, jis prarado teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Taigi, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, todėl nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą.
2.4. Byloje apklausiant proceso šalis ir liudytoją nebuvo nustatyta, kad ieškovas su atsakovu būtų susitarę, jog skolą pagal 2017 m vasario 28 d. vekselį atsakovas grąžins ne ieškovui, o trečiajam asmeniui UAB „Stadena“. Nesant tokio susitarimo, atsakovas skolą ieškovui privalėjo grąžinti tiesiogiai, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad skolą grąžino.
2.5. Pažymi, kad ieškovas viso teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo nuoseklus, tuo tarpu atsakovas pateikė net keletą skirtingų versijų susijusių su tariamu skolos pagal vekselį grąžinimu ieškovui. Tai rodo atsakovo nenuoseklumą, o nei viena iš jo nurodomų versijų nėra įrodyta.
2.6. Trečiasis asmuo UAB „Stadena“ ir atsakovas buvo sudarę žodinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, o šalių konkliudentiniai veiksmai – faktinis darbų atlikimas atsakovo name, ir atsakovo 3 500 Eur sumokėjimas trečiajam asmeniui UAB „Stadena“, patvirtina tokio susitarimo faktą. Atsakovas iš UAB „Stadena“ įsigijo 80 procentų baigtumo gyvenamąjį namą. Atsakovas teismo posėdžių metu pripažino, kad po gyvenamojo namo įsigijimo UAB „Stadena“ jo name atliko statybos rangos darbus. Buvo surašyti Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei aktas, kuriuo konstatuota, kad statybos darbai atsakovo name buvo atlikti. Abu aktai buvo įteikti tiesiogiai atsakovui, kuris atsisakė pasirašyti, kad juos gavo. Atsakovas nepareiškė prašymo, kad Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu.
2.7. 2017 m. balandžio 10 d. trečiasis asmuo atsakovui išrašė tarpinę sąskaitą už iki to laiko atliktus darbus, kurios suma 3 500 Eur, tačiau iki 2017 m. gegužės 15 d. buvo atlikta dar papildomų darbų ir bendra darbų kaina sudarė 4 640 Eur. Be to, pats atsakovas į bylą yra pateikęs 2017 m. gegužės 17 ir 19 d. patvirtinimus, kuriais UAB „Stadena“ patvirtino, jog atsakovas iš 4 640 Eur skolos yra sumokėjęs 3 500 Eur. Patvirtinimuose nurodyta suma atitinka sumą nurodytą Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte.
Žemesnės instancijos teismas
2.8. Atsakovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1224-258/2017, kadangi minėtos bylos ir šios bylos ratio dedicendi nesutampa. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį prievolė mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra imperatyvi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – Papildomų darbų susitarimo projektą (el. bylos 2 T., b. l. 57–58), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad šį įrodymą atsakovas yra pateikęs kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3994-920/2018. Ieškovo nuomone, šis įrodymas paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad neva nebuvo atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Stadena“ susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ar atsakovo melagingus teiginius, kad jis po namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl darbų atlikimo jo name nebendravo su trečiuoju asmeniu.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais dokumentais nustatė, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir ieškovas neįrodė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 180–181 straipsniai, 314 straipsnis).
Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio galios pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams jį pateikti apmokėti
13. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju terminas reikalavimams pagal vekselį pareikšti dar nėra pasibaigęs, kadangi ieškovas neįvykdė ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės pateikti atsakovui vekselį apmokėti ir dar gali tai padaryti, bei dar turi teisę per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka, t. y. pateikdamas prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, civilinė byla turi būti nutraukta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.
14. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Taigi, vekselio turėtojas prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo privalo ĮPVĮ nustatytais terminais vekselį pateikti apmokėti vekselio davėjui.
15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).
16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovo 2017 m. vasario 28 d. išrašytas vekselis yra paprastasis neprotestuotinas vekselis (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 ir 11 dalys; el. bylos 1 T., b. l. 6, 24, 34). Vekselyje buvo nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas 2017 m. kovo 16 d., o vekselio suma yra 2 950 Eur. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminius ieškovas, kaip vekselio turėtojas, galėjo pareikšti atsakovui reikalavimus sumokėti vekselyje nurodytą sumą iki 2017 m. kovo 20 d. įskaitytinai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, jog ieškovas reikalavimą vekselį apmokėti atsakovui pateikė tik 2017 m. spalio 25 d., t. y. po daugiau nei 7 mėnesių nuo apmokėjimo termino (el. bylos 1 T., b. l. 8, 23). Taigi, šiuo atveju ieškovas pareikalavo apmokėti vekselį nesilaikydamas ĮPVĮ nustatytų terminų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pasirašytas vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą.
17. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015 ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl termino kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kai yra įvykdytos ĮPVĮ nustatytos sąlygos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra kitos faktinės aplinkybės, nes ieškovas netinkamai įgyvendino ĮVPĮ nuostatas, reglamentuojančias vekselio pateikimą apmokėti, todėl ir prarado teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo.
18. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-701/2016). Be to, skolininko (vekselio davėjo) prievolės galiojimą pagal nerealizuotą vekselį lemia ir vekselio teisinės prigimties dualumas, kadangi vekselis, būdamas vertybinis popierius, kartu yra ir abstraktus vienašalis sandoris. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, nerealizavimas neturi įtakos vekselio, kaip abstrakčią prievolę sukuriančio vienašalio sandorio, galiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).
19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nors ieškovas dėl ĮPVĮ numatytos procedūros pažeidimo prarado teisę skolą išsiieškoti ne teismo tvarka, tačiau tai nereiškia atsakovo prievolės pagal ginčo vekselį pabaigos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju ginčo vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Dėl to nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir nutraukti civilinę bylą.
Dėl skolos priteisimo
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas 2017 m. vasario 28 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, iš kurio savo reikalavimą jam kildina ieškovas. Bylos šalys taip pat pripažino, jog atsakovas gavo iš ieškovo vekselyje nurodytą 2 950 Eur sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
21. Tačiau apeliantas teigia, kad jis ieškovui grąžino 2 950 Eur paskolą ir tą patvirtina byloje esantys 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. Kasos pajamų orderiai Serija Nr. ST4013 ir Nr. ST4014. Ieškovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad atsakovas 3 500 Eur sumokėjo už trečiojo asmens UAB „Stadena“ atliktus papildomus statybos darbus atsakovo name. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos duomenys neleidžia daryti net tikėtinos išvados, jog 3 500 Eur suma buvo sumokėta kaip paskolos grąžinimas ieškovui, o ne kaip kitos atsakovo piniginės prievolės įvykdymas. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė 2 950 Eur paskolos grąžinimo ieškovui fakto. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
22. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra aplinkybių dėl pinigų grąžinimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui fakto buvimo ar nebuvimo įvertinimas. Pažymėtina, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad jo prievolė grąžinti ieškovui 2 950 Eur paskolą buvo įvykdyta. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad aplinkybę, jog jis atsiskaitė su ieškovu, patvirtina 2017 m. gegužės 17 d. Kasos pajamų orderis Serija Nr. ST4013 ir 2017 m. gegužės 19 d. Kasos pajamų orderis Serija Nr. ST4014, kuriais iš viso sumokėta 3 500 Eur (el. bylos 1 T., b. l. 116–117). Iš šių Kasos pajamų orderių aiškiai matyti, kad 3 500 Eur yra sumokėti trečiajam asmeniui UAB „Stadena“ ir apie jų gavimą ieškovas patvirtino ne kaip fizinis asmuo, o būtent kaip UAB „Stadena“ atstovas. Vien tai, kad 2017 m. vasario 28 d. paprastajame neprotestuojamame vekselyje kaip jo apmokėjimo vieta buvo nurodytas trečiojo asmens UAB „Stadena“ adresas, o ieškovas yra trečiojo asmens vadovas, neįrodo, jog atsakovas grąžino ieškovui vekselyje nurodytą skolą. Vekselyje aiškiai nurodyta, kad 2 950 Eur turi būti sumokėti ieškovui S. B., o ne trečiajam asmeniui UAB „Stadena“. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas su atsakovu būtų sudarę susitarimą, jog skolą pagal 2017 m vasario 28 d. paprastąjį vekselį atsakovas grąžins ne ieškovui, o trečiajam asmeniui UAB „Stadena“. Taigi, nesant tokio susitarimo, atsakovas privalėjo skolą grąžinti tiesiogiai ieškovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent ieškovui grąžino 2 950 Eur skolą.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys dokumentai įrodo, kad apeliantas 3 500 Eur sumokėjo už trečiojo asmens UAB „Stadena“ atliktus papildomus statybos darbus jo name. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypų ir pastato – gyvenamo namo pirkimo-pardavimo sutarties, kuri patvirtinta notarės V. V., matyti, kad apeliantas A. Š. iš trečiojo asmens UAB „Stadena“ įsigijo nebaigtą statyti (baigtumas 80 procentų) gyvenamąjį namą (2.3, 6.14, 6.26, 7.2 punktai; el. bylos 1 T., b. l. 48–67). Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose patvirtino, kad tarp jo ir trečiojo asmens buvo tartasi atlikti papildomus statybos darbus, o po namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo statybos darbai jo įsigytame name buvo atliekami (2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 21:00–21:36 min.; 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 59:10–1:00:08 val.). Ieškovas į bylą pateikė 2017 m. gegužės 15 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7 (toliau – Aktas Nr. 7) dėl 4 640,35 Eur vertės atliktų darbų ir 2017 m. gegužės 16 d. Priedą prie atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 7 (el. bylos 1 T., b. l. 69, 71), iš kurių matyti kokie tiksliai statybos darbai buvo atlikti apelianto name. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovo teiginiai, kad Akto Nr. 7 jis nėra pasirašęs ir jam nebuvo pranešta apie būtinybę priimti atliktus darbus, bei tarp šalių nebuvo raštiškos sutarties dėl papildomų statybos darbų, neįrodo, kad tokių darbų trečiasis asmuo neatliko. Kaip minėta, pats atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jo name trečiasis asmuo atlikinėjo papildomus statybos darbus. Tai reiškia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Be to, statybos dabų atlikimą atsakovo name Priede prie Akto Nr. 7 patvirtino ne tik ieškovas kaip UAB „Stadena“ direktorius, bet taip pat dar du asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. balandžio 10 d. trečiasis asmuo atsakovui išrašė sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. ISN_ST0001 (el. bylos 1 T., b. l. 72) 3 500 Eur sumai už iki to laiko atliktus papildomus statybos darbus. Aplinkybę, kad atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. Kasos pajamų orderiu Serija Nr. ST4013 ir 2017 m. gegužės 19 d. Kasos pajamų orderiu Serija Nr. ST4014 sumokėjo 3 500 Eur pagal 2017 m. balandžio 10 d. trečiojo asmens išrašytą sąskaitą, patvirtina 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Stadena“ administratorės L. J. surašyti patvirtinimai apie pinigų iš atsakovo gavimą (el. bylos 1 T., b. l. 26, 35). Šiuose patvirtinimuose aiškiai nurodyta, jog atsakovas A. Š. trečiajam asmeniui UAB „Stadena“ sumokėjo 3 500 Eur iš 4 640 Eur skolos. Šiuose raštuose nėra nurodyta, kad atsakovas sumokėjo pinigus pagal 2017 m. vasario 28 d. vekselį.
25. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog jis įvykdė savo prievolę, kilusią iš 2017 m. vasario 28 d. paprastojo vekselio, t. y., kad jis sumokėjo ieškovui 2 950 Eur skolą. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad apeliantas 3 500 Eur sumokėjo ne pagal 2017 m. vasario 28 d. paprastąjį vekselį, o pagal 2017 m. balandžio 10 d. trečiojo asmens UAB „Stadena“ išrašytą sąskaitą ir Aktą Nr. 7. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas neįrodė, kad jis grąžino ieškovui 2 950 Eur paskolą, nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti jo apeliacinio skundo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, tenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ar 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pavyzdžiui, CK 6.210 straipsnyje ir 6.261 straipsnyje nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).
28. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šie du faktai egzistuoja, t. y. pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 2 950 Eur skolą, 106,68 Eur palūkanas, bei ieškovas buvo pareiškęs prašymą priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tuo pačiu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus konstatuojama, jog nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, juo labiau, kad joje analizuojama situacija ne dėl procesinių palūkanų skaičiavimo.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, bei teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas dėl prievolės pagal vekselį atsiradimo. Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad jis subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. B. apeliacinės instancijos teisme patyrė 946,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2018 m. gruodžio 3 d. prašymas, 2018 m. lapkričio 20 d. ataskaita, 2018 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 723894; el. bylos 2 T., b. l. 62–65). Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 punktas, maksimali suma 1 204,71 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovo A. Š. (CPK 93, 98 straipsniai).
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 946,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.